Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba gavo pareiškėjo P. R. prašymą atlikti eismo įvykio tyrimą. Pareiškime P. R. nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., jo vairuojamas automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į betoninį bordiūrą. Eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio kairės pusės priekinė padanga. Eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Nurodė, jog betoniniai bordiūrai padėti ir tvarkomi šalia gyvenančio asmens M. D., minėtas bordiūrais sklypo savininkas M. D. reguliuoja kelio atkarpą, taip pažeidžiant kelių eismo saugumo reikalavimus ir dirbtiai sudaroma avarinė situacija kelyje (T. 1, b.l. 91-95).

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. (toliau – ir Institucija) 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 str. 1 punktu, o šalims pasiūlyta padarytos žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi (palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi) Institucijos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

4. 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu M. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai paliko kelyje betoninius blokelius, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi (palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi) panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimą dėl M. D. nubaudimo ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

6. Atliekant bylos tyrimą iš naujo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Institucija vertino, jog tiesioginių nenuginčijamų įrodymų, kad kelio bortus važiuojamojoje dalyje padėjo (duomenys neskelbtini) name gyvenantis M. D. nėra. Taip pat Institucija netenkino P. R. prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir papildomai M. D. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį, sprendimą motyvuojant tuo, kad neįrodyta, jog M. D. pažeidė kitų teisės aktų reikalavimus.

7. Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimu P. R. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2019 m. spalio 3 d. nutartimi paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2019 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir P. R. skundo netenkino. Žemesnysis teismas darė išvadą, jog buvo išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti reikšmingus duomenis, atlikti visi įmanomi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai, tačiau objektyvių, neabejotinų duomenų, jog būtent M. D. šalia kelio važiuojamosios dalies padėjo betoninius blokelius, į kuriuos atsitrenkė pareiškėjo vairuojamas automobilis, ir savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą nebuvo gauta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

8. Apeliaciniu skundu P. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 nutartį ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą: 1) teismo nutartimi pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju; 2) kvalifikuoti M. D. veikas pagal ANK 417 str. 8 d., 420 str. 1 ar 2 d., 460 str., 518 str. ir jį nubausti laikantis ANK 38 str. reikalavimų; 3) priteisti iš M. D. 105 Eurų turtinei žalai atlyginti bei 500 Eurų neturtinei žalai atlyginti; 4) skirti žodinį nagrinėjimą, 5) prijungti SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklės; 6) priteisti nukentėjusiojo/liudininko proceso išlaidas pagal byloje esančius paskaičiavimus. Apeliantas mano, kad žemesnysis teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo 2019-04-08 Vilniaus apygardos teismo nutarties eismo įvykio aplinkybių aiškinimo. Skundą grindžia tuo, kad:

8.1. Žemesnysis teismas netinkamai suprato pareiškėjo parodymus, pažymėdamas, jog posėdžio metu teisėjas neklausinėjo pareiškėjo ar jis matė kai M. D. deda betoninius blokus. Nurodo, jog jis (P. R.) turėjo akcentuoti, jog M. D. padėjo blokus 2017 m. rudenį, t.y. rugsėjo mėn. 12, 16 ar kt. dieną, tikslios dienos nurodyti apeliantas negalėjo, nes pats įvykis bordiūrų padėjimo atmintyje užsifiksavo, tačiau konkrečios datos pareiškėjas nefiksavo. Be to, nurodo, kad apeliantas ir 2015 m. taip pat kreipėsi į Vilniaus 4 PK dėl dedamų akmenų (duomenys neskelbtini), siekiant ribuoti eismą, po ko M. D. ir R. D. akmenis greitai pašalino. Teikė 2018-02-08 Kelių policijos valdybai pranešimą dėl eismo įvykio, Institucijai buvo pranešta, kad betoniniai bordiūrai padėti ir tvarkomi šalia gyvenančio asmens M. D.. Žemesnysis teismas neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes, jog bordiūrai sudėti tik šalia M. D. tvoros ir sklypo ribos, pats įvažiavimas į sklypą sudaro kliūtį eismui ir įrengtas M. D. savavališkai. M. D. nuolat prižiūri savo tvoros dalį, todėl bordiūrai buvo skirti tikslui nukreipti eismą nuo jam priklausančio įvažiavimo ir tvoros. Žemesnysis teismas netyrė šių įrodymų visumos ir nuoseklumo.

8.2. Apeliantas vertindamas ir cituodamas liudytojų V. U., R. R. parodymus, teigia, kad šių liudytojų parodymai patvirtina apelianto (P. R.) parodymus, kad pastarasis tvarkė bordiūrus, juos padėjo, kad į tvorą neįvažiuotų transporto priemonės ir akcentuoja jog tokie parodymai nesutampa su M. D. parodymais. Mano, jog apylinkės teismas SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės V. S. paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, nes ji sąmoningai klaidina teismą, akcentuodamas, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklių 5 p. nustato, kad gatvių prižiūrėjimas ir tvarkymas priklauso Bendrijos nariui, o taisyklių 6 p. nurodoma, jog griežtai draudžiama užimti gatvės teritoriją statiniais ir įrenginiais. Todėl vertina, kad esant aplinkybei, jog betoniniai blokai išdėstyti prie M. D. sodo sklypo tvoros, todėl atsakomybė už padarinius atitenka šiam asmeniui.

8.3. Vertindamas M. D. parodymus, apeliantas atkreipia dėmėsį, jog bordiūrai buvo sudėti eilės tvarka, kas, jo vertinimu, nebudinga atvejams, kai pašaliniai palieka statybinių šiukšlių. Todėl mano, jog M. D. visais įmanomais būdais siekdavo perkelti atsakomybę už padėtus bordiūrus tretiems asmenims, t.y. statybininkams, elektrikams, SB „(duomenys neskelbtini)“, kitiems nenustatytiems asmenims. Be to akcentuoja, jog M. D. nebuvo įspėjamas dėl atsakomybės už melagingus paaiškinimus, todėl mano, jog jo parodymai grindžiami siekiu išvengti atsakomybės ir ypač nuostolių atlyginimo.

8.4. Tvirtina, kad apelianto parodymais buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės (vieta, laikas), kurias patvirtina vaizdo medžiaga, nuotraukos, liudytojų parodymai, o tarp šių įrodymų nėra nei vieno prieštaravimo, jie vieni kitus papildo loginėje sekoje. Pabrėžia, kad apelianto pateikti duomenys ir jo paaiškinimai turi būti pripažinti įrodymais ir vadovaujantis jais, M. D. veiksmai turi būti kvalifikuoti tiek pagal ANK 417 str. 8 d., tiek ir dėl teismo nenagrinėtų veikų pagal ANK 420 str. 2 d., 460 str., kurios užfiksuotos 2018-02-07, 2019-02-19 vaizdo įrašais. Vertindamas atsakomybės klausimą už kliūtį kelyje, apeliantas pabrėžia, kad M. D. veika dėl betoninių bordiūrų padėjimo ir vėlesnio prižiūrėjimo, t.y. sąmoningo palikimo kelyje, turi būtu kvalifikuojami kaip administraciniai nusižengimai, kuomet buvo pažeistos KET. Anot apelianto, ir tuo atveju jeigu M. D. strypų (blokų) ne padėjo prie savo tvoros, tai galimai jis nevykdė KET numatytos pareigos pašalinti kliūtis, trukdančias eismui, o tuo atveju kuomet galimai šiuos strypus jis prižiūrėjo, M. D. ėmėsi veiksmų, kad jų padėtis būtų būtent tokia, kokia sudaro didžiausius nepatogumus kitiems eismo dalyviams ir kelia didžiausia pavojų eismui. Vertindamas kelio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninius duomenis, apeliantas tvirtina, jog M. D. savavališkai reguliuoja kelio plotį ir eismą, nukreipdamas jį kaip galima atokiau nuo jam nuosavybės teisėmis priklausančios tvoros ir įvažiavimo, pabrėždamas, kad įvažiavimas yra išdėstytas specialiai įrengtame griovyje, o tam tikslui papildomai įkastas betoninis blokas, kuris, irgi randasi kelio dalyje ir trukdo eismui, nes siaurina kelią apie 1.50 m., todėl teigia, kad atsakomybė M. D. turi kilti ir pagal ANK 518 str.

8.5. Pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, apeliantas pabrėžia, kad 2018-02-06 jo (P. R.) vairuojamas automobilis Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su betoniniu bordiūru, kuris buvo M. D. savavališkai padėtas kelyje, susidūrimo metu buvo pradurta automobilio priekinė padanga kairės pusėje. Įvykio metu buvo padaryta materialinė žala, kurios pažeidėjas nėra atlyginęs ir demonstratyviai vengia jos atlyginti. Žalos dydis yra 105 Eurų. Neturtinės žalos reikalavimą apeliantas grindžia tuo, jog dėl M. D. veiksmų P. R. patyrė dvasinį sukrėtimą, liko įžeistas jo veiksmais ir ypač neigimu, dėl įvykio turėjo keisti planus, patyrė stresą, nes sprogo padanga dėl ko apeliantas išsigando. Neturtinės žalos dydį apeliantas vertina 500 Eurų. Pasak apelianto, turtinės ir neturtinės žalos neatliginimas turėtų būti vertinamas kaip M. D. sunkinanti aplinkybė.

9. Atsiliepimai į M. D. apeliacinį skundą negauti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Apeliaciniame skunde yra išreikštas prašymas, jog būtų paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t.y., jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba proceso šalis pateikia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju, priešinai nei tvirtina apeliantas, byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių ir apygardos teismas nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, apelianto prašymas netenkintinas.

11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis).

12. Byloje neginčytinai nustatyta ir bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., P. R. vairuojamas automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į betoninį bordiūrą. Eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio kairės pusės priekinė padanga. Eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Vaizdo įraše užfiksuota, kad važiuodamas automobilis „Opel Insignia“ sujuda galimai nuo rato kontakto su kelio bortu.

13. Administracinio nusižengimo tyrimo eigoje bei nagrinėjant skundus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjas P. R. kilusią žalą kildino iš KET pažeidimų, tvirtindamas, jog eismo dalyviai negali savavališkai palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui (KET 10 p.), o eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti (KET 11 p.). Akcentavo, jog eismo įvykis įvyko šiam atsitrenkus į betoninį bordiūrą, kurie buvo padėti ir tvarkomi šalia gyvenančio asmens M. D.. Apeliantas laikėsi pozicijos, kad, jeigu po eismo įvykio kelio bortelius, stovėjusios šalia M. D. sklypo tvoros, pašalino M. D., tai liudija, kad šis asmuo juos ten padėjo ir už tai privalo būti nubaustas. Tokie apelianto teiginiai, kurie buvo akcentuojami ir skundą nagrinėjant apylinkės teisme, pagrįstai žemesniojo teismo buvo vertinti kaip prielaida, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, kad dėl bortelių atsiradimo yra kaltas M. D..

14. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pareiškėjo iniciatyva į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojai V. U. ir R. R. nepatvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad betono bortelius šalia savo sklypo tvoros padėjo M. D.. Tai, kad, pasak liudytojų, šiuos bortelius M. D. „prižiūrėjo“, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog šiuo bortelius padėjo M. D.. M. D., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, viso tyrimo metu laikėsi kategoriškos pozicijos, kad minėtų šaligatvio bortelių jis asmeniškai šalia kelio važiuojamosios dalies nestatė ir nežino, kas juos paliko. M. D. poziciją palaikė ir jo sutuoktinė liudytoja R. D.. Įvertinus tokius parodymus, žemesnysis teismas darė pagrįstą išvadą, kad bortelių pašalinimas reaguojant į policijos pareigūnų patarimą, kuriuos geranoriškai pašalino M. D., nepagrindžia jo kaltės dėl šaligatvio bortelių pastatymo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad blokeliai buvo už M. D. sklypo teritorijos netoli gatvės (kelio) važiuojamosios dalies. Atliekant bylos tyrimą iš naujo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba kreipėsi 2019-05-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, prašydami nurodyti ar bendrijai buvo žinoma apie minėtus blokelius važiuojamojoje dalyje, ar turi bendrija objektyvių duomenų kas galėjo padėti (palikti) minėtus blokelius. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė V. S. nurodė, kad jokios objektyvios informacijos ar duomenų dėl blokelių (duomenys neskelbtini) pastatymo bendrija neturi. Taip pat informavo, kad šiuo metu nurodytoje vietoje jokių kliūčių ar blokelių nėra (1 t., b. l. 28). Aptarti duomenys, leidžia pritarti išvadai, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti reikšmingus duomenis, atlikti visi įmanomi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai, tačiau objektyvių, neabejotinų duomenų, jog būtent M. D. šalia kelio važiuojamosios dalies įvykio metu padėjo betoninius blokelius, į kuriuos atsitrenkė pareiškėjo vairuojamas automobilis, ir savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 8 d. nebuvo gauta. Apelianto argumentai, susiję su žalos atlyginimu dėl sugadintos automobilio kairės pusės priekinės padangos, šiam įžvelgiant KET 10,11 punktų pažeidimus, atmestini kaip nepagrįsti. Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis), tuo tarpu ANK 417 str. 8 d. numatytas pažeidimas numato atsakomybę tik vairuotojui. Šiuo konkrečiu atveju M. D. nebuvo eismo dalyvis, kelių eisme, kaip vairuotojas, jis nedalyvavo. Todėl akivaizdu, jog padarytos žalos transporto priemonei atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka.

15. Tokią aukštesniojo teismo poziciją patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog P. R. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl nagrinėjamo įvykio padarytos žalos atlyginimo (t.y. siekdamas civilinių teisių gynybos). Iš Vilniaus apygardos teismo 2019-11-19 sprendimo (civilinė byla Nr. e2A-1499-661/2019), kuriuo buvo panaikintas Vilniaus mesto apylinkės teismo 2018-12-18 sprendimas, matyti, kad ieškovui P. R. iš atsakovų M. D. ir R. D. priteista 105 Eurų nuostoliams atlyginti dėl šioje byloje tiriamo įvykio (nors tokio dydžio žalos prašoma ir šioje byloje). Teismas nagrinėdamas aptariamą civilinę bylą konstatavo, jog P. R. automobilio padangą sugadino ir patyrė žalą dėl neteisėtos nuovažos, pažymėdamas, kad nepriklausomai nuo to, kada įrengta ginčo nuovaža, dėl jos eksploatavimo ir padarytos žalos atsakomybė kyla atsakovams, nes ji įrengta ir ribojasi su atsakovų sklypu. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus šias aplinkybes bei nurodytas nutarties 11-14 punktuose, padaryti priešingas išvadas nei padarė Institucija ir pirmosios instancijos teismas nėra teisinio pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teisme P. R. kelia M. D. atsakomybės klausimą ir pagal ANK 420 str. 2 d., 460 str., 518 str., prašydamas M. D. nubausti pagal minėtus straipsnius, skundą motyvuodamas tuo, kad M. D. naudoja savavališkai įrengtą įvažiavimą į savo sklypo dalį ir savavališkai reguliuoja kelio plotį, nukreipdamas eismą atokiau nuo jam nuosavybės teisėmis priklausančios tvoros ir įvažiavimo. Šis apelianto reikalavimas negali būti tenkinamas jau vien dėl to, kad jis nėra suderinamas nei su administracinių nusižengimų tyrimo, nei su tokių bylų nagrinėjimo taisyklėmis, numatytomis ANK, be to, šios aplinkybės nėra susijusios su Institucijos 2019-06-13 nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, taigi, nenagrinėtinos. Be to, pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei Administracinių nusižengio registro išrašo duomenimis apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad dėl šių apeliacinio skundo teiginių (dėl M. D. kieme įrengtos eismo reguliavimo priemonės, t. y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo įkasto betoninio bortelio, kuris trukdė keliu važiuojantiems automobiliams) yra priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje Nr. AN2-473-1121/2019. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 14 d. nutartimi (byloje Nr. II-300-270/2019, teisminio proceso Nr. 4-68-3-01347-2019-8, nutartis neįsiteisėjusi ir apskųsta) nutarta administracinių nusižengimų bylą grąžinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš esmės, kuriuo buvo sprendžiamas atsisakymas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir vertinti M. D. ir R. D. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 518 straipsnį, 420 straipsnio 1 dalį, nurodant ir faktines aplinkybes, analogiškas šiame skunde (t.y. kad M. D. savavališkai reguliuoja kelio plotį ir eismą, nukreipdamas jį kaip galima toliau nuo jam nuosavybės teise priklausančios tvoros ir įvažiavimo, dėl įkasto betoninio bloko, kuris yra kelio dalyje ir trukdo eismui).

17. Apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie tai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, jog būtų apgintos apelianto teisės, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes žemesnysis teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo M. D. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo byla ne kartą buvo grąžinta Institucijai atlikti papildomą tyrimą, nereiškia, jog apelianto pareiškime nurodytos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o žemesniojo teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti P. R. apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą ir P. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.