Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui Mindaugui Džermeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. D. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu J.D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 75 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. lapkričio 28 d., 17 val. 10 min., Klaipėdos mieste, N.Uosto, Dariaus ir Girėno g., vairuodamas automobilį Citro?n C4 Picasso, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus.

- panaikinti 2010 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-633829-10.

J.D. apie posėdžio vietą ir laiką pranešta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b.l.22), teismo pranešimas įteiktas (b.l.24), todėl kliūčių bylos nagrinėjimo iš esmės nėra.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovas Mindaugas Džermeika prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad J.D. 2010 m. lapkričio 28 d. apie 17:10 val., Klaipėdos mieste, važiuodamas vairuojamu automobiliu Dariaus ir Girėno gatve, ties J.Janonio gatve, apvažiuodamas kelio važiuojamojoje dalyje įrengtą greičio slopinimo įrenginį, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Veikos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, įvykdymas yra grindžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, susidedančia iš Klaipėdos apskrities VPK pareigūno A.N. tarnybinio pranešimo, 2010 m. lapkričio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 14-15). Iš teismui pateikto teisės pažeidimo protokolo (b.l.14) turinio nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 28 d. J.D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidimo esmę nurodant, jog jis 2010 m. lapkričio 28 d., 17 val. 10 min., Klaipėdos mieste, N.Uosto, Dariaus ir Girėno g., vairuodamas automobilį Citro?n C4 Picasso, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus. KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.3 punkte numatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

Kadangi J.D. neigia vairuojamu automobiliu iš vis kirtęs dvigubą ištisinę liniją, bei teigia jog apvažiavo kliūtį kelyje neišvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, teismas privalo įvertinti visumą įrodymų, kuriais institucija grindė ginčijamą nutarimą, bei buvusią faktinę situaciją. Šių aplinkybių nustatymui teismas papildomai įpareigojo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą pateikti teismui nurodomos pažeidimo įvykdymo vietos kelio ženklinimo schemą, kelio ženklų, esančių prieš įvardijamą pažeidimo padarymo vietą, schemą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju taip pat buvo apklaustas Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyresnysis patrulis A.N. Apklaustas liudytoju pareigūnas fiksavęs pažeidimą nurodė, kad 2010 m. lapkričio 28 d., apie 17:10 val. pagal patvirtintą patruliavimo grafiką patruliuojant Klaipėdos mieste ir važiuojant N.Uosto, Dariaus ir Girėno, J.Janonio gatvėmis, ties parduotuve „Ikiukas“, prieš juos važiavęs automobilio Citro?n C4 Picasso, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas apvažiavo greičio slopinimo įrenginį iš kairės pusės, visu automobilio korpusu kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priešpriešą. Pažeidimo įvykdymo metu kelio ženklinimo linija buvo aiškiai matoma, prieš greičio slopinimo įrenginius yra kelio ženklas Nr. 120, perspėjantis apie kelio nelygumus, t.y. įrengtus greičio slopinimo įrenginius. Sustabdžius vairuotoją, pastarasis paaiškino, kad jis nemano pažeidęs KET reikalavimus, o greičio slopinimo įrenginiai esą tik laužo automobilių važiuokles. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojui pateikta įvykio vietos schema (b.l.26), kurioje jis nurodė, kad vairuotojas atvažiavo N.Uosto gatve ir važiuodamas link Dariaus ir Girėno, Priestočio gatvių, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas link greičio slopinimo įrenginio, apvažiuodamas jį iš kairės kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir grįžo į jo važiavimo krypties antrąją eismo juostą už greičio slopinimo įrenginių.

Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas apkalbėti J.D. ir nepagrįstai jo atžvilgiu būtų pradėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl teismas neturi pagrindo liudytojo parodymų ir kitų surinktų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas pažeidimo įvykdymas vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama J.D. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.

Analizuojant J.D. pateiktą situacijos vertinimą būtina pasisakyti ar greičio slopinimo įrenginiai gali būti pripažįstami kliūtimi kelyje. Pagal teismui pateiktą schemą (b.l.26) nustatyta, kad važiavimo kryptimi nuo N.Uosto gatvės link J.Janonio, Dariaus ir Girėno, Priestočio gatvių, ties parduotuve „Ikiukas“ prieš pėsčiųjų perėją, tiek antrojoje, tiek pirmojoje eismo juostose yra įrengti greičio slopinimo įrenginiai, kuriuos J.D. įvardija kaip kliūtį kelyje, kurią jis teigia apvažiavęs laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pagal KET 11 punktą eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtų ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiais įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 17 dalis pateikia techninių eismo reguliavimo priemonių apibrėžimą - kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita. Kaip nustatyta iš teismui pateiktos schemos, prieš greičio slopinimo įrenginius yra įspėjamasis kelio ženklas 120 „Nelygus kelias“, įspėjantis apie kelio ruožą su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita), greičio slopinimo įrenginiai įrengti prieš pėsčiųjų perėją. Taigi tiek greičio slopinimo įrenginių įrengimo vieta, tiek kelio ženklo Nr. 120 įrengimo vieta byloja apie tai, kad važiuojamojoje kelio dalyje tikslingai yra įrengtos eismo reguliavimo priemonės ir apie jų įrengimą eismo dalyviai yra įspėjami kelio ženklu. Todėl asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai technines eismo reguliavimo priemones tapatina su kliūtimi kelyje. Konstatavus, kad eismo reguliavimo priemonės nėra kliūtis kelyje, akivaizdu, kad jos negali būti apvažiuojamos įvardijamu būdu, juolab kertant dvigubą ištisinę liniją. Kaip teisminio nagrinėjimo metu nurodė liudytoju apklaustas A.N., J.D. vairuojamu automobiliu kirto dvigubą ištisinę liniją išvažiuodamas į priešpriešą būtent siekdamas išvengti užvažiavimo ant techninės eismo reguliavimo priemonės. Skunde yra nurodoma, kad įvardijama priemonė buvo aplenkiama iš kairės pusės, dviem ratais užvažiavus ant jos, kur ji yra žemesnė ir nuožulnesnė. Tačiau net įvardijamu būdu apvažiuojant įrengtą techninę eismo reguliavimo priemonę, įvertinus schemoje nurodytą atstumą iki ištisinės linijos (b.l.26) ir automobilio technines charakteristikas – automobilio plotį (jo atstumą tarp ratų matuojant pagal gamintojo pateikiamus duomenis ties padangų viduriu - 1.151 m. www.sevice.citroen.com duomenys)), automobilis yra platesnis nei atstumas nuo įrenginio esančio kelio važiuojamojoje dalyje iki dvigubos ištisinės linijos.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Taigi nustačius, kad J.D. 2010 m. lapkričio 28 d., 17 val. 10 min., Klaipėdos mieste, N.Uosto, Dariaus ir Girėno g. vairuodamas automobilį Citro?n C4 Picasso, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apvažiuodamas įrengtą techninę eismo reguliavimo priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurią skyrė dviguba ištisinė kelio ženklinimo linija, akivaizdu jog jis pažeidė kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus ir įvykdė veiką numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, todėl jo veika yra kvalifikuota tinkamai ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai.

Pasisakant dėl paskirtosios nuobaudos būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Taigi pagal nuobaudos skyrimo taisykles už įvykdytąjį administracinį teisės pažeidimą turėjo būti skiriamas baudos dydžio vidurkis. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytos veikos įvykdymas užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Cituojamoje sankcijoje baudos dydžio vidurkis nustatomas minimalią ir maksimalią baudą sumuojant, po to ją dalinant per pusę (50 + 100 = 150 : ½ = 75 litų (baudos dydžio vidurkis). Būtent pagal šias taisykles ginčijamu nutarimu ir buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 litų bauda.

Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas teisinių prielaidų ir pagrindų naikinti ginčijamą nutarimą, mažinti paskirtąją baudą ar taikyti švelnesnę nei numatyta sankcijos minimali riba neturi, todėl konstatuoja, kad 2010 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, juo paskirtoji nuobauda paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2010 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-633829-10 palikti nepakeistu ir J. D. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.