Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3

2025 m. spalio 29 d.

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Remigijui Žiubikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas 2024 m. liepos 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, 2025 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi bausmė pakeista 90 parų bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. mušdamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. kovo 12 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiose nakvynės namų patalpose, kilusio konflikto metu, sudavė ne mažiau 2 smūgius į galvą G. P., taip padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje ir kairiame paakyje, kraujosruvą kairiajame skruoste, sužalojimus sukėlusius G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tai buvo 2024 m. kovo 12 d. po pietų, (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į virtuvę, kur buvo kitas gyventojas. Ten su G. kalbėjosi. G. buvo girtas, o jis blaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl ko G. jam pradėjo grasinti peiliu bei į jį smūgiavo, tačiau nepataikė, nes jis pasitraukė. Tada jis išbėgo iš virtuvės ir uždaręs duris jas laikė, o G. daužė duris, tada jis smūgiavo su durimis ir tuo metu iškrito G. peilis iš rankų, jis tada sudavė keturis smūgius G. į veidą, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Tada G. išėjo į savo kambarį. Jis buvo supykęs, todėl nuėjo G. iš paskos į jo kambarį. G. kambaryje, jis pamatė, jog G. vėl kažkaip apsižiūrėjo, ir jis bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, kad vėl G. nepasiimtų kokio peilio, jam vėl sudavė į veido sritį keturis smūgius. Pripažino, jog smūgius G. sudavė virtuvėje bei G. kambaryje, tačiau taip pasielgė gindamasis, nes G. link jo puolė virtuvėje su peiliu. Pas G. į kambarį nuėjo, nes buvo supykęs dėl pastarojo elgesio su peiliu. Pripažino, jog dėl jo suduotų smūgių G. buvo padaryti sužalojimai. Civilinio ieškinio nepripažino, nes smūgius G. sudavė, kadangi gynėsi. Nurodė, jog ieškinio suma per didelė.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis pripažino faktines kaltinimo aplinkybes ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo G. B. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2024 m. kovo 12 d. informaciniu pranešimu ROIK 0124000145722, kuriame nurodyta, kad vyras apie 60 metų, ką tik sumuštas nakvynės namuose, kraujuoja žandas, praneša nakvynės namų budinti (t. 1, b. l. 20);

- 2024 m. kovo 13 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate gautu G. P. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose „nakvynės namuose“, jis buvo sumuštas virtuvėje ir jo paties kambaryje Nr. 4, jį sumušė tų pačių namų gyventojas G. B., apie 20 metų amžiaus, kuris be priežasties jam smūgiavo rankomis ne mažiau dvidešimt kartų į veido sritį (t. 1, b. l. 6-10);

- 2024 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini). Pastatas yra penkių aukštų, su viena laiptine iš pietų pusės, įėjimas į (duomenys neskelbtini) patalpas yra iš pietų pusės. Pro duris patekus į vidų kairėje yra (duomenys neskelbtini) darbuotojų kabinetas, dešinėje prie sienos stovi tamsiai rudos spalvos sofa. Praėjus pro sofą ir pasukus į kairę yra koridorius, kuriame kairėje yra gyvenamieji kambariai, o dešinėje virtuvės patalpos. Ant virtuvės durų yra numeris 28, durys yra baltos spalvos su stiklu. Virtuvėje kairėje pusėje yra baltos spalvos šaldytuvas „LG“, šiek tiek dešiniau yra šviesiai rudos spalvos spintelė su pilkos spalvos kriaukle, ant spintelės yra sudėti puodeliai, geltonos ir baltos spalvos virdulys. Šalia stovi baltos spalvos dujinė, ant kurios sudėti indai. Įėjus į virtuvės vidų, tiesiai yra trys baltos spalvos langai, prie jų yra šviesiai rudos spalvos staliukas ir trys juodos spalvos kėdės. Virtuvės viduryje, apie 2 metrus nuo virtuvės durų, ant grindų guli virtuvinis peilis. Peilis yra su juodos spalvos rankena apie 13 cm ilgio, bendras peilio ilgis yra apie 33 cm ilgio, peilio geležtės ilgis yra apie 20 cm ilgio. Peilis paimtas. Išėjus iš virtuvės ir pasukus į dešinę pusę ant grindų yra raudonos spalvos, galimai kraujo tiškalai, kairėje yra baltos spalvos pažymėtos Nr. 4 gyvenamojo kambario durys, pro kurias patenkama į vidų. Kambario kairėje pusėje yra šviesiai rudos spalvos spinta, prie kurios ant grindų yra raudonos spalvos, galimai kraujo tiškalai, šalia yra juodos spalvos kėdė ir šviesiai rudos spalvos stalas, ant kurio sudėti įvairūs buities reikmenys, maisto produktai. Prie stalo yra šviesiai rudos spalvos lova. Kambaryje yra 3 langai, prie kurių padėta rudos spalvos kėdė. Kambario dešinėje pusėje yra dvi lovos. Kambario viduryje, ant grindų ir prie kambario durų, ant sienos tarp durų ir tarp šviesiai rudos spalvos spintos yra raudonos spalvos, galimai kraujo tiškalai. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 21-43);

- 2024 m. kovo 12 d. alkotesterio šaknele, iš kurios matyti, kad G. P. nustatytas 0,83 promilių girtumas (t. 1, b. l. 48);

- 2024 m. kovo 12 d. alkotesterio šaknele, iš kurios matyti, kad G. B. nustatytas 0,00 promilių girtumas (t. 1, b. l. 49);

- 2024 m. kovo 12 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas asmuo yra G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmuo yra apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, virš kairiojo antakio yra praskelta žaizda su raudonos spalvos, galimai kraujo dėmėmis, po kaire akimi matosi du gumbai ir kraujosruvos, ant dešiniojo žando yra paraudimas. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 124-125, 126-127);

- 2024 m. kovo 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 359/2024 (04), kurioje nurodyta, kad G. P. nustatyti kūno sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje ir kairiame paakyje, kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti dvejais smūgiais bukais kietais daiktais į veidą. G. P. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 133);

- 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai daryti įvykio vietoje, nakvynės namuose: 1. Faile D03_20240312121740 yra užfiksuotas vaizdas patalpose su aukštai įrengta kamera, matosi koridorius ir juo vaikštantys žmonės. Kairiame viršutiniame įrašo kampe yra užrašas 03-12-2024 TUE 12:17:40, dešiniame apatiniame kampe yra užrašas VAKARU. P. Vaizdo įrašas baigiasi 15:15:32. 13:26:13 iš kairėje esančių patalpų (kambario) [žiūrint nuo filmavimo kameros] išeina vyriškis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. P.), kuris rankose nešasi baltos spalvos maišelį ir nueina į dešinę (kambario) [žiūrint nuo filmavimo kameros], kur galimai yra patalpa. 13:27:02 iš patalpos išeina G. P. nešdamas baltą maišelį ir nueina vėl atgal į kairėje esančią patalpą. 13:28:33 G. P. vėl išeina iš kairėje esančios patalpos ir nueina į dešinėje esančią patalpą. Taip G. P. vaikšto daug kartų. 14:21:16 G. P. išėjęs iš patalpos kairėje vėl nueina į patalpą dešinėje, o 14:21:25 iš po kameros koridoriumi ateina G. B. ir įeina į dešinėje esančią patalpą. 14:23:51 iš dešinėje esančios patalpos išeina G. P., ant jo veido kairėje pusėje matosi kraujas. Tuo metu koridoriuje stovi daugiau žmonių, ir nueina į kairėje esančią patalpą. G. B. išeina iš paskos G. P. ir eina į kairėje esančią patalpą, keletą kartų pastumdamas G. P. ir užsimojęs koja, kaip spirdamas į G. P., tačiau nesimato, ar pataikė, nes toje vietoje neapšviesta. 14:21:51 iš kairėje esančios patalpos išeina G. P., jam iš paskos G. B., kuris, kaip matosi, kažką sako ar šaukia. G. P. su G. B. praeina koridoriumi po kamera ir jų nebesimato. 14:26:07 grįžta G. B. ir įeina į dešinėje esančią patalpą ir vėl netrukus išeina ir pasuka į kairę koridoriumi. 14:27:28 pasirodo moteris šviesiais plaukais, jai iš paskos G. B. Vėliau pradeda koridoriuje rinktis nakvynės namų darbuotojos, vaikšto kiti nakvynės namų gyventojai ir sugrįžę G. B. bei G. P. kažką aiškinasi, darbuotojos stovi jiems tarpe. 14:37:10 darbuotoja pradeda plauti koridoriaus grindis nuo kameros iki dešinėje esančios patalpos. Vėliau atvyksta policijos darbuotojai ir greitosios medicinos darbuotojai. 2. Faile D03_20240312105044 yra užfiksuotas vaizdas patalpose su aukštai įrengta kamera, matosi koridorius ir juo vaikštantys žmonės. Kairiame viršutiniame įrašo kampe yra užrašas 03-12-2024 TUE 10:50:44, dešiniame apatiniame kampe yra užrašas RYTU. P. Vaizdo įrašas baigiasi 14:21:56. 14:20:46 iš patalpos (kambario) dešinėje pusėje išeina vyriškis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. B.) ir nueina tolyn nuo kameros. 14:21:14 G. B. sugrįžta koridoriumi ir praeina po kamera (t. 1, b. l. 145-146);

- 2024 m rugsėjo 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, kuris buvo paimtas 2024 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu. Peilis – bendras ilgis apie 32,5 cm, geležtės ilgis apie 20,5 cm, rankenos ilgis yra apie 12 cm, rankena juodos plastmasės. Peilio ašmenys banguoti. Pridėtos foto lentelės. Peilis priduotas saugoti į daiktų saugyklą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (t. 1, b. l. 134-137);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 13 d. duotais nukentėjusiojo G. P. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2024 m. kovo 12 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose nakvynės namuose, virtuvėje ir jo paties kambaryje Nr. 4, jį sumušė tų pačių namų gyventojas G. B., apie 20 metų amžiaus, kuris be priežasties jam smūgiavo rankomis ne mažiau dvidešimt kartų į veido sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš dešimties. Jis buvo sumuštas be jokios priežasties. Kai jis buvo nakvynės namų virtuvėje ir ruošėsi maistą rankoje laikydamas peilį, į virtuvę įbėgo G. B. ir pradėjo jį daužyti į galvos sritį rankomis, buvo suduota ne mažiau 15 smūgių, kurie kliuvo daugiausia į veido sritį. Jam pavyko išbėgti iš virtuvės ir nubėgti į savo kambarį Nr. 4, kur buvo tų pačių nakvynės namų gyventojas K. K. Kambaryje G. B. jam į veido sritį sudavė dar ne mažiau kaip 5 smūgius rankomis. Išbėgęs iš kambario jis nubėgo pas budėtoją, kurios asmens duomenų nežino, jį vijosi G. B. Budėtoja nebeleido G. B. mušti jo ir paskambino policijai. G. B. taip pat tramdė valytoja R. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, suteikė medicininę pagalbą ir pristatė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Jį į ligoninę palydėjo prižiūrinti socialinė darbuotoja I. A., kuri ir bendravo su medikais po jo apžiūros. Jis nežino tiksliai, ką medikai nustatė, tik jaučia, kad skauda veido srityje ir yra mėlynės paakiuose, jam buvo susiūtos dvi žaizdos, kurių viena yra virš kairiosios akies, o kita po kairiąja akimi (t. 1, b. l. 55-58). 2024 m. rugpjūčio 27 d. papildomai parodė, kad 2024 m. kovo 12 d., kiek buvo valandų nepamena, galėjo būti apie 13-14 valandą, jis parėjo iš miesto į nakvynės namus, kuriuose jis gyvena. nakvynės namai yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis parsineštus maisto produktus nusinešė į virtuvę, paskui ėjo į kambarį pasiimti bulvių ir vėl sugrįžęs į virtuvę skutosi, kažką dar pjaustėsi. Vėliau dar kažko ėjo į kambarį pasiimti ir pamatė tuose pačiuose nakvynės namuose gyvenantį G. B. Jis nėra su juo bendravęs, konfliktų tarp jų nėra buvę. Pamatęs, kad G. iš išvaizdos atrodo agresyvus (jis su rankomis muistėsi mosikavosi, ar jis ką nors sakė negali pasakyti, nes negirdi ausimis) ir išsigandęs tokios G. išvaizdos, greitai uždarė virtuvės duris iš vidaus pusės ir laikė rankeną nenorėdamas jo įleisti į virtuvę. Be to pagal nakvynės namų taisykles G. priklauso eiti į kitą virtuvę, o ne ten kur jis buvo, todėl jo nenorėjo įleisti. G. draskė duris bandydamas patekti į vidų ir jis neišlaikęs paleido rankeną, tuo metu jam iš rankos iškrito laikytas didelis virtuvinis peilis, su kuriuo gamino valgyti. Jis su tuo peiliu išėjęs į koridorių nebuvo. Vos tik įėjęs į virtuvę G. jam pradėjo suduoti smūgius, daužė abiejų rankų kumščiais, smūgiai jam kliuvo į veidą, į kitas vietas nekliuvo, jam galėjo būti suduota ne mažiau 10 smūgių. Jam buvo prakirstas kairysis antakis, pradėjo bėgti kraujas, net ant grindų. Po to jis kažkaip išsivadavo ir nubėgo į savo kambarį Nr. 4, kuriame buvo tame pačiame kambaryje gyvenantis K. Jis atsisėdo ant kėdės ir į kambarį įbėgęs G. jam dar sudavė kumščiu smūgius, ne mažiau 5 kartų, smūgiai pataikė į tas pačias vietas veide, kambaryje net sienos nusitaškė kraujais. Ar K. ką nors sakė G. negali pasakyti, nors vėliau kaip ir atrodo, kad K. atkreipė jo dėmesį ir jis išbėgo iš kambario, bei nubėgo pas budėtoją R., dar šalia buvo valytoja. Jos iškvietė policiją ir sulaikė G. Jie visi laukė policijos. Jis buvo išvežtas į priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas, susiūtos žaizdos kairiame antakyje ir po akimi, ir buvo išleistas į namus. Daugiau į gydytojus jis nesikreipė ir nesigydė, tik buvo nuėjęs, kad ištrauktų iš žaizdų siūlus. Papildo, kad jis dėl G. jam suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, skaudėjo apie savaitę, o mėlynės matėsi apie mėnesį laiko, apie 3 savaites vaikščiojo su pleistrais ant žaizdų. Dėl tokio elgesio jis bijojo G., net kreipėsi į nakvynės namų direktorių, nes nesaugiai jautėsi, kadangi su G. prasilenkiant jis jam grasindavo kumščiu, todėl G. iškraustė iš nakvynės namų. Į pateiktą klausimą ar jis su tuo virtuviniu peiliu buvo užsimojęs į G. B. pusę ar bandė jam įdurti atsako, kad ne, nebuvo ir nebandė, nes jis neturėjo jokio tikslo smurtauti prieš G., kadangi su juo nekonfliktavo ir nebendraudavo ir peilį rankoje turėjo tik dėl to, kad tuo metu jis gaminosi valgyti (t. 1, b. l. 81-84);

- 2024 m. rugpjūčio 22 d. gauta informacija, iš kurios matyti, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiktoje informacijoje nurodyta, kad G. P. nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2030 m. rugsėjo 2 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) nustatytas 25 procentų darbingumo lygis (t. 1, b. l. 63-70);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 25 d. duotais liudytojo K. K. parodymais, kur jis parodė, kad jis gyvena nakvynės namuose adresu: (duomenys neskelbtini), 4 kambaryje kartu su G. P. 2024 m. kovo 12 d., dienos metu, kiek buvo valandų jis nepamena, jis buvo kambaryje, o G. P. buvo virtuvėje ir taisėsi valgyti, kai jis išgirdo koridoriuje triukšmą. Po kiek laiko į kambarį įėjo G. P. ir atsisėdo ant kėdės, jam iš paskos įbėgo G. B. bei pradėjo rankomis trankyti G. P. į galvos sritį. Kiek G. B. sudavė smūgių G. P. jis neskaičiavo. Pamatęs, kad G. B. rankomis tranko G. P., jis iškarto nuėjo pakviesti budintį, kai sugrįžo į kambarį G. B. ir G. P. nebebuvo. Ant žemės jis matė kraujo dėmes. Dėl ko kilo tarp vyrų konfliktas jis nežino (t. 1, b. l. 99-101);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 26 d. duotais liudytojos R. I. parodymais, kur ji parodė, kad ji dirba valytoja (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 12 d., laiko nepamena, tik atsimena, kad buvo po pietų, būdama koridoriuje pastebėjo einančius G. P., kurio veidas buvo kruvinas ir jam iš paskos einantį G. B., kuris rankomis nestipriai stūmė laukan G. P. sakydamas „eik iš čia“. Ji įsiterpė tarp vyriškių į tarpą bei pradėjo raminti G. B. ir prašė L. J., kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Kur ir kada susimušė vyrai ji nematė, tik juos pastebėjo pastato koridoriuje (t. 1, b. l. 104-106);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 26 d. duotais liudytojos L. J. parodymais, kur ji parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) individualios priežiūros darbuotoja. 2024 m. kovo 12 d., kiek buvo valandų negali pasakyti, nes nepamena, pas ją į kabinetą atėjo G. P. kruvinu veidu ir jam iš paskos atėjo nakvynės namų valytoja R., pavardės nepamena, kuri liepė iškviesti greitąją med. pagalbą. Ji nedelsiant iškvietė GMP. G. P. jai nieko nesakė, kas jam nutiko. Prie jų taip pat buvo priėjęs G. B., kuris buvo nusiteikęs agresyviai ir norėjo pulti ant G. P., tačiau jos to neleido jam daryti. Dėl ko kilo konfliktas tarp asmenų ji nežino, asmenys nieko nepasakojo. Kur ir kada vyriškiai susimušė ji nematė (t. 1, b. l. 109-111);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 12 d. duotais liudytojos I. A. parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. kovo 12 d., po pietų, iš individualios priežiūros darbuotojos L. J. sužinojo, kad įvyko konfliktas tarp nakvynės namų gyventojų G. B. ir G. P., kad jie susimušė. Šiam nakvynės namų gyventojui yra priskirta socialinė darbuotoja, t. y. ji, o G. B. socialinė darbuotoja S. K.. Todėl ji kartu su S. K. nuėjo pasižiūrėti į nakvynės namų pirmą aukštą (jos darbuotojos yra antrame aukšte) kas ten atsitiko. Jos nuėjo į virtuvę ir ant grindų pamatė numestą virtuvinį peilį, G. P. sėdėjo ant kėdės, jo veidas buvo kruvinas, nes buvo prakirstas kairysis antakis ir skruostas. G. B. stovėjo netoliese, elgėsi agresyviai, aiškino, kad G. P. jį užpuolė su peiliu, kad jis nekaltas, o G. P. sakė, kad jis darėsi valgyti – darėsi sumuštinius, kai atėjęs G. B. kažko paklausė ir kai jis atsisuko, G. B. jam sudavė smūgius. Ar tuo metu G. P. rankoje laikė peilį jai atrodo, kad jo nebepaklausė, bet jei jis sakė, kad tuo momentu darėsi sumuštinį, tai jis ir galėjo rankoje laikyti peilį. Kiek tiksliai sudavė G. B. smūgių ji nebepamena, pasakyti negali. L. J. apie incidentą jau buvo pranešusi policijai, greitajai. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos automobilis ir apžiūrėję pasakė, kad reikia vykti į priėmimą siūti žaizdos, peršviesti. Ji išlydėjo G. P. į priėmimą, kur jis buvo apžiūrėtas, peršviesta galva, susiūta žaizda ir jis buvo išleistas namo, dgn.: (duomenys neskelbtini). G. P. jai įvykio smulkmenų neaiškino ir ji jo labai neklausinėjo, jai užteko, ką jis paaiškino iškart po įvykio. Kadangi vėliau G. B. konfliktavo ir su kitais nakvynės namų gyventojais, jis buvo iškeldintas iš nakvynės namų. Į pateiktą klausimą atsako, kad virtuvės patalpos nėra filmuojamos, tik koridoriuje. Į pateiktą klausimą atsako, kad G. P. yra susilpnėjusi klausa, jis blogai girdi, nors kai žiūri į kalbantįjį jis supranta iš lūpų. Jam yra nustatytas 25 procentų darbingumas, bet dėl kokios diagnozės tiksliai pasakyti negali. G. P. globa nėra nustatyta (t. 1, b. l. 114-117);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 24 d. duotais liudytojo Šarūno Arnoto parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. kovo 12 d. jis dirbo ekipaže „Lūšė-2028“ su vyriausiuoju patruliu Juliumi Ambručiu, kai apie 14.36 valandą gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras apie 60 metų sumuštas, ką tik nakvynės namuose, kraujuoja skruostas. Praneša nakvynės namų budinti. Kas konkrečiai iš nakvynės namų klientų sumušė negali nurodyti. Laukia tarnybų vietoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini) juos pasitiko nakvynės namuose gyvenantys G. P. ir G. B. Akivaizdžiai matėsi, kad G. P. yra sumuštas, ant jo kaktos virš kairiojo antakio buvo žaizda, kraujavo, ant kairiojo skruosto buvo gumbas ir mėlynė. Su nukentėjusiuoju G. P. buvo sunku susikalbėti, nes jis sunkiai girdi, bet buvo išsiaiškinta, kad jam būnant nakvynės namų virtuvėje ir gaminantis valgyti atėjo G. B., kuris jį sumušė be jokios priežasties, suduodamas smūgius į veidą, ne mažiau 4 kartų. G. P., ar tai dėl negirdėjimo, ar tai dėl nesupratimo neatsakė į klausimą ar taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nors jiems su juo padėjo susikalbėti kažkokia nakvynės namų darbuotoja. Kai atvyko medikai, G. P. buvo suteikta pirminė medicininė pagalba ir jis buvo išvežtas į priėmimo skyrių. Toliau buvo aiškinamasi įvykio aplinkybės su G. B., kuris nurodė, kad jam nuėjus į nakvynės namų virtuvę ten buvo G. P., kuris pradėjo konfliktuoti sakydamas „Ateik čia, nori gaut“ ir pagrasino, kad papjaus su peiliu. Kilusio konflikto metu G. B. sudavė ne mažiau 4 kartų G. P. į veidą. Bendraujant su G. B. matėsi, kad jis elgiasi neramiai, nenustygo vietoje, jam buvo nustatyta 0,00 prom. blaivumas. Bendraujant su nakvynės namų darbuotojomis jos nurodė, kad pačio konflikto nematė, o G. P. pas jas atėjo kai jau buvo sumuštas. Jos nurodė, kad G. P. yra nekonfliktiškas žmogus, todėl negalėjo sukelti konflikto, o G. B. yra konfliktiškas. Po to apžiūrėjo įvykio vietą, kaip ir buvo nurodyta virtuvės patalpa, kur ant grindų mėtėsi peilis, kuris ir buvo išimtas, daugiau reikšmingų tyrimui pėdsakų nerasta. Toliau apžiūrint įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nueita į nukentėjusiojo G. P. gyvenamąjį kambarį Nr. 4, kur ant grindų ir sienos buvo rasta raudonos spalvos, panašių į kraują, dėmių. Kambaryje buvęs K. K. nurodė, kad jau ir vakar buvo kilęs žodinis konfliktas tarp G. P. ir G. B., nes G. B. dėl kažko priekaištavo G. P., tik jis nežinojo dėl ko. K. K. paklausus, iš kur kambaryje ant grindų ir sienos kraujo dėmės, jis paaiškino, kad G. B. sudavė G. P. ne mažiau 4 smūgių į galvą ir vieną kartą spyrė koja, bet jis nematė, kur pataikė. Paklausus, ar G. P. į 4-ąjį kambarį parėjo jau sumuštas, K. K. teigė, kad nepastebėjo (t. 1, b. l. 120-123).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. B. 2024 m. kovo 12 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiose nakvynės namų patalpose, kilusio konflikto metu, sudavė ne mažiau 2 smūgius į galvą G. P., taip padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje ir kairiame paakyje, kraujosruvą kairiajame skruoste, t. y. nežymiai sužalojo G. P. Apklaustas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, jog smūgius sudavė gindamasis bei būdamas supykęs ant G. P. Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo G. P. parodymai, kur jis patvirtino, kad nakvynės namų virtuvėje bei jo kambaryje smūgius į galvos – veido sritį be jokios priežasties jam sudavė G. B.; liudytojo K. K. parodymai, kur jis patvirtino, kad matė, kaip kambaryje, kuriame jis gyvena su G. P., atėjęs G. B. sudavė smūgius G. P.; liudytojų R. I. ir L. J. parodymai, kuriuose tvirtinama, jog G. P. į jas kreipėsi būdamas sumuštas, nurodė, jog sumušė G. B., įvykio nematė, tačiau patvirtino, jog sumuštas buvo G. P., o G. B. buvo agresyviai nusiteikęs; liudytojos I. A. parodymai, kur ji patvirtino, jog sužinojo apie įvykusį konfliktą, matė, jog G. P. buvo kruvinu veidu, o G. B. buvo agresyviai nusiteikęs, ji palydėjo G. P. į gydymo įstaigą, kur jam buvo susiūtos žaizdos bei diagnozuota žaizda kaktoje ir po kaire akimi; liudytojo Šarūno Arnoto parodymai, kuriuose užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą rastas sumuštas G. P. bei vietoje buvo agresyviai nusiteikęs G. B. Patvirtino, jog su G. P. buvo sunku susikalbėti dėl pastarojo prastos klausos; įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, t. y. rastos galimai kraujo dėmės ir įvykio vietoje paimtas peilis bei foto lentelės; apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūra vaizdo kamerų įrašų iš nakvynės namų, kuriuose užfiksuota, kaip vaikščiojo G. P., kaip jis išeina iš patalpos ir matosi kraujas jam ant veido, taip pat kaip G. B. ėjo G. P. iš paskos kažką jam sakydamas bei norėdamas įspirti bei užfiksuota, kaip G. B. įeina į kitą patalpą iš paskos G. P.; įvykio vietos apžiūros metu paimto peilio apžiūra; specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. P. nustatyti kūno sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje ir kairiame paakyje, kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem smūgiais kietais bukais daiktais suduodant į veidą. G. P. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo G. P. apžiūra ir nustatyta, jog virš kairiojo antakio yra praskelta žaizda su raudonos spalvos, galimai kraujo dėmėmis, po kaire akimi matosi du gumbai ir kraujosruvos, ant dešiniojo žando yra paraudimas; kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo G. B. kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo G. B. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai bei jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl būtinosios ginties

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018). Be to, įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016, 2K-207-1073/2018).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą bei ištyrus visus joje surinktus įrodymus, vienareikšmiškai galima teigti, jog naudodamas smurtinius veiksmus prieš G. P., G. B. neveikė būtinosios ginties sąlygomis, o būtent: visų pirma G. B. savaip interpretuoja G. P. turėto peilio paskirtį, t. y. G. P. nuo pat pradžių teigia, jog peilį su savimi turėjo, nes virtuvėje gaminosi maistą. Į virtuvę, G. B. atėjo bei sudavė smūgius G. P., pastarajam neatsakius į jo klausimus, kurių tikėtina nukentėjusysis negirdėjo, dėl turimų klausos sutrikimų; visų antra ir pats G. B. teigia, jog peilį išmušė G. P., o tada sudavė nukentėjusiajam smūgius virtuvėje į galvos-veido sritį bei vėliau nusekęs iš paskos nukentėjusiojo kambaryje vėl sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvos-veido sritį. Iš šių parodymų analizės matyti, jog G. B. jau nebebuvo jokio realaus ar tariamo pavojaus jo sveikatai ir gyvybei, kai jis sudavė pirmus smūgius virtuvėje nukentėjusiajam. Vėliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus, kaip pats įvardijo, būdamas supykęs, nusekęs nukentėjusiajam iš paskos į pastarojo kambarį vėl sudavė smūgius nukentėjusiajam. Liudytojas K. K. patvirtino, jog atėjęs į kambarį G. B. sudavė smūgius ant kėdės sėdinčiam G. P., t. y. sudavė smūgius asmeniui nekeliančiam niekam jokios grėsmės. Akivaizdu, jog G. B. savaip interpretavo G. P. turimą peilį bei netinkamai įvertinęs situaciją sumušė nukentėjusįjį G. P.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog kaltinamajam G. B. nebuvo poreikio naudotis būtinąja gintimi, nes nebuvo realaus gręsiančio pavojaus jo sveikatai ir gyvybei.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta.

Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, dėl nukentėjusiojo provokuojančio ar rizikingo elgesio, taip pat, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020). Nukentėjusiojo provokuojančio elgesio aplinkybė gali būti konstatuota tik esant objektyviam pagrindui, todėl negali būti grindžiama vien tik tuo, kaip nukentėjusiojo elgesį įvertino pats kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023).

BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė taikoma tuomet, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Tokiu atveju būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2011, 2K-377/2011, 2K-538-788/2015).

Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo pozicija dėl prašomų pripažinti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes iš visos įrodymų visumos matyti, kad pats kaltinamasis ne pagrįstai įvertino nukentėjusiojo rankose laikomo peilio paskirtį. Tuo metu nukentėjusysis gaminosi maistą ir jo rankose buvo peilis, tačiau, priešingai nei nurodo kaltinamasis, peiliu nebuvo grasinama kaltinamajam, tai byloje patvirtina nukentėjusiojo parodymai, todėl nėra vertinama kaip provokacija ir nesudarė pagrindo G. B. nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti smurtinių veiksmų. Taigi, pripažinti, jog šiuo atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nes byloje nėra nustatytas bei konstatuotas nukentėjusiojo neteisėtas elgesys prieš kaltinamąjį bei kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti ne tik iš karto po jo neproporcingai įvertinto nukentėjusiojo turimo peilio, tačiau po to kai peilis iš nukentėjusiojo rankų buvo jau „išmuštas“, kai nebebuvo jokio (nei realaus, nei tariamo) pavojaus kaltinamajam, kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, o šiam pasišalinus iš pirminio smurto vietos (virtuvės), dar nusekė iš paskos nukentėjusiajam į jo kambarį ir toliau tęsė smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: G. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, tačiau teistas po to ir šiuo metu atliekantis arešto bausmę, kuri buvo pakeista iš laisvės apribojimo bausmės (t. 1, b. l. 158-160, Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 162-181), nedirbantis (t. 1, b. l. 187), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 189), nevedęs bei registruotas Mažeikių rajono savivaldybėje, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi pas gydytoją psichiatrą 2024 m. kovo 19 d., dgn.: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas (t. 1, b. l. 192). 2025 m. gegužės 7 d. – 2025 m. birželio 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-131/2025 nurodyta, kad G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti nusikalstamos veikos metu. Šiuo metu G. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, kuris netrukdo šiuo metu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su G. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali būti apklausiamas, gali dalyvauti tyrimo ir teismo procese. G. B. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas (t. 2, b. l. 137-141), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę, t. y. areštą, bausmę atliekant realiai, nes anksčiau skirta su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, buvo pakeista areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis G. B. pripažino esmines kaltinimo aplinkybes, tik teisiškai interpretavo savaip panaudotus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį bei byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2025 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta arešto bausme, bei G. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas (BK 63 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis atlikta pagal 2025 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį.

Bausmės pradžia G. B. skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

G. B. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 38-40), kurios sąlygos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu pakeistos (t. 2, b. l. 146-148) bei 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 50-152), kurios keistinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo ar visiško arešto bausmės atlikimo kaltinamajam G. B. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2024 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė advokatė Kristina Adomavičienė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo G. B. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 91-93). Kaltinamasis nurodė, jog prašoma priteisti suma yra per didelė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis G. P. dėl neteisėtų kaltinamojo G. B. veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. jis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą. Paminėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajam buvo susiūtos žaizdos, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgiai kaltinamojo nukentėjusiajam buvo suduoti į gyvybiškai svarią kūno vietą, t. y. galvą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajam G. P. priteistina 1000,00 Eur dydžio neturtinė žala, sprendžiant, jog būtent toks priteistos žalos dydis kompensuos nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėtų kaltinamojo G. B. veiksmų, atliktų jo atžvilgiu (BPK 115 straipsnis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, kuris 2025 m. birželio 27 d. nutarimu perduotas saugojimui (t. 1, b. l. 136), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui; 1 vnt. CD su Mažeikių nakvynės namų kamerų vaizdo įrašais, kuris yra voke prisegtame prie bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. skirti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta arešto bausme, bei G. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti G. B. iš dalies atliktą arešto bausmę pagal 2025 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį.

Bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2025 m. spalio 29 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinę registraciją policijos įstaigoje pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. ir jo atstovės advokatės Kristinos Adomavičienės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. B. priteisti G. P. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- peilį, kuris perduotas saugojimui į daiktų saugyklą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikinti, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- 1 (vieną) CD su Mažeikių nakvynės namų kamerų vaizdo įrašais, kuris yra voke prisegtame prie bylos trečio tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.