Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B., atsakovo A. B. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-291/2016 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui D. B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei V. B., trečiajam asmeniui D. B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, kreditorinių įsiskolinimų, bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. B. ieškinį ieškovei V. B., atsakovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti į tai, kad teismas ginčą nagrinėja ne formaliai, bet vykdydamas konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai svarbią įrodomąją reikšmę, įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad visapusiškam ir objektyviam apeliacinių skundų išnagrinėjimui, tikslinga priimti naujai pateiktus įrodymus ir tirti juos kartu su apeliaciniais skundais.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Apeliantai ieškovė V. B. ir atsakovas A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes teismas turėjo pripažinti priešingos šalies kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, yra nesugyvenamo charakterio, turi padidintą potraukį alkoholio vartojimui. Atsakovas nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas tada, kai jam buvo reikalinga priežiūra po insulto.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, jog kažkuris iš sutuoktinių labiau pažeidė sutuoktinio pareigas ir tai būtų pagrindas nustatyti vieno iš sutuoktinių kaltę. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atmestini apelianto A. B. argumentai, jog santuoka išimtinai iširo tik dėl ieškovės kaltės, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti ieškovės kaltės prezumpciją – ieškovės šeimos palikimą ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpinimą ja. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Apeliantas, nurodydamas aplinkybes dėl ieškovės kaltės, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. I. V. B., nurodydama aplinkybes apie atsakovo A. B., kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai neteikė pagrindo daryti išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinio kaltės, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai, ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus dėl sutuoktinių pareigų pažeidimo, konstatuodamas abiejų sutuoktinių kaltę, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. B. priteisimo

Apeliantė V. B. patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. B. dėl sveikatos būklės negali teikti 150 Eur išlaikymą per mėnesį savo nepilnamečiam sūnui Astijui, todėl prašė sūnaus Astijaus išlaikymui priteisti po 50 Eur per mėnesį, o 100 Eur išlaikymą, kurio jis negali teikti, priteisti atsakovui tenkančiu turtu – 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendimu šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. po 70 Eur kas mėnesį. Apeliantė V. B. nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą sūnui Astijui po 70 Eur kas mėnesį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010). Pastebėtina, kad dėl priteisto išlaikymo dydžio apeliantė skunde nenurodė jokių motyvų, t. y. iš esmės sutiko su nustatyto išlaikymo dydžiu (70 Eur), tačiau nesutiko su nustatyta išlaikymo forma.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus savo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, išlaikymo priteisimas turtu nėra geriausiai atitinkantis vaiko interesus, nes priteisus vaikui prašomą turtą, iš kurio nebus galima gauti pajamų, realiai vaikas negaus reikalingo tenkinti jo kasdienius poreikius išlaikymo (apeliantė prašo priteisti 50 Eur, kai tuo tarpu skundžiamu sprendimu yra priteista po 70 Eur kas mėnesį teiktino išlaikymo suma). Byloje nepateikta duomenų, kad nepilnamečiam vaikui skirta patalpų dalis galėtų būti atskirai naudojama ir duotų pajamų, reikalingų kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Priteisus vaikui išlaikymą turtu, atsirastų vaikui papildomos išlaidos, t. y. turto išlaikymo išlaidos. Suprantama, jog šiuo metu atsakovas negali teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo dėl sveikatos būklės, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo išieškojimas tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdytų teismo sprendimo, t. y. neteiktų išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 3.192 str., 3.201 str.), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 str.), todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu santuokoje įgytą turtą padalino ieškovei V. B. priteisdamas butą, 22500 Eur rinkos vertės, atsakovui A. B. priteisdamas 0,0622 ha ploto žemės sklypą, 2880 Eur vertės, sodo pastatą, 10600 Eur vertės, šiltnamį, 30 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bei garažo boksą, 1810 Eur vertės, viso turto už 15320 eurus. Teismas priteisė iš ieškovės V. B. 5324,50 Eur piniginę kompensaciją atsakovui A. B. už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Automobilį Opel Omega, 1000 Eur vertės, pripažino asmenine atsakovo A. B. nuosavybe.

Ieškovė V. B. ginčija sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 5324,50 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį, taip pat nesutinka dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įvertinimu bei turto padalijimu.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje 2004-05-20 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 0,0622 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė šį nekilnojamąjį turtą padalinti tarp šalių lygiomis dalimis – po ½ dalį. Ieškovės V. B. teigimu, teismui priėmus sprendimą netenkinti šio ieškovės reikalavimo, atsirado poreikis nustatyti objektyvią turto vertę, tuo tikslu buvo atliktas žemės sklypo bei sodo namo įvertinimas. Ieškovė pateikė turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, sodo pastatas ir šiltnamis), įvertintas 20 000 Eur (II t., 61–62 b. l.). Ieškovei V. B. pateikus įrodymus, kad atsakovui priteisto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 21 810 Eur, o ieškovei priteisto nekilnojamojo turto vertė yra 22 500 Eur, turi būti perskaičiuojama piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Šalims priklausančio turto vertė sudaro 44 310 Eur (22500 Eur + 21 810 Eur), todėl kiekvienam iš sutuoktiniui turėtų tekti turto už 22 155 Eur. Priteisus ieškovei 22 500 Eur vertės butą, o atsakovui 21 810 Eur vertės žemės sklypą, sodo pastatą bei garažą, iš ieškovės V. B. atsakovui A. B. priteistina 345 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Kaip jau minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. I. V. B. pirminiame savo ieškinyje šio reikalavimo nereiškė, nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė, šį reikalavimą pateikė patikslintame ieškinyje. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 2002-01-29 privačios žemės sklypo dovanojimo sutartį, 2008-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį, banko Snoras išrašą. Pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei V. B. 2002 metais buvo padovanotas 3,06 ha dydžio žemės sklypas, kuris 2008-12-04 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas už 42 000 Lt sumą (I t., 171–174 b. l.). Išrašas iš banko Snoras atsiskaitomosios V. B. ir A. B. sąskaitos įrodo, kad 2008-12-09 bankui Snoras buvo apmokėta paskola 30 000 Lt sumai, tačiau minėtos sąskaitos išraše nurodyta, kad šias lėšas – 30150 Lt, įnešė A. B. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog, šie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji, pardavusi žemės sklypą, gautas pinigines lėšas panaudojo šeimos paskolai sumokėti, o atsakovui nėra žinoma, kur šie pinigai buvo panaudoti. Kadangi ieškovė V. B. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių 42 000 Lt panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dalijant sutuoktinių turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, taip pat nesudaro pagrindo didinti atsakovės dalį ir nukrypti nuo lygių dalių principo, nes nepilnamečio vaiko interesai yra apsaugoti priteisiant jam iš atsakovo išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismas santuokos metu įgytą turtą padalino priteisdamas ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B. priteisdamas 0,0622 ha žemės sklypą, sodo pastatą, šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), bei garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nurodydamos, kad šalių santuokoje įgytą turtą teismas turėjo padalinti po ½ dalį.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimas natūra laikomas prioritetiniu, todėl šis būdas taikytinas, jeigu sutuoktinių turtas yra dalus. Byloje nustatyta, kad, sudaręs dalytino santuokinio turto balansą, teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalijo sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis: ieškovei V. B. priteisdamas butą (duomenys neskelbtini) , o atsakovui - nekilnojamąjį turtą adresu: (duomenys neskelbtini), bei garažą. Atsakovas su šiuo sprendimu nesutinka, nurodo, kad jis yra neįgalus, nedarbingas, neturi kitos gyvenamos patalpos, o šalims nustačius naudojimosi butu tvarką, šalys turi galimybę gyventi viename bute.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad šalių santykiai yra konfliktiški, pagrįstai šį turtą šalims dalijo natūra, tokiu būdu apsaugojo šalis ir nepilnametį sūnų nuo konfliktinių situacijų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, todėl plačiau dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir jam reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas A. B. prašė iš ieškovės V. B. priteisti jam išlaikymą, tačiau neįrodinėjo, jog jo turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir jam reikalingas išlaikymas (CPK 12, 178 str.). Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 188,25 Eur, tačiau nenurodė, kokias išlaidas jis patiria mokėdamas už komunalines paslaugas, pirkdamas brangius vaistus, maistą, higienos prekes ir kt. Atsakovui neįrodžius, kad jo turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, nėra pagrindo konstatuoti tarpusavio išlaikymo reikalingumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 3.72 straipsnio 4 dalis nustato, jog sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovaudamasis kitais motyvais, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti šio atsakovo reikalavimo. Jokių išlygų ir išimčių įstatymų leidėjas nėra numatęs, todėl nustačius, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, atsakovo reikalavimas priteisti jam išlaikymą netenkintas pagrįstai.

Dėl trečiojo asmens D. B. pareikštų reikalavimų

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu iš dalies tenkino trečiojo asmens D. B. reikalavimus, priteisdamas iš V. B. ir A. B. D. B. 10136,70 Eur skolą, 2534,17 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 10136,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos grąžinimo, 4344,30 Eur skolą bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliantė V. B. nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, nurodydama, kad 10136,70 Eur paskolą atsakovas A. B. naudojo asmeninėms reikmėms, todėl teismas turėjo konstatuoti šią prievolę asmenine atsakovo A. B. prievole.

Iš teismui pateikto paskolos raštelio matyti, kad 2007-07-01 A. B. ir V. B. pasiskolino iš D. B. 35000 Lt, grąžinimo terminą nurodė iki 2007-12-01. Šalys patvirtino, kad pinigus gavo 2007-07-01, sutartį pasirašė, o ieškovės teigimu, ši paskolos sutartis surašyta jos ranka. Paskolą šalys įsipareigojo grąžinti iki 2007-12-01, tačiau jokių įrodymų, kad ši paskola grąžinta D. B., šalys nepateikė. Nors ieškovė V. B. nurodo, kad šiuos pinigus atsakovas naudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos savo teiginius, teismui nepateikė. Atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį V. B. nurodė, kad reikalaus teismo pripažinti šią skolą asmenine atsakovo skola, kadangi visos lėšos buvo panaudotos jo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne šeimos reikmėms, tačiau per visą bylos nagrinėjimą ji tokio reikalavimo nepareiškė. Nepateikus įrodymų apie šios paskolos (10136,70 Eur) naudojimą atsakovo asmeniniams poreikiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį trečiojo asmens reikalavimą tenkino, priteisdamas 10136,70 Eur skolą solidariai iš abiejų sutuoktinių. Teisėjų kolegija pritaria šioje sprendimo dalyje teismo padarytoms išvadoms, todėl jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ši skola iš šalių priteisiama solidariai, tačiau rezoliucinėje dalyje šios aplinkybės nenurodė, todėl šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.

Ieškovė V. B. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš V. B. ir atsakovo A. B. priteista 4344,30 Eur skola, 5 procentų dydžio palūkanos (sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta 10 procentų), nurodydama, jog šios lėšos buvo suteiktos neatlygintinai, šią atsiskaitomąją sąskaitą išimtinai tvarkė atsakovas, kuris lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl teismas šią paskolą turėjo vertinti kaip neatlygintinę paramą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Iš kasos pajamų orderio matyti, kad 2009-05-14 D. B. pervedė į bendrą V. B. ir A. B. atsiskaitomąją sąskaitą 10 000 Lt (2896,20 Eur), mokėjimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydama, jog tai yra paskola. D. B. teigimu šiuos pinigus ji paskolino šalims paskolos, gautos iš AB banko „Snoras“, grąžinimui. Kad šie pinigai buvo panaudoti AB banko „Snoras“ paskolos grąžinimui, įrodo Hipotekos lakštas ir šalių bendros atsiskaitomosios sąskaitos duomenys, kuriuose nurodyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2009-05-14, iš minėtos sąskaitos buvo grąžinta 9000 Lt dydžio paskola AB bankui „Snoras“ (I t., 49, 116 b. l.).

2009-08-13 kasos pajamų orderiu D. B. į šalių atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 5000 Lt (1448,10 Eur), nurodydama, jog tai yra sąskaitos papildymas (I t., 49 b. l.). Iš bendros V. B. ir A. B. atsiskaitomosios sąskaitos duomenų matyti, kad minėta pinigų suma gauta 2009-08-13 ir tą pačią dieną grynaisiais pinigais išimta iš atsiskaitomosios sąskaitos. Nors ieškovė nurodo, kad šiuos pinigus atsakovas naudojo asmeniniams poreikiams, teismui pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad 2009-05-14 A. B. išgrynino iš sąskaitos 1000 Lt (289,62 Eur), o 2009-08-13 – 5000 Lt (1448,10 Eur), tačiau kasos išlaidų orderiai neįrodo, kad pinigai buvo panaudoti atsakovo A. B. asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė V. B., teigdama, kad trečiojo asmens D. B. suteikta paskola yra neatlygintina parama, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius šalių susitarimą dėl neatlygintinos paramos, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovu pripažįsta gavę trečiojo asmens pinigus, į tai, kad didžioji dalis piniginių lėšų buvo panaudota paskolos AB bankui Snoras grąžinimui, konstatuotina, kad prievolė trečiajam asmeniui D. B. yra solidarioji sutuoktinių prievolė, kurią privalo įvykdyti abu sutuoktiniai.

Trečiasis asmuo D. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas iš V. B. ir A. B. priteisti 5792,40 Eur skolą bei 10 procentų palūkanas pagal 2013-03-01 sutartį bei papildomas 5 procentų palūkanas nuo priteistos 4344,30 Eur paskolos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš teismui pateiktos 2013-03-01 sutarties matyti, kad trečiasis asmuo D. B. paskolino atsakovui A. B. 20 000 Lt (5792,40 Eur), sutartyje nurodyta, kad pinigai reikalingi šeimos poreikių tenkinimui: buto remontui, sodo namelio remontui ir garažo stogo keitimui. Prievolės įvykdymo data – 2015 m. kovo 1 d. (I t., 51 b. l.). Sutartį pasirašė atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo D. B., ieškovės V. B. parašo šioje sutartyje nėra, todėl laikytina, kad ieškovė neišreiškė valios prisiimti įsipareigojimus trečiojo asmens atžvilgiu. Ieškovė V. B. neigia, kad minėtu laikotarpiu buvo atlikti kokie nors remonto darbai, ir kad trečiojo asmens paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog D. B. paskolintos lėšos buvo panaudotos buto remontui, sodo namelio remontui ir garažo stogo keitimui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šį trečiojo asmens reikalavimą ieškovės V. B. atžvilgiu atmetė, tačiau visiškai nepagrįstai šios paskolos nepriteisė iš atsakovo A. B.. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, 5792,40 Eur skolą priteisiant iš atsakovo A. B.. Nesant šalių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo, palūkanos skaičiuotinos vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė V. B. pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir 290 Eur už procesinių dokumentų paruošimą, nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieškovė 2015-06-12 nutartimi atleista (I t., 19-20, 26 b. l.).

Atsakovas A. B. pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (I t., 53, 82 b. l.). Nuo likusios 467 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atsakovas A. B. Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-11 nutartimi atleistas (I t., 83 b. l.).

Trečiasis asmuo D. B. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (I t., 86, 95 b. l.).

Kadangi ieškovės V. B. ieškinys patenkintas iš dalies, pusė jos patirtų išlaidų, t. y. 165,50 Eur priteistinos iš atsakovo A. B.. Atsakovo A. B. priešieškinys patenkintas iš dalies, todėl pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 200 Eur, priteistinos iš ieškovės V. B.. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš V. B. A. B. priteistina 34,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens D. B. ieškinys tenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai iš ieškovės V. B. ir atsakovo A. B. patenkintų reikalavimų daliai. Iš ieškovės V. B. D. B. priteistina 8507,58 Eur (10136,70 + 2534,17 + 4344,3 : 2 ) suma, kas sudaro 37,3 procentus ieškinio sumos (22807,57 Eur), iš atsakovo A. B. priteistina 14299,98 Eur suma (10136,70 + 2534,17 + 4344,3 : 2 + 5792,40 Eur), kas sudaro 62,7 procentus ieškinio sumos (22807,57 Eur). Kadangi D. B. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai D. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš V. B. - 223,80 Eur (600 Eur x 37,3 proc.), iš atsakovo A. B. - 376,20 Eur (600 Eur x 62,7 proc.). Atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės ir atsakovo priteistinas trečiojo asmens likęs mokėtinas 584 Eur žyminis mokestis valstybei: ir ieškovės – 217,83 Eur, ir atsakovo – 366,17 Eur.

Trečiasis asmuo D. B. prašo priteisti 416 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikia tai įrodančius dokumentus. Trečiojo asmens apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. iš atsakovo A. B. D. B. priteisiant 5792,40 Eur skolą ir 5 procentų palūkanas, reikalavimas ieškovės V. B. atžvilgiu atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš A. B. patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 208 Eur (416 Eur x 50 proc).

Netenkinus atsakovo A. B. apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, vietoje 10136,70 Eur (dešimt tūkstančių šimtas trisdešimt šeši eurai 70 centų) nurodė: 1013,70 Eur (dešimt tūkstančių trylika eurų ir 70 euro centų), todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, šį rašymo apsirikimą ištaiso (CPK 276 str.).

Vadovaudamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, trečiojo asmens D. B. pareikštų reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą dalyse dėl turto padalinimo, trečiojo asmens D. B. pareikštų reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Ieškovei. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 22500 Eur.

Atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,0622 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3000 Eur, pastatą-sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 16 900 Eur, pastatą-šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 100 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) , bei garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 1810 Eur.

Priteisti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją – 345 Eur (trys šimtai keturiasdešimt penki eurai) už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti solidariai iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

10 136,70 Eur (dešimt tūkstančių vienas šimtas trisdešimt šeši eurai 70 centų) skolą, 2534,17 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt keturi eurai 17 centų) palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 10136,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos grąžinimo;

4344,30 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt keturi eurai 30 centų) skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5792,40 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du eurai 40 centų) skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-12) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. B. A. B. 34,50 Eur (trisdešimt keturi eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti D. B. iš V. B. 223,80 Eur (du šimtai dvidešimt trys eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti D. B. iš atsakovo A. B. 376,20 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 20 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti D. B. iš A. B. 208 Eur (du šimtai aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. B. valstybei 217,83 Eur žyminio mokesčio už trečiojo asmens reikalavimą.

Priteisti iš atsakovo A. B. valstybei 25,20 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą bei 366,17 Eur žyminio mokesčio už trečiojo asmens reikalavimą.

Likusiose dalyse Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.