Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl pažeidėjo R. K. atstovo advokato M. Martinaičio apeliacinio skundo

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėjas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria pripažinta, jog R. K. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir prašo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai aiškiai suponuoja išvadą, jog, apelianto įsitikinimu, jis nepadarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, todėl byla turi būti nutraukta. Tvirtina, kad alkotesterio rodmenys nepatikimi, kitų duomenų, patvirtinančių jo neblaivumo faktą, nėra, o pateikta eksperto išvada, priešingai, neginčijamai patvirtina, jog jis vairavo būdamas blaivus. Tačiau apeliaciniame skunde, pasisakant dėl Institucijos apeliacinio skundo argumentų, pateikia priešingus motyvus ir tvirtina, kad pripažįsta padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad jis išgėrė ryte alaus, tačiau tinkamai neįvertino savo savijautos, dėl to vairavo automobilį nesuvokdamas galimų pasekmių.Apeliaciniame skunde pateikti prieštaringi motyvai leidžia daryti išvadą, jog pažeidėjas kaip ir pripažįsta padaręs nusižengimą, tačiau mano, kad byloje šis faktas nėra įrodytas tinkamais įrodymais. Kita vertus, įvertinus pažeidėjo argumentus, neva jis netinkamai įvertino savo savijautą ir nesuvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, galima manyti, kad pažeidėjas mano nesant įrodytos subjektyviosios ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl vien dėl to jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, prieštaringais apeliacinio skundo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. K. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl alkotesterio rodmenų patikimumo. Tvirtinama, kad jais vadovautis nebuvo pagrindo, o kiti veiksmai asmens neblaivumo faktui nustatyti nebuvo atlikti. Be kita ko, teigia, kad byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad R. K. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus.Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva sudaro pagrindą abejoti alkotesterio rodmenų patikimumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su alkotesterio patikromis, jo parodymų patikimumu, visapusiškai išnagrinėjo ir jas įvertino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išdėstytais motyvais ir padaryta išvada. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitokių argumentų, kurios galėtų kelti abejonių dėl alkotesterio rodmenų nepatikimumo. Apelianto įsitikinimu, nesant byloje metrologinio matavimo prietaiso galiojančio kalibravimo liudijimo, nesant duomenų, kad metrologinė patikra atlikta tinkamai bei tinkamos institucijos, nebuvo galima remtis alkotesterio rodmenimis kaip tinkama ir teisėta įrodinėjimo priemone, patvirtinančia nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Nustatyta, kad alkotesterio patikrą atliko AB „V“ V. regiono laboratorija Fizikinių ir cheminių matavimų skyrius. Patikra atlikta 2017-09-01 ir galioja iki 2018-03-01 (t. 1, b. l. 47). Ginčas kilęs dėl to, ar ši įstaiga turėjo teisę atlikti alkotesterio patikrą. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismu, jog Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos 2018-03-20 raštas Nr. S-154 patvirtina, jog AB „V“ Jungtinei laboratorijai buvo suteikta akreditacija. Nurodo, kad šis raštas tik patvirtina, kad akreditacija buvo suteikta AB „V“ V. regiono Kontrolės įstaigai. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, kad šis raštas, be to, ir kiti duomenys patvirtina, kad AB „V“ Fizikinių ir cheminių matavimų skyrius turėjo teisę atlikti alkotesterio metrologinę patikrą. Byloje yra gautas AB „V“ raštas, patvirtinantis, kad ji atliko alkotesteriui „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0361, priklausančiam Klaipėdos apskrities VPK, metrologinę patikrą 2017-09-01 ir prieš tai buvo atliktas kalibravimas pagal gamintojo reikalavimus. Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos 2018-03-20 rašte Nr. S-154 nurodyta, jog AB „V“ V. regiono Kontrolės įstaiga 2017-09-01 buvo akredituota (akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.06.064 ir jo priedai patvirtinti Biuro direktoriaus 2017-02-03 įsakymu Nr. AK-23) standarto LST EN 1SO/1EC 17020:2012 atitikčiai atlikti matavimo priemonių tikrinimą, įskaitant alkotesterius, vadovaujantis Bendrąja patikros metodika „Alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuokliai“ BPM 8871101-78:2003 (t. 2, b. l. 113). Iš pateikto akreditacijos pažymėjimo matyti, kad AB „V“ Kontrolės įstaigai yra suteikta teisė tikrinti fizinių, cheminių ir optinių matavimų priemones, tai reiškia, kad gali atlikti šių priemonių patikrą. Be kita ko, byloje yra pateiktas akreditavimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad AB „V“ Jungtinė laboratorija akredituota (akreditacijos pažymėjimas Nr. LA.02.023) atlikti fizinių, cheminių ir optinių matavimų priemonių kalibravimą (t. 1, b. l. 113). Taigi bylos medžiaga patvirtinta, kad alkotesterio patikrą atliko įstaiga, turinti tokią teisę. Apelianto argumentai, jog nesant liudijimo, patvirtinančio, kad buvo atliktas prietaiso kalibravimas, negalima vadovautis alkotesterio rodmenimis, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis įrodyta, kad prietaiso kalibravimas (patikrinimas) buvo atliktas prieš patikrą, o abejoti patikros, kurią atliko akredituota įstaiga, rezultatais teismas neturi pagrindo. AB „V“, atsakydama į teismo paklausimą dėl prietaiso kalibravimo ir alkotesterių kalibravimo liudijimo išdavimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, 2017-12-28 rašte Nr. S-863 nurodė, kad šiame straipsnyje nurodyta procedūra neturi nieko bendro su prietaiso derinimu, kuris anglų kalba vadinamas „calibration“ ir tiesiogiai verčiamas kaip kalibravimas, ir jie neišduoda kalibravimo pažymų alkotesteriams (t. 1, b. l. 118). AB „V“ rašte nurodyta, kad prietaiso derinimą (kalibravimą) atliko prieš atlikdami metrologinę prietaiso patikrą. Iš alkotesterio atminties duomenų matyti, kad prietaiso kalibravimas buvo atliktas 2017-08-31, patikra atlikta 2017-09-01. UAB „A“ rašte nurodyta, kas paskutinio prietaiso kalibravimo ir kalibravimo patikrinimo datos „Alcotest 6810“ prietaiso atmintyje užfiksuojamos automatiškai po šių veiksmų sėkmingo atlikimo. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad alkotesteris buvo suderintas (atliktas kalibravimas) ir atlikta metrologinė patikra tinkamai, todėl abejoti alkotesterio rodmenimis teismas neturi jokio pagrindo. Apelianto abejones dėl tinkamai atliktos patikros paneigia ir UAB „A“ 2018-02-09 rašte pateikta informacija, kur nurodoma, kad Bendroji patikros metodika (toliau BMP), kuria vadovaujasi AB „V“ atlikdama prietaiso patikrą, neprieštarauja gamintojo patikrai. BPM numato daugiau veiksmų, tačiau apima gamintojo numatytos kalibravimo patikros veiksmus. Atlikta patikra patvirtina, kad prietaiso parametrai atitinka keliamus reikalavimus (t. 2, b. l. 103–104). Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su pareigūnų neva neatliktais veiksmais, t. y. teigiama, kad nepagrįstai pareigūnai jo neapklausė dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, nepasiūlė atlikti pakartotinės patikros, neatliko su juo papildomų testų galimam neblaivumui nustatyti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 bendrosios asmens būklės įvertinimo metodikos II skyriuje, neišaiškino teisių ir pareigų, numatytų ANK 577 straipsnyje, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad tyrimas buvo atliktas objektyviai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pirma, policijos pareigūnai, fiksuodami nusižengimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, o ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu, todėl neprivalėjo atlikti įsakymu patvirtintoje metodikoje nurodytų veiksmų. Antra, su ANK 577 straipsnyje numatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir pareigomis R. K. buvo supažindintas pasirašytinai (t. 1, b. l. 6). Trečia, pareigūnams teisės aktais nėra nustatyta privalomai asmenį informuoti apie galimybę atlikti kraujo tyrimą. Nurodyti motyvai paneigia apelianto argumentą, jog tyrimas buvo atliktas netinkamai. Apeliantas, tvirtindamas, jog jis vairavo būdamas blaivus, remiasi teismo medicinos specialisto išvada Nr. 024/17, tačiau ši išvada, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šio fakto neginčijamai nepatvirtina. Pirma, išvada yra konsultacinė ir atlikta pažeidėjo iniciatyva specialistui pateikiant atitinkamus klausimus. Ekspertui buvo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasis jis pateikė išvadą, tačiau aplinkybės, tokios kaip gėrė tik 0,5 litro 5,2 prom. stiprumo „Švyturio Ekstra“ alaus, kad gėrė prieš 5–7 minutes iki patikrinimo, yra tik paties pažeidėjo nurodytos ir nepatvirtintos jokiais duomenimis. Be kita ko, pats pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad po alaus bokalo išgėrimo buvo praėję apie 10–15 min. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad pateikta išvada yra tik teorinė galimybė, kad pagal pažeidėjo nurodytus faktus alkoholio kiekis R. K. kraujyje buvo leistinas. Taigi apylinkės teismas pagrįstai šios išvados nevertino kaip neginčijamai pagrindžiančios, jog R. K. vairavo būdamas blaivus. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma – alkotesterio rodmenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų duoti parodymai teismo posėdžio metu, paties pažeidėjo nurodytos aplinkybės – nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė apylinkės teismas, konstatuodamas, kad R. K. vairavo būdamas neblaivus.Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. kad pažeidėjas suvokė važiavęs neblaivus, tačiau nepaisant to, jis vairavo transporto priemonę. Iš byloje esančių įrodymų viseto nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidėjas galėjo nesuvokti, jog jo neblaivumo laipsnis gali viršyti leidžiamą normą. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad R. K. neblaivumo laipsnis siekė 0,65 prom. Nustatytas neblaivumo laipsnis neleidžia teigti, kad pažeidėjas galėjo jaustis visiškai blaivus. Be kita ko, pats pažeidėjas nurodė, kad ryte vartojo alkoholį, kad jį vartojo prieš sėsdamas prie vairo (kaip nurodė teismo posėdžio metu, alkoholį vartojo prieš 10–15 min., o ekspertui nurodė, kad prieš 5–7 min.), todėl vien tai paneigia pažeidėjo versiją, jog jis nesuprato esantis neblaivus. Kita vertus, pažeidėjo pozicija, kad neva nesupratęs vairavęs neblaivus, kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad apeliaciniame skunde pats pripažįsta padaręs nusižengimą ir dėl to gailisi. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra ir subjektyvioji nusižengimo pusė.Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, kad R. K. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymiai, todėl apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK apeliacinio skundo

Institucija, surašiusi 2017-10-07 nutarimą, nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi pažeidėjui sumažinta paskirta nuobauda, t. y. sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – taikymo terminas iki 6 mėnesių. Mano, kad taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, nebuvo jokio pagrindo, o apylinkės teismo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. ANK 422 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Institucija pažeidėjui paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 300 Eur baudą ir vienerių metų specialiosios teisės atėmimą.ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais.Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apylinkės teismas, paskirdamas švelnesnę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad nustatytas neblaivumo laipsnis šiek tiek viršijo leistiną ribą, kad pažeidėjas anksčiau už analogišką nusižengimą nėra baustas, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekilo neigiamų padarinių. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjui teisės reikalingos darbui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Institucija, priėmusią skundžiamą nutarimą, kad šiuo atveju nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą R. K. paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Didelę įtaką sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos taikymo turi padaryto pažeidimo pavojingumas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pažeidėjas padarė itin šiurkštų pažeidimą (ANK 422 str. 5 d.), kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad vien faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingo. Įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertinamas kaip itin pavojingas, todėl teigti, kad padarytas nepavojingas nusižengimas, negalima. Taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ankstesnius pažeidimus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vertina tik kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – iš viso nuo 2014 m. baustas 6 kartus. Nors nėra padaręs analogiškų pažeidimų kaip ir nubaustas skundžiamu nutarimu, tačiau įvertintina tai, kad pastarasis nusižengimas padarytas nepraėjus metams po kelių nusižengimų padarymo. Šiuo atveju aktualu tai, kad pažeidėjas nuolat daro nusižengimus, ir tai rodo asmens polinkį nepaisyti Kelių eismo taisyklių. Nors kai kurie anksčiau padaryti nusižengimai vertintini kaip mažiau pavojingi, tačiau tai nekeičia situacijos dėl jo asmenybės vertinimo. Sutiktina su apeliante, kad įtakos skirti švelnesnę nuobaudą nesudaro ir darbinės bei šeiminės aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeiminė, darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Pažeidėjas dirba direktoriumi, ir jo pareigų vykdymas šiuo atveju nėra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. Pastebėtina, kad darbinių pareigų vykdymo pasunkinimas negali būti priežastis taikyti švelnesnę nuobaudą. Be kita ko, apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Taigi vien tai, kad pažeidėjas yra dirbantis ir turintis šeimą, nėra išskirtinė aplinkybė. Pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti nusižengimą. Tai, kad R. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Kaip matyti, apylinkės teismas atsižvelgė ir į pažeidėjo atsakomybę švelninančią aplinkybę, tačiau šiuo atveju vien jos buvimas nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, atsakomybę švelninanti aplinkybė vertintina kartu su kitomis, sudarančiomis pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą. Turi būti kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau teismas jų neįžvelgia. Viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudaro pagrindą skirti tik minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kokia ir buvo paskirta Institucijos nutarimu. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, būtent paskirta minimali nuobauda leis įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir bus išlaikytas pusiausvyros principas. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamu Institucijos nutarimu taikyta nuobauda atitinka nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.Pažeidėjo atstovas advokatas M. Martinaitis, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, prašė vadovautis apygardos bei apylinkės teismų suformuotais precedentais, tačiau šiuo atveju jais vadovautis nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, kad apygardos teismo, kaip aukštesniosios instancijos teismo, nesaisto apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai, todėl nėra privalu jais remtis. Be kita ko, teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo asmeniui ir tam įtakos turi paties asmens charakteristika, ne tik jo padarytas nusižengimas. Išanalizavus nurodytas bylas, kuriose priimtais sprendimais prašo remtis pažeidėjo atstovas, asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau skiriasi nustatytas neblaivumo laipsnis, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys, todėl jais vadovautis kaip precedentais nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai R. K. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui, neatitinkančią pažeidėjo asmenybės ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutartis naikinama dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo ir paliekamas galioti Institucijos priimtas 2017-10-07 nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pažeidėjo R. K. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio skundą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.