Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Varnių Piras“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varnių Piras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1621-273/2015 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varnių Piras“ dėl skolos priteisimo. 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 73 525,40 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 1 820 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas nustatė, kad ieškovas paskolinių santykių buvimą įrodinėjo UAB „Piras“ ir UAB „Varnių piras“ 1996 m. gruodžio 3 d. perdavimo–priėmimo aktu, kuriame konstatuotas įsiskolinimas ieškovui 37 000 Lt sumai; Kasos pajamų orderių kvitais: 2002 m. vasario 28 d. serija SAC Nr. 33190073 – 3 500 Lt, 2002 m. balandžio 30 d. serija SAC Nr. 36163485 – 4 000 Lt, 2002 m. gegužės 31 d. serija SAC Nr. 36163546 – 12 000 Lt, 2003 m. kovo 31 d. serija LAD Nr. 0797363 – 3 300 Lt, 2003 m. balandžio 3 d. serija LAD Nr. 0797370 – 4 000 Lt, 2003 m. balandžio 30 d. serija LAD Nr. 0797424 – 3 300 Lt, 2003 m. gegužės 30 d. serija LAE Nr. 1012225 – 5 000 Lt, 2004 m. kovo 19 d. serija LAE Nr. 4874000 – 1 500 Lt, 2005 m. spalio 6 d. serija VAR Nr. 0001861 – 3 000 Lt, 2005 m. spalio 14 d. serija VAR Nr. 0001875 – 4 000 Lt, 2005 m. spalio 24 d. serija VAR Nr. 0001898 – 400 Lt, 2005 m. lapkričio 15 d. serija VAR Nr. 0001941 – 2 000 Lt, 2005 m. lapkričio 17 d. serija VAR Nr. 0001946 – 4 400 Lt, 2005 m. lapkričio 25 d. serija VAR Nr. 0001966 – 410 Lt, 2005 m. lapkričio 28 d. serija VAR Nr. 0001971 – 610 Lt, 2005 m. lapkričio 29 d. serija VAR Nr. 0001974 – 39 700 Lt, 2005 m. gruodžio 2 d. serija VAR Nr. 0001984 – 13 400 Lt, 2005 m. gruodžio 8 d. serija VAR Nr. 0001999 – 14 350 Lt, 2006 m. kovo 23 d. serija VAR Nr. 0002219 – 11 600 Lt, 2007 m. birželio16 d. serija VAR Nr. 2861 – 2 000 Lt, 2010 m. kovo 5 d. serija VAR Nr. 10-00061A – 18 000 Lt, 2010 m. balandžio 14 d. serija VAR Nr. 10-000096 – 13 000 Lt, 2006 m. spalio 10 d. KPO VAR Nr. 0002612 – 20 000 Lt sumai ir 2005 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu 35 000 Lt sumai.

Taip pat teismas nustatė, kad ne visuose kasos pajamų orderiuose nurodoma, jog tai yra ieškovo paskolinti pinigai atsakovei, t. y., kad 2003 m. gegužės 30 d. ir 2003 m. balandžio 30 d. Kasos pajamų orderių kvituose nurodoma, jog atsakovė priėmė iš ieškovo pinigines lėšas, kurių priėmimo pagrindas – nuosavos lėšos apyvartinių lėšų papildymui; kad 2003 m. kovo 31 d. ir 2003 m. balandžio 3 d., 2002 m. balandžio 30 d. ir 2002 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderių kvituose nurodyta, jog atsakovė priėmė iš ieškovo pinigines sumas kaip savininko nuosavas lėšas, o 2002 m. gegužės 31 d. kasos pajamų orderio kvite nuodyta, kad į UAB „Varnių Piras“ įnešamos nuosavos lėšos apyvartinėms lėšoms papildyti. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus ir UAB „Skaiveda“, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, direktorės J. M. 2014 m. lapkričio 22 d. pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius, o kreditorinis įsiskolinimas sudaro 73 525,40 Eur (253 868,51 Lt); atsakovės pateiktus duomenis iš buhalterinės apskaitos programos, iš kurios matyti, jog pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis ieškovo paskola įmonei sudaro 55 447,75 Eur (191 450 Lt), konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisniai santykiai, o Kasos pajamų orderiai patvirtina faktą, jog pinigus ieškovas atsakovei perdavė. Taip pat nustatė, kad aplinkybė, jog kai kuriuose kasos pajamų orderiuose nurodyta kitoks pinigų priėmimo pagrindas nei paskola, nepaneigia ieškovo tvirtinimo, kad ir šiais kasos pajamų orderiais jis skolino pinigus atsakovei, nes juose nurodyta, kad įnešamos lėšos apyvartinių lėšų papildymui, o Kasos pajamų orderiuose, kuriuose nurodyta, jog ieškovas įnešė pinigines lėšas kaip savininko nuosavas lėšas, neatitinka tikrovės, nes jis niekada nebuvo atsakovės savininkas. Teismas konstatavo, kad įrodymų apie apgaulingai tvarkomą atsakovės buhalterinę apskaitą nėra pateikta, todėl šiuos atsakovės teiginius atmetė kaip neapgrįstus. Nustatė, kad įrodymų, jog skola ar jos dalis buvo grąžinta ieškovui, taip pat nepateikta. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė piniginių lėšų kaip paskolos perdavimą atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad gautus pinigus, kaip paskolą grąžino ieškovui, todėl ieškininį reikalavimą patenkinto visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės 73 525,40 Eur skolą (CK 6.192 straipsnio 2 dalis, 6.871 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-467-516/2016 Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1621-273/2015 nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir iš naujo neįrodinėjamos.

Byloje kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių buvimo tarp šalių ir atsakovės pareigos grąžinti skolą.

Ieškovas savo ieškinį grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau kartą teismo buvo įvertinti ir nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisniai santykiai. Iš byloje esančio 2008-05-16 Mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovas į UAB „Varnių Piras“ sąskaitą įmokėjo 39 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai yra apyvartinių lėšų papildymas. Aplinkybė, jog įmokėtų pinigų paskirtis nenurodyta kaip paskola, nepaneigia ieškovo tvirtinimo, kad ir šiuo Mokėjimo nurodymu jis, nors ir neturėdamas pareigos grąžinti kokias nors sumas atsakovei, šiuos pinigus sumokėjo atsakovei. Todėl darytina išvada, kad 2008 m. gegužės 16 d. Mokėjimo nurodymu (el. byla, 4 b. l.) E. B. pervesta pinigų suma – 39000 Lt– uždarajai akcinei bendrovei „Varnių Piras“, mokėjimo paskirtyje nurodant „apyvartinių lėšų papildymas“ yra laikytina paskolos perdavimu atsakovei.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Ieškovui įrodžius piniginių lėšų kaip paskolos perdavimą atsakovei, atsakovei tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą.

Atmestinas atsakovės argumentas, kad šiuo ieškiniu prašoma priteisti suma galimai jau yra priteista Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1621-273/2015. Iš prijungtos civilinės bylos nustatyta, kad 2008 m. gegužės 16 d. Mokėjimo nurodymas 39 000 Lt sumai teismui nebuvo pateiktas. Ieškovas paaiškino, kad šio mokėjimo nurodymo nepateikė, kadangi šiuos pinigus davė sesuo A. J., kad juos pervestų UAB „Varnių Piras“. Ieškovas 2008 m. gegužės 16 d. Mokėjimo nurodymu šią sumą ir pervedė UAB „Varnių Piras“. Vėliau A. J. pareiškė, kad pinigus ji ieškovui paskolino asmeniškai ir jis privalo juos grąžinti. 2015 m. reikalavimo teisę į šiuos pinigus perleido A. B. (dabartiniam UAB „Varnių Piras“ direktoriui), kuris kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti šiuos pinigus (civilinė byla Nr. 2-480-339-2015). Telšių rajono apylinkės teismas 2015-06-25 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė minėtą sumą A. B., o Šiaulių apygardos teismas 2016-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-92-372/2016 paliko šį sprendimą nepakeistą. Kaip matyti, Telšių rajono apylinkės teismas 2015-06-25 sprendime konstatavo, jog E. B. nepateikė į bylą įrodymų, kad gautas iš A. J. pinigines lėšas panaudojo UAB „Varnių Piras“ veiklai vystyti, todėl priteisė iš E. B. A. B. 16 272,01 Eur skolą. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, jog būtent iš UAB „Varnių Piras“ akcininkės A. J. gautas lėšas- 39000 Lt jis įmokėjo į įmonės sąskaitą, tačiau Telšių rajono apylinkės teismui šias lėšas priteisus iš E. B. A. B., UAB „Varnių Piras“ liko skolinga ieškovui. Šių aplinkybių atsakovė nenuginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė pinigų gavimo teisėtumo, nepateikė jokių dokumentų (sutarčių, sprendimų ar kt.), kurie būtų suteikę atsakovei teisę gauti iš ieškovo ginčo sumą. Tokiu būdu vertintina, kad 2008 m. gegužės 16 d. Mokėjimo nurodyme nurodyta 39000 Lt pinigų suma atsakovės yra gauta ir negrąžinta skola ieškovui.

Atsakovė paskolos grąžinimo faktą grindžia 2013 m. sausio 1 d. užskaita Nr. 130101-1 (el. byla, 169 b. l.), kurioje nurodyta, kad šiuo užskaitymo susitarimu užskaitomi tarpusavio debetiniai likučiai ir kreditiniai įsiskolinimai. Be to, atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ir ta aplinkybe, jog į bylą pateikti Sąskaitų išrašai (el. byla, 55 – 81 b. l.) patvirtina, jog ieškovas iš įmonės sąskaitos ne kartą išėmė grynuosius pinigus, todėl galimai 2008 m. gegužės 16 d. Mokėjimo nurodymu įmokėti pinigai yra būtent iš įmonės sąskaitų paimti pinigai. Teismas šiuos atsakovės atsikirtimus vertina kritiškai, kadangi, kaip paaiškino atsakovės atstovas teismo posėdyje, šiuo metu Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-967-856/2016, kurioje atsakovė yra pareiškusi 61 126,59 Eur reikalavimą ieškovui ir šį reikalavimą grindžia būtent minėtais Sąskaitų išrašais (el. byla, 55 – 81 b. l.) bei 2013 m. sausio 1 d. užskaita Nr. 130101-1 (el. byla, 169 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog atsakovė nepagrįstai šioje byloje savo argumentus įrodinėja aplinkybėmis, kurios yra įrodinėjamos kitoje civilinėje byloje. Teismo vertinimu, šioje byloje atsakovė nepateikė konkretaus įrodymo, kad 2008 m. gegužės 16 d. atlikdamas Mokėjimo nurodymą ieškovas turėjo pareigą 39000 Lt sumą įmokėti į atsakovės sąskaitą, kad atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovą tokiai sumai ar, kad atsakovė įmokėtą sumą būtų grąžinusi ieškovui. Be to, atsakovė neįrodė ir tos aplinkybės, jog ieškovas 39000 Lt pinigines lėšas į įmonės sąskaitą įmokėjo būtent iš įmonės sąskaitų paimtų lėšų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad ieškovas įrodė piniginių lėšų kaip paskolos perdavimą atsakovei, tačiau atsakovė neįrodė skolos ar jos dalies grąžinimo, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės 11 295,18 Eur negrąžintos skolos (CK 6.38 str., 6.870 str. 1 d.).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Piniginės prievolės netinkamo vykdymo faktas byloje nustatytas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (11 295,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas byloje turėjo 1154 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 254 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur atstovavimo išlaidos (el. byla, 15, 164 – 168 b. l.). Šias išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą, dubliko surašymą ir atstovavimą teisme, todėl iš esmės ieškovo išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis.

Todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo patirtos 1154 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 254 Eur žyminis mokestis, 30 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, 600 Eur už ieškinio teismui parengimą, 100 Eur už atstovavimą 2016-10-24 teismo posėdyje, 70 Eur už dubliko parengimą ir 100 Eur už atstovavimą 2016-12-08 teismo posėdyje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Varnių Piras“, į. k. 280362230, 11 295,18 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 18 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ) sumokėto žyminio mokesčio bei 900 Eur (devynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.