Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2. 3.2.9.2.; 2.6.2.8.; 2.6.2.9.;

2.6.2.4.3.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.

2016m. birželio 27 d.

trečiojo asmens D. B. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui D. B., išvadą teikiančiai institucijai- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei V. B., trečiajam asmeniui D. B., išvadą teikiančiai institucijai- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, kreditorinių įsiskolinimų, bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus D. B. ieškinį ieškovei V. B., atsakovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Ieškovė V. B. prašo patenkinti ieškinį ir nutraukti santuoką su atsakovu, konstatuojant, jog šeima iširo dėl atsakovo A. B. kaltės. Nurodo, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurių vienas-A. B., gim. (duomenys neskelbtini) dar yra nepilnametis. Nutraukus santuoką, taip pat prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus As. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 150 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, bei nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Ieškovės nuomone, atsakovas, gyvendamas santuokoje, neatliko savo kaip sutuoktinio pareigų, negatyviai ir agresyviai elgėsi tiek jos tiek vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šeimos iširimo. Kadangi atsakovas yra tik iš dalies darbingas, jo galimybės užsidirbti ir gauti didesnes pajamas yra ribotos ir jis nesugebės teikti nepilnamečiui sūnui pakankamo išlaikymo, prašo išlaikymą priteisti atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t.y. dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini)

Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: A. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi As. B., atsižvelgiant į vaiko norus darbo dienomis 2 kartus per savaitę pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nuo 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamą vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val. jei šalys nesutaria kitaip ar sūnus neišreiškia valios bendrauti dažniau.

Dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais: A. B. su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio 2 savaitgalius (antrą ir ketvirtą) vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. penktadienį ir sekmadienį grąžina iki 19 val., jei šalys sms nesutaria kitaip. Dėl bendravimo su vaiku šventinėmis dienomis ir atostogų metu:

Poriniais metais Kūčias vaikas praleidžia su ieškove V. B., o Šv. Kalėdų 1 diena vaikas praleidžia su atsakovu A. B., šv. Kalėdų 2 d. vaikas praleidžia su kitu tėvu. Neporiniais metais Kūčias vaikas praleidžia su atsakovu, o Šv. Kalėdas su mama.Poriniais metais Naujus metus su vaiku praleidžia V. B., o neporiniais metais A. B.. A. B. vaiką grąžina sausio 1 d. iki 19.30 val., jeigu šalys nesutaria kitaip.Poriniais metais Šv. Velykų 1 dieną su vaiku praleidžia A. B., o 2 dieną V. B., o neporiniais metais atvirkščiai. Vaiką A. B. grąžina iki 19.30 val.A. B. kasmetinių atostogų metu su vaiku praleidžia nemažiau 14 dienų, jei tai atitinka vaiko interesus ir sutampa su vaiko vasaros atostogomis. A. B. remiantis geranoriškumo ir bendradarbiavimo principais numatomą atostogų laiką derina su V. B. ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.

Nustatoma tvarka minimali ir šalių gali būti koreguojama atsižvelgiant į vaiko poreikius, jiems teikiant prioritetą.

Ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įvertino 22500 Eur, žemės sklypą su sodo nameliu, šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 13661 Eur, garažo boksą, kurio vertė 1810 Eur. Po santuokos nutraukimo butas pagal bendrą prezumpciją turtas turėtų būti dalijamas tarp šalių lygiomis dalimis t.y. po 1/2. Ieškovė mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi šeimos gerbūviui kurti buvo panaudotos asmeninės jos lėšos, gautos pardavus asmeniškai ieškovei priklausiusį turtą žemės sklypą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gauta suma 42 000 Lt (12 173 Eur) iš kurių 30 000 (8688 Eur) panaudota bendrai šeimos paskolai dengti, pagal kredito sutartį bankui Snoras Nr. 03158449000. Todėl ieškovė pageidauja kompensacijos už jos panaudotas lėšas ir kaip kompensavimo formą prašo taikyti nukrypimą nuo lygių dalių principo, t.y. prašo jai priteisti natūra po santuokos nutraukimo 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3 dalį. Atsakovui tenkančią 1/3 buto 7500 eur vertės dalį priteisti As. B. asmeninei nuosavybei kaip išlaikymą turtu iki jo pilnametystės, likusią reikalavimo dalį paskirstant išlaikymo pinigais forma.

Kitą nekilnojamąjį turtą, t.y. 0,0622 ha žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pastatą sodo pastatą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą šiltnamį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė prašo padalinti tarp šalių lygiomis dalimis po ½ dalį. Garažo boksą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti atsakovui A. B.. Automobilį Opel Omega Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti asmenine A. B. nuosavybe.

Atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo atmesti. Taip pat atmesti jos atžvilgiu trečiojo asmens D. B. reikalavimą dėl skolų priteisimo.

Ieškovės atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, trečiojo asmens D. B. ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atmesti trečiojo asmens D. B. ieškinį dėl skolos priteisimo.

Atsakovas A. B. su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, jog neprieštarauja santuokos su ieškove nutraukimui, tačiau jo nuomone santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes sutuoktinė jam buvo neištikima, pažeidė savo kaip žmonos pareigas, be to jam po persirgto insulto tapus neįgaliu, ieškovė ne tik kad nesirūpino juo, bet kartu su vaikais išvyko į JAV ir ten išbuvo ilgiau nei metus laiko, jį palikdama likimo valiai. Šiuo metu jie su ieškove bei du sūnūs gyvena kartu dviejų kambarių bute ir ieškovė nuolat ieško priežasčių konfliktui, provokuoja konfliktines situacijas, nuteikinėja vaikus prieš jį. Jis visada rūpinosi šeima, buvo ištikimas ieškovei, stengėsi išlaikyti vaikus, tačiau tapus neįgaliu, pasikeitė jo finansinė padėtis. Jis nesutinka su ieškovės pageidaujama 150 Eurų suma nepilnamečio sūnaus As. išlaikymui, kadangi jo gaunamos kas mėnesį pajamos yra 210 Eur neįgalumo pašalpa. Jis sutiktų mokėti sūnaus išlaikymui po 50 Eur kas mėnesį, nes tik tokio dydžio išlaikymą jis galėtų sumokėti. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dalį išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisti turtu, t.y. jam priklausančia buto dalimi, nes tuo atveju jis nebeturėtų kur gyventi. Atsakovas sutinka, jog būtų padalintas santuokoje įgytas turtas, tačiau pageidauja, kad visas nekilnojamas turtas būtų padalintas abiem sutuoktiniams po ½ dalį, o automobilis OPEL OMEGA, v/n (duomenys neskelbtini), 1000Eur vertės būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe. Atsakovas taip pat pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo jam iš ieškovės priteisimo, nurodydamas, jog jis yra neįgalus, patyręs tris insultus, jam nustatytas tik 20 proc. darbingumas, turi pragyventi, pirkti maistą, mokėti už komunalines paslaugas tik iš savo gaunamos 210 Eur nedarbingumo pašalpos. Kadangi jis susirgo ir tapo neįgalus gyvendamas santuokoje su ieškove, o pastaroji yra sveika, darbinga, gaunanti pajamas, prašo iš ieškovės priteisti jam 50 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.

Sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

Su trečiojo asmens D. B. ieškiniu dėl skolos priteisimo sutinka ir nurodo, jog iš jo motinos D. B. jis ir ieškovė bendriems šeimos reikalams per kelis kartus pasiskolino iš viso 20273,40 Eur ir sutinka, kad skola iš jų abiejų būtų priteista kreditorei lygiomis dalimis.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus D. B. teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti jai iš ieškovės V. B. ir A. B. 10136,70 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 70 euro centų) skolos, 2534,17 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 17 centų) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (12670,87 Eur) iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio skaičiuojamas nuo 10136,70 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos grąžinimo dienos. Ji nurodė, jog 2007 m. liepos 1 d. ieškovė ir atsakovas iš jos skolino 10136,70 Eur (35000 Lt), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007 gruodžio 1 d. Kad ieškovė ir atsakovas iš D. B. 10136,70 Eur (35000 Lt) gavo, jie patvirtino 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartyje savo parašais. Tačiau prievolę grąžinti paskolos sumą ieškovė ir atsakovas pažeidė, 10136,70 Eur (35000 Lt) paskolos sumos D. B. negrąžino iki šiol.

2009 m. gegužės 14 d. D. B. ieškovės ir atsakovo šeimai paskolino 2896,20 Eur- (10000 Lt) paskolos, gautos iš AB banko „Snoras", ką patvirtina 2009-05-14 Kasos pajamų orderis bei pateiktas Hipotekos lakštas, iš kurio matyti, kad pagal 2007 m. balandžio 6 d. Paskolos sutartį Nr. 031-58449 ieškovė ir atsakovas skolinosi 71500 Lt.

2009 m. rugpjūčio 13 d. D. B. ieškovės ir atsakovo šeimai paskolino 1448,10 Eur (5000 Lt) paskolos, gautos iš AB banko „Snoras", grąžinimui.

2013 m. kovo 1 d. D. B. paskolino sūnaus A. B. šeimai 5792,40 Eur buto, sodo namelio, garažo remontui, ši paskola taip pat negrąžinta. Priteisus ir B. skolą, taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos, bei už 5 metus, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė E. B. siūlo ieškinį patenkinti, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove V. B., priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, bei nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškinys, priešieškinis ir trečiojo asmens , pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinys tenkinti iš dalies. ( LR CK 3.60str., 3.66str., 3.67str., 3.69str., 3.70str., 3.84str., 3.88str., 3.116str., 3.117str., 3.192str.,3.190str.,3.174str.)

CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61str.1d.,2d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina B. o atsakovui B. pavardė. ( LR CK 3.61, 3.69 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo

Santuokoje šalys susilaukė nepilnamečio sūnaus As. B. a.k. (duomenys neskelbtini) Sūnaus gyvenamą vietą ieškovė prašo nustatyti su ja, atsakovas tam neprieštarauja, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir As. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove V. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustačius vaiko gyvenamą vietą, spręstinas ir nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas.

Ieškovė sūnaus As. išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, uzufrukto teise ją paskiriant šių lėšų tvarkytoja. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tačiau nurodo, kad jis pagal savo gaunamas pajamas, gali teikti tik 50 Eur dydžio išlaikymą.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (LR CK 3.156 str. 1 d.), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.). Taigi LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str.).

Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui, tačiau ginčas kyla dėl šio išlaikymo dydžio. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą, kurio turinys apsprendžia tai, kad vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko protingų poreikių bei nuo jo tėvų turtinės padėties.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko Teisių Konvencijos 3, 27 straipsniai, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (LR CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis, kuris yra pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, yra minimali mėnesinė alga, šiuo metu sudaro 350 Eur. Ieškovė yra detalizavusi vaiko poreikius, jų būtinumo nepaneigia ir atsakovas, savo poziciją motyvuojant, kad negali teikti prašomo išlaikymo - nes jam pačiam reikia išlaikymo, jo pajamos yra nedidelės, nes pats jis yra dalinai nedarbingas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant j jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Šalys ne tik gauna pajamų, bet ir turi nekilnojamojo turto, todėl teismas mano, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 70Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė skirtina vaikui priteistų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, todėl teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokią pasiūlė ieškovė: A. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi As. B., atsižvelgiant į vaiko norus darbo dienomis 2 kartus per savaitę pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nuo 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamą vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val, jei šalys nesutaria kitaip ar sūnus neišreiškia valios bendrauti dažniau.

Dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais: A. B. su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio 2 savaitgalius (antrą ir ketvirtą) vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 vai. penktadienį ir sekmadienį grąžina iki 19 vai., jei šalys sms nesutaria kitaip. Dėl bendravimo su vaiku šventinėmis dienomis ir atostogų metu:

Poriniais metais Kūčias vaikas praleidžia su ieškove V. B., o Šv. Kalėdų 1 diena vaikas praleidžia su atsakovu A. B., šv. Kalėdų 2 d. vaikas praleidžia su kitu tėvu. Neporiniais metais Kūčias vaikas praleidžia su atsakovu, o Šv. Kalėdas su mama.Poriniais metais Naujus metus su vaiku praleidžia V. B., o neporiniais metais A. B.. A. B. vaiką grąžina sausio 1 d. iki 19.30 val., jeigu šalys nesutaria kitaip.Poriniais metais Šv. Velykų 1 dieną su vaiku praleidžia A. B., o 2 dieną V. B., o neporiniais metais atvirkščiai. Vaiką A. B. grąžina iki 19.30 val.A. B. kasmetinių atostogų metu su vaiku praleidžia nemažiau 14 dienų, jei tai atitinka vaiko interesus ir sutampa su vaiko vasaros atostogomis. A. B. remiantis geranoriškumo ir bendradarbiavimo principais numatomą atostogų laiką derina su V. B. ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.

Nustatoma tvarka minimali ir šalių gali būti koreguojama atsižvelgiant į vaiko poreikius, jiems teikiant prioritetą.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį ( CK 3.87str.) Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai- vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87str.,3.88str.). Teismas mano, jog byloje nustatyta, kad šalių įgytas nekilnojamas turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su nameliu bei šiltnamiu, esantys Pašvinių k. Bubių sen., Šiaulių r., bei negyvenamoji patalpa - garažo boksas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl santuokoje įgyto turo padalijimo, nes ieškovė pageidauja, jog jai su vaikais būtų priteistas butas, o atsakovas pageidauja, kad visas santuokoje įgytas turtas būtų padalintas po 1/2 dalį kiekvienam. Nors ieškovė nurodė, jog jai priklausytų didesnė dalis buto dėl to, jog ji šeimos gerbūviui panaudojo savo asmenines lėšas, gautas pardavus jai priklausantį turtą- žemės sklypą, t.y. 8688Eur panaudojo bendrai šeimos paskolai dengti pagal kredito sutartį su banku Snoras, teismas mano, jog šios lėšos laikytinos taip pat bendru santuokiniu turtu, nes įgytos šalims gyvenant santuokoje.

Teismo nuomone atsakovo reikalavimas visą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, paliekant viską naudotis bendrai yra nelogiškas ir nepagrįstas. Gyventi dviem išsituokusiems asmenims su dviem vaikais, kurių vienas jau pilnametis, dviejų kambarių bute, kai vyksta nuolatiniai konfliktai tarp visų šeimos narių, sukeltų visiems didelius nepatogumus ir iššauktų tolimesnius ginčus bei nesutarimus. Kadangi nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, t.y. ieškove, teismas mano, jog atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, dalijant šalių santuokoje įgytą turtą, butas priteistinas ieškovei, o likęs nekilnojamas turtas: žemės sklypas su nameliu bei šiltnamiu ir garažo boksas priteistinas atsakovui. CK 3.117str.1d. nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 3d. numato, jog jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendrojo turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Šalims priklausančio buto, esančio Vytauto 131-39 vertė 22500 Eur, 0,0622 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2880Eur, ten esančio pastato vertė 10600Eur bei šiltnamio vertė 30Eur, garažo bokso, esačio Kairių g.14K14-17, Šiaulių m. vertė 1810 Eur. Viso šalims priklausančio turto yra už 37971 Eur, todėl kiekvienam jo turėtų tekti už 18985,50 Eur. Kadangi priteisus ieškovei butą, o atsakovui likusį nekilnojamąjį turtą, jam tektų mažesnė turto dalis, iš ieškovės priteistina 5324,50Eur dydžio kompensacija atsakovui.

Ieškovė neprieštarauja, jog automobilis Opel Omega, v/n (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės būtų pripažintas asmenine atsakovo A. B. nuosavybe, todėl jis tarp šalių nedalintinas.

Teismui pateiktame ieškinyje trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. B. iš ieškovės V. B. ir atsakovo A. B. prašo priteisti:

1. 10136,70 Eur skolą, 2534,17 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (12670,87 Eur) iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio skaičiuojamas nuo 10136,70 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos grąžinimo dienos;

2. 4344,30 Eur skolą, 10 procentų dydžio palūkanas už sumą (4344,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3. 5792,40 Eur skolą, 10 procentų dydžio palūkanas už priteistą (5792,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Trečiojo asmens pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Kad ieškovė ir atsakovas iš D. B. 10136,70 Eur (35000 Lt) gavo, jie apie tai patvirtino 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartyje savo parašais. Tačiau prievolę grąžinti paskolos sumą ieškovė ir atsakovas pažeidė, 10136,70 Eur (35000 Lt) paskolos sumos D. B. negrąžino iki šiol.

Atsakovai pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200, 6.205 str. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, atsakovai privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 str.), todėl iš atsakovų solidariai trečiajam asmeniui D. B. priteistina 10136,70 Eur skola.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 37 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Byloje nustatyta, kad paskola turėjo būti grąžinta 2007 m. gruodžio 1 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, nesant tarp šalių susitarimo dėl pelno palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo, po 2007 m. gruodžio 1 d. galėjo būti skaičiuojamos palūkanos pagal įstatymą, (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CK 6.210 straipsnis nustato kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos taikant būtent šioje nuostatoje nurodytą palūkanų normą (5 proc.), skaičiuotiną nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvienus metus tuo atveju, jeigu šalys nesusitarė kitaip arba įstatymas nenustatė kitaip. Be to, CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo prašo priteisti už 5 metus paskaičiuotas palūkanas 2534,17 Eur. Vadovaujantis ta pačia teisės norma D. B. prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 10136,70 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki paskolos grąžinimo dienos, prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d., ieškovė ir atsakovas solidariai privalo D. B. mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (12670,87 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-07) iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. 2009 m. gegužės 14 d. D. B. ieškovės ir atsakovo šeimai paskolino 2896,20 Eur- (10000 Lt) paskolos, o 2009 m. rugpjūčio 13 d. D. B. ieškovės ir atsakovo šeimai paskolino 1448,10 Eur- (50000 Lt) paskolos. D. B. prašo priteisti 4344,30 Eur sumą bei 10 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nors ieškovė ir nesutinka su pareikštu reikalavimu, atsakovas ir tretysis asmuo nurodo, kad minėtas sandoris buvo sudarytas norint grąžinti AB banko „Snoras“, skolą, tai patvirtina 2009-05-14 Kasos pajamų orderis bei Hipotekos lakštas, iš kurio matyti, kad pagal 2007 m. balandžio 6 d. pagal Paskolos sutartį Nr. 031-58449 ieškovas ir atsakovė skolinosi 71500 Lt. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir atsakovas A. B., nurodydamas, jog jo motina skolino jų šeimai pinigines lėšas paskolos bankui Snoras padengimui, tačiau skola liko iki šiol negrąžinta.

Atsakovai pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200, 6.205 str. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, atsakovai privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 str.), todėl iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiajam asmeniui D. B. priteistina 4344,30 Eur skola. D. B. nepagrindė 10 procentų palūkanų dydžio, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d., ieškovė ir atsakovas solidariai privalo D. B. mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4344,30 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-07) iki teismo sprendimo įvykdymo.

3. D. B. taip pat prašo priteisti 5792,40 Eur (20000 Lt), kuriuos ji paskolino 2013 m. kovo 1 d. sūnaus A. B. šeimai buto, sodo namelio, garažo remontui, ši paskola taip pat negrąžinta. Priteisus iš B. skolą, taip pat prašo priteisti 10 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šioje dalyje trečiojo asmens reikalavimas netenkintinas, kadangi paskola buvo suteikta atsakovui, ieškovei apie tai nežinant ir nėra byloje įrodymų, kad minėti pinigai buvo panaudoti bendriems sutuoktinių reikmėms tenkinti.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 50 Eur dydžio išlaikymą jam, kadangi jis yra neįgalus, tik 20 proc. darbingas, patyręs tris insultus, negalintis dirbti ir pakankamai išlaikyti savęs. Jo gaunamos pašalpos neužtenka elementariausių poreikių patenkinimui, o ieškovė yra sveika, gaunanti pastovias pajamas, todėl galinti teikti jam išlaikymą.

Ck 3.72str.1d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti Civilinio kodekso (CK) 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė nėra absoliuti, ji siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, sutuoktinio nedarbingumas, amžius ar nepilnamečio vaiko auginimas gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tokia teisė į išlaikymą pripažįstama sutuoktiniui jeigu jo paties turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, arba nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y., ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad pašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Taigi sutuoktinio išlaikymui priteisti reikšmingi du aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, teismas mano, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl išlaikymo jam priteisimo, kadangi ieškovės gaunamos pajamos yra apie 550 Eur, su ja gyvena du vaikai, kurių vienas yra nepilnametis, ir jai juos reikia išlaikyti, nes atsakovas prie vaikų išlaikymo gali prisidėti tik minimaliai. Ieškovei teikiant papildomą išlaikymą atsakovui, būtų pažeistos ne tik jos, bet ir nepilnamečio sūnaus teisės ir interesai.

CPK 93str.2d. numato, jog patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė V. B. yra sumokėjusi 41 Eur žyminį mokestį valstybei bei 290 Eur už procesinių dokumentų paruošimą. ( b.l. 19,20)

Atsakovas A. B. yra sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį bei 300 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. ( b.l. 53,83)

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus D. B. yra sumokėjusi 100 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teisme ( b.l. 95,84)

Kadangi ieškovės V. B. ieškinys patenkintas iš dalies, pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 165,50 Eur priteistina iš atsakovo A. B..

Iš atsakovo A. B. priteistinas valstybei 25,20 Eur žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą bei 570 Eur žyminis mokestis už santuokoje įgyto turto padalijimą.

Iš ieškovės V. B. priteistinas valstybei 570 Eur žyminis mokestis už santuokoje įgyto turto padalijimą.

Patenkinus trečiojo asmens D. B. reikalavimą iš dalies, iš ieškovės V. B. ir atsakovo A. B. D. B. priteistina po 50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio valstybei bei po 186,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Iš ieškovės V. B. ir atsakovo A. B. priteistina po 205 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Iš trečiojo asmens D. B. priteistina 174 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

nusprendė:

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr.1180) tarp V. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim.(duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaiką, konstatuojant, kad santuoka nutarukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti B., o atsakovui – B. pavardes.

Nustatyti nepilnamečio As. B., gim.(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui As. B., gim. (duomenys neskelbtini) po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2015-06-12 iki vaiko pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. B..

A. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi As. B., atsižvelgiant į vaiko norus darbo dienomis 2 kartus per savaitę pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nuo 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamą vietą ne vėliau kaip iki 19.30 val, jei šalys nesutaria kitaip ar sūnus neišreiškia valios bendrauti dažniau.

A. B. su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio 2 savaitgalius (antrą ir ketvirtą) vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. penktadienį ir sekmadienį grąžina iki 19 val., jei šalys sms nesutaria kitaip. Dėl bendravimo su vaiku šventinėmis dienomis ir atostogų metu:

Poriniais metais Kūčias vaikas praleidžia su ieškove V. B., o Šv. Kalėdų 1 diena vaikas praleidžia su atsakovu A. B., šv. Kalėdų 2 d. vaikas praleidžia su kitu tėvu. Neporiniais metais Kūčias vaikas praleidžia su atsakovu, o Šv. Kalėdas su mama.Poriniais metais Naujus metus su vaiku praleidžia V. B., o neporiniais metais A. B.. A. B. vaiką grąžina sausio 1 d. iki 19.30 val., jeigu šalys nesutaria kitaip.Poriniais metais Šv. Velykų 1 dieną su vaiku praleidžia A. B., o 2 dieną V. B., o neporiniais metais atvirkščiai. Vaiką A. B. grąžina iki 19.30 val.A. B. kasmetinių atostogų metu su vaiku praleidžia nemažiau 14 dienų, jei tai atitinka vaiko interesus ir sutampa su vaiko vasaros atostogomis. A. B. remiantis geranoriškumo ir bendradarbiavimo principais numatomą atostogų laiką derina su V. B. ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.

Nustatoma tvarka minimali ir šalių gali būti koreguojama atsižvelgiant į vaiko poreikius, jiems teikiant prioritetą.

Ieškovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22.500 Eur.

Atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti :0,0622 ha žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2880 Eur, pastatą-sodo pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vertė 10600 Eur, pastatą- šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 30 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) bei garažo boksą, esantį Kairių g.14K14-17, Šiaulių m., kurio vertė 1810 Eur.

Priteisti atsakovui A. B., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), piniginę kompensaciją- 5324,50 Eur ( penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir 50 euro centų) už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Automobilį Opel Omega v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur pripažinti asmenine atsakovo A. B. nuosavybe.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. B., ak. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) D. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

1013,70 Eur ( dešimt tūkstančių trylika eurų ir 70 euro centų) skolą: 2534,17 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 17euro centų) palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už pritesitą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 10136,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos grąžinimo;

4344,30 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 30 euro centų) skolos, 10 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5792,40 Eur ( penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 40 euro centų) skolos 10 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. B. 165,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B.

Priteisti iš atsakovo A. B. valstybei 25,20 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą bei 570 Eur žyminio mokesčio už santuokoje įgyto turto padalijimą.

Priteisti iš ieškovės V. B. valstybei 570 Eur žyminis mokestis už santuokoje įgyto turto padalijimą.

Priteisti Iš ieškovės V. B. ir atsakovo A. B. D. B. po 50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio valstybei bei po 186,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. B. ir atsakovo A. B. po 205 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš trečiojo asmens D. B. 174 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.