- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-92-372/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00225-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- A. B.
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-480-339/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. B. 16272,01 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog atsakovas 2005-03-01 pagal skolos raštelį pasiskolino iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. J. (toliau – trečiasis asmuo) 12300 Lt (3562,33 Eur). 2008-05-15 atsakovas iš trečiojo asmens pasiskolino 43884 Lt (12709,68 Eur). Atsakovas šių skolų trečiajam asmeniui negrąžino. 2015-01-16 reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo reikalavimo teises į atsakovo 12300 Lt skolą pagal 2005-03-01 skolos raštelį ir 43884 Lt skolą pagal 2008-05-15 mokėjimo nurodymą perleido ieškovui. Nors ant 2005-03-01 skolos raštelio nurodyta ir daugiau trečiojo asmens atsakovui duotų pinigų sumų, tačiau į kitas sumas trečiasis asmuo jam reikalavimo teisių neperleido. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo pranešta bei paraginta atsiskaityti. Atsakovas, gavęs pranešimą, atsakė, kad reikalavimo teisių pirkimas-pardavimas yra nepagrįstas ir jis jokios skolos negrąžins. Prieš pasirašant reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis trečiasis asmuo A. J. suteikė atsakovui E. B. paskolas. Apie tai, kad pagal 2005-03-01 raštelį ir 2008-05-15 mokėjimo nurodymą tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė prievoliniai santykiai, jis sprendė iš trečiojo asmens pasakojimo. Ieškovas A. B. žino, kad atsakovas yra trečiojo asmens A. J. brolis. 2005-03-01 suteikta paskola buvo beprocentinė, turėjo būti grąžinta trečiajam asmeniui pareikalavus, jokio konkretaus termino nebuvo numatyta. Trečiasis asmuo žodžiu ieškovui paaiškino, kad į atsakovą dėl skolos grąžinimo kreipėsi kelis kartus. Trečiasis asmuo yra UAB „Varnių piras“ vienintelė akcininkė, nuo 2014-12-22 ieškovas yra UAB „Varnių piras“ direktorius. Iki tol daug metų UAB „Varnių piras“ direktoriumi buvo atsakovas. Į UAB „Varnių piras“ sąskaitą įvairias sumas įvedinėjo tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas. Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo ieškinį UAB „Varnių piras“ dėl 253000 Lt skolos priteisimo, todėl, jeigu iš trečiojo asmens pasiskolintus pinigus atsakovas vedė į UAB „Varnių piras“ sąskaitą, tai jis šias sumas ir prisiteis iš šios įmonės.
Žemesnės instancijos teismas
A. E. B. su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad trečiasis asmuo A. J. yra jo sesuo. Atsakovas iš trečiojo asmens gavo ieškinyje nurodytas 12300 Lt ir 43884 Lt sumas, tačiau tai nebuvo paskola. Trečiasis asmuo buvo UAB „Varnių piras“ vienintelė akcininkė, o jis – šios įmonės direktorius. Žodiniu jo ir trečiojo asmens susitarimu iš trečiojo asmens gauti pinigai buvo panaudoti UAB „Varnių piras“ veiklai vykdyti, produktams, statybinėms medžiagoms pirkti arba įnešti į įmonės sąskaitą lėšų papildymui ir apskaityti buhalterijoje trečiojo asmens vardu. Šios sumos buvo naudojamos UAB „Varnių piras“ teritorijos, pastatų prieš vasaros sezoną gerinimui, remontui, taip pat projektų vystymui. Nuo pat UAB „Varnių piras“ įsteigimo jis rūpinosi įmonės veikla, vykdė visus darbus, nes jam buvo žadėta perleisti dalį įmonės akcijų. Trečiasis asmuo žinojo apie įmonės veiklą, vykdomus projektus, dalyvavimą gaunant paramą. Atsakovas yra pareiškęs Kauno apygardos teisme ieškinį UAB „Varnių piras“ dėl skolos priteisimo, tačiau ieškiniu nesiekia prisiteisti iš trečiojo asmens gautų ir UAB „Varnių piras“ veiklai panaudotų pinigų sumų. Savo vardu įmonės veiklai jis skolinosi pinigus iš kitų asmenų, ėmė vartojimo kreditus, pinigus naudojo UAB „Varnių“ piras veiklai, todėl Kauno apygardos teismui pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti būtent savo paties asmeniškai įmonei pervestas lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo A. J. ieškinį palaikė.
Nurodė, kad UAB „Varnių piras“ 1991 metais įkūrė jos buvęs sutuoktinis G. J.. Iš pradžių įmonės direktoriumi buvo pats G. J., vėliau nuo 1996 metų UAB „Varnių piras“ direktoriumi tapo atsakovas. 2003 metais, nutraukiant santuoką, G. J. perleido jai UAB „Varnių piras“ akcijas, ji iki šiol yra vienintelė šios įmonės akcininkė. Ji savo asmeninius pinigus naudodavo įmonės veiklai, įnešdavo pinigus į UAB „Varnių piras“ sąskaitą, tačiau iš įmonės veiklos nėra gavusi jokios naudos ar dividendų. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, neprileisdavo jos prie įmonės reikalų, vis sakydavo, kad UAB „Varnių piras“ veikla nepelninga, nėra lėšų. 2005-03-01 ji paskolino atsakovui 12300 Lt. Tiksliai nepamena kokiu tikslu atsakovas iš jos skolinosi pinigus. Kitos 2005-03-01 skolos raštelyje nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos įmonės veiklai, todėl jų iš atsakovo niekada nereikalavo. 12300 Lt suma buvo paskolinta asmeniškai atsakovui. Po kelių metų atsakovas vėl prašė paskolinti pinigų, todėl 2008-05-15 pervedė jam 43884 Lt. Ši suma taip pat buvo paskolinta asmeniškai atsakovui. Atsakovas šią skolą vis žadėdavo atiduoti. Ji nežino kur atsakovas panaudojo iš jos pasiskolintus pinigus. Ne kartą žodžiu ji kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Šiuo metu reikalavimo teisę į atsakovo 56184 Lt skolą yra perleidusi ieškovui ir pati asmeniškai jokių reikalavimų atsakovui nereiškia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė iš atsakovo E. B. ieškovui A. B. 16272,01 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 680,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo E. B. priteisė valstybei 7,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju įstatymo reikalavimus atitinkančių rašytinių paskolos sutarčių, kuriose būtų nurodyti konkretūs paskolos davėjo ir paskolos gavėjo įsipareigojimai, paskolų grąžinimo terminai, sudaryta nebuvo. 2005-03-01 pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina raštelis, o 2008-05-15 pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą patvirtina bankinis pavedimas. Atsakovas pripažino, jog 12300 Lt ir 43884 Lt sumas iš trečiojo asmens gavo, tačiau ginčija, jog tai nebuvo paskola, todėl teismas sprendė, kad vertinant, ar tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo/perdavimo teisinio pagrindo (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad CK 6.873 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. 2015-01-16 reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2005-03-01 skolos lapelį ir 2008-05-15 bankinį pavedimą, apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo tinkamai pranešta, byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė nėra, todėl ieškinį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo teiginys, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo/perdavimo teisinio pagrindo, prieštarauja prieš tai teismo padarytai išvadai dėl paskolos davėjo pareigos įrodyti paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui gautus pinigus. Šios aplinkybės parodo, kad teismo sprendimo motyvai yra netinkami ir jų negalima pripažinti įstatymo reikalaujamais teismo išvadų argumentais.
2. Viso proceso metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tiek pateiktas raštelis, tiek nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina tik tai, kad pinigai iš tiesų jam buvo pervesti ir duoti, tačiau tai nebuvo paskola. Jei būtų buvusios sudarytos paskolos sutartys, tai jose būtų atsispindėjusios aplinkybės, susijusios su visomis esminėmis paskolos sutarčių sąlygomis. A. J. buvo UAB „Varnių piras“ akcininkė, o atsakovas tuo metu buvau šios įmonės direktorius. Žodiniu susitarimu A. J. perduoti pinigai buvo panaudoti UAB „Varnių piras“ veiklai. Kad tokiu principu buvo vykdoma veikla, teisme pripažino ir A. J.. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad trečiasis asmuo pripažįsta, kad kitos 2005-03-01 raštelyje nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos UAB „Varnių piras“ veiklai ir šių sumų paskolomis nelaiko. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik žodiniais trečiojo asmens paaiškinimais (esant atsakovo ir trečiojo asmens konfliktui) vienas perduotas sumas pripažįsta paskolomis, o kitų tokiomis nelaiko.
3. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškinys yra asmeninio konflikto išdava (pareikštas po labai ilgo laiko, reikalavimas perleistas dabartiniam UAB „Varnių piras“ direktoriui už nedidelę kainą ir kt.). Šios aplinkybes leidžia teigti, kad teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo A. J. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
1. Apelianto argumentai, jog jis, pripažinęs, kad 12300 Lt ir 43884 Lt sumas gavo, ginčija jog tai nebuvo paskola, atmestini kaip nepagrįsti, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas, neigdamas kad gavo paskolą, taip ir nesugebėjo paaiškinti ir įvardinti kokiems tikslams yra gavęs minėtas ir kitas skolos raštelyje nurodytas pinigų sumas, t. y. neįrodė savo atsikirtimo.
2. Apelianto abejonės, kad ar ieškovas ir trečiasis asmuo įrodė bylai reikšmingą aplinkybę, jog paskolą suteikė, atmestini kaip nepagrįsti, nes, davusi priesaiką teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad paskolino apeliantui ieškinyje nurodytas pinigų sumas ir ne katą prašė atsakovą jas jai grąžinti. Teismas, vertindamas trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimus, kurie vadovaujantis CPK 177 str. 2 d. laikytini įrodinėjimo priemone, visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad paskoliniai santykiai tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo, nes posėdžio protokole užfiksuoti atsakovo paaiškinimai yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, atsakovas neįrodė, kokiems tikslams gavo ir panaudojo gautas pinigų sumas. CPK 178 str. įtvirtinta teisės norma, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
3. Apelianto argumentas, jog ieškinys yra pareikštas po labai ilgo laiko, atmestinas, nes įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs senaties terminus ieškiniui pareikšti, kurių ieškovas nepraleido.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 str. 3 d., atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 str. 2 d., 6.192 str. 2 d., ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). CK 6.871 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 str., aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimat civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo E. B. 2005 m. kovo 1 d. pasirašytas paskolos raštelis, kuriame nurodyta, kad atsakovas paėmė iš trečiojo asmens A. J. 12300 Lt sumą, ir 2008 m. gegužės 15 d. trečiojo asmens A. J. nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, kuriuo pervesta 43884 Lt suma į atsakovo E. B. sąskaitą (t. 1, b l. 4, 5, 33), atitinka rašytinių paskolos sutarčių reikalavimus, minėti dokumentai patvirtina, kad 12300 Lt suma atsakovo iš trečiojo asmens buvo gauta 2005-03-01, o 43884 Lt suma atsakovui buvo pervesta į jo sąskaitą 2008-05-15, t. y. atsakovas iš trečiojo asmens gavo 56184 Lt (16272,01 Eur). Atsakovas neneigia nurodytas pinigų sumas gavęs iš trečiojo asmens, tačiau nurodo, kad pinigai buvo skirti UAB „Varnių piras“ veiklai vykdyti. Tačiau įrodymų apie tai, kad ginčo pinigų sumos buvo pervestos į UAB „Varnių piras“ sąskaitą arba būtų išduotas kasos pajamų orderis šioms sumoms, nepateikė (t. 1, b. l. 56-149). Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. J. buvo UAB „Varnių piras“ akcininkė, o atsakovas tuo metu buvo šios įmonės direktorius (t. 2, b. l. 17), neįrodo, kad A. J. atsakovui 2005-03-01 ir 2008-05-15 sumokėtos pinigų sumos buvo panaudotos UAB „Varnių piras“ veiklai, ko pasėkoje atsakovui nekiltų pareiga grąžinti ginčo sumų (CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d.).
Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad 2008-05-16 mokėjimo nurodymu pervedė 39000 Lt sumą į UAB „Varnių piras“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „apyvartinių lėšų papildymas“ (t. 2, b. l. 18, 19), tačiau tai jokiu būdu negali būti pagrindas daryti išvadą, kad tokiu būdu atsakovas dalinai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu.
Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje yra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo yra tikėtini UAB „Varnių piras“ kreditoriai (t. 2, b. l. 85, 86), tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti pasiskolintas pinigų sumas pagal 2005 m. kovo 1 d. paskolos raštelį ir 2008 m. gegužės 15 d. nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (CK 6.870 str. 1 d.). Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas E. B. buvo kreipęsis į Kauno apygardos teismą (civ. byla Nr. . e2-1621-273/2015) su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „Varnių piras“ 73 525,40 Eur (253 868,51 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, teismo sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu. Minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje atsakovas savo ieškinį įrodinėjo UAB „Varnių piras“ kasos pajamų orderiais. Tuo tarpu šioje nagrinėjamojoje byloje teigdamas, kad trečiojo asmens pinigai iš tikro buvo skirti UAB „Varnių piras“ veiklai vykdyti, asmeniškai, kaip fizinis asmuo, pasirašė paskolos raštelį už 12300 Lt sumą, taip pat jį tenkino, kad 43884 Lt suma buvo pervesta ne į UAB „Varnių piras“ sąskaitą, o į jo asmeninę sąskaitą. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad tiek pasirašant 2005-03-01 paskolos raštelį, tiek gaunant 2008-05-15 mokėjimo nurodymu pervestus 43884 Lt, atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir šias pareigas eidamas nuo 1996 metų, vertinant jį pagal civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą, turėjo suprasti, kad pinigus iš trečiojo asmens gavo kaip fizinis asmuo, kuriuos privalo kaip paskolos gavėjas grąžinti.
2015-01-16 reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi ir susitarimu trečiasis asmuo reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2005-03-01 paskolos raštelį ir 2008-05-15 banko nurodymą perleido ieškovui A. B. už 2000 Eur sumą (t. 1, b. l. 6, 159). Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2015-01-17 pranešimu – raginimu ir atsakovui pasiūlyta atsiskaityti su ieškovu per 15 kalendorinių dienų (t. 1, b. l. 7-9), tačiau atsakovas paskolos ieškovui, kaip trečiojo asmens A. J. teisių perėmėjui pagal abi paskolos sutartis, negrąžino.
Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 str. 2 d.).
Kaip jau nustatyta, ieškovas 2015-01-17 pranešimu – raginimu pasiūlė atsakovui atsiskaityti, raginimas atsiskaityti atsakovui buvo įteiktas 2015-01-20 (t. 1, b. l. 9), ieškovo patikslintas ieškinys teisme gautas 2015-02-19 (t. 1, b. l. 14), kuris teisėjo rezoliucija priimtas 2015-02-23 (t. 1, b. l. 1). Atsakovas nei su atsiliepimu į ieškinį, nei vėliau, nepateikė įrodymų, kad yra įvykdęs pareigą atsiskaityti pagal paskolos sutartis.
Be to, byloje nustatyta, kad 2005-03-01 paskolos raštelis, surašytas atsakovo, yra pas ieškovą, perėmusį reikalavimo teises iš trečiojo asmens (CK 6.65 str. 2 d.).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, todėl, nesant duomenų apie paskolų grąžinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisdamas 16272,01 Eur sumą (CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.260 str. 1 d., 6.873 str. 1 d.). Terminą įvykdyti pagrindinę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui pagrįstai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovui E. B. buvo atidėtas likusios 288 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme (t. 2, b. l. 58-59, 75-78), todėl apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo E. B. priteistina valstybei 288 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 2 d.).
Ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).