Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-06-16 Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos mobilaus būrio (toliau - Institucija) vado Audriaus Kazlausko nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7602-2018 R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018-06-16, 10.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, „Mercedes – Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,6 + 0,02 prom.) (b. l .13-14).R. K. atstovas advokatas Vytautas Agintas dėl nutarimo teismui pateikė skundą ir prašė pakeisti nutarimu paskirtą nuobaudą ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį paskirti 300 Eur baudą be administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi R. K. atstovo advokato Vytauto Aginto skundo netenkino. Iš 2018-06-16 Klaipėdos apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7602-2018 panaikino D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui ir 2018-06-16 Klaipėdos apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7602-2018 rezoliucinę dalį paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog skirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, o pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, nenustatė. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas V. Agintas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kopos vyr. patrulio A. Kazlauko priimtą nutarimo dalį dėl nuobaudos paskyrimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_P-22682-2018 ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį – paskirti R. K. 300 Eur baudą be specialiosios teisės atėmimo. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir nepaskyrė švelnesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje. Mano, kad R. K. nuobauda individualizuota netinkamai. Teismas visiškai nevertino ir neaptarė su skundu pateiktų duomenų, patvirtinančių būtinybę turėti vairuotojo pažymėjimą, neaptarė aplinkybės, kad leistina neblaivumo riba buvo viršyta nežymiai, taip pat, kad jis serga sunkia liga, o tai iš dalies ir lėmė teisės pažeidimo padarymą. Teismas, anot apelianto atstovo, skundą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neišsamiai, o tai lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. R. K. nuo pat pradžių savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pažeidėjas serga sunkia sąnarių liga ir nuolat vartoja vaistus nuo skausmo. Alkoholį jis vartojo siekdamas numalšinti skausmą, nes laive su savimi vaistų neturėjo, o ir jų gauti nebuvo įmanoma. Nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną normą. Mano, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje galima įvertinus tai, kad žala nebuvo padaryta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad anksčiau šiurkščiai būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones, nėra. Skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą sumokėjo iš karto. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jam vairuotojo pažymėjimas būtinas siekiant atlikti darbines funkcijas, užtikrinant savo su sveikata susijusius poreikius. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad jam paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta. Apylinkės teismas, pasak apelianto atstovo, turėjo pripažinti, kad padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka administracinio teisės pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Teismas neįvertino ir neproporcingų administracinės nuobaudos padarinių, kilsiančių R. K.. Mano, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas, privalėjo būti įvertinta kaip itin reikšminga aplinkybė sprendžiant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Jei teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, manys, kad visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo, tada prašo šios priemonės skyrimo terminą sumažinti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Nurodo, kad paskirta nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniame skunde kaltė dėl padaryto nusižengimo neginčijama, tačiau nesutinkama su paskirta nuobauda, kuri, pasak apelianto atstovo, yra neadekvati padarytam nusižengimui, neatitinka pažeidėjo asmenybės. Be to, neįvertinti itin svarbūs kriterijai, kaip teisių reikalingumas darbo funkcijoms atlikti bei užtikrinti su sveikatos gerinimu susijusius poreikius. Prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba jos taikymo terminą sutrumpinti. Mano, kad yra visos aplinkybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas sprendžiant švelnesnės nuobaudos nei numatyta atitinkamoje sankcijoje, paskyrimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies dėl to, kad R. K. padarė pavojingą pažeidimą, o gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo, teisių reikalingumas darbo funkcijoms atlikti bei rūpintis savo sveikata, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, o alkoholio vartojimo tikslas – skausmui malšinti, nesuteikia teisės neblaiviam vairuoti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jų visų nekartodamas, juolab, kad skunde dėl nutarties iš esmės nurodomi analogiški argumentai, konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertinos visas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos individualizavimui. Tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai konstatavo, jog paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu yra teisėta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. K. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, sumažinti jos taikymo terminą ar ją panaikinti, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. R. K. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Pažeidėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,6 promilių girtumas ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Pažeidimo pavojingumo nemažina faktas, kad alkoholis buvo vartojamas skausmui malšinti. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų ir už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeidėjo charakteristika yra teigiama, analogiškų nusižengimų nėra turėjęs, jo veiksmai jokių neigiamų padarinių nesukėlė ir tai, anot apelianto atstovo, sudaro pagrindą taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant R. K. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. R. K., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Jei vairuodamas neblaivus R. K. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Tai kad R. K. turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padaręs analogiškų nusižengimų, nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes taip turi elgtis kiekvienas žmogus.Skunde pabrėžiama jo sveikatos būklė ir teisių vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas darbo funkcijoms atlikti bei tenkinti savo poreikius, susijusius su sveikata. Tačiau visiškai sutiktina su apylinkės teismu, jog šios aplinkybės teismų praktikoje nėra laikytinos išskirtinėmis. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas dirba staliumi, taigi jo pareigų atlikimas nėra tiesiogiai susijęs su vairavimu. Aplinkybė, jog jis komandiruojamas dirbti į Švediją, nepatvirtina jo būtinybės vairuoti transporto priemones, nes nuvykti į kitą šalį galima ir kitais būdais. Teigti, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina norint tenkinti savo poreikius, susijusius su sveikata, taip pat nėra pagrindo. Nors bylos medžiaga patvirtina, kad jis turi problemų su sveikata, tačiau nėra duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės jam būtų apsunkintas judėjimas. Kaip matyti, pažeidėjas dirba staliumi ir jo sveikatos būklė atlikti šių pareigų netrukdo, vadinasi, sveikatos problemos nėra tokios sunkios, kad būtų būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones. Nurodytos aplinkybės yra tik neigiami padariniai, kuriuos pažeidėjas patirs dėl padaryto nusižengimo, tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė apsunkins pažeidėjo padėtį, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Šiuo atveju paskirta minimali nuobauda, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra visiškai proporcinga pažeidėjo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei, o dėl jo paties neatsakingo elgesio kilsiantys neigiami padariniai taip pat nėra neadekvatūs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus, todėl Klaipėdos apylinkės teismas, palikdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 16 d. nutarimą nepakeistą, tinkamai taikė tesės normas, reglamentuojančias nuobaudos skyrimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. K. atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.