Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-19-526/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
eAN2-19-526/2025
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00131-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
L. J.
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-19-526/2025Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00131-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12216-2024 (ROIK:24254980212) L. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 13 d., 13:51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 0,98 promilių neblaivumas (girtumas). Įvertinus paklaidą, po paklaidos 0,96 promilių. Tokiais savo veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu L. J. paskirta nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundo netenkino ir nurodė, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismas nutartyje pažymėjo, jog L. J. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Pažymėjo, jog L. J. nurodė, kad jis išvakarėse šventė įkurtuves, vartojo alų, miegoti nuėjo 23:30 val., po alkoholio vartojimo praėjo daug laiko, dėl to jis ir vairavo. Jautėsi visiškai blaivus. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo savo veiksmų vertinimas laikytinas savo neteisėtų veiksmų pateisinimu. Pažymima, kad pareiškėjas privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonę. Teismo nuomone, aplinkybė, kad L. J. sėdo už vairo būdamas neblaivus, suvokdamas, kad buvo vartojęs alkoholį prieš tai vakare, rodo, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Nusižengimas buvo padarytas 2024 m. rugsėjo 13 d., 13:51 val., t. y. darbo dieną, kuomet eismas yra intensyvus, todėl eismo dalyvių skaičius kelyje buvo didesnis nei kitu paros metu. Pažymėjo ir tai, kad ir kitose panašaus pobūdžio bylose pripažįstama, jog vien faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingo (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis Nr. AN2-172-651/2018, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. AN2-297-651/2018). Tikimybė pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. ANK 422 straipsnio 5 dalies normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Teismas nutartyje pažymėjo, jog įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertinamas kaip itin pavojingas, todėl teigti, kad padarytas nepavojingas nusižengimas, negalima. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne nežymiai, o pakankamai reikšmingai. Pažymėjo, kad L. J. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,98 promilės) ir ženkliai, daugiau negu du kartus viršijo minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios transporto priemonių vairavimas visiems asmenims yra draudžiamas (0,4 promilės). Toks apsvaigimo laipsnis yra ne tik ženklus teisine prasme, bet ir pakankamai pavojingas. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių vairuotojo poelgių. Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, prieš vairuodamas automobilį nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs automobilio. Teismas pažymėjo, jog KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021). Teismo vertinimu, L. J. nurodomos aplinkybės nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas L. J. neginčijo, savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusižengimą, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga asmeniškai bei darbinėms funkcijoms atlikti, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta paskiriant pareiškėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę su sankcijoje numatyta minimalia bauda), tačiau negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą. Teismo nuomone, pareiškėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, L. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusižengimui, skirtos įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovas advokatas G. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria vietoj paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių terminui, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė yra alternatyvi, t. y. arba asmeniui skiriama: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nurodo, jog šiuo atveju skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta griežtesnė administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. negalės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Suėjus minimam terminui, L. J. siekdamas atgauti vairuotojo pažymėjimą, t. y. teisę vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. l V- 418, (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministre 2019 m. sausio 3. d. įsakymo Nr. IV-10 redakcija) patvirtinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir gražinimo tvarkos aprašo 11 punktu, be kitų daug laiko ir resursų reikalaujančių procedūrų, turės būti išlaikęs vairavimo egzaminą. Tuo tarpu paskyrus alternatyvią ANK 422 str. 6 d. numatytą administracinio poveikio priemonę, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas numatomas nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių iki vienų metų šešių mėnesių, kas manytina, ne tik lygiai taip pat leis pasiekti bausmės tikslus, bet ir labiau atitinka proporcingumo už padarytą nusižengimą kriterijus. Nežiūrint to, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo svarstyta alternatyvios, nuo 2020-01-01 įsigaliojusiu įstatymu administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, L. J. taikymas, nors ši priemonė, akivaizdu, kad turėjo būti pasiūlyta, o gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimą, kartu su bauda ir paskirta. Apelianto atstovas nurodo, jog remiantis ANK 31¹ str. 2 d., prie skundo pridedamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. sutikimas, kad jam, kaip administracinio poveikio priemonė, būtu paskirta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3.2. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas nurodo, jog jo manymu, L. J. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai. Mano, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija atsisakė taikyti ANK 31¹ str., numatytą administracinio poveikio priemonę, esant įstatymo netobulai redakcijai. O būtent, kaip minėjo, visų pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo suklaidintas pareigūno, surašiusio jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir pasakiusio, kad nėra skirtumo – nuvyks jis, L. J., į bylos nagrinėjimą ar ne. Pažymi, jog L. J. nenuvyko, todėl pareigūnas, nagrinėjęs bylą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, negavo L. J. sutikimo ir negalėjo paskirti administracinio pobūdžio priemonės numatytos ANK 31¹ str. Nurodo, jog nors L. J. padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu, tačiau jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nesiekiantis pusės normos už kurią baudžiamas pagal inkriminuotą straipsnį. Pažymi, jog L. J. veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas institucijos skyrusios nuobaudą pagrįstai buvo pripažinta L. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto atstovas nurodo, jog L. J. yra vedęs, vaikai suaugę. Duomenų, kad L. J. darytų teises pažeidimus – nėra. Teisė vairuoti transporto priemones būtina darbui ir šeimos poreikiams tenkinti. Pažymi, jog L. J. periodiškai dirba užsienyje (Norvegijoje) (duomenys neskelbtini) autoservise (pateikiama darbo sutartis). Darbas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. Pažymi, jog visuomeniniu transportu atlikti darbines funkcijas bei nuvykti į darbo vieta ir grįžti po darbo – nėra jokios galimybės. Be to, nurodo, jog L. J. būnant Lietuvoje, pasikeičiant su broliu jis prižiūri savo senus pasiligojusius tėvus – Z. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos dažnai tenka pristatyti pas medikus į įvairias medicinos įstaigas, o jose esant, juos lankyti.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog L. J., suprasdamas, kad pasielgė netinkamai, smerkdamas savo poelgį, savarankiškai 2024-12-23 išklausė 4 valandų kursą (mokymą) apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai. Dėl savo padaryto nusižengimo L. J. išvadas padarė, todėl pagrįstai manytina, kad ir šio kodekso 22 str. 2 d. numatyti tikslai jau yra pasiekti. Apeliantas ir jo atstovas yra įsitikinę, kad net neprašant taikyti ANK 34 str. 6 d. numatytų išimčių, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant nuobaudą – 800 Eur baudą (kuri jau yra sumokėta), ir skiriant dvi administracinio pobūdžio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai – metams, bus teisinga ir nepažeidžiant asmens konstitucinės teisės į teisingą teismo sprendimą. Apeliantas ir jo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylų praktika yra formuojama apygardų teismų (Klaipėdos apygardos teismo 2021-08-19 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-271-417/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020, Kauno apygardos teismo 2020-06-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-658/2O2O, Klaipėdos apygardos teismo 2021-07-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-795/2021 ir kt.).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovo advokato G. L. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas ir jo gynėjas skundu prašo pakeisti paskirtą administracinio pobūdžio priemonę ir paskirti L. J. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio nusižengimo padarymą pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 13 d., 13:51 val., (duomenys neskelbtini), L. J. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 0,98 promilių neblaivumas (girtumas). Įvertinus paklaidą, po paklaidos 0,96 promilių. Vadinasi, jo apsvaigimas viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. L. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta minimali įstatyme numatyta nuobauda 800,00 Eur bauda bei minimali administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Su paskirta nuobauda L. J. nesutiko, priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai netenkino L. J. skundo.

12. Apeliaciniu skundu L. J. atstovas advokatas G. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir priimti naują nutartį, kuria vietoj paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių terminui, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Apelianto gynėjo manymu, L. J. paskirta administracinio poveikio priemonė yra netinkamai parinkta ir individualizuota. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais.

13. Atkreiptinas apelianto ir jo atstovo dėmesys į tai, kad ne teismas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai netenkino L. J. skundo argumentų. Teismas konstatavo, kad L. J. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo L. J. keisti paskirtos administracinio poveikio priemonės ir taip iš esmės sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas paskirti L. J. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tinkama nuobauda L. J. ir bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Tačiau derinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens poreikių administracinio poveikio priemonės, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Apelianto L. J. atstovo advokato G. L. skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina norint pasirūpinti darbiniais ir šeimos poreikiais nesudaro pakankamo pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Natūralu, kad kiekvienam asmeniui, kuris yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, ši teisė yra svarbi ir reikalinga, tačiau pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. J. pirmosios instancijos teismo paskirta 800 Eur dydžio bauda su 12 mėnesių administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovo advokato Gedimino Lukausko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas