Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui Olegui Urbonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė 2010 m. gegužės 4 d. R. B. surašė ATP protokolą už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. 12 val. 39 min. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.7 p. reikalavimus, t. y. savavališkai įrengė technines reguliavimo priemones (kuoliukus) bendrojo naudojimo teritorijoje be savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo (b. l. 13). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 161 str., padarymą R. B. skirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda (b. l. 11).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti nutarimą ir ATP bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, šiurkščiai pažeidžiant ATPK 248, 284 ir 286 str. nustatytas taisykles. Nutarimas neatitinka ir ATPK 286 str. reikalavimų. Vietoje nustatytų aplinkybių išdėstymo ir jų motyvuoto įvertinimo, nutarimo aprašomojoje dalyje buvo apsiribota konstatavimu už ką ir kada jam buvo surašytas ATP protokolas, kuris savaime, jo turinys nėra ir negali būti tapatinamas su nutarimu ATP byloje, nes protokolas ATP teisenoje yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 str. 2 d.).

Tvirtina, kad tiriant ir nagrinėjant ATP bylas yra būtina nustatyti pažeidimo padarymo laiką (ATPK 260 str. 1 d.). Skundžiamame nutarime, kuriame cituojamas ATP protokolo turinys, nurodoma, kad jam inkriminuojamas pažeidimas buvo padarytas 2010 m. gegužės 4 d. 12 val. 39 min. Šis teiginys, R. B. teigimu, visiškai neatitinka tikrovės, yra melagingas, o faktinės aplinkybės sąmoningai iškraipytos, nes 2010 m. gegužės 4 d. ATP protokole ir 2010 m. gegužės 11 d. nutarime minimi kuoliukai buvo įrengti ne 2010 m. gegužės 4 d. 12 val. 39 min. (šiuo laiku juos eilinį kartą tik nufotografavo protokolą surašiusi pareigūnė), o 2008 m. rugsėjo 10 d. Tiek 2010 m. gegužės 4 d. ATP protokole, tiek 2008 m. rugsėjo 18 d. ATP protokole paminėti kuoliukai yra tie patys objektai, kurie buvo pastatyti 2008 m. rugsėjo mėn. pradžioje. 2008 m. spalio 16 d. institucijos nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ATP byla Nr. II-1890-38/2008), pastarojo teismo nutartis - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ATP byla Nr. N662-109/2010), kurio 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu byla jo atžvilgiu buvo nutraukta remiantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. (nesant ATP įvykio ir sudėties). Pastarosios aplinkybės (ATP bylos nutraukimas nesant ATP įvykio ir sudėties, jos negražinant papildomam tyrimui ar nagrinėjimui, nuo veikos padarymo praėjo 18 mėn., pakartotinis administracinės bylos iškėlimas dėl to paties fakto) daro administracinę teiseną negalimą, dėl ko skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o ATP byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 7 p., 8 p.). Savo ruožtu, institucijos ir jos pareigūnų jau pakartotinas netinkamas veikos kvalifikavimas nepratęsia ir neatnaujina patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Akcentuoja, kad nagrinėjant šią bylą ir kvalifikuojant jam inkriminuojamą veiką būtina išsiaiškinti „techninių eismo reguliavimo priemonių“ sąvokos ir jų paskirties turinį, nes 2008 m. protokolu ir nutarimu ATP byloje tuos pačius kuoliukus institucija pavadino „įrenginiais“ ir jo veiką kvalifikavo kaip Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.6. p. reikalavimų pažeidimą (draudimo statyti įrenginius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto nesilaikymas). Techninių eismo reguliavimo priemonių sąvokos turinys atskleistas Kelių įstatymo 2 str. 17 d.: techninės eismo reguliavimo priemonės - kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita. Savo ruožtu, techninės eismo reguliavimo priemonės yra sudėtine kelio dalimi, o kelias yra skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (to paties įstatymo 2 str. 3 d.). Kelių eismo sąvoka atskleista Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 67 d.: viešasis eismas - procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. Eismo dalyviais įvardijami kelių eisme dalyvaujantys asmenys - vairuotojai, pėstieji, keleiviai (to paties įstatymo 2 str. 11 d.). Eismo organizavimu įvardijamas „transporto priemonių ir eismo dalyvių judėjimo keliais reguliavimo teisinių ir techninių priemonių bei tvarkomųjų veiksmų kompleksas“ (to paties įstatymo 2 str. 1 d.). Tokiu būdu techninių eismo organizavimo priemonių paskirtis ir jų įrengimo tikslas yra leisti, drausti, nustatyti tvarką, apriboti, pakeisti ir kitaip tiesiogiai įtakoti kelių eismo dalyvių eismo automobilių keliais tvarką. Nagrinėjamu atveju 2008 m. rugsėjo mėn. pastatyti kuoliukai šios funkcijos (eismo reguliavimo) neatlieka, nes ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai jokiais būdais neįtakoja kelių eismo dalyvių (motorinių transporto priemonių, vairuotojų, keleivių, pėsčiųjų, dviratininkų, kitų kelių eismo dalyvių) eismo automobilių keliais tvarkos, nes jie yra pastatyti vejoje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje kelių transporto priemonių (motorinių transporto priemonių) judėjimas, sustojimas, stovėjimas (t. y. eismas) yra draudžiamas teisės aktais, o ne techninėmis priemonėmis - kuoliukais (Kelių eismo taisyklių 130, 155.5 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 str. 2 ir 3 d.). Tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų, tiek kitų kelių eismo dalyvių eismo aptariamoje vietoje (vejoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius) kuoliukai neįtakoja visiškai, nors šių asmenų judėjimas veja taip pat yra teisės pažeidimu (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių Vilniaus mieste 7.12. p.).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582, nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose. Pagal šių taisyklių 7.7 p. draudžiama savavališkai įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai.

ATPK 161 str. numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 2 000 Lt.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinė atsakomybė galima tik nustačius visus keturis būtinus teisės pažeidimo sudėties elementus, kurie organiškai tarp savęs susiję: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. ATPK 257 str. numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK už tai, kad 2010 m. gegužės 4 d. 12 val. 39 min. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-528 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.7 p. reikalavimus, t. y. savavališkai įrengė technines reguliavimo priemones (kuoliukus) bendrojo naudojimo teritorijoje be savivaldybės administracijos nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Su tokia jo pozicija teismas sutinka.

Kelių įstatyme apibrėžta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita (2 str. 17 d.). Pagal to paties įstatymo 2 str. 3 d. kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Viešasis eismas – procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 67 d.). Eismo organizavimas – tai transporto priemonių ir eismo dalyvių judėjimo keliais reguliavimo teisinių ir techninių priemonių bei tvarkomųjų veiksmų kompleksas (to paties įstatymo 2 str. 14 d.). Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai (to paties įstatymo 3 str. 3 d.).

Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 15-16) matyti, kad kuoliukai yra pastatyti vejoje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio namo. Kaip teisingai pažymėta skunde, šie pastatyti kuoliukai nagrinėtinu atveju nereguliuoja kelių eismo dalyvių (eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis); Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d.)) eismo jų pastatymo vietoje, kadangi jie nepatenka į jau paminėtų eismą reguliuojančių objektų (ženklų, ženklinimo linijų ir kt.) sąrašą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 str. 3 d.). Be to, jie pastatyti prie namo (duomenys neskelbtini) esančioje vejoje, kur eismas pagal LR galiojančius teisės aktus nėra leistinas nei transporto priemonėms (ATPK 124¹ str. 2 d.), nei pėstiesiems (jau minėtos tvarkymo ir švaros taisyklės). Taigi, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio namo pastatyti kuoliukai nėra laikytini techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.7 p. bei kitų teisės aktų (KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo) prasme ir šių kuoliukų pastatymas (įrengimas) negali būti vertinamas kaip užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ATPK 161 str. nuostatas.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu (adm. byla Nr. N662-109/2010), spręsdamas dėl kuoliukais aptvertos teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, kurios dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pažymėjo, kad R. B. nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 161 str. ir jo atžvilgiu priimtą nutarimą panaikino.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Darytina išvada, kad R. B. nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 161 str. nuostatas. Jo atžvilgiu priimtas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pažeidimo byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

nutarė:

R. B. skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą, kuriuo R. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 161 str., padarymą skirta 300 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.