- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1499-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08231-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- M. D., R. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams M. D. ir R. D. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. R. patikslintame ieškinyje (bei teismo posėdžio metu papildomai patikslinus reikalavimus) prašė priteisti iš atsakovo M. D. 105 Eur nuostoliams atlyginti, įpareigoti atsakovus per 7 dienas nuo teismo sprendimo į įsiteisėjimo pašalinti įvažiavimo betoninį bloką, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti duobę ir išlyginti kelio gruntą pagal kelio lygį, o to nepadarius ieškovui leisti atsakovų lėšomis atlikti nurodytus veiksmus. Nurodė, kad 2018-02-06 ieškovo vairuojamas automobilis Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su betotiniu bordiūru, kurio metu buvo pradurta automobilio priekinė padanga kairėje pusėje. Įvykio padariniai nufotografuoti. Pažymi, kad betoniniai bordiūrai atsakovo savavališkai padėti šalia jo tvoros ir nuolat tvarkomi. Nuostolius sudaro padangos remontas ir ratlankių keitimas. Nurodo, kad įvažiavimas yra pavojingas, įkasus betoninį bloką. Nors įvažiavimas naudojamas atsakovo, tačiau jis nėra atsakovo nuosavybė. Ieškovas šiuo keliu naudojasi, todėl kyla pavojus automobilį sugadinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. D. teismui pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jis nėra kaltas dėl ieškovo padaryto eismo įvykio. Pažymėjo, kad reiškiami reikalavimai įpareigoti ne privačioje teritorijoje vykdyti kasinėjimo ir tvarkymo darbus, neįgyvendinami. Nurodė, kad įvažiavimas buvo rengtas daugiau nei prieš dešimt metų, o vėliau važiuojamoji kelio dalis pakilo, pakraštį palikus formuotis savieigai. Kelias pasikeitė išplovus šalia kelio augusius medžius. Kelias buvo kasinėjamas vedant komunikacijas, dar planuojama vėl kasimo namai, siekiant įvesti nuotekų sistemas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog nėra jokių duomenų, įrodančių, jog blokelius prie atsakovo tvoros paliko atsakovas. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad atsakovas padėjo bortelius taip, kad jie nesaugiai mėtytųsi ant kelio ir keltų pavojų saugumui. Pateiktos nuotraukos bei vaizdo medžiaga neįrodo, kad atsakovas būtų bortelius tyčia (dėl neatsargumo) palikęs ant kelio. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas prašo įpareigoti atsakovus ne savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype savo lėšomis pašalinti betoninį bloką, taip pat užkasti duobę ir išlyginti ne jiems priklausantį kelio gruntą pagal kelio lygį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Apeliantas (ieškovas) P. R. apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
5. Apeliantas nurodo, jog teismas nesugebėjo peržiūrėti pateiktos vaizdo medžiagos, teigdamas, jog negalėjo to padaryti. Apeliantas mano, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo analizuojami bylai svarbūs įrodymai, t.y. vaizdo įrašai dėl automobilio avarijos, kurios metu padaryta žala Ieškovui (sprogo automobilio padanga), dėl atsakovo M. D. veiksmų, sugrąžinant betoninį bordiūrą į pradinę padėtį, kuris buvo eismo įvykio priežastimi (įvykis tamsos paros metu), dėl M. D. veiksmų, surenkant jam priklausančius betoninius bordiūrus, kurie buvo sudėti šalia jo tvoros, dėl atsakovės R. D. veiksmų, vykdant kasinėjimo darbus ir tvarkant įvažiavimo gruntą. Šia vaizdo medžiaga buvo pateikta Teismui USB atmintinėje, kurioje nurodoma atskirais failais su įvykio datomis ir laikais. Dėl tokių Teismo veiksmų liko neatskleista bylos esmė.
6. Teismo teiginiai, jog administracinėje teisenoje atsakovo kaltė nebuvo įrodyta, o byla nutraukta – neatitinka tikrovės. Šie įrodymai buvo pateikti teismui, tačiau teismas jų neanalizavo arba analizuodamas padarė teisės taikymo klaidas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasižymi tuo, jog jis paliko betoninius bordiūrus kelio atkarpoje, neturėdamas tam teisių. Jas netinkamai prižiūrėdavo, susiaurino kelio atkarpą. Atsakovas tokius veiksmus atliko sąmoningai, žinodamas, jog tam teisių neturi.
Šalies argumentai
7. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat Vilniaus apygardos teisme yra gautas apelianto prašymas sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. II-488-369/2019.
Atsiliepimas
8. Atsakovas M. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, jog Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 105 eurų dydžio skolos priteisimo dėl 2018m. vasario 6 d. Įvykio, kurio metu (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ieškovo (apelianto) vairuojamas automobilis Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam atsitrenkus į betoninius blokelius. Teismas, atmesdamas ieškinį, pagristai nurodė, kad ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų, nors vadovaujantis CPK 12 str., 178 str., kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, įrodinėti privalo tas, kas teigia, bet ne tas, kas neigia. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad kliūtis (betoniniai blokeliai) priklausė atsakovams, ar jie juos padėjo ir ar jie priklauso atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype. Šių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovo į civilinę bylą pateiktos foto nuotraukos, vaizdo įrašai, nei kita pateikta rašytinė medžiaga.
9. Atsakovai nesutinka su apelianto prašymu apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl bylos žodinio nagrinėjimo
11. Apeliantas prašo skirti žodinį jo apeliacinio skundo nagrinėjimą. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (LAT CBS 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės; prašymas atmestinas.
Dėl bylos sustabdymo
12. Apeliantas prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2A-1499-661/2019 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. II-488-369/2019.
13. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje S. S. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje SIA ,,Parekss lizings” v. UAB ,,Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005). Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimą dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008).
14. Nagrinėjamu atveju, kolegija mano, jog sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nustatytos aplinkybės minimoje administracinėje byloje prejudicinės reikšmės neturės.
Dėl žalos priteisimo
15. LITEKO duomenimis (CPK 179 str.) administracinio nusižengimo byloje Nr. II-488-369/2019 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba gavo prašymą atlikti eismo įvykio tyrimą. Pareiškėjas P. R. pareiškime nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., jo vairuojamas automobilis „Opel Insignia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į betoninį bordiūrą. Eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio kairės pusės priekinė padanga. Eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Vaizdo įraše matosi, kad važiuodamas automobilis „Opel Insignia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sujuda galimai nuo rato kontakto su kelio bortu. P. R. policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir apie įvykį nepranešė. Pareiškėjas teigia, jog kelio bortus važiuojamojoje dalyje padėjo name, (duomenys neskelbtini), gyvenantis M. D..
16. Byloje iš patikslinto ieškinio pridėtų apelianto fotonuotraukų matyti, jog užfiksuota nuovaža, suformuota iš blokelių į atsakovų žemės sklypą. Taip pat byloje LITEKO duomenimis (CPK 179 str.) Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-488-369/2019 ir byloje Nr. II-300-270/2019 yra pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl ginčo nuovažos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas nurodė, jog savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas nėra išdavęs prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, leidžiančių sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gyvenamasis namas pažymėtas Nr. 11A) projektuoti papildomą eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve. Nuovaža į žemės sklypą suformuota neteisėtai, o kelkraštyje įrengti standūs elementai (betoniniai blokai) neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui. M. D. ir R. D. įvažiavimas negali būti saugiai naudojamas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina apelianto pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento 2019 m. birželio 20 d. sprendimas, kuriame nuspręsta laikiną kelio užtvarą (betoninį kelio bortą), prie įvažiavimo (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtu ir jį pašalinti.
17. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).
18. Nagrinėjamu atveju pastatų savininkai (valdytojai) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Iš bylos medžiagos – ieškovo pridėtų prie patikslinto ieškinio priedų, matyti, jog atsakovai naudojasi įvažiavimu į savo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kuris yra pavojingas, nes įrengtas įkasus betoninį bloką tiesiai į žemę. Minėtas blokas yra kelio važiuojamojoje dalyje. Blokas padėtas atsakovo. Dėl jo įrengimo būdo atsirado duobė kelyje, apie 0,50 m. gylio, 1 m. pločio ir 5 m. ilgio. Minėtas įvažiavimas faktiškai naudojamas atsakovo, nors nėra jo sklypo dalyje. Ieškovui nuolat naudojant šią kelio atkarpą kyla pavojus sugadinti automobilį, nes jis gali įvažiuoti į šią duobę.
19. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog toks atsakovams priklausančio įvažiavimo išdėstymas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. D1-533 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai 6.16. p. kelio elementų išdėstymas vienoje plokštumoje ir yra potencialiai pavojingas. Be to, kaip jau minėta šio sprendimo 15-16 p. savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas nurodė, jog Nuovaža į atsakovų žemės sklypą suformuota neteisėtai. Taigi, nepriklausomai nuo to, kada įrengta ginčo nuovaža, dėl jos eksploatavimo ir padarytos žalos atsakomybė kyla atsakovams, nes ji įrengta ir ribojasi su atsakovų sklypu.
20. Nagrinėjamu atveju, kolegija sprendžia, jog apeliantas yra pateikęs pakankamai įrodymų, jog automobilio padangą sugadino ir patyrė žalą dėl neteisėtos nuovažos. Todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas.
Dėl prevencinio ieškinio
21. Apeliantas pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius, kad tretysis asmuo UAB Grinda įvykdė ieškovo reikalavimus dalyje dėl betoninio bloko pašalinimo, t.y. pašalino betoninį bloką, esantį prie įvažiavimo (duomenys neskelbtini) (buv. 11A), Vilniuje, tokiu būdų neliko prevencinio reikalavimo dalyko. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Nagrinėjamu atveju išnykus prevencinio reikalavimo dalykui, šioje dalyje byla nutrauktina.
Dėl bylos baigties
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės nesutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai paneigia skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas P. R. pateikė teismui duomenis apie patirtas 180 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 eurų, 75 eurų ir 90 eurų žyminiai mokesčiai. Dėl šio, iš atsakovų M. D. ir R. D. ieškovui priteistinos 180 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t.y. po 90 eurų iš kiekvieno (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
Apelianto (ieškovo) P. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovų M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 105 Eurų nuostoliams atlyginti.
Priteisti ieškovui P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 180 eurų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 90 eurų iš kiekvieno.
Kitoje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.