Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2019 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18091919573) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas P. R. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2019 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18091919573), kuriuo nutraukta administracinė teisena dėl 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo pažeista P. R. vairuojamo automobilio „Opel Insignia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinė kairės pusės padanga.

Skunde ir apklausiamas teismo posėdžio metu pareiškėjas P. R. tvirtino, kad nutarimas nutraukti administracinę teiseną buvo priimtas visapusiškai neištyrus įvykio aplinkybių, tinkamai neįvertinus jo parodymų, pateiktų fotonuotraukų ir vaizdinės medžiagos. P. R. teigė, kad betoninius bordiūrus šalia gatvės važiuojamosios dalies tyčia padėjo M. D. norėdamas, kad pravažiuojantys automobiliai neužvažiuotų ant šalia jo sklypo esančios vejos. Tai akivaizdžiai trukdė eismui. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su M. D. pozicija, kad minėtų bordiūrų jis nepadėjo, o tik vėliau juos pašalino. P. R. taip pat tvirtino, kad administracinio nusižengimo tyrimo eigoje vyriausiasis specialistas nepripažino jo nukentėjusiuoju ir neįvykdė teismo nurodymų, kurie buvo pateikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje. Pareiškėjas nesutiko su policijos pareigūno priimto nutarimo išvada, kad atlikus objektyviai galimus veiksmus administraciniam nusižengimui ištirti objektyvių M. D. kaltės įrodymų nėra, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. P. R. įsitikinęs, kad M. D. veiksmai, susiję su betoninių bordiūrų padėjimu, turėtų būti kvalifikuojami ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip sukėlę pavojingą situaciją, bei pagal ANK 518 straipsnį, kaip savavaldžiavimas. Pareiškėjas teigė, kad dėl kilusio eismo įvykio jis patyrė 105 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti M. D.. Už tai, kad pažeidžiant jo teises administracinio nusižengimo tyrimas buvo akivaizdžiais vilkinamas, privalo atsakyti tyrimą atlikusi įstaiga ir prašė iš jos priteisti 497,90 Eur proceso išlaidas. Atsakydamas į teismo klausimus P. R. pripažino, kad šalia M. D. sklypo, šalia kelio važiuojamosios dalies stovinčius betoninius bortelius jis matė jau seniai, vėliausiai nuo 2015 metų. Tuo keliu (gatve) pravažiuodavo pakankamai dažnai. Važiuodamas 2018 m. vasario 6 d. bortelio nepastebėjo, nes jis buvo nugriuvęs ir apsnigtas, todėl į jį atsitrenkė. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad važiavimo metu jis pasirinko tinkamą automobilio greitį ir į bortelį atsitrenkė ne todėl, kad esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, o todėl, kad bortelio šioje vietoje neturėjo būti ir dėl jo atsiradimo yra kaltas M. D., kuris bortelį tyčia pastatė toje vietoje. P. R. tvirtino, kad apie kilusį eismo įvykį policijos pareigūnams pranešė paskambinęs telefonu, tačiau pareigūnai pasakė, kad jie yra užimti, todėl į įvykio vietą atvyktų tik po ilgo laiko tarpo. Jie taip pat pasakė, kad jeigu įvykis užfiksuotas (nufotografuotas), tai parašius pareiškimą bus tiriamas.

M. D., kurio atžvilgiu administracinė teise nutraukta, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jo ir P. R. žemės sklypai yra kaimynystėje, tačiau dėl įsisenėjusių nuoskaudų jie tarpusavyje nebendrauja. Atsakydamas užduotus klausimus M. D. tvirtino, kad betoninius bordiūrus, į kuriuos atsitrenkė P. R. vairuojamas automobilis, jis prie sklypo nepadėjo. Kas juos paliko, negali nurodyti. Juos galėjo palikti ir elektros įrangą tvarkę darbuotojai. Borteliai ten gulėjo pakankamai ilgą laiką ir niekas dėl jų pretenzijų jam ar kam nors kitam nereiškė. Po įvykio, kai į bortelį atsitrenkė P. R. automobilis, pas jį (M. D.) buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad yra tiriamas skundas. Jam (M. D.) teikiami priekaištai dėl bortelių šalia jo sklypo ir pasiūlė juos iš ten pašalinti, ką jis netrukus padarė.

Liudytojas policijos pareigūnas S. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta M. D., kaip buvusį policijos pareigūną. M. D. dirbant Kelių policijoje, jie nebuvo susiję tarnybinio pavaldumo santykiais.

Pareiškėjo P. R. iniciatyva į teismą iškviestas ir apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad jam žinoma, jog prie M. D. sklypo tvoros šalia kelio buvusius betoninius blokelius „prižiūrėjo“ M. D.. Atsakydamas klausimus R. R. patvirtino, kad jis nežino (nematė), kas tuos bortelius ten pastatė, tačiau matė, kaip M. D. juos stumdė. Patvirtino, kad P. R. yra advokatas ir jį atstovauja teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, ginče su sodo bendrija ir jo vardu teismui surašė 2019 m. sausio 5 d. patvirtinimą. R. R. taip pat negalėjo atsakyti, kodėl surašytame patvirtinime jis nepažymėjo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad matė, kaip M. D. stumdė prie jo sklypo tvoros sudėtus blokelius.

Pareiškėjo P. R. iniciatyva į teismą iškviestas ir apklaustas liudytojas buvęs sodininkų bendrijos „E.“ pirmininkas V. U. parodė, kad jam žinoma, jog šalia M. D. sklypo prie kelio buvo pastatyti betoniniai blokai. Kas juos pastatė, nežino, tačiau M. D. juos „prižiūrėjo“. Kaip bendrijos pirmininkas kelis kartus yra kalbėjęs su M. D. dėl šių blokų pašalinimo, tačiau sodų bendrijos administracija oficialių įpareigojimų pašalinti tuos blokelius M. D. nebuvo skyrusi.

Apklausta teisme M. D. sutuoktinė liudytoja R. D. parodė, kad daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų jų šeima gyvena sodų bendrijoje pastatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareiškėjas P. R. yra jų kaimynas, tačiau su juo nebendrauja. Ji nežino, iš kur ir kada prie jų sklypo tvoros atsirado betoniniai blokeliai dėl kurių P. R. reiškia pretenzijas. Ji pati ar jos sutuoktinis šių blokelių nestatė, tačiau aplinki juos nupjaudavo žolę, nes tai daryti įpareigoja sodų bendrijos taisyklės. Pernai žiemą šiuos blokelius jos vyras pašalino, nes tai padaryti jam liepė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba gavo prašymą atlikti eismo įvykio tyrimą. Pareiškėjas P. R. pareiškime nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., jo vairuojamas automobilis „Opel Insignia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į betoninį bordiūrą. Eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio kairės pusės priekinė padanga. Eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Vaizdo įraše matosi, kad važiuodamas automobilis „Opel Insignia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sujuda galimai nuo rato kontakto su kelio bortu. P. R. policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir apie įvykį nepranešė. Pareiškėjas teigia, jog kelio bortus važiuojamojoje dalyje padėjo name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenantis M. D..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pateiktame paaiškinime M. D. nurodė, kad ties jo gyvenamuoju namu prie tvoros gan senokai guli keli betoniniai blokai. Kas juos ten padėjo, nežino. 2018 m. vasario 19 d. jis gulinčius kelio bortus pašalino. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams patvirtino, kad minėtų blokų jis nebuvo padėjęs ir nežino, kas tai padarė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, o šalims pasiūlyta padarytos žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu P. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą. Pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 07-18-9468180 ir M. D. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 10 ir 11 punktus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo P. R. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 07-18-9468180 ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje atliekant papildomą tyrimą buvo pakartotinai įvertinti P. R. pateikti vaizdo įrašai. M. D. veiksmai (vaizdo įrašuose jis buvo užfiksuotas paimant betoninius blokelius nuo važiuojamosios dalies) buvo įvertinti kaip įrodymas, kad jis juos ir padėjo. M. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurio M. D. neįvykdė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimu M. D. administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANft_N-28706-2018 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir jam skirta 11 Eur dydžio bauda.

M. D. ir P. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimo. M. D. skunde nurodė, kad tyrimo eigoje nebuvo siekiama nustatyti, kada ir kas šalia jo žemės sklypo paliko betoninius blokelius. Apie eismo įvykį, kilusį 2018 m. vasario 6 d., jis sužinojo 2018 m. vasario 14 d., kai atvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kad ties jo namu ((duomenys neskelbtini)) gulintys betoniniai blokai priklauso ne jam, o kas juos paliko, nežino. Ne kartą betoninius blokelius norėjo patraukti, tačiau užsimiršdavo. M. D. teigimu, jis niekada jokių blokų nepirko, neatsivežė ir savavališkai už savo sklypo ribos jų nepaliko. Kada jie atsirado, tiksliai nežino.

Tuo tarpu P. R. prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju ir M. D. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį bei jį nubausti. Iš M. D. priteisti 105 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimą.

Išnagrinėjęs M. D. ir P. R. skundus Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Antrą kartą atliekant administracinio nusižengimo tyrimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba raštu kreipėsi sodininkų bendriją „E.“, prašydami nurodyti, ar bendrijai buvo žinoma apie minėtus blokelius važiuojamojoje dalyje, ar bendrija turi objektyvių duomenų, kas galėjo padėti (palikti) minėtus blokelius. Sodininkų bendrijos „E.“ valdybos pirmininkė V. S. nurodė, kad jokios objektyvios informacijos ar duomenų dėl blokelių (duomenys neskelbtini) gatvėje pastatymo bendrija neturi. Taip pat informavo, kad šiuo metu nurodytoje vietoje jokių kliūčių ar blokelių nėra. Institucija konstatavo, kad visos papildomų įrodymų rinkimo galimybės yra išnaudotos. Tiesioginių nenuginčijamų įrodymų, kad kelio bortus važiuojamojoje dalyje padėjo (duomenys neskelbtini) name gyvenantis M. D., nėra. Ta aplinkybė, kad M. D. paėmė blokelius, vengdamas eskaluoti konfliktą su kaimynu P. R., neįrodo, kad jis juos ir padėjo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. vasario 15 d. raštas Nr. A51- 15775/19(2.9.4.9E-UK7) „Dėl žemės sklypo eismo jungties su (duomenys neskelbtini)“ jokios papildomos informacijos apie blokelių važiuojamojoje dalyje padėjimą nesuteikia. Atsižvelgus, kad M. D. kaltė dėl blokelių padėjimo neįrodyta, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimu M. D. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius duomenis, peržiūrėjęs pateiktus vaizdo įrašus bei išklausęs į teismo posėdį atvykusių asmenų ir liudytojų paaiškinimų, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinė teisena dėl 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo pažeista pareiškėjo vairuojamo automobilio „Opel Insignia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinė kairės pusės padanga, yra pagrįstas ir teisėtas bei jo naikinti nėra jokio pagrindo.

ANK 563 straipsnio pagrindu administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame procese, tiek administracinių nusižengimų teisenoje sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių nusižengimų teisenoje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą asmeniui skirti administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Sutinkamai su teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK jo kaltę grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių nusižengimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltė turi būti įrodyta, bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Administracinio nusižengimo tyrimo eigoje pareiškėjas P. R. laikėsi pozicijos, kad, jeigu po eismo įvykio kelio bortelius, stovėjusios šalia M. D. sklypo tvoros, pašalino M. D., tai reiškia, kad šis asmuo juos ten padėjo ir už tai privalo būti nubaustas. Tačiau teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina neturinčiais ryšio su M. D. galimai padarytais veiksmais. Tokie P. R. teiginiai vertintini kaip prielaida, nes jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl bortelių atsiradimo yra kaltas M. D.. Pareiškėjo iniciatyva į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojai V. U. ir R. R. nepatvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad betono bortelius šalia savo sklypo tvoros padėjo M. D.. Tai, kad, pasak liudytojų, šiuos bortelius M. D. „prižiūrėjo“, negalima sutapatinti su jų padėjimu. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojo R. R. parodymai šioje byloje negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki, nes liudytojas pripažino, kad jį ir pareiškėją sieja kliento ir advokato santykiai.

M. D. viso tyrimo metu laikėsi kategoriškos pozicijos, kad minėtų šaligatvio bortelių jis asmeniškai šalia kelio važiuojamosios dalies nestatė ir nežino, kas juos paliko, o tai, kad reaguodamas į policijos pareigūnų patarimą juos geranoriškai pašalino, nepagrindžia jo kaltės dėl šaligatvio bortelių pastatymo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad blokeliai buvo už M. D. sklypo teritorijos netoli gatvės (kelio) važiuojamosios dalies. M. D. sutuoktinė liudytoja R. D. taip pat patvirtino, kad jos sutuoktinis prie sklypo tvoros blokelių nepadėjo ir ji nežino, kas juos ten paliko. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo eigoje 2019 m. gegužės 21 d. sodų bendrijos „E.“ valdybos pirmininkė V. S. atsakydama į tyrimo įstaigos užklausimą pateikė atsakymą, kad jokios objektyvios informacijos ar duomenų apie blokelių pastatymą (duomenys neskelbtini) bendrija neturi. Šiuo metu blokelių nėra (1 t., b. l. 28).

Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti reikšmingus duomenis, atlikti visi įmanomi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai, tačiau objektyvių, neabejotinų duomenų, jog būtent M. D. šalia kelio važiuojamosios dalies padėjo betoninius blokelius, į kuriuos atsitrenkė pareiškėjo vairuojamas automobilis, ir savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą nebuvo gauta. Nagrinėjamu atveju administracinė teisena nutraukta esant įstatyme numatytam pagrindui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2019 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje motyvai yra aiškūs ir objektyvūs, o pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai šio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia. Skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra pagrįstas išsamia tyrimo metu surinktų duomenų analize, jame išdėstytos motyvuotos išvados, todėl šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant asmens baudžiamumo klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Ji turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pareiškėjo padaryta išvada, kad, jei kelio betoninius bortelius po įvykio pašalino M. D., tai, vadinasi, šiuos bortelius jis ir padėjo. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2019 m. birželio 13 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje išdėstyta pozicija, kad M. D. veiksmai, susiję su betoninių bortelių pašalinimu, nesuponuoja kategoriškos ir nenuginčijamos išvados, kad jis (M. D.) tuo pačiu tampa atsakingas ir už jų pastatymą ar stovėjimą. Taip pat teismas pažymi, kad už kelių ir pakelių priežiūrą Vilniaus mieste yra atsakinga UAB „Grinda“.

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad šiuo atveju vyresnysis specialistas S. K., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad joje nėra M. D. kaltės įrodymų ir tuo pagrindu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, todėl dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų (reikalavimų) teismas nepasisako. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti ar panaikinti nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2019 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18091919573) nepakeistą ir P. R. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.