Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1936-855/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-15
Bylos Nr.: e2-1936-855/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00299-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: E. Č., A. Č., D. Č.
Atsakovas: R. B., E. B.
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro
Advokatai: Saulius Aviža, Svetlana Naidenkas

Kategorijos

2.1.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1936-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00299-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.; 2.6.1.6.1.; 2.6.15. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui E. Č., ieškovų atstovui advokatui Sauliui Avižai, atsakovei R. B., atsakovės atstovei advokatei Svetlanai Naidenko,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Č., A. Č. ir D. Č. ieškinį atsakovams R. B. ir E. B., trečiasis asmuo - Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaras, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai E. Č. bei jo nepilnamečiai sūnūs A. Č. ir D. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. B. ir jos nepilnamečiam sūnui E. B., prašydami actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (toliau - Sutartis) ir taikyti restituciją – grąžinti turtą atsakovės R. B. nuosavybėn.

1.1. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, turėjo 433 914,45 Eur neįvykdytus skolinius įsipareigojimus ieškovams:

a) 84 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui A. Č.;

b) 84 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui D. Č.;

c) 93 435,44 Eur įsiskolinimą E. Č., kadangi neįvykdė prievolės sumokėti išlaikymo įsiskolinimą vaikams laiku, t. y. iki 2020-03-31;

c) 130 431,29 Eur savivaldybės, valstybės ir federacinių mokesčių Šveicarijoje įsiskolinimą už neįvykdytą prievolę ieškovui E. Č. (50 proc. šių mokesčių sumos už 2014-2015 metus pagal teismo sprendimu patvirtintą papildomą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių;

d) 40 847,72 Eur įsiskolinimą ieškovui E. Č..

1.2. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovams susidarė Šveicarijos K. M. apygardos teismui 2020-06-26 sprendimu patvirtinus atsakovės R. B. ir ieškovo E. Č. susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių (šis sprendimas pripažintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-15 nutartimi), o 40 847,72 Eur įsiskolinimas ieškovui E. Č. susidarė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 ir Vilniaus apygardos teismo 2019-10-15 sprendimus šalių santuokos nutraukimo byloje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-216-1044/2019. Minėtais sprendimais atsakovė R. B., be kita ko, įsipareigojo savo nepilnamečiams vaikams A. Č. ir D. Č. iki 2020-03-31 pervesti po 90 000 Šveicarijos frankų (84 600 Eur) kaip išlaikymą kapitalu, taip pat ieškovui E. Č. kompensuoti dar nesumokėtus mokesčius (savivaldybės, valstybinius ir federacinius mokesčius), kuriuos iki prasidedant atskiram apmokestinimui (iki pradedant gyventi skyrium) šalys susitarė mokėti per pusę (130 431,29 Eur).

1.3. Ieškovai sužinojo, kad 2020-09-21 atsakovė R. B. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn butą, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis sudaro 57 200 Eur, ir žinodama apie savo skolinius įsipareigojimus ieškovams, šį turtą 2020-10-09 Sutartimi padovanojo savo nepilnamečiam sūnui - atsakovui E. B., tokiu būdu pažeisdama ieškovų, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tarp jų ir nepilnamečių vaikų A. ir D. Č. interesus, siekdama išvengti prievolių jiems vykdymo, nes dėl sudarytos Sutarties ženkliai sumažėjo atsakovės galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neatlygintinai perleistas likvidus nekilnojamasis turtas. Ieškovų nuomone, atsakovė neturėjo būtinybės sudaryti dovanojimo sandorio, atsakovės nesantuokinis sūnus E. B. yra mažametis, negali disponuoti turtu, gyvena kartu su atsakove ir savo tėvu pastarajam priklausančiame būste, poreikio turėti savo būstą šiuo metu neturi. Pats turto pirkimo faktas rodo, kad ieškovė siekė investuoti sukaupus su tikslu, kad nebūtų į juos nukreiptas išieškojimas, pinigus, sumažindama priverstinio išieškojimo galimybes. Atsakovės nesąžiningumą įrodo faktas, kad turtas perleistas šeimos nariui - sūnui, pati atsakovė neabejotinai savo valia nulėmė sandorio sudarymą, nes kita šalis, neturėdama veiksnumo, negalėjo savo vardu sudaryti sandorio ir išreikšti valios, o CK 6.67 str. 1 d. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kai sandoris sudaromas savo vaiku.

1.4. Dublike papildomai pažymėjo, kad ne ieškovas E. Č. yra skolingas atsakovei, o būtent atsakovė R. B. skolinga ieškovui, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019-10-15 nutartimi buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, perskaičiuojant iš buvusių sutuoktinių vienas kitam priteistinų kompensacijų sumas, ir pagal galutinį teismo skaičiavimą buvo priteista 11 257,30 Eur kompensacija iš atsakovės ieškovo naudai, papildomai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios kartu sudaro 29 590,42 Eur. Tai, būtent atsakovė skolinga ieškovui E. Č. 40 847,72 Eur pagal Lietuvos teismų sprendimus santuokos nutraukimo byloje, patvirtina ir teismo išduotas 2021-03-17 vykdymasis raštas.

1.5. Nurodė, kad antstoliui V. M. vykdant priverstinį išieškojimą iš atsakovės yra pradėtas priverstinis turto realizavimas, antstolis 2021-06-20 priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kurių metu bus parduodami atsakovei priklausantys automobiliai, kurių bendra vertė nesiekia 10 000 Eur. Atsakovė deklaravo antstoliui, kad kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi, tą deklaravo ir teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo Lietuvos apeliaciniam teismui. Tokiu būdu atsakovė atsiskaityti gali tik atliekant išskaitas iš jos darbo užmokesčio, ir tą darydamas antstolis per maždaug 2 mėnesius išieškojimo ieškovams pervedė 1 468,02 Eur, t. y. apie 700 Eur per mėnesį, o įvertinus bendrą atsakovės įsiskolinimo ieškovams sumą, ją mokant po 700 Eur per mėnesį, visiškai atsiskaityti būtų galima tik per 50 metų, toks terminas neproporcingas ir pažeidžia kreditorių interesus.

Šalies argumentai

2. Atsakovai R. B. ir E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019-10-15 nutartį šalių santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo padalintas sutuoktinių turėtas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis Lietuvoje, ieškovas, kuriam po santuokos nutraukimo natūra atiteko buvęs sutuoktinių nekilnojamasis turtas, iki šiol yra skolingas atsakovei R. B. 26 576,13 Eur kompensacijos, o nuo nepilnamečių sūnų A. ir D. Č. išlaikymo prievolės atsakovė buvo neatšaukiamai atleista Šveicarijos Maileno apygardos teismo 2020-06-26 sprendimu. Atsakovės nuomone, ekonomiškiau būtų ieškovui turimą įsiskolinimą atsakovei pervesti į atsakovės sąskaitą, iš kurios ji pervestų vaikams ir po to papildomai spręstų dėl likusių vaikams pinigų, kas leistų išvengti nereikalingų išlaidų antstoliams ir laiko sąnaudų.

2.2. Sutuoktiniams nustojus gyventi kartu ir atsakovei 2017 m. grįžus į Lietuvą, jokio turto ji neturėjo, apsistojo pas motiną, įsidarbino dvejose darbovietėse, o kai 2020-09-11 į jos banko sąskaitą buvo pervestos asmeninės 94 916,20 Šveicarijos frankų lėšos iš Šveicarijos pensijų fondo, kurios nutraukiant santuoką nebuvo dalinamos, už šiuos pinigus ir buvo nupirktas ginčo butas.

2.3. Sudarydama dovanojimo sutartį atsakovė nepažeidė ieškovų interesų, nepablogino padėties ir nesumažino atsiskaitymo su ieškovais galimybių, kadangi kreditoriai pilnai gali patenkinti savo reikalavimus ir be sandorio nuginčijimo, atsakovė dirba ir gauna stabilias pajamas, pagal susitarimą su ieškovu E. Č. jam vietoj 40 897,72 Eur pagal 2021-03-17 išduotą vykdomąjį raštą perdavė vyno rūsį už šią kainą, o išlaikymo įsiskolinimai A. ir D. Č. gali būti padengti iš ieškovo E. Č. priklausančios mokėti atsakovei kompensacijos.

2.4. Pažymėjo, kad nepilnametis E. B. taip pat yra atsakovės sūnus, ji turi pareigą juo rūpintis, suteikti jam gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, geriausiai žino šio nepilnamečio vaiko interesus ir negali jų pažeisti. Be to, bute būtų sudarytos sąlygos atsakovei bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais - ieškovais, kas yra apsunkinta dėl šalių gyvenimo skirtingose valstybėse. Pripažinus sandorį negaliojančiu būtų pažeisti mažiausio atsakovės vaiko interesai, o išieškojimas ieškovų naudai nepagreitėtų.

2.5. Triplike pažymėjo, kad visi atsakovės skoliniai įsipareigojimai atsirado iš santuokos ir jos nutraukimo pasekmių, tuo tarpu ginčo butas nupirktas už asmenines R. B. lėšas, kurios nebuvo santuokos nutraukimo dalykas, ieškovai negalėjo į jas pretenduoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad disponuodama šiomis lėšomis atsakovė pažeidė ieškovų teises ir interesus. Ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis, kad turės reikalavimo teisę į asmenines atsakovės lėšas, gautas iš Šveicarijos pensijų fondų.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

4.1. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų - ieškovų ir atsakovo - teisės byloje atstovaujamos tinkamų atstovų pagal įstatymą, vaikų interesai byloje priešingi, todėl Tarnyba negali pateikti išvados dėl pareikštų ieškinio reikalavimų.

4.2. Pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos ir teismų praktika, reglamentuojantys actio Pauliana, nenumato jokių išimčių ar specialių sąlygų, kurios turėtų būti taikomos ar į kurias turėtų būti atsižvelgiama, jei tokio turtinio teisinio santykio dalyviai yra nepilnamečiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Šalių bei jų atstovų paaiškinimais, VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020-10-09 Dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro, atsakovė R. B. padovanojo savo mažamečiam sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį prieš tai įgijo asmeninėn nuosavybėn 2020-09-21 Pirkimo - pardavimo sutartimi, ir kurio vertė VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Sutarties šalių įvertinimu sudaro 57 200 Eur.

6. Ieškovai prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip sudarytą pažeidžiant ieškovų, esančių atsakovės kreditoriais, turtinius interesus, turint nesąžiningą tikslą išvengti prievolių jiems vykdymo ir priverstinio išieškojimo į sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą nukreipimo, pabloginusį atsakovės turtinę padėtį ir pan.

7. LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymi, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018 ir kt.).

Dėl reikalavimo teisės

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 sprendimu c.b. Nr. e2-216-1044/2019, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019-10-15 nutartimi c.b. Nr. e2A-2465-430/2019 ir kuriuo buvo nutraukta E. Č. ir R. B. santuoka bei nuspręsta dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, teismų nuspręsta priteisti iš atsakovės R. B. ieškovui E. Č. 11 257,30 Eur kompensaciją, 28 859,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 730,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; šių įsiteisėjusių procesinių sprendimų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-03-17 ieškovui E. Č. buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi, įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais patvirtinta ir neginčijamai nustatyta, kaip egzistuojanti, nekvestionuotina bei vykdytina, atsakovės R. B. turtinė prievolė ieškovo E. Č. atžvilgiu, kurios bendra suma - 40 847,72 Eur.

10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Šveicarijos apygardos teismo 2020-06-26 sprendimu buvo patvirtintas ieškovo E. Č. ir atsakovės R. B. papildomas susitarimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriuo išspręsti Šveicarijos Konfederacijos teismų kompetencijai priskirtini klausimai ir kuriuo, be ko, šalys susitarė, kad viena vertus, R. B. neatšaukiamai atleidžiama nuo įsipareigojimo mokėti išlaikymo išmokas abiem sūnums A. ir D. Č., kurių globa priskirta ir gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ieškovu E. Č. (10 punktas), kita vertus, R. B. įsipareigojo savo vaikams A. ir D. pervesti po 90 000 Šveicarijos frankų (t. y. po 84 600 Eur kiekvienam) pavedimais į nurodytas banko sąskaitas iki 2020-03-31 (galutinė termino diena) be palūkanų. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas bei atsakovė, tokiu susitarimu buvo siekiama nustatyti, kad atsakovė R. B. savo nepilnamečiams vaikams A. Č. ir D. Č., kurių gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatyta su tėvu E. Č., teks išlaikymą ne periodinėmis išmokomis, o tvirta ir konkrečia, šalių sulygta vienkartine pinigų suma kiekvienam iš vaikų. Tokiu būdu, sudarydama su ieškovu E. Č. susitarimą, kuris buvo patvirtinta minėtu užsienio teismo sprendimu, atsakovė pati laisva valia prisiėmė įsipareigojimą iki susitarime nustatyto termino suteikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą konkrečia pinigų suma ir tokiu būdu įvykdyti savo įstatyminę turtinę išlaikymo prievolę nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Minėtas užsienio teismo sprendimas buvo pripažintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-15 nutartimi c.b. Nr. e2T-65-407/2020, ir šios nutarties pagrindu ieškovui E. Č. 2021-03-02 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti ir vykdomas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0013/21/00273. Taigi, pačių buvusių sutuoktinių sudarytu susitarimu bei įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais patvirtinta ir neginčijamai nustatyta, kaip egzistuojanti, nekvestionuotina bei vykdytina, atsakovės R. B. turtinė prievolė dviejų savo nepilnamečių vaikų - ieškovų A. ir D. Č. - atžvilgiu, kurios bendra suma - 169 200 Eur (po 84 600 Eur kiekvienam iš vaikų).

11. Kaip matyti iš minėto Maileno apygardos teismo 2020-06-26 sprendimo turinio, jo 15.5 d papunktyje šalys taip pat susitarė, kad ieškovas E. Č. padengia 250 600,60 Šveicarijos frankų reikalavimą pagal 2019-07-10 skolos pripažinimą, ir ieškovė yra atleidžiama nuo likusios skolos, sudarančios 99 399,40 Šveicarijos frankų (t. y. 93 435,44 Eur) su sąlyga, kad ji laiku įvykdys savo įsipareigojimus pagal minėtą susitarimo 17 punktą dėl mokėjimo pavedimų nepilnamečių vaikų A. ir D. Č. naudai. Kadangi byloje nustatyta ir pati atsakovė iš esmės pripažino bei neneigė, jog per teismo sprendime nustatytą terminą (iki 2020-03-31) nebuvo visiškai įvykdžiusi ir iki šiol nėra pilnai įvykdžiusi minėtos vaikų išlaikymo prievolės, yra pagrindas spręsti ir apie atsiradusią 93 435,44 Eur dydžio atsakovės prievolę ieškovui E. Č. minėto Šveicarijoje priimto ir Lietuvos pripažinto teismo sprendimo/nutarties pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Kaip matyti iš minėto Maileno apygardos teismo 2020-06-26 sprendimo turinio, šalių susitarimo 13 punktu šalys taip pat susitarė, kad turto padalijimas buvo Lietuvoje vykusio skyrybų proceso objektas ir yra teisiškai privalomai nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-08 ir Vilniaus apygardos teismo 2019-10-15 procesiniais sprendimais, išskyrus nekilnojamąjį turtą Šveicarijoje bei nesumokėtus valstybinius, savivaldybės ir federacinius mokesčius už 2014 ir 2015 metus; susitarimo 18 punktu šalys susitarė, kad dar nesumokėtus mokesčius (savivaldybės, valstybinius ir federacinius mokesčius) iki prasidedant atskiram apmokestinimui šalys moka per pusę. Nors ieškovas E. Č. nurodė, kad jis sumokėjo viso 260 862,58 Eur savivaldybės, valstybės ir federacinių mokesčių už 2014 - 2015 metus (kuomet dar šalys gyveno kartu santuokinį gyvenimą) Šveicarijoje, todėl minėto teismo sprendimo pagrindu atsakovė privalo jam kompensuoti pusę šios sumos, t. y. 130 431,29 Eur, tačiau teismui nebuvo pateikta šias aplinkybes galinčių pakankamai patvirtinti įrodymų (dėl atsiradusių mokestinių prievolių, jų įvykdymo išimtinai iš ieškovo pusės, prievolės dydžio ir pan.), atsakovė neigė turintį tokią prievolę, teigė sumokėjusi pati visus jai priklausančius mokesčius Šveicarijoje. Tokiu būdu ieškovo E. Č. reikalavimo teisė atsakovės R. B. atžvilgiu į šią sumą nagrinėjamoje byloje negali būti laikoma pilnai nustatyta bei įrodyta.

13. Kita vertus, byloje esančiais įrodymais pakankamai nustatyta ir įrodyta, pati atsakovė R. B. iš esmės neneigė ir pripažino, kad nepilnametis ieškovas A. Č. turi galiojančią reikalavimo teisę į 84 600 Eur sumą, nepilnametis ieškovas D. Č. turi galiojančią reikalavimo teisę į 84 600 Eur sumą, ieškovas E. Č. turi galiojančią reikalavimo teisę į 40 847,72 Eur sumą atsakovės R. B. atžvilgiu, o byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, jog ieškovas E. Č. turi reikalavimo teisę dar ir į 93 435,44 Eur sumą bei galimai kitas sumas atsakovės R. B. atžvilgiu.

14. Nors atsakovė R. B. teigė, jog būtent ieškovas E. Č. turi neįvykdytų pradelstų įsiskolinimų jos atžvilgiu, tačiau teismui ne pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Įsiteisėjusiais procesiniais Lietuvos bei Šveicarijos Konfederacijos teismų sprendimais atitinkamos pinigų sumos iš atsakovės R. B. priteistos būtent ieškovams (be kita ko, atlikus ir E. Č. bei R. B. tarpusavio reikalavimų įskaitymą), vykdomieji raštai išduoti tik R. B., kaip skolininkės, atžvilgiu, ir byloje nėra įrodymų, kad minėtų sprendimų pagrindu pačiai R. B., kaip išieškotojai, būtų išduoti vykdomieji raštai. Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti konkretaus ieškovo E. Č. turtinių prievolių jos atžvilgiu atsiradimo pagrindo bei dydžio (sumos).

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

15. Kaip paaiškino ieškovas E. Č., kaip iš esmės neneigė atsakovė R. B., nei iki šalių sulygto termino, nei vėliau, nei įsiteisėjus minėtiems procesiniams sprendimams, atsakovė nebuvo savo noru vykdžiusi ir įvykdžiusi minėtų turtinių prievolių nepilnamečių vaikų bei buvusio sutuoktinio atžvilgiu, tam tikras pinigų sumas iš atsakovės pradėta išieškoti tik pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus antstolio vykdomojoje byloje. Kaip paaiškino ieškovas E. Č. bei atsakovė R. B., kaip matyti iš antstolio V. M., vykdančio išieškojimą iš atsakovės ieškovų naudai pagal Lietuvos apeliacinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2T-65-407/2020, vykdomojoje byloje Nr. 0013/21/00273 priimtų patvarkymų, priverstinis įsiskolinimo ieškovams išieškojimas buvo vykdomas iš atsakovei priklausančių dviejų transporto priemonių (kurių vertė kiek didesnė nei 9 000 Eur) bei atsakovės gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų; per maždaug 2 išieškojimo vykdymo mėnesius buvo išieškoma tik iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio - vidutiniškai po 700 Eur per mėnesį; šiuo metu iš atsakovės išieškota ieškovams apie 11 000 Eur (atsakovė to neneigė). Nors vykdymo proceso metu buvo areštuotas tam tikras kilnojamasis turtas (paveikslai, laikrodžiai, juvelyrikos dirbiniai), tačiau teismo posėdžio metu pati atsakovė paaiškino, kad realiai šio turto neturi, juo nedisponuoja, į jį nebus galima nukreipti išieškojimą ir dengti prievoles ieškovams, tą posėdžio metu patvirtino ir ieškovas E. Č., ir byloje iš tikrųjų nėra duomenų ir įrodymų, kad iš minėto kilnojamojo turto būtų patenkinta dalis ieškovų reikalavimų. VĮ "Registrų centras" ir kitų viešų registrų duomenimis, jokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi, kitų transporto priemonių ar kito registruotino turto, į kurį galėtų būtų nukreiptas išieškojimas ieškovų naudai, neturi, toks turtas nebuvo nustatytas ir antstolio vykdomojoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų piniginių lėšų (santaupų) ar kokį nors kitą vertingą turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ir iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovų turtiniai reikalavimai, atsakovė tokių duomenų ir įrodymų į bylą neteikė, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokio turto ir piniginių lėšų, iš kurių galėtų vykdyti prievoles ieškovams, išskyrus jos gaunamą darbo užmokestį, neturi.

16. Tokiu būdu matyti, kad realiai aukščiau nurodytos pakankamai didelio masto atsakovės R. B. turtinės prievolės ieškovų atžvilgiu gali būti vykdomos ir priverstinis išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jos gaunamą VšĮ "Trakų ligoninė" bei VšĮ VUL Santaros klinikose darbo užmokestį, kuris, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovė, sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį. Tai savo ruožtu reiškia, kad vykdant išieškojimą vien iš atsakovės darbo užmokesčio ir per mėnesį ieškovų naudai išieškant apie 700-1000 Eur sumas, kaip pagrįstai nurodė ieškovai, esamas, pačios atsakovės valia prisiimtas bei teismų procesiniais sprendimais patvirtintas įsiskolinimas ieškovams, įskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę, galėtų būti pilnai išieškotas tik per 25-30 metus.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - AB Swedbank mokėjimo nurodymai, Ciuricho kantono banko lėšų nurašymo dokumentai bei atsakovės R. B. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovei R. B. 2020 m. rugsėjį iš Šveicarijos banko buvo pervesta 94 916,26 Šveicarijos frankų pensijos fondo lėšų, kuriuos ji didžiąja dalimi (80 000 Eur) panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui 2020-09-21 Pirkimo - pardavimo sutartimi. Po poros savaičių nuo minėto nekilnojamojo turto įsigijimo nuosavybėn, atsakovė šį turtą 2020-10-09 Dovanojimo sutartimi padovanojo savo nepilnamečiam sūnui E. B.. Dovanojimo sutarties III skyriuje, be kita ko, nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota (išviešinta) atsakovės R. B. uzufrukto teisė jos gyvenimo trukmei naudotis minėtu butu, gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas LR CK 4 knygos VIII skyriuje nustatyta tvarka.

18. Atsakovės ir jos atstovės akcentuotas argumentas, kad atsakovė turėjo teisę laisvai disponuoti jos asmeninėmis iš Šveicarijos Pensijų fondo gautomis piniginėmis lėšomis ir bet kuriuo atveju į jas negalėjo būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovų prievoles, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Priešingai, vadovaujantis CPK XKVVI, LI skyrių nuostatomis, išieškojimas (su tam tikrais CPK įtvirtintais apribojimais) neabejotinai gali būti nukreipiamas į skolininko pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose; tiek į fiziniam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tiek į jo dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Pritarus atsakovės pozicijai, nėra galima logiškai paaiškinti, kodėl tokiu atveju atsakovė laiko galimu išieškojimo nukreipimą į transporto priemones ir su darbo santykiais susijusias pajamas, kurie jai priklauso asmeninės nuosavybe teise, tačiau laiko negalimu išieškojimo nukreipimą į banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios taip pat jai priklausė asmeninės nuosavybės teise.

19. Taip pat ir atsakovės teiginiai, kad ieškovo E. Č. reikalavimas gali būti ir buvo pilnai patenkintas iš kito turto – atsakovės jam perduoto „vyno rūsio“, t. y. vertingų vyno butelių, vertintinas kritiškai, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Byloje nėra jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų (tiek dėl tokio pobūdžio turto vertės, tiek dėl jo perdavimo ieškovo E. Č. nuosavybėn). Ieškovas E. Č. neigė perėmęs nuosavybėn kokį nors atsakovės turtą, kaip prievolės įvykdymą. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad vykdomojoje byloje skolininkė R. B. būtų reiškusi prieštaravimus dėl išieškomos skolos E. Č. dydžio, jos buvimo/padengimo ir pan.

20. Visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtintos byloje esančiais įrodymais, rodo, kad atsakovė R. B., turėdama itin didelių pradelstų neįvykdytų turtinių prievolių ieškovų, kaip savo kreditorių, atžvilgiu, įskaitant su nepilnamečių vaikų A. ir D. Č. išlaikymu susijusią imperatyvią įstatyminę prievolę, apie kurių buvimą nebejotinai žinojo ir negalėjo nežinoti, kurios jai buvo nustatytos jau tuo metu įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais, 2020 m. rugsėjį gautą pakankamai didelę Šveicarijos pensijų fondų piniginių lėšų sumą (virš 85 000 Eur) panaudojo ne pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (ieškovams) padengimui, tačiau nekilnojamojo turto (vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis masinio vertinimo būdu sandorio sudarymo metu – 57 200 Eur; šiuo metu - 58 500 Eur) įsigijimui asmeninėn nuosavybėn bei operatyviam šio turto perleidimui kitam asmeniui – savo sūnui E. B., tokiu būdu padarydama negalimu prievolių ieškovams įvykdymą bei išieškojimo pagal šias prievoles nukreipimą nei į atsakovės R. B. pinigines lėšas, nei į jos nuosavybės teise turimą / įgytą nekilnojamąjį turtą, ženkliai sumažindama ir apribodama prievolių ieškovams įvykdymo galimybes/perspektyvas, pablogindama savo turtinę padėtį. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pakankamą išvadą, jog 2020-10-09 Dovanojimo sutartimi, kuria vienintelis atsakovei R. B. priklausantis nekilnojamasis turtas buvo neatlygintinai perleistas - padovanotas sūnui E. B., buvo pažeistos ieškovų – kitų jos nepilnamečių vaikų A. ir D. Č., bei ieškovo E. Č., esančių atsakovės kreditoriais, teisės bei turtiniai interesai.

Dėl privalėjimo sudaryti sandorį

21. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį skolininko sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal kreditoriaus actio Pauliana, tik jeigu skolininkas tokio sandorio sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokiu būdu viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio - gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. B. nenurodė ir nepagrindė savo prievolės sudaryti dovanojimo sandorį buvimo, protingai ir objektyviai nepagrindė, kodėl nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą iš esmės iš karto po jo įsigijimo neatlygintinai privalėjo ir turėjo perleisti savo sūnui R. B., kuris sandorio sudarymo ir šiuo metu yra mažametis (3 metai), neveiksnus, atitinkamai negali pats suformuoti savo valios ir spręsti dėl civilinių teisinių santykių, kurio įstatyminė atstovė yra pati atsakovė R. B.. Nors atsakovė teismo proceso metu akcentavo, jog perleisdama butą sūnui E. B., siekė užtikrinti jo gyvenamąją vietą, tokiu būdu įgyvendino savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, rūpinosi vaiku ir pan., tačiau šie teiginiai vertintini kritiškai. Atsakovė nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl nuosavybėn įsigytu turtu negalėjo būti naudojamasi, valdoma ir disponuojama kitu būdu (pvz., jį nuomojant ir gaunant iš to atitinkamas pajamas; perleidžiant turtą visiems savo nepilnamečiams vaikams ar kt.), užtikrinančiu tiek jos pačios, tiek visų jos nepilnamečių vaikų, o ne tik vieno iš trijų vaikų interesų pusiausvyrą. Neabejotina, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. B., kuris faktiškai gyvena su motina R. B. ir kuri jį augina, galėjo būti teikiamas periodinėmis išmokomis, o ne perleistu nekilnojamuoju turtu, kai tuo pačiu atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad viena išlaiko savo nepilnametį sūnų E. B., ir tuo pačiu pati prisiėmė įsipareigojimą įvykdyti išlaikymo prievolę kitų dviejų nepilnamečių vaikų – A. ir D. Č., kurie su ja kartu negyvena, turtu – konkrečia pinigų suma. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu pati atsakovė ir kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nepilnamečio vaiko E. B. tėvystė nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-28 sprendimu c.b. Nr. e2-36792-897/2018, atsakovė nurodė, kad vaiko tėvas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini)), byloje nėra duomenų, kad jis nevykdytų išlaikymo prievolės ar kitų turtinių ir neturtinių prievolių sūnaus atžvilgiu ir dėl to vaiko motina būtų ėmusis kokių nors teisinių priemonių.

23. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ginčijamos Dovanojimo sutarties III skyriuje nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota (išviešinta) atsakovės, kaip dovanotojos, uzufrukto teisė jos gyvenimo trukmei naudotis perleidžiamu sūnui butu, gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas LR CK 4 knygos VIII skyriuje nustatyta tvarka. Neabejotina, kad net ir po buto perleidimo nuosavybėn sūnui, būtent pati atsakovė R. B. šį turtą faktiškai ir toliau valdo, juo naudojasi, prižiūri tiek kaip įstatyminė savo nepilnamečio sūnaus atstovė, tiek dėl to, kad pats apdovanotasis dėl savo amžiaus (3 metai), neveiksnumo, pajamų neturėjimo objektyviai negali įgyvendinti turto savininko teisių bei pareigų.

24. Visos šios faktinės aplinkybės sudaro teismui pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovė R. B. ginčijamo nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio, padovanojant turtą mažamečiam sūnui, sudaryti neprivalėjo.

Dėl sąžiningumo

25. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydami atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningi, jie žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

26. Pagal CK 6.67 str. 1 d. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

27. Nagrinėjamu atveju apskritai nespręstina dėl apdovanotojo E. B. (ne)sąžiningumo, kadangi jis yra mažametis neveiksnus asmuo, negalėjęs suformuoti bei išreikšti savo valios dėl sandorio. Be to, pagal CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

28. Kita vertus, visos aukščiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti apie atsakovės R. B. nesąžiningą bei rūpestingo ir atidaus elgesio standartą toje situacijoje neatitinkančių veiksmų atlikimą, kadangi vos gavusi į banko sąskaitą dideles pinigines lėšas ir jas panaudojusi vertingo nekilnojamojo turto įsigijimui nuosavybėn, ji iš esmės nedelsiant šį turtą neatlygintinai perleido savo artimam giminaičiui – nepilnamečiam sūnui, faktiškai ir toliau likdama tą turtą valdyti ir įgyvendinti savininko teises/pareigas, tačiau padarydama išieškojimo nukreipimą prievolių į šį turtą teisiškai neįmanomu, tokiu būdu turtą faktiškai išlaikydama bei apsaugodama. Nors dėl ginčijamo turto dovanojimo sandorio sudarymo atsakovė ir netapo visiškai nemoki (gauna su darbo santykiais susijusias pajamas), tačiau sudarytu sandoriu ji gerokai sumažino savo turtą ir sudarė situaciją, dėl kurios jos įsipareigojimai kreditoriams ir toliau nebus tinkamai įvykdyti, jų įvykdymas pareikalaus neprotingi ilgo laiko tarpo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, dėl kurių atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

29. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, byloje nustačius privalomas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, atsakovų sudaryta buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia bei taikytinos sandorio negaliojimo pasekmės – restitucija, grąžinant sandorio šalis į iki sandorio buvusią padėtį, t. y. grąžinant turtą atsakovės R. B. nuosavybėn (CK 6.145-6.146 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

30. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas E. Č. sumokėjo 1 121 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 686,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (ieškinio, dubliko parengimas, atstovavimas teismo posėdyje) apmokėti, kurių dydis neviršija rekomenduojamų priteisti civilinėse bylose už tokio pobūdžio teisinę pagalbą maksimalių sumų, todėl patenkinus ieškinį pilnai, ieškovui iš atsakovės R. B., dėl kurios veiksmų ir valios buvo sudarytas negaliojančiu byloje pripažintas sandoris, priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

31. Įsiteisėjus teismo sprendimui, siekiant užtikrinti jo realų įvykdymą bei privalomumą, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2021-03-23 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia tarp atsakovės (dovanotojos) R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (apdovanotojo) E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 9 d. sudarytą Dovanojimo sutartį dėl buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo bei taikyti restituciją - grąžinti turtą atsakovės (dovanotojos) R. B. nuosavybėn.

Priteisti ieškovui E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 807,20 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-03-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiantį areštuotą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui, Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Renata Volodko