- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 2-12472-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00895-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- L. B.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei R. J. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo, trečiasis asmuo L. B., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:
1. Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 3 punktą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš E. B. nepilnamečio sūnaus T. B. išlaikymui periodines išmokas po 250,00 Eur, mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Išlaikymą valdyti ir tvarkyti pavesti R. J..
3. Nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Priteisti iš E. B. valstybės patirtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu E. B. kartu gyveno apie devynis metus. Tvarkė bendrą ūkį, gyveno faktinį santuokinį gyvenimą, tačiau santuokos neįregistravo. (duomenys neskelbtini) gimė T. T. B. Atsakovas savo tėvystę pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. 2012 metais su atsakovu pradėjo gyventi skyriumi. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp jos ir atsakovo E. B. sudaryta taikos sutartis. Pagal patvirtintą taikos sutartį, E. B. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui T. B., periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt. (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012-06-01 iki sūnaus pilnametystės. Taip pat buvo patvirtinta E. B. bendravimo su sūnumi tvarka, kurios ji prašė nekeisti, nes ji ir taip pakankamai optimali. Teismo nutartimi patvirtintas išlaikymo dydis šiuo metu negali patenkinti net minimalių nepilnamečio sūnaus poreikių, nes vaiko poreikiai didėja jam augant. Nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas išlaikymo dydis sūnui praėjo daugiau nei septyneri metai. Savaime suprantama, kad išaugo ir sūnaus poreikiai. Keitėsi ekonominė situacija šalyje, didėjo kainos, augo infliacija. Tai neišvengiamai didino sūnaus išlaikymo išlaidas. Vaikui kasdien reikia ne tik maisto, rūbų, bet ji privalo pasirūpinti ir sūnaus auklėjimu, ugdymu, turiningu laisvalaikiu, mokymosi T. T. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7c klasėje. Ji pati, šiuo metu, nedirba, nes augina 2016 m. vasario 21 d. gimusią dukterį L. G.. Jie gyvena dukters tėvui I. G. priklausančiame bute. Pragyvena iš 140,00 eurų išmokų vaikams, atsakovo E. B. teikiamo išlaikymo sūnui Tadui ir I. G. paramos. Atsakovas yra dirbantis. Apie jo gaunamas pajamas duomenų ji neturi, tačiau mano, kad prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų turi prisidėti ir atsakovas. Nepilnamečio sūnaus T. B. poreikiams normaliai patenkinti reikia apie 500,00 Eur kas mėnesį, todėl iš atsakovo E. B. turi būti priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad ieškovė tiek pajamų, kiek nurodo ieškinyje ji skirianti sūnui, negauna. Jo manymu, 13 metų vaikui turi užtekti per mėnesį apie 250 Eur – 300 Eur, kai šeimoje auga keli vaikai. Valstybė moka dar po 50 Eur vaikui per mėnesį. Jo šeima susideda iš trijų asmenų. Jis turi dukrą G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jo žmona augina dukrą ir yra motinystės atostogose. Jo atlyginimas yra 560 Eur, nuo kurio atskaičiuojami mokesčiai. Jis turi seną automobilį, kuriuo važinėja į darbą, taip pat sodybą, kurioje jo šeima gyvena. Pats dėl darbo neturi kada prižiūrėti savo žemės, todėl panaudos sutartimi ją atidavė savo mamai, kuri padeda jam užauginti daržoves. Savo žemės neturi tiek, kad šeima galėtų iš gaunamų pajamų pragyventi. Aplinkui nėra darbdavių, kurie mokėtų didesnį atlyginimą. Jis sveikas ir darbingas, tačiau neišgali sūnui mokėti 250 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį, daugiausia galėtų mokėti 100 Eur. Ieškovė nuolatos nuteikinėja sūnų prieš jį, neleidžia su juo bendrauti net pagal teismo nustatytą tvarką. Be to, kai sūnus būna pas jį, ieškovei nereikia jo maitinti ir prižiūrėti. Jis ir jo artimieji nori, kad sūnus įgytų rimtesnį išsilavinimą, todėl po truputį dovanoja pinigų taupymui. Vaikui sudovanoti pinigai saugomi pas jį namuose, tačiau jam nežinant, sūnus taupomus pinigus pasiėmė ir išleido savo nuožiūra. Dėl jo noro sūnui pataupyti pinigų ateities mokslams barnius kelia ieškovė.
Šalies argumentai
Atsakovas E. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Raseinių rajono nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nustatant jam teisę bendrauti su sūnumi tokiu būdu:
1. Savaitgaliais:
1.1. kas antrą savaitgalį vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio 16.00-19 val. iki sekmadienio 19 val.-20 val. (termino pradžia skaičiuojama nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos).
2. Švenčių dienomis:
2.1. Jei vaiko gimimo diena yra darbo diena, tėvui suteikiama galimybė pirmą savaitgalį po gimtadienio būti su vaiku nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val.
2.2. Valstybinių švenčių dienomis tėvas su vaiku bendrauja taip: lyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo pirmos šventės po sausio 1 d., nelyginiais metais - kas antrą šventę, skaičiuojant nuo antros šventės po sausio 1 d.
2.3. Šios tvarkos 2.2. p. nustatytomis dienomis tėvas su vaiku bendrauja nuo prieš šventinės dienos 19.00 val. iki paskutinės šventinės dienos 20.00 val.
3. Atostogų metu:
3.1. Vaikas su tėvu būna pusę paeiliui einančių tėvo kasmetinių atostogų dienų. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima abiejų tėvų sutartą, o jiems nesusitarus – pirmas atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dalies dieną 20.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.
3.2. Vaiko atostogų metu vaikas pusę atostogų laiko būna pas tėvą. Tėvas pasiima abiejų tėvų sutartu laiku, o jiems nesusitarus - pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę buvimo pas tėvą atostogų dieną 20.00 val.
3.3. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį tik tiek, kiek tai būtina vaikui parengti; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
4. Bendrosios nuostatos:
4.1. Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos ir nakvynės pas jį priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta.
4.2. Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį tik tiek, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti.
4.3. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
4.4. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti SMS žinute kitą iš tėvų.
4.5. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančių tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iš tėvų informavimą apie pakeitimus privalo tas iš tėvų, kurio iniciatyva keičiamos šios tvarkos sąlygos.
4.6. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybę motinai aplankyti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą, kai vaikas yra su tėvu. Lygiai tą patį privalo ir mama, kai vaikas yra pas ją. Abu tėvai privalo nedelsdami telefonu informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar kitus reikšmingus vaiko interesams įvykius.
4.7. Tos dienos ar laikotarpiai, kuriais nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas vaiko nepasiima, kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus nekompensuojamos. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms (vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikui, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t. ).
4.8. Motina privalo nedelsdama ryšio priemonėmis informuoti prieš 7 dienas tėvas apie vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą.
4.9. Tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie sūnų iš jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, lankyti mokykloje.
5. Vasaros atostogų laiku, kai sūnus atostogauja pas tėvą, E. B. pats išlaiko materialiai sūnų ir neprivalo mokėti materialinio išlaikymo Ieškovei už tą atostogų laikotarpį.
6. Priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje atsakovas E. B. nurodė, kad vaiko išlaikymo klausimas yra susijęs su vaiko galimybe bendrauti su tėvu, jo galimybe būti tėvo namuose, būti tėvo prižiūrimu ir t.t. Ieškovė nuolatos, keletą paskutinių metų nuteikinėja sūnų prieš jį, neleidžia su juo bendrauti net pagal teismo nustatytą tvarką. Teko ne kartą kreiptis pagalbos į VTAS, antstolį, tačiau realios pagalbos jis taip ir nesulaukė. Savaitgaliais antstoliai nedirba, todėl užfiksuoti vaiko neleidimą bendrauti su tėvu atsisako. Atostogų metu būnant vaikui pas jį pagal nustatytą bendravimo tvarką, motina ne kartą nieko neįspėjus ar prieš valandą paskambina telefonu ir praneša, kad sūnus yra reikalingas jai, atvyksta anksčiau laiko ir pasiima sūnų. Vaikui matant išvadina jį visokiais žodžiais ir net nepasiklausdama jo, išveža vaiką. Jam nuvykus pasiimti sūnaus, ieškovė pasako, kad sūnus serga ir negali su juo vykti arba sako, kad vaikas nenori su juo bendrauti. Nuo jo išsiskyrimo su ieškove, labai pasikeitė sūnaus elgesys į blogą pusę, akivaizdžiai jaučiasi nusiteikimas prieš jį ir ieškovės įtaka tam, todėl jis byloje reiški pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais laiko atžvilgiu po lygiai. Nei vienas iš tėvų negali uzurpuoti kito tėvo valdžios vaiko atžvilgiu. Raseinių rajono nutartimi civilinėje byloje buvo nustatyta jo ir sūnaus T. B. bendravimo tvarka. Nustatyta, kad jis turi teisę bendrauti su sūnumi Tadu kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienio vakare 19 val. ir grąžinant motinai sekmadienio vakare 19 val., poriniais metais jis bendrauju su sūnumi per Šv. Kalėdas ir Kalėdų atostogas, neporiniais metais - per Šv. Velykas ir Velykų atostogas, vasaros metu turėjo derinti su ieškove atostogų laiką ir galėjo bendrauti vasaros atostogų laike vieną mėnesį, sūnaus gimimo dieną jis bendrauja su sūnumi neporiniais metais. Buvo susitarę, kad už vasaros atostogų laiką, sūnaus buvimą pas jį, jis nemoka materialinio išlaikymo ieškovei. Esant tokiai tvarkai, ieškovė pažeidinėjo vaiko galimybes bendrauti su juo. Jei jis pavėluodavo pasiimti vaiką, ieškovė jam sūnaus neduodavo. Antstoliai patarė nusistatyti tokią bendravimo tvarką, kad būtų galimybė darbo metu fiksuoti vaiko nedavimo faktus, tai yra pagal išduota vykdomąjį raštą fiksuoti nutarties nevykdymo atvejį ir skirti baudas ieškovei, todėl jis pageidauja pakeiti nustatytą bendravimo tvarką, nustatant jam teisę bendrauti su sūnumi tokiu būdu, kuris yra nurodytas priešieškinyje.
Atsiliepimas
Ieškovė R. J. atsiliepime į priešieškinį nurodė su priešieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas byloje priešieškinį dėl nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimo pareiškė kaip atsaką į jos ieškinį dėl išlaikymo jų nepilnamečiui sūnui padidinimo. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-07-18 nutartimi atsakovo ir sūnaus Tado bendravimo tvarka jau yra nustatyta tokia, buvo suderinta tarp jos ir atsakovo E. B., tačiau atsakovas nori šią daugiau kaip septynis metus galiojančią jo ir sūnaus bendravimo tvarką pakeisti. E. B. turi suprasti, kad šiuo metu sūnui Tadui jau yra ne nebe šeši metai, o 13. Sūnus jau yra paauglys ir jį įsprausti į detalesnius, griežčiau reglamentuotus bendravimo rėmus be jo paties sutikimo atsakovas paprasčiausiai neturi galimybės. O bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovas su sūnumi neaptarė. Pažymėtina, kad įstatymai ir nenumato priverstinai nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Ji kartu su sūnumi Tadu susipažino su tėvo pateikta bendravimo tvarka, ir nors ji iš esmės nesiskiria nuo dabar galiojančios bendravimo tvarkos, tačiau sūnaus ir jos manymu, nėra reikalo keisti dabartinės bendravimo tvarkos. Dabar galiojanti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka tikrai nėra minimali. Problema ne nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, tačiau paties atsakovo E. B. santykiai su sūnumi. Parsivežęs sūnų pas save į namus, E. B. su juo nebendrauja. Vasaromis išvyksta dirbti žemės ūkio darbų, o sūnus yra paliekamas prižiūrėti dviejų metų savo T. T. yra sakęs, kad yra buvę atvejų, kai negavo valgyti, nei gerti. Iš viso atsakovas nėra linkęs sūnui ką nors nupirkti. Sūnui įvairiomis progomis giminės yra padovanoję apie 100 eurų. Sūnui padovanoti pinigai yra laikomi pas tėvą. Per paskutinę gimimo dieną, senelė ir krikšto mama padovanojo sūnui apie 60 eurų. Tėvas ir šiuos pinigus pasiėmė ir padėjo prie kitų anksčiau padovanotų. Sūnus ne kartą prašė, kad tėvas atiduotų jam padovanotus pinigus. Tėvas į sūnaus prašymus nereagavo. T. T. pats pasiėmė 60 Eur iš jam padovanotų pinigų. Dėl to tėvas sūnų apkaltino vagyste, išvadino „snargliumi“, negalinčiu užsidirbti pinigų. Po šio įvykio, sūnaus ir tėvo santykiai labai T. T. atsisako vykti pas tėvą. Tėvas savo elgesiu pats atstumia sūnų, bendravimą daro problematišku. Ji mano, kad dabar galiojanti bendravimo tvarka yra optimali, todėl keisti jos nėra pagrindo. Atsakovas turėtų pakeisti savo elgesį santykiuose su paaugliu sūnumi. Atsakovas E. B. atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad galėtų sūnaus išlaikymui mokėti 100 eurų kas mėnesį, tai yra sutinka padidinti 13 eurų. Toks siūlomas išlaikymo padidinimas yra niekinis ir negalės patenkinti net minimalių sūnaus Tado dabartinių ir dar augančių poreikių.
Ieškovė R. J. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas skiria per mažą išlaikymą vaikui. Šiuo metu atsakovas moka sūnaus išlaikymui po 86,89 Eur per mėnesį. Toks išlaikymas yra nepakankamas ir neatitinka sūnaus poreikių, nes reikia mokėti už vaiko būrelius, kasdien reikia duoti pinigų pietums, pirkti mokyklai reikmenis, sportinę aprangą, kas per mėnesį sudaro apie 400 – 500 Eur. Šiuo metu ji niekur nedirba, ji gauna išmokas už vaikus, taip pat, išlaikyti vaikus jai padeda gyvenimo draugas. Ji sumažina ieškiniu prašomo sūnui priteisti išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį. Su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka ji nesutinka, nes kalbėjo ir su sūnumi, todėl tiek jį, tiek ir ją tenkina esama sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarka. Sūnus ne visuomet nori važiuoti pas tėvą, nes tėvas pasiėmęs sūnų su juo nebendrauja ir neskiria pakankamai dėmesio. Vasarą konfliktas kilo dėl to, kad sūnus norėjo kartu su ja vykti į Vilnių pas pusbrolius, tačiau atsakovas nesutiko sūnaus išleisti, jis pasiskundė močiutei ir ji atvažiavo jo pasiimti. Po šio konflikto sūnus su tėvu daugiau susitikęs nebuvo, nes pats sūnus nebenori važiuoti pas tėvą. Ji prievarta sūnaus važiuoti pas tėvą negali priversti. Atsakovas neatiduoda sūnui dovanotų pinigų ir kitų daiktų. T. T. paprašė tėvo atiduoti jam dovanotus pinigus, bet Egidijus parašė vaikui įžeidžiančią žinutę. Ji kartu su sūnumi susipažino su atsakovo siūloma nauja bendravimo tvarka, T. T. jai ir Vaiko teisių tarnybos specialistams nurodė, kad šiuo metu bendrauti su tėvu jis nenori, nenori keisti ir bendravimo tvarkos. Atsakovas gauna ne tik oficialias pajamas, jis ką tik gyrėsi sūnui, kad dirba Švedijoje. Ji daro manikiūrą, dirba pagal patentą. Jos mėnesio pajamos yra maždaug 200 Eur. Jos sugyventinio pajamos yra maždaug 800-900 Eur per mėnesį. Taip pat ji turi trijų metų dukterį, kiek tiksliai per mėnesį skiria dukters išlaikymui, ji T. T. nurodė, kad su tėvu nenori bendrauti todėl, kad atsakovas su juo nebendrauja, jo akivaizdoje negražiai kalba apie ją, negrąžina, jam dovanotų pinigų. Ji neprieštarauja, kad sūnus bendrautų su tėvu.
Atsakovas E. B. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš savo turimų pastovių pajamų negali skirti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Jis gauna 400 Eur, todėl gali kiekvienam šeimos nariui skirti po 100 Eur. Jo žmona šiuo metu nedirba, augina dukrą, ji gauna vaikui skirtą išmoką. Taip pat patvirtino, kad buvo jis buvo išvažiavęs padirbėti į Švediją, bet tai laikino pobūdžio darbai ir už tai didelių pinigų negavo. Jis šiuo metu moka sūnaus išlaikymui 92 Eur. Jis mano, kad sūnaus išlaikymui tokia suma sūnaus išlaikymui yra pakankama, jis galėtų prisidėti papildomai apipirkdamas sūnų mokyklai. Jis ir anksčiau skirdavo papildomai pinigų mokyklinėms prekės įsigyti. Apie sūnaus mokymosi rezultatus ir jo užklasinę veiklą jam nėra žinoma dėl to, kad yra tarpų, kai sūnus su juo nebendrauja, todėl ir nutrūksta ryšys. Bendravimo tvarką prašo pakeisti, nes nori praplėsti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, nes visuomet po darbo spėja nustatytu laiku atvykti pasiimti vaiko. Jis kartais su sūnumi bendrauja normaliai, po to, staigiai viskas pasikeičia. Jis mėgina su sūnumi rasti kalbą, tačiau po paskutinio karto, kai sūnus savavališkai išvyko į Vilnių, jų bendravimas pasidarė komplikuotas. Dabar nevažiuoja pas jį dėl vykstančio teismo proceso. Sūnus jam sakė, kad niekada nebevažiuos pas jį. Jis aiškino sūnui, kad pinigai tikrai neatimti, jis pats norėjo taupyti pinigus, kad paskui galėtų nusipirkti vertingą daiktą. Kurioje tiksliai mokykloje mokosi sūnus pasakyti negali. Jis domisi sūnumi, tačiau apie jo pasiekimus mokykloje visuomet pasiteiraudavo sūnaus. Kai sūnus atvykdavo pas jį, kai išvykdavo į darbą, sūnus likdavo su jo žmona ir sese G. Pakeitus jo ir sūnaus bendravimo tvarką mano, kad bus lengviau išspręstas jo ir sūnaus bendravimas, su vaiku jis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesitarė ir jo nuomonės neklausė. Su sūnumi jis kalbėjo telefonu prieš savaitę. Mano, kad sūnus su juo nenori bendrauti dėl to, kad jis sūnų pavadino snargliumi. Vėliau sūnaus atsiprašė, tačiau sūnus pasakė, kad dar pyksta. Mano, kad norint atkurti ryšį su sūnumi, jie turi daugiau bendrauti, pradžioje gal telefonu, vėliau kaip yra nustatyta teismo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo L. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį prašė tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovas mažai papildomai prisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas yra pirkęs vaikui ir žaislų, paspirtuką, ir mokyklinių prekių, drabužių. Jos vyro atlyginimas yra 400 Eur, ji pati gauna 70 Eur išmoką vaikui, taip pat jie augina daržoves, vištas, triušius savo reikmėms. Mokėti ieškovės prašomos 250 Eur sumos sūnaus išlaikymui jų šeimoje šiuo metu nėra galimybių. Be to, jų šeimoje auga ir dukra, kuriai 2019 m. spalio mėnesį suėjo 2 metai. Aišku jos poreikiai šiuo metu yra dar nedideli, bet ji serga, reikia vaistų, taip pat reikia pirkti drabužius. Priteisus tokią sumą atsakovo sūnaus išlaikymui, jų šeimoje finansinė situacija ženkliai pablogėtų. Kai vaikas atvyksta pas tėvą, jų santykiai yra geri, tačiau ieškovė nuolat nuteikinėja sūnų prieš juos. Kol vaikas svečiuojasi pas juos namuose, viskas yra gerai. Apie konfliktą, įvykusį vasarą, ji žino tik tiek, kad atsakovui ieškovė pranešė, jog atvažiuoja pasiimti sūnaus. Kai jis pasakė, kad vaiko neleidžia pasiimti, nes vaikas pas jį turi svečiuotis dvi savaites, ieškovė pasakė, kad jai nesvarbu ir išsivežė vaiką. Ji su Tadu niekada nėra konfliktavusi.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Renata Kizienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą (b. l. 53-54), kurioje nurodyta, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė: abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, 0 tėvas ar motina, pas kuri gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklėjant. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Atsižvelgiant į tarp ieškovės ir atsakovo kilusi ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi, Skyrius, įvertinęs tai, kad šalių konfliktas yra gilus ir užsitęsęs, mano, kad tikslinga pamėginti ginčą išspręsti pasitelkiant tarpininką - pasinaudojant mediaciją: kad ir kokia bylos baigtis bebūtų, šalys ir toliau nepertraukiamai turės bendrauti, priimti bendrus sprendimus klausimais, susijusiais su nepilnamečiu vaiku, todėl tik priėmus sprendimą paremtą abiejų tėvų kompromisu tėvų valdžia CK numatyta, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 str. 2 d. įtvirtinta norma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Skyriaus specialistė nekliudomai bendravo su T. B.. Bendraujant su Tadu jis aiškiai ir sklandžiai dėstė savo nuomonę. Pokalbio T. T. paaiškino, kad pas tėvą svečiavosi vasarą, tarp jų įvyko konfliktas, po kurio tėvas nei karto jam nepaskambino. Tačiau šiandien posėdžio metu paaiškėjo, kad prieš savaitę tėvas skambino Tadui, tačiau iš jų pokalbio akivaizdu, kad ryšys tarp jų dar nėra atsinaujinęs. Berniuką liūdina, kad būnant pas tėvą, jis mažai su juo bendrauja, užsiima, tvarko tik savo reikalus, o jam tenka prižiūrėti mažą seserį, tėvas nepagarbiai atsiliepia apie mamą, jį yra ne kartą įžeidęs.
Skyrius mano, kad tikslinga atsakovui, siekiančiam išplėsti bendravimo su sūnumi tvarką, atkurti ryšius su vaiku, atsižvelgti į tai, kad sūnus yra ankstyvos paauglystės amžiuje, kai jam svarbi tampa draugų nuomonė, parama, su jais praleidžiamas laikas, todėl griežtai reglamentuoti pasimatymai su tėvu gali ke1ti vaiko pykti ir nepasitenkinimą. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Taip pat tikslinga lygiagrečiai įpareigoti ir ieškovę dėti pastangas, siekiant padėti atkurti ir palaikyti Tado ryšį su tėvu. Bendravimo tvarka, nustatyta 2012 m. liepos 18 d. nutartimi, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra pakankama ir ją plėsti yra netikslinga. Atsakovas turi ieškoti visų įmanomų būdų kaip atkurti ryšį su sūnumi, o jo nepavykus atkurti, pasitelkti tam specialistus.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). R. J. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota ir nepilnamečio T. B. gyvenamoji vieta (b. l. 5). R. J. šeimos sudėtį sudaro T. B., dukra L. G. (b. l. 6T. T. B. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 6c klasėje (b. l. 8). 2012-07-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta tarp R. J. ir atsakovo E. B. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią, E. B. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui T. B., periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt. (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012-06-01 iki sūnaus pilnametystės. Taip pat buvo patvirtinta E. B. bendravimo su sūnumi tvarka (b. l. 10). R. J. pajamas sudaro išmokos vaikui, kurių bendra suma laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio sudarė 984,20 Eur. Iš išlaidų skirtų vienam vaikui per mėnesį detalizacijos matyti, kad išlaidos higienos prekėms per mėnesį vaikui viso sudaro apie 39 Eur, išlaidos mokyklinėms prekėms – 120 Eur, būreliams – 20 Eur ir kitos išlaidos (žieminiai batai, striukė, mokesčiai, internetas, maisto produktai, vaistai/ vitaminai – 350 Eur) (b. l. 12). E. B. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), jo šeimos sudėtį sudaro žmona L. B., dukra G. B. (b. l. 20, 21). L. B. yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 22-23). E. B. mėnesio pajamos yra 560 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 24-25, 52). E. B. vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 27). E. B. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 0,1800 žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-33), 0,3200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35). 2016-01-04 panaudos sutartimi E. B. suteikė teisę panaudos gavėjai E. B. naudotis žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Iš 2014-10-10 Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad E. B. su sūnumi T. B. ir R. J. buvo konsultuoti VšĮ Šeimos santykių instituto mobilios psichologų komandos, kurie Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė rekomendacijas. Specialistai atkreipė dėmesį į tai, T. T. labai įsitraukęs į tėvų konfliktus, todėl svarbu, kad vaikas gautų psichologinę pagalbą. Nesibaigiantys tarpusavio ginčai, konfliktai, neskatina ir vaiko noro bendrauti. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rekomendaciją šalims gražiuoju spręsti bendravimo su vaiku klausimą, neįtraukiant vaiko į tarpusavio nesutarimus (b. l. 43). 2019 m. lapkričio 4 d. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste T. T. B. paaiškino, kad svečiuojantis pas tėvą rugpjūčio mėnesį su juo susipyko, kadangi jis norėjo važiuoti kartu su mama pas pusbrolius, kuriuos seniai matė. Tėvas jo važiuoti neleido, tėvas pasakė, kad jei jis išvažiuos, turės užmiršti kelią pas jį. Jis išvažiavo, o tėtis jam po to karto daugiau neskambino. Tik kartą rašė žinutę klausdamas ar nori susitikti, tačiau jis nenorėjo vykti pas tėvą. Jam nepatinka, kad svečiuojantis pas tėvą nuolat turi prižiūrėti mažą sesę G., o tėtis su juo neužsiima ir mažai bendrauja. Taip pat jis pyksta ant tėčio, kad jis jam negrąžina įvairiomis progomis padovanotų T. T. teigė šiuo metu nenorintis važiuoti pas tėvą, nes tėvas jį ne kartą yra įžeidęs bei dažnai prie jo nepagarbiai atsiliepia apie mamą. Jam labiau patinka svečiuotis pas tėčio mamą, nei pas tėtį (b. l. 55).
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą patvirtintos taikos sutarties 3 punktą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš E. B. nepilnamečio sūnaus T. B., išlaikymui periodines išmokas po 250,00 Eur, mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka., tačiau teismo posėdžio metu savo reikalavimą patikslino, sumažino prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 200 Eur.
Atsakovas su prašomu priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad o gaunamos mėnesio pajamos yra 560 Eur neatskaičius mokesčių, be to, jis augina dar vieną vaiką G. B., todėl teikti sūnui tokio išlaikymo jis neturi galimybės, sūnaus išlaikymui galėtų skirti 100 Eur kas mėnesį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) [...] ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti sūnaus T. B. tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi, reikalinga išlaikymo suma siekia apie 400-500 Eur per mėnesį, kurią sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, mokyklinėms reikmenimis, interneto ryšio užtikrinimui, vaistams, kai vaikai suserga, vitaminams būreliams ir laisvalaikiui.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai, todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti sūnui priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais, teigdama, kad išlaikymas buvo priteistas prieš septynis metus, tuomet sūnui buvo tik šeši metai.
Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad praėjus septyneriems metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, vaikui paaugus, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovo priteisto 86 Eur išlaikymo, šiuo metu gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė išdėstė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad pati šiuo metu dirba pagal patentą ir iš šios veiklos gaunamos mėnesio pajamos yra 200 Eur, taip pat ji gauna išmokas už vaikus 140 Eur per mėnesį, be to ji augina dar vieną vaiką.
Teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo, padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui, tenkinimo klausimą, vertinama ir atsakovo E. B. galimybė (turtinė padėtis) mokėti prašomą išlaikymo sumą. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad dirba pas P. P., vykdantį individualią veiklą, jo mėnesio pajamos yra 560 Eur neatskaičius mokesčių. Be to, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą G. B., kurią taip pat išlaiko. Jo žmona L. B. šiuo metu nedirba, jos mėnesio pajamos yra 70 Eur išmoka vaikui. Į Švediją padirbėti vyko, tačiau gautos pajamos nebuvo didelės. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų byloje nėra. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši, abiejų gaunamos mėnesio pajamos yra panašios, tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove R. J., todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad vaiko poreikiai per septynerius metus, nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, nes vaikas paaugo, jam šiuo metu 13 metų, jis yra paauglys, todėl išaugo ir jo poreikiai. Pažymėtina ir tai, kad per šį laikotarpį pakito prekių ir paslaugų kainos, todėl akivaizdu, kad atsakovo sūnui teikiamas išlaikymas – 86,89 Eur per mėnesį yra nepakankamas net būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 160 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos ir tęsti iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Materialinio išlaikymo pradžią teismas nustato nuo sprendimo priėmimo dienos atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas priteistą išlaikymą mokėjo, pirko sūnui įvairius daiktus.
Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos pakeitimo
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. liepos 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-680-674/2012 buvo patvirtinta tarp R. J. ir atsakovo E. B. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią, E. B. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui T. B., periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt. (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Taip pat buvo patvirtinta tokia E. B. bendravimo su sūnumi tvarka:
1. E. B. su sūnumi T. B. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas jį penktadienio vakare 19 val. ir grąžindamas motinai sekmadienio vakare 19 val. Motinai pageidaujant, E. B. informuoja apie vaiko buvimo vietą.
2. Poriniais metais E. B. bendrauja su sūnumi T. B. per šv. Kalėdas ir Kalėdų atostogas, neporiniais metais - per šv. Velykas ir Velykų atostogas.
3. Vasaros metu tėvas su sūnumi bendrauja vieną, abiejų tėvų sutartą, mėnesį.
4. Vaiko T. B. gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) tėvas E. B. bendrauja su sūnumi neporiniais metais, motina R. J. - poriniais metais.
5. Šalys susitaria, kad materialinis išlaikymas už tą vasaros mėnesį, kurį vaikas gyvena su tėvu, jo motinai R. J. nemokamas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas E. B. priešieškiniu prašė pakeisti Raseinių rajono nutartimi civilinėje byloje Nr.2-680-674/2012 nustatytą bendravimo su sūnumi T. B. tvarką, teigdamas, kad ieškovė nevykdo teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, dėl ko, jam ne kartą teko kreiptis pagalbos į antstolį bei Vaiko teisių apsaugos specialistus. Be to, ieškovė nuteikinėja sūnų prieš jį, todėl sūnus nenori bendrauti su juo.
Ieškovė R. J. su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nesutinka, teikdama, kad iki šiol galiojusi atsakovo ir sūnaus T. B. bendravimo tvarka yra optimali, be to, naujai siūloma bendravimo tvarka iš esmės niekuo nesiskiria nuo galiojančios šiuo metu. Ieškovė teigia, kad problema yra ne nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis, bet paties atsakovo problematiški santykiai su sūnumi. Be to, sūnus jau yra paauglys ir jis pats nenori keisti bendravimo tvarkos su tėvu.
2019 m. lapkričio 4 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei nekliudomai bendraujant su T. B., jis paaiškino, kad svečiuojantis pas tėvą rugpjūčio mėnesį su juo susipyko, kadangi jis norėjo važiuoti kartu su mama pas pusbrolius, kuriuos seniai matė. Tėvas jo važiuoti neleido, tėvas pasakė, kad jei jis išvažiuos, turės užmiršti kelią pas jį. Jis išvažiavo, o tėtis jam po to karto daugiau neskambino, tik kartą rašė žinutę klausdamas ar nori susitikti, tačiau jis nenorėjo vykti pas tėvą. Jam nepatinka, kad svečiuojantis pas tėvą nuolat turi prižiūrėti mažą sesę G., o tėtis su juo neužsiima ir mažai bendrauja. Taip pat jis pyksta ant tėčio, kad jis jam negrąžina įvairiomis progomis padovanotų T. T. teigė šiuo metu nenorintis važiuoti pas tėvą, nes tėvas jį ne kartą yra įžeidęs bei dažnai prie jo nepagarbiai atsiliepia apie mamą. Jam labiau patinka svečiuotis pas tėčio mamą, nei pas tėtį (b. l. 55).
Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodo, kad atsakovas E. B. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Minėta, kad šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei susitarimo pasiekti nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka buvo patvirtinta prieš septynerius metus. Per visą šį laikotarpį atsakovas nėra kreipęsis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų jo interesų, darytų jam žalą, ir T. T. B.išreiškė aiškų nenorą šiuo metu bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, tokią vaiko poziciją lėmė būtent nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai. Toks vaiko atsitraukimas ir nenoras bendrauti su tėvu neužtikrina paties vaiko interesų, todėl neesant kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas, teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę bei nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Faktų, kad ieškovė R. J. nuteikinėtų šalių vaiką prieš tėvą, byloje nenustatyta. Atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovo argumentai, kad vaiko nenorą bendrauti su juo lėmė būtent ieškovės vaiko nuteikimas prieš jį yra atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, byloje nustatyta, kad dėl susilpnėjusio atsakovo ryšio su sūnumi yra kaltas pats atsakovas, tai patvirtino ir T. T. B. išsakydamas savo nuomonę Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui. Vaikas nurodė, kad tėvas jį ne kartą yra įžeidęs, taip pat dažnai prie jo nepagarbiai atsiliepia apie mamą (ieškovę), kai nuvyksta pas tėtį, tėtis su juo neužsiima, mažai su juo bendrauja, todėl šiuo metu jis nenori važiuoti pas T. T. paaiškino, kad po rugpjūčio mėnesį tarp jo ir tėčio įvykusio konflikto, kai jis svečiuodamasis pas tėvą su mama išvyko į Vilnių pas pusbrolį, tėtis jam nė karto neskambino, tik kartą rašė žinutę kviesdamas atvykti. Teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad yra tarpų, kai sūnus su juo nebendrauja, todėl ryšys tarp jų nutrūksta. Nors atsakovas teigė mėginantis rasti bendrą kalbą su sūnumi, tačiau pripažino, kad po konflikto, įvykusio rugpjūčio mėnesį, sūnus pas jį atvykęs nebuvo, o jis su sūnumi bendravo telefonu tik prieš savaitę. Iš išdėstyto akivaizdu, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų bandydamas atkurti sūnaus ir tėvo tarpusavio ryšį. Pažymėtina, kad atsakovui E. B., siekiančiam išplėsti bendravimo su sūnumi tvarką, pirmiausia yra tikslinga atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį. Teismas sutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone pateikta išvada, kad siekiant atkurti bei palaikyti E. B. ir T. B. ryšį, tam turi dėti pastangas ir ieškovė R. J., nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Be to, priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra beveik identiška dabar galiojančiai bendravimo tvarkai, o prašydamas patvirtinti naują bendravimo tvarką atsakovas argumentavo tuo, kad tokiu būdu bus praplėstas vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikas, nes jis ne visuomet po darbo spėja nustatytu laiku atvykti pasiimti vaiko, mano, kad tokiu būdu bus palengvintas jo bendravimas su sūnumi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi naujos bendravimo tvarkos neaptarė, jo nuomonės dėl bendravimo tvarkos keitimo neklausė.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vaiko išsakytą nuomonę, kad nenori susitikti su tėvu, pas jį vykti, teismas sprendžia, kad šiuo metu galiojanti E. B. bendravimo su sūnumi tvarka yra pakankama, siekiant atsakovui visapusiškai rūpintis sūnumi, dalyvauti jo auklėjimo bei atkurti susilpnėjusį ryšį su vaiku, todėl jos keisti šiuo metu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, tačiau teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Teismas atkreipia šalių dėmesį ir į tai, kad net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
26 Ieškovei J. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 13-14). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 56), kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208,00 Eur. Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 80 procentų, iš atsakovo priteistina 166,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
27 Patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš dalies, iš atsakovo priteistinas 33,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Priešieškinį atmetus, atsakovo E. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 3 punktą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų, 00 ct) dydžio išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019-12-05) ir tęsti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko T. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nuo 2019-12-05 nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,00 Eur (trisdešimt tris eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,44 Eur (trylika eurų, 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 166,40 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus, 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.