Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. (toliau – pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, paliekant nepakeistu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2019 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. A288-139-(1.1.78-SM4)/2, ir atmestas pareiškėjo P. R. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas E. U. 2019 m. balandžio 3 d. priėmė nutarimą, kai protokolas nesurašomas, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3827-2019, kuriame nurodoma, kad M. D. 2019 m. birželio 2 d. kelio zonoje ties įvažiavimu į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą įrengė eismo reguliavimo priemonę, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo įkasė betoninį bortelį, kuris trukdė keliu važiuojantiems automobiliams. Tokiais veiksmais M. D. pažeidė Vilniaus savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.20 papunkčio reikalavimus ir padarė Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė V. B. (toliau – vyriausioji specialistė), išnagrinėjusi M. D. 2019 m. balandžio 17 d. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. U. 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. SAVAD-13-ANR_N-3827-2019, 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. A288-139-(1.1.78-SM4)/2 M. D. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vyriausioji specialistė nutarimą motyvavo, kad M. D. pateikė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties nuorašą, kuriame konstatuota, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu atsisakė pradėti teiseną pagal P. R. pareiškimą dėl įrengto įvažiavimo už sklypo ribų nesant pažeidimo sudėties. Pasak vyriausiosios specialistės, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Vyriausioji specialistė akcentavo, kad M. D. nurodė, jog 2019 m. balandžio 2 d. kelio zonoje bortelio neįkasė, jis prie namo yra nuo 2007 ar 2008 metų.

3. 2019 m. rugpjūčio 21 d. skundu pareiškėjas vyriausiosios specialistės nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

20. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

22. ANK 608 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Vadovaujantis minėta nuostata ir buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. U. 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas. Akivaizdu, kad tokiam procesiniam dokumentui keliami iš esmės tokie patys reikalavimai, kokie keliami ir administracinio nusižengimo protokolo turiniui ir būtent šiuo dokumentu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, jeigu minėtas procesinis sprendimas yra skundžiamas (dėl bylos procesinių dokumentų, kuriais formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, pasisakyta pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-417/2019).

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

24. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017). Be to, ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, numatytos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad <...> nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017). Vertinant ar kaltinimo formuluotės patikslinimas iš esmės nepakeitė kaltinimo gali būti atsižvelgiama ar kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, ar nereikėjo atlikti papildomo tyrimo, teismo buvo motyvuotas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

25. Atsižvelgus į minėtus teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus ir tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. U. 2019 m. balandžio 3 d. nutarime yra suformuluotos tokios faktinės aplinkybės – M. D. 2019 m. birželio 2 d. kelio zonoje ties įvažiavimu į namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., kiemą įrengė eismo reguliavimo priemonę, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo įkasė betoninį bortelį, kuris trukdė keliu važiuojantiems automobiliams – darytina išvada, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog R. D. kelio dalyje sudeda akmenų, su kastuvu formuoja skersinį gatvės nuolydį, iš esmės neatitinka minėtame nutarime nurodytų faktinių aplinkybių (skiriasi administracinės atsakomybės subjektai, iš esmės skiriasi inkriminuojami veiksmai), todėl nėra susijusios su šio nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, taigi, nenagrinėtinos.

26. Siekiant patraukti atsakomybėn M. D. už jam inkriminuotą veiką, būtina aiškiai apibrėžti kokia konkreti techninė eismo reguliavimo priemonė buvo įrengta ir nustatyti, kad būtent tos priemonės įrengimas reikalauja nustatyta tvarka išduoto leidimo, t. y. būtina nuoroda į kitą teisės aktą (analogiški patraukimo administracinėn atsakomybėn kriterijai buvo suformuluoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartyje byloje Nr. N(556)-1492-08).

27. Pažymėtina, kad Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje gatvės apibrėžimą, gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Šio straipsnio 5 dalyje kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2017). Taigi pagal įstatymą kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir, priklausomai nuo kelio reikšmės, jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008). Todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog 2019 m. balandžio 3 d. priimtame nutarime minimas betoninis bortelis, vien dėl to, kad jis randasi kelio zonoje, yra būtent techninė eismo reguliavimo priemonė.

28. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje pateikiama techninių eismo reguliavimo priemonių apibrėžimas. Tai – kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti.

29. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto aprašo 3 punktu, įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Minėtoje tvarkoje reglamentuojami ir signaliniai stulpeliai bei atšvaitai, jų įrengimas (58-64 punktai, 50.3 papunktis). Apraše nurodoma, kad greičio mažinimo kalneliai įrengiami per visą gatvės važiuojamosios dalies plotį, yra surenkami iš atskirų guminių dalių (47 punktas).

30. Teismų praktikoje sprendžiant ar objektas yra kliūtis, ar kelių eismo reguliavimo priemonė, vertinama ar objektas yra tikslingai įrengtas kaip kelių eismo reguliavimo priemonė (pvz. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. II-33-583/2011). Taip pat atsižvelgiama ar objektas atitinka priemones, teisės norminiuose aktuose įvardintas kaip kelių eismą reguliuojančias (pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. II-1115-426/2010).

31. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios fotolentelės (b. l. 28), bortelis, dėl kurio buvo surašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. U. 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas, neturi signalinio stulpelio požymių (nes neišsikiša), neprimena greičio mažinimo kalnelių, nes neina per visą gatvės plotį, todėl darytina išvada, kad jis neatitinka aptartų teisės norminiuose aktuose įvardintų kelių eismo reguliavimo priemonių apibūdinimo. Čia svarbu paminėti ir tai, jog minėtuose teisės aktuose išvardintų kelių eismo reguliavimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties, ji buvo priimta nagrinėjant P. R. skundą dėl to, kad yra įrengtas įvažiavimas, kuris trukdo kelių eismui, kad kelio ruože yra įrengta virš 1 m. betoninė konstrukcija, kurios gylis apie 50 cm, todėl kelyje susidaro duobė ir nenatūralus kelio įlenkimas. Iš situacijos apibūdinimo ir betoninės konstrukcijos matmenų spręstina, kad tai ta pati konstrukcija, kuri užfiksuota nuotraukoje. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas darė išvadą, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog: važiuojamoji kelio dalis yra nustatyto pločio ir joje netrukdomai galima važiuoti, prie namo tvoros pamatų yra apie 50 cm pločio betoninis bortelis, skirtas šlaito sutvirtinimui bei suformuotos vejos palaikymui, kadangi šioje vietoje kelias eina į pakalnę. Palei tvorą auga žolė, o važiuojamoji kelio dalis nėra užtverta jokiomis betoninėmis konstrukcijos ar kitaip pažeista. Aplinkybė, kad teismo nutartyje galimai nurodytas netikslus bortelio plotis nėra teisinis pagrindas nesivadovauti joje padarytomis išvadomis, kurios nėra susijusios su bortelio matmenimis. Juo labiau, kad P. R. skunde, dėl kurio buvo priimta minėta nutartis, nurodyti ginčo betoninės konstrukcijos matmenys, kurie iš esmės atitinka fotolentelėje užfiksuotus matmenis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta tai, kad nutarime įvardintos betoninės konstrukcijos (betoninio bortelio) paskirtis buvo sutvirtinti šlaitą, o ne reguliuoti kelių eismą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog aptariamas betoninis bortelis neatitinka teisės norminiuose aktuose įvardintų kelių eismą reguliuojančių priemonių požymių, o jo įrengimo paskirtis buvo sutvirtinti šlaitą, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo įrengta techninė eismo reguliavimo priemonė, o objektą įrengusių asmenų tyčia apėmė kelių eismo reguliavimą. Byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog betoninį bortelį įrengę asmenys siekė reguliuoti kelių eismą. Priešingai – įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi konstatuota, kad betoninis bortelis skirtas šlaito sutvirtinimui bei suformuotos vejos palaikymui, o iš minėtos fotolentelės matyti, kad toks šlaito sutvirtinimas galimai buvo reikalingas galimybei įvažiuoti į sklypą.

33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo padaryta veika, numatyta ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), ANK 417 straipsnio 8 dalyje (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas KET pažeidimas). Tačiau akcentuotina, kad, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi (byla Nr. II-300-270/2019, teisminio proceso Nr. 4-68-3-01347-2019-8) nutarė administracinių nusižengimų bylą grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš esmės (buvo sprendžiamas atsisakymas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir vertinti M. D. ir R. D. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 518 straipsnį, 420 straipsnio 1 dalį, nurodant ir tokias faktines aplinkybes: M. D. savavališkai reguliuoja kelio plotį ir eismą, nukreipdamas jį kaip galima toliau nuo jam nuosavybės teise priklausančios tvoros ir įvažiavimo, tam tikslui papildomai įkastas betoninis blokas, kuris taip pat yra kelio dalyje ir trukdo eismui, įrengta kliūtis nėra pašalinta iki šiol). Šioje administracinio nusižengimo byloje tokie ANK nusižengimai M. D. inkriminuoti nebuvo, dėl minėtų nusižengimų procesas jau vyksta, todėl nagrinėjamą administracinių nusižengimų bylą dėl minėtų veikų grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui iš naujo nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties (Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-488-369/2019, teisminio proceso Nr. 4-68-3-03070-2019-3), joje buvo nagrinėta betoninių bordiūrų padėjimo šalia gatvės važiuojamosios dalies aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

34. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui iš naujo. Minėto prašymo nėra teisinio pagrindo tenkinti, kadangi tokį sprendimą (panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą) apylinkės teismas, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju, dėl aplinkybių, nurodytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. U. 2019 m. balandžio 3 d. nutarime, nereikėjo atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir nebuvo sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Priešingai – svarbios aplinkybės jau buvo nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi.

35. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai proceso išlaidas.

36. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

37. Apeliantas prašo priteisti iš Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai proceso išlaidas, kurias motyvuoja atitraukimu nuo jo darbinės veiklos, sugaištu laiku, remiasi BPK 103 straipsnio 1, 2 ir 6 punktų nuostatomis.

38. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio (Proceso išlaidų atlyginimas) 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 357-376)

39. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas P. R. skundą ir apeliacinį skundą rašė savo iniciatyva, į posėdžius atvykti nebuvo gavęs šaukimo, t.y. jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo privalomas ir konstatuoja, kad jis prašomas priteisti išlaidas patyrė savo nuožiūra (BPK 104 straipsnio 2 dalis), todėl jos negali būti priteistos iš BPK 104 straipsnio 1 dalyje įvardintų subjektų, tačiau yra tik galimybė minėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškotos iš patraukto administracinėn atsakomybėn asmens.

40. BPK 105 straipsnio (,,Proceso išlaidų išieškojimas“) 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal savo prasmę ir pobūdį BPK 103 straipsnyje nurodytomis proceso išlaidomis yra laikomos tos išlaidos, kurias patiria valstybė baudžiamojo proceso metu. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nėra subjekto, iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidų, todėl šių išlaidų našta tenka valstybei. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-895/2019).

41. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nepriimtas nė vienas iš šių BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatytų sprendimų, o duomenų apie M. D. neišgalėjimą mokėti proceso išlaidų taip pat nėra.

42. Nors apeliantas ir neprašo priteisti proceso išlaidų iš M. D., atkreiptinas jo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016), vertindamas turėtų išlaidų dėl darbuotojų atitraukimo nuo tiesioginio darbo pripažinimą proceso išlaidomis, yra pasisakęs, kad išlaidų priteisimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su pirmiau nurodytų procesinių kaltinamojo teisių įgyvendinimu ir jo teisės į gynybą realizavimu.

43. Be to, apeliantas nepagrindžia savo išlaidų – nepateikia įrodymų, jog dėl atitraukimo nuo tiesioginio darbo proceso jis negalėjo įvykdyti jau sudarytų sutarčių dėl paslaugų teikimo arba turėjo atsisakyti realiai pasiūlytų sudaryti sutarčių.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo P. R. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.