- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2-1140-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17689-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- Namo
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas, Arūnas Bertulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš bendrojo naudojimo patalpų, įpareigojimo atlikti veiksmus ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), patikslinusi pradinius reikalavimus (dalies jų atsisakiusi), prašo: 1) priteisti iš atsakovo V. V. 2 551,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) iškeldinti atsakovą su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo nauojimo rūsio patalpų, pažymėtų plane P-21 ir P-22; 3) įpareigoti atsakovą atverti užtaisytas durų angas į namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane P-21 ir P-22, o tokio įpareigojimo nevykdant, leisti ieškovei atsakovo lėšomis atlikti reikiamus statybos (griovimo) darbus užtaisytų (buvusių) durų angų į bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane P-21 ir P-22, atvėrimui; 4) pripažinti atsakovo atliktą 8 961 Eur išlaidų įskaitymą į ieškovės ieškiniu reikalaujamą skolą negaliojančiu. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose (2020 m. birželio 7 d. CBP-17639; 2020 m. rugpjūčio 31 d. DOK-166274 ir DOK-166282; 2021 m. sausio 4 d. DOK-86):
1.1. Dėl skolos priteisimo. Bendrija yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja. Atsakovui nuosavybės teise priklauso name esančios patalpos Už Bendrijos nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gruodžio 15 d. suteiktas administravimo paslaugas atsakovas yra skolingas 2 594,15 Eur.
1.2. Dėl rūsio patalpų užėmimo. Atsakovas yra savavališkai užėmęs bendrojo namo patalpas, esančias rūsyje ir plane pažymėtas P-21 ir P-22. Bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimą iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų. Bendrosios dalinės nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui be kitų bendraturčių sutikimo lemia kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą ir trukdymą jiems ja pasinaudoti. Atsakovas ne tik turi būti iškeldintas iš nurodytų patalpų, tačiau jis taip pat turėtų būti įpareigotas atverti užtaisytas durų angas į ginčo patalpas. Tokius darbus būtina atlikti, kad kiti namo butų ir kitų patalpų savininkai galėtų naudotis šiomis patalpomis. Priešingai nei teigia atsakovas, į ginčo patalpas per ventiliacijos sistemos koridorių negalima patekti.
Šalies argumentai
1.3. Dėl atsakovo atlikto įskaitymo. Atsakovas neturi teisės įskaityti Bendrijos pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo. Apie įskaitymą pranešta tik po to, kai Bendrija kreipėsi į teismą. Be to, atsakovas neįrodė, kad atlikto darbus 8 961 Eur sumai ir kad Bendrija turi pareigą kompensuoti tokias atsakovo galimai patirtas išlaidas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo atlikti būtent bendrojo naudojimo objektų remonto darbai. Taip pat atsakovas nepagrindė, kad prieš darbų atlikimą dėl to kreipėsi į Bendriją ar buvusį namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorių, kad gavo bendraturčių pritarimą darbų atlikimui. Tariamai atsakovo atlikti darbai bendrosios dalinės nuosavybės valdytojui perduoti nebuvo. Ginčo namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Įrodymų, kad suderino planuotų atlikti darbų projektą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, atsakovas nepateikė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. V. su Bendrijos reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti, priteisti iš Bendrijos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose (2020 m. rugpjūčio 3 d. DOK-148447; 2020 m. rugsėjo 28 d. DOK-186510):
2.1. Dėl skolos priteisimo. Bendrija nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra skolingas prašomą priteisti sumą. Tai yra, nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad buvo būtina atlikti pretenzijose paminėtus darbus, kad darbai buvo priimti ir už juos atsiskaityta. Be to, nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad atsakovui buvo įteikti mokėjimo pranešimai. Iš pateiktų dokumentų nėra aišku, už kokias Bendrijos įsigytas teisines paslaugas yra priskaičiuota skola atsakovui. Jei tai paslaugos už Bendrijos išlaidas šioje byloje, tai reikštų, kad Bendrija piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sąskaita.
2.2. Dėl atsakovo atliktų remonto darbų. Atsakovas 2006 m. įsigijo ginčo name esančias negyvenamąsias patalpas – slėptuvę. Patalpos, per jas ėję inžineriniai tinklai buvo avarinės būklės. Siekdamas išspręsti inžinerinių tinklų problemą (reguliariai įvykdavo avarijos, kurių metu būdavo užliejamos atsakovui priklausančios patalpos), atsakovas 2007 m. kreipėsi į tuometinį namo administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Senamiesčio ūkis“. Pastaroji, apžiūrėjusi patalpas, sudarė defektinį statybos remonto darbų aktą. Be to, paveldosauginės architektūros specialistė B. G. parengė namo rūsio patalpų paveldosauginę charakteristiką, kurioje konstatavo, kad rūsio patalpų būklė yra bloga. Atsižvelgęs į šias išvadas, atsakovas iniciavo diskusiją su kitais namo bendrasavininkiais dėl darbų, būtinų likviduoti bendro naudojimo objektų avarinę būklę, vykdymo. Kiti savininkai vengė priimti dėl to sprendimus. Siekdamas išvengti dar didesnės žalos, atsakovas pats pradėjo bendro naudojimo objektų remonto darbus. Apie darbų atlikimą buvo pranešta tiek namo administratoriui, tiek kitiems savininkams. Už remonto darbų atlikimą atsakovas patyrė 8 961 Eur išlaidas. Kadangi šios išlaidos įskaitomos į atsakovo už namo administravimą mokėtinas sumas, atsakovas nėra skolingas Bendrijai.
2.3. Dėl rūsio patalpų užėmimo. Atsakovas yra bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir turi teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Taigi atsakovas negali būti laikomas savavališkai užėmusiu rūsio patalpas. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,4 kv. m rūsio patalpų. Bendrijos nurodytų tariamai atsakovo užimtų patalpų plotas 7,4 kv. m. Taigi atsakovas naudojasi mažesne nei jam priklauso bendro turto dalimi. Priešingai nei teigia Bendrija, į ginčo rūsio patalpas galima patekti per ventiliacijos sistemos koridorių. Svarbu ir tai, kad rūsio patalpos, iš kurių Bendrija reikalauja iškeldinti atsakovą, nėra daiktinės teisės dalyku, t. y. jos nesuformuotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
2.4. Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu. Bendrija nepateikė įrodymų, kad realiai egzistuoja vienašalis atsakovo atliktas įskaitymo sandoris. Tokio sandorio negalėjo būti, nes atsakovas nesutinka su jam pareikšta skola. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jo patirtos išlaidos bendro nauojimo objektų remontui turėtų būti įskaitomos į Bendrijos prašomą priteisti sumą, nereiškia, kad atsakovas atliko kokį nors reikalavimo įskaitymą. Jei teismas rastų pagrindą priteisti iš atsakovo visą ar dalį skolos, jos mokėjimą turėtų įskaityti į Bendrijos mokėtiną skolą atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
3. Ginčo byloje nėra ir tą pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, kad Bendrija yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdytoja, nuo 2017 m. liepos 28 d. įgyvendinanti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Atsakovui V. V. nuo 2006 m. birželio 6 d. nuosavybės teise priklauso namo rūsyje esanti negyvenamoji patalpa – slėptuvė. Taigi atsakovas yra vienas iš namo bendrojo naudojimo objektų savininkų.
4. Nagrinėjamu atveju Bendrija atsakovui pareiškė kelis savarankiškus materialiuosius teisinius reikalavimus: 1) priteisti skolą už Bendrijos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir remonto paslaugas; 2) iškeldinti atsakovą iš konkrečių bendrojo naudojimo patalpų ir įpareigoti atverti užtaisytas durų angas; 3) pripažinti atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu. Dėl kiekvieno iš šių reikalavimų teisinio ir faktinio pagrįstumo pasisakytina atskirai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 265 straipsnio 2 dalis).
Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.
5. 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje Bendrijos atstovas pareiškė, kad Bendrija atsisako atsakovui pareikšto reikalavimo dalies dėl 44,50 Eur skolos už teisines paslaugas, įtrauktas į sąskaitą už 2020 m. gegužės mėn., priteisimo ir mažina bendrą prašomą priteisti sumą 60 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo po 2020 m. gruodžio 15 d.
6. Bendrijos atstovo paaiškinimai patvirtina, kad Bendrijai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, t. y. kad, teismui priėmus ieškinio dalies atsisakymą, ieškovė nebegalės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad Bendrijos pareikšto ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Bendrijos atsisakymas nuo ieškinio dalies – reikalavimo priteisti iš atsakovo 44,50 Eur skolą už teisines paslaugas ir bendrą skolą 60 Eur sumos apimtyje, priimamas ir byla nurodytoje dalyje (dėl 104,50 Eur priteisimo) nutraukiama.
Ar atsakovas V. V. yra skolingas Bendrijai už pastarosios suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir remonto paslaugas?
7. Bendrijos reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 447,42 Eur (2 594,15 Eur (2021 m. sausio 3 d. pareiškimu patikslinta reikalavimo suma) – 42,23 Eur (2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje atsisakyta reikalavimo dalis) – 104,50 Eur) skolą, kaip galima spręsti iš Bendrijos į bylą pateiktų sąskaitų, išrašytų už nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas, sudaro įvairūs mokesčiai (2020 m. spalio 29 d. DOK-212139, 2021 m. sausio 4 d. DOK-86). Tai yra, einamosios išlaidos, susijusios su Bendrijos veikla ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra, naudojimu (administravimo, buhalterinės apskaitos, ūkio, nuolatinės techninės priežiūros, šilumos punkto priežiūros, kiemo teritorijos priežiūros, valymo paslaugos ir bendrųjų patalpų elektra). Taip pat tikslinės išlaidos (teisinės pagalbos) ir išlaidos bendrojo naudojimo objektų remonto darbams atlikti.
8. Iš Bendrijos pateiktų sąskaitų, išrašytų atsakovui, turinio aišku, kad Bendrija ginčo laikotarpiui apskaičiavo atsakovui 5 034,37 Eur mokesčių skolą, kuria sudaro tokios dedamosios: 930,37 Eur kaupiamųjų lėšų skolą, 901,44 Eur už administravimo išlaidas, 125,37 Eur už buhalterinės apskaitos paslaugas, 32,51 Eur už ūkio išlaidas, 169,24 Eur už nuolatinę techninę priežiūrą, 207,02 Eur už šilumos punkto priežiūrą, 410,06 Eur už bendrųjų patalpų valymo paslaugas, 74,14 Eur už bendrųjų patalpų elektrą, 64,31 Eur už atliekų išvežimą, 36,75 Eur už kiemo teritorijos priežiūrą, 1 811,22 Eur už įvairius remonto darbus, 66,28 Eur už ventiliacinių angų ir kaminų mokestį, 5,21 Eur už avarijų likvidavimą, 15,19 Eur už šilumokaičio plovimą, 66,28 Eur už investicinio projekto parengimą, 10 Eur už GSM kortelės įsigijimą ir 108,98 Eur už teisines paslaugas. Bendrijos parengta Pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas (2021 m. balandžio 6 d. DOK-63747) patvirtina, kad iki 2021 m. sausio 4 d., kai Bendrija patikslino reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo, atsakovas buvo sumokėjęs Bendrijai 2 500,22 Eur. Bendrijos pateiktų duomenų apie jo atliktas ir įskaitytas įmokas pagrįstumo atsakovas neneigė.
9. Nurodyta reiškia, kad atsakovo įsiskolinimas Bendrijai už ginčo laikotarpį (papildomai įvertinus atsisakytą reikalavimo dalį dėl teisinių paslaugų skolos) yra 2 447,42 Eur (5 034,37 Eur – 2 500,22 Eur – 86,73 Eur (42,23 Eur + 44,50 Eur). Šioje vietoje pridurtina, kad Bendrijai atsisakius dalies reikalavimų pasikeitė ir prašomos priteisti skolos sumos turinys. Visų pirma, Bendrijos prašoma priteisti skola už teisines paslaugas yra sumažėjusi iki 22,25 Eur (108,98 Eur – 86,73 Eur). Antra, 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje Bendrijos atstovas paaiškino, kad atsakovo 2020 m. gruodžio 9 d. sumokėta 60 Eur suma buvo sudengta seniausia jo skola Bendrijai. Visgi įvertinus tai, kaip Bendrija apibrėžė reikalavimo dėl skolos priteisimo faktinį pagrindą, taip pat atsakovo atsikirtimų turinį, spręstina, kad yra tikslinga pasisakyti dėl kiekvienos Bendrijos ginčo laikotarpiu atsakovui priskirtos piniginės prievolės pagrįstumo.
10. Teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino, kad neneigia Bendrijos reikalavimo dalyje priteisti iš jo skolą už einamąsias išlaidas (administravimą, buhalterinę apskaitą, ūkio išlaidas, nuolatinę techninę priežiūrą, šilumos punkto priežiūrą, bendrųjų patalpų valymą, kiemo teritorijos priežiūrą, išlaidas elektrai, vandeniui ir atliekų išvežimui), smulkius remonto darbus. Tačiau nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti iš jo skolą už Bendrijas išlaidas teisinei pagalbai, kaupiamųjų lėšų skolą (reikalavimo dydžiu) ir vamzdyno keitimo darbus (2021 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 12 sek. – 1 val. 56 min. 35 sek.; 2 val. 22 min. 22 sek. – 2 val. 24 min. 35 sek.; 2 val. 25 min. 52 sek. – 2 val. 27 min. 25 sek.; 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 38 sek. – 36 min. 14 sek.). Pastarieji atsakovo paaiškinimai, įvertinus jų turinį, formaliai kvalifikuotini kaip dalies Bendrijos reikalavimo dėl skolos priteisimo faktinio pagrindo pripažinimas (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Vertinimą, kad atsakovas iš dalies pripažįsta Bendrijos reikalavimą šioje ginčo dalyje, suponuoja ir prieš tai paminėti duomenys, jog atsakovas yra apmokėjęs dalį jam Bendrijos priskirtų išlaidų.
11. Prieš pereinant prie atskirų Bendrijos reikalavimo dėl skolos priteisimo dedamųjų pagrįstumo aptarimo, pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018, 28 punktas).
12. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo objektus valdo, administruoja ir prižiūri Bendrija. Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, aktualios ne tik CK, bet ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) nuostatos, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų pareigas. Gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, atsakovas neneigia, kad būtent Bendrija rūpinasi ne tik bendrojo naudojimo objektų administravimu, tačiau taip pat jų technine priežiūra, remontu.
15. Kadangi ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus valdo Bendrija, byloje aktualus ir kasacinio teismo pateiktas aiškinimas, kad, vadovaujantis DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, 28–31 punktai).
16. Taikant nurodytas teisės taisykles šio ginčo atveju, darytina išvada, kad Bendrija pagrįstai ginčo laikotarpiu apskaičiavo atsakovui už einamąsias paslaugas ar tikslines išlaidas tokius mokesčius, kuriuos jis turi pareigą sumokėti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas):
16.1. 901,44 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą
16.2. 125,37 Eur už buhalterinės apskaitos paslaugas ir 32,51 Eur už ūkio išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su Bendrijos veikla ir skirtos užtikrinti Bendrijos veiklos tęstinumą, taip pat bendrojo naudojimo objektų tinkamą būklę.
16.3. 169,24 Eur už nuolatinę techninę priežiūrą – namo techninę priežiūrą organizuoja ir vykdo Bendrija (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Techninis reglamentas), 84 ir 85 punktai). Nurodytos išlaidos tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra.
16.4. 207,02 Eur už šilumos punkto priežiūrą – Bendrija yra subjektas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemų funkcionavimą (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 144 punktas; Techninio reglamento 92 ir 96 punktai). Prie šios išlaidų grupės priskirtinos ir 15,19 Eur išlaidos už šilumokaičio plovimą (sąskaita už 2018 m. birželio mėn.). Ši paslauga yra būtina, kad tinkamai funkcionuotų šilumos tiekimo ir karšto vandens sistema, ir jos pirkimo faktą patvirtina UAB „Santjana“ 2018 m. gegužės 22 d. sąskaita, atliktų darbų aktas bei 2018 m. gegužės 16 d. darbų užsakymas (2021 m. gegužės 20 d. DOK-95868). Nurodytos išlaidos tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra.
16.5. 410,06 Eur už bendrųjų patalpų valymo paslaugas. Šio išlaidos yra skirtos, kad būtų užtikrinta tinkama bendrojo naudojimo patalpų higienos būklė. Atsikirtimų, kad tokios paslaugos nebuvo teiktos, ydingai apskaičiuota jų kaina, atsakovas neteikė. Aplinkybė, kad galimai rūsio patalpos, kuriose yra atsakovui priklausančios patalpos, nėra valomos, nereiškia, jog atsakovas neturi pareigos prisidėti prie valymo išlaidų, skirtų bendrojo naudojimo patalpų švarai palaikyti, apmokėjimo.
16.6. 74,14 Eur už bendrųjų patalpų elektrą. Pagal bendrą taisyklę visa name bendroms reikmėms suvartota elektros energija turi būti apmokėta kaip suvartota namo bendraturčių (CK 4.76 straipsnis). Prieštaravimų dėl šio reikalavimo pagrindo, apimties atsakovas nereiškė ir jį pripažino.
16.7. 64,31 Eur už atliekų išvežimą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d.) 30¹ straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, kad atliekų išvežimo paslaugą pirkdavo tiesiogiai iš kitų asmenų, atsakovas neįrodinėjo. Prieštaravimų dėl šio reikalavimo atsakovas nereiškė ir jį pripažino.
16.8. 36,75 Eur už kiemo teritorijos priežiūrą. Ginčo byloje nėra dėl to, kad Bendrija yra žemės sklypo, kuriame stovi daugiabutis namas, valdytoja (nuomininkė). Taigi visi butų ir kitų patalpų savininkai turi padengti Bendrijos išlaidų dalį, patirtą dėl kiemo teritorijos priežiūros. Prieštaravimų dėl šio reikalavimo pagrindo, apimties atsakovas nereiškė ir jį pripažino.
16.9. 66,28 Eur už investicinio projekto, susijusio su planu renovuoti namą, užsakymą (sąskaita už 2019 m. balandžio mėn.). Šių išlaidų pagrįstumą ir prievolę jas apmokėti atsakovas pripažino.
16.10. 10 Eur už pajungimą prie automatinio užtvaro sistemos (sąskaita už 2019 m. liepos mėn.). Šių išlaidų, reikalingų, kad funkcionuotų kiemo užtvaras, pagrįstumo, dydžio ir būtinybės atsakovas neneigė.
17. Dar vieną Bendrijos reikalavimo dalį sudaro išlaidos už įvairius remonto darbus. Įvertinus Bendrijos pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas turi pareigą apmokėti tokias jam priskirtas išlaidas:
17.1. 66,28 Eur ventiliacinių angų ir kaminų mokestį (sąskaita už 2017 m. spalio mėn.). Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimą, buvo atliktas namo kaminų ir ventiliacinių sistemų valymas (2020 m. spalio 29 d. DOK-212139). Taigi tokios išlaidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
17.2. 133,13 Eur už pamatų tvarkymą prie šilumos mazgo (sąskaita už 2017 m. spalio mėn.) ir 165,65 Eur remonto darbus (mokėjimo nurodymas už 2017 m. lapkričio mėn.). Sprendimą atlikti šiuos darbus (pakeisti rūsio langus, panaikinti vandenį renkančias šviesduobes ir kt.) priėmė Bendrijos valdyba, kurios vienas iš narių yra atsakovas, 2017 m. spalio 13 d. vykusio susirinkimo metu. Darbų atlikimo poreikį, be kita ko, patvirtina 2017 m. spalio 26 d. surašytas Statinio pirminės apžiūros aktas Nr. 17/10-26. Valdybos sprendimas atlikti nurodytus darbus buvo pristatytas Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkime. Darbų atlikimo faktą, apimtį pagrindžia Bendrijos su UAB „Muratas“ ir UAB „Rigsta“ pasirašytos sutartys, šių įmonių parengti darbų priėmimo–perdavimo aktai, taip pat Bendrijos įmonėms atlikti mokėjimai (2021 m. balandžio 6 d. DOK-63747).
17.3. 17,31 Eur už kelio užtvarą ir jo remonto darbus (sąskaita už 2018 m. birželio mėn.). Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkimo protokole fiksuota, kad užkardas buvo pavogtas ir nupirktas naujas užkardas. 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. gegužės 17 d. namo bendraturčių ir Bendrijos narių susirinkimų protokolai patvirtina, kad buvo priimtas sprendimas užtvaro įsigijimo išlaidas paskirstyti visiems bendraturčiams ((2020 m. spalio 29 d. DOK-212139). Šių sprendimų atsakovas neginčijo teismine tvarka neginčijo.
17.4. 1 349,80 Eur už vamzdynų remonto darbus (sąskaita už 2018 m. spalio mėn.) ir 67,10 Eur už papildomus vamzdynų remonto darbus (sąskaita už 2019 m. rugsėjo mėn.). Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių susirinkimas sprendimus dėl šių darbų atlikimo poreikio priėmė 2017 m. lapkričio 18 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. susirinkimų bei 2018 m. gegužės 8 d. atlikto balsavimo raštu metu (2020 m. spalio 29 d. DOK-212139, 2021 m. balandžio 6 d. DOK-63747). Balsavimo komisijos sudėtis buvo patvirtinta bendraturčių ir Bendrijos narių 2018 m. gegužės 17 d. susirinkime. Šių sprendimų atsakovas teismine tvarka neginčijo. Darbų atlikimo būtinybę ir priskyrimą prie privalomųjų pagrindžia 2017 m. spalio 26 d. surašytas Statinio pirminės apžiūros aktas Nr. 17/10-26. Pagal Bendrijos pateiktus įrodymus vamzdynų remonto darbus atliko UAB „Alternatyvi energija“, atrinkta apklausos būdu (Bendrijos pirkimo komisijos 2018 m. birželio 26 d. posėdžio protokolas Nr. 2018/06/26). Darbų atlikimo faktą patvirtina Bendrijos ir UAB „Alternatyvi energija“ 2018 m. spalio 10 d. pasirašyta Rangos sutartis Nr. 18/09/12, 2019 m. rugsėjo 13 d. galutinis darbų užbaigimo aktas Nr. 1 ir papildomai atliktų darbų aktas Nr. 1, UAB „Alternatyvi energija“ 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. Bendrijai išrašytos sąskaitos, taip pat įmonei Bendrijos atlikti mokėjimai (2021 m. balandžio 6 d. DOK-63747, 2021 m. gegužės 20 d. DOK-95868).
17.5. 64,46 Eur už laiptinių ir kiemo apšvietimo medžiagas, keitimo darbus (sąskaitos už 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėn.). Sprendimas dėl šių darbų atlikimo buvo priimtas 2018 m. birželio 18 d. įvykusio bendraturčių ir Bendrijos narių susirinkimo (2021 m. balandžio 6 d. DOK-63747). Pastarojo sprendimo, taip pat prekių ir darbų fakto, išlaidų dydžio atsakovas neginčijo. Išlaidų faktą ir dydį patvirtina į bylą pateiktos prekių įsigijimo ir Bendrijos parengtos avanso apyskaitos, S. R. 2019 m. lapkričio 4 d. išrašytas kvitas Nr. 19/11/4 (2021 m. gegužės 20 d. DOK-95868).
17.6. 2,54 Eur už avarinius darbus (sąskaita už 2017 m. lapkričio mėn.); 2,67 Eur už avarinius darbus ir 5 Eur už spynos remontą (sąskaita už 2018 m. vasario mėn.); 3,98 Eur už bendro naudojimo stovo remontą (sąskaita už 2018 m. balandžio mėn.). 3,62 Eur už vamzdžius ir sujungimo detales (sąskaita už 2019 m. gegužės mėn.). 0,39 Eur už raktų gamybą (sąskaita už 2020 m. balandžio mėn.); 0,78 Eur už užkardo remonto darbus (sąskaita už 2020 m. spalio mėn.). Šių išlaidų fakto, apimties ir pagrįstumo atsakovas neginčijo. Išlaidas ir darbų būtinybę (priskyrimą prie privalomųjų (likviduotos avarijos, atlikti būtini bendrojo naudojimo objektų remonto darbai) pagrindžia į bylą pateikti dokumentai: UAB „Vidurys“ 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaita, individualios įmonės „Arefas“ 2018 m. vasario 23 d. sąskaita, mažosios bendrijos „Saugios sistemos“ 2018 m. sausio 12 d. sąskaita, UAB „Digitalas“ 2020 m. lapkričio 1 d. sąmata, UAB „Grinda“ 2017 m. lapkričio 30 d., 2018 m. vasario 28 d. sąskaitos ir aktai (2021 m. gegužės 20 d. DOK-95868).
18. Sprendžiant dėl to, ar atsakovas turi pareigą sumokėti 22,25 Eur (sąskaita už 2020 m. kovo mėn.) Bendrijos patirtų teisinės pagalbos išlaidų dalį, pirmiausia svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog bendrijų sudaromos sutartys dėl teisinių paslaugų teikimo gali būti kvalifikuojamos kaip skirtos bendrų interesų tenkinimui, jei šios paslaugos gali būti naudojamos atstovaujant ar ginant visų namo gyventojų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019, 22 punktas). Šie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja, kad, sprendžiant, ar bendraturčiui tenka pareiga dengti jam priskirtą bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti dalį, esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu tikslu bendrija įgijo teisines paslaugas.
19. Remiantis Bendrijos atstovų paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 360 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai Bendrijai patyrė atsiskaitydama už advokato suteiktą teisinę pagalbą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, remontą, priežiūrą priteisimo iš kito ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-15008-608/2020). Taigi Bendrija teisines paslaugas iš advokato pirko gindama visų namo bendraturčių interesus. Dėl to atsakovas be pagrindo neigia savo pareigą apmokėti jam tenkančią išlaidų teisinei pagalbai dalį. Įrodymų, kurie paneigtų Bendrijos pirmininkės M. F. paaiškinimą, kad teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išieškotos, atsakovas nepateikė (2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 41 sek. – 31 min. 34 sek.). Kita vertus, nepriklausomai nuo šios aplinkybės, atsakovas bet kuriuo atveju turi pareigą sumokėti Bendrijai iš jo prašomą priteisti sumą. Priešingas aiškinimas paneigtų atsakovo prievolės esmę ir lemtų jo, kaip vieno iš ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių, pareigos įvykdymo perkėlimą kitiems bendraturčiams. Jeigu Bendrija priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išsiieškotų, tokių lėšų paskirstymo klausimo išsprendimas būtų priskirtas namo bendraturčių ir Bendrijos narių susirinkimo kompetencijai.
20. Šioje vietoje išskirtina, kad Bendrija tinkamai apskaičiavo atsakovui tenkančią aptartų mokesčių išlaidų dalį. Bendrijos 2021 m. gegužės 18 d. Paaiškinimas dėl namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, plotų pokyčių ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenys apie namo plotą, jo pokyčius patvirtina, kad atsakovo mokėtinos sumos apskaičiuotos laikantis CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tai yra, proporcingai atsakovo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taikant tokią formulę: išlaidų suma × savininko turto plotas / visų butų ir patalpų plotų suma. Atsikirtimų, kurie sudarų realias prielaidas abejoti nurodytų skaičiavimų teisingumu, atsakovas neišsakė (CPK 178 straipsnis).
21. Išanalizavus bylos šalių pozicijas ir argumentus, pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad Bendrija taip pat tinkamai skaičiavo atsakovo mokėtiną kaupiamąjį mokestį ir atsakovas turi prievolę apmokėti šią savo skolą.
22. CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pastarojo 16 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo.
23. Nuo ginčo laikotarpio pradžios iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovui tenkanti kaupiamojo mokesčio dalis skaičiuota taikant 0,05 ct/kv. m tarifą. Šiuo laikotarpiu nebuvo patvirtintas ilgalaikis planas, kaupiamosios įmokos tarifas, todėl atsakovui, kaip ir kitiems namo bendraturčiams, taikytas minimalus įmokos tarifas, numatytas Aprašo 11.1 punkte. Į bylą pateikta sąskaita už 2017 m. rugpjūčio mėn. yra neaktuali ir tą patvirtina Bendrijos pirmininkės M. F. paaiškinimai, kad buvo padaryta klaida apskaitant iš buvusio namo administratoriaus perimtus duomenis apie sukauptas kaupiamąsias lėšas, taip pat aplinkybė, jog 2,33 Eur mokesčio suma panaikinta 2017 m. lapkričio mėn. sąskaitoje (2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 57 sek. – 27 min. 21 sek.).
24. Ilgalaikį planą namo bendraturčių ir Bendrijos narių visuotinis susirinkimas patvirtino 2018 m. birželio 18 d. vykusiame susirinkime. To paties susirinkimo darbotvarkės 9 klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti kaupiamosios įmokos tarifą – 0,15 ct/kv. m šildymo sezonu ir 0,30 ct/kv. m gegužės–spalio mėn. (ar kai nemokama už šildymą) laikotarpiu. Bendrijos pateiktos sąskaitos patvirtina, kad būtent tokio dydžio priklausomai nuo metų laikotarpio kintantis tarifo dydis ir buvo taikytas apskaičiuojant atsakovui tenkančią mokėti kaupiamojo mokesčio dydį. Priešingai nei 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje teigė atsakovo atstovas, nustatytas kaupiamojo mokesčio tarifas iš esmės atitiko ilgalaikiame plane numatytą dydį (0,23 ct × 12 = 2,76 Eur / (0,15 ct × 6) + (0,30 ct × 6) = 2,70 ct). Sprendimas nustatyti kintamą mokesčio tarifą pats savaime negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Aprašo nuostatoms. Apraše nėra draudimo bendraturčiams pasirinkti ir nustatyti kintamo dydžio tarifą. Teismine tvarka CK 4.85 straipsnio tvarka priimto sprendimo dėl tarifo dydžio atsakovas neginčijo. Įrodymų, kad apskaičiuotas mokesčio dydis yra aiškiai nepagrįstas, atsakovas nepateikė.
25. Atsakovo atstovo atsikirtimas, išsakytas 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje, kad ilgalaikis planas nebuvo patvirtintas, atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas. Pirma, kaip jau nurodyta, planas buvo patvirtintas 2018 m. birželio 18 d. vykusiame susirinkime. Antra, pats atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė planą (atsiliepimo priedas Nr. 10) ir juo rėmėsi kaip galiojančiu dokumentu (atsiliepimo 2.10 punktas). Aplinkybė, ar atskiri ilgalaikiame plane numatyti lėšų poreikiai yra teisingi, nėra svarbi – su tuo susiję teiginiai būtų reikšmingi tik ginčijant sprendimą patvirtinti planą. Atsikirtimas, kad kaupiamųjų lėšų skolos ir skolos už vamzdynų remonto darbus priteisimas iš atsakovo lemtų dvigubo jo apmokestinimą, taip pat atmetamas kaip nemotyvuotas. Byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad Bendrija buvo sukaupusi reikiamą kaupiamųjų lėšų sumą, sumokėtą visų bendraturčių proporcingai jiems tenkančiai daliai, jog būtų buvę galima atsiskaityti su rangovais be papildomų įmokų. Kita vertus, aplinkybė, kaip buvo ir (ar) yra panaudojamos kaupiamosios lėšos, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.
Ar atsakovas yra įskaitęs Bendrijos reikalavimą dėl skolos priteisimo?
26. Bendrija prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo atliktą Bendrijos reikalavimo dėl skolos priteisimo įskaitymą, apie kurį pranešta atsiliepimo į ieškinį 3.1.6 punkte, negaliojančiu. Išanalizavus bylos šalių argumentus, išsakytus šioje ginčo dalyje, prieitina prie išvados, kad atsakovas neatliko priešinių reikalavimų įskaitymo.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 30 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį 3.1.6 punkte nurodė, kad jo patirtos 8 961 Eur išlaidos yra įskaitomos į atsakovo už namo administravimą mokėtinas sumas. Tačiau tripliko II.3.2 punkte atsakovas paaiškino, kad paminėtas jo teiginys nereiškia, jog jis atliko kokį nors reikalavimo įskaitymą. Įrodymų tyrimo metu atsakovo pozicija dėl to, ar jis yra atlikęs Bendrijos reikalavimo įskaitymą, nebuvo nuosekli.
28. Nuo jam pareikšto reikalavimo atsakovas nesigynė remdamasis tuo, kad prievolė pagal ieškinį baigėsi dėl iki bylos iškėlimo atlikto įskaitymo. Prie tokios išvados prieitina, nes su tuo susijusių atsikirtimų atsakovas procesiniuose dokumentuose nenurodė. Atsakovas Bendrijai išrašytose sąskaitose, pateiktose kartu su atsiliepimu į ieškinį, be kita ko, buvo įrašęs žodį „užskaitai“. Tačiau iš sąskaitų turinio objektyviai negalima spręsti, kad jomis atsakovas būtų pranešęs Bendrijai apie konkrečių reikalavimų įskaitymą. Nesant duomenų, kad atsakovas aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodė Bendrijai iki šios bylos iškėlimo, jog Bendrijos reikalavimas pagal ieškinį yra pasibaigęs įskaitymu, spręstina, kad atsakovas prievolės pagal ieškinį vienašališkai neįskaitė kaip tai suprantama pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį. Tokį vertinimą suponuoja ne tik atsakovo pozicijos dėl įskaitymo atlikimo prieštaravimai, bet ir atsakovo veiksmai reiškiant priešieškinį dėl neva įskaitytos skolos priteisimo. Nesant įskaitymo sandorio, nėra pagrindo pripažinti, kad Bendrijos reikalavimas šioje dalyje pagrįstas.
29. Kita vertus, net jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad įskaitymo sandoris buvo, iškėlus šią bylą atsakovas savo prievolės pagal ieškinį įskaityti objektyviai negalėjo. Bendrijai pagrįstai nurodo, kad teisme ginčijami reikalavimai negali būti įskaitomi (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Taip pat pritartina Bendrijos pozicijai, kad atsakovas savo prievolės objektyviai negali įskaityti, nes tam nėra būtinų materialiųjų teisinių prielaidų. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
31. Bendrijos priešpriešinės, vienarūšės, apibrėžtos, galiojančios ir vykdytinos prievolės atsakovui egzistavimas nėra akivaizdus.
32. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad Bendrija būtų pripažinusi, jog turi pareigą kompensuoti visas ar dalį atsakovo galimai patirtų išlaidų, remontuojant bendrojo naudojimo objektus. Tokią savo prievolę Bendrija kategoriškai neigia, remdamasi tuo, kad atsakovas nėra pagrindęs, kokius tiksliai darbus atliko, kokia apimtimi ir kokiai sumai, taip pat kad jo be kitų bendraturčių sutikimo atlikti darbai galėtų būti kvalifikuojami pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį kaip susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Be to, Bendrija akcentuoja, kad atsakovas statybos darbus atliko tikėtinai nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
33. Kaip nurodyta šio sprendimo 10 punkte, savo prievolę mokėti Bendrijai mokesčius už administravimą ir kitas paslaugas atsakovas pripažįsta. Taigi galimos atsakovo reikalavimo teisės Bendrijai pobūdis akivaizdžiai neatitinka Bendrijos reikalavimo apibrėžtumo atsakovui. Ar Bendrija turi prievolę atsakovui sumokėti 8 961 Eur šioje byloje, įvertinus paminėtus Bendrijos argumentus ir šios bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieškinio elementais, objektyviai negali būti nustatyta. Su tuo susijusius savo interesus ir teises atsakovas turi teisę ginti reikšdamas Bendrijai ar (ir) kitiems ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams ieškinį dėl skolos priteisimo bendra ginčo teisenos tvarka ir įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą.
34. Savo iniciatyva teismas atsakovo priešinio reikalavimo, kurio pagrįstumas, apimtis nėra aiškus, negali įskaityti. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad anksčiau namą administravęs subjektas buvo įskaitęs kito asmens panašų reikalavimą, nėra reikšmingos. Tokio susitarimo sudarymas yra šalių bendro sutarimo reikalas. Atsakovui nėra užkirstas kelias iškelti savo pretenzijų patenkinimo klausimą Bendrijos narių ir bendraturčių susirinkime bei prašyti, kad su juo būtų atsiskaityta įskaitos būdu.
Ar Bendrija pagrįstai prašo iškeldinti iš konkrečių rūsio patalpų ir įpareigoti atsakovą atverti užtaisytas durų angas?
35. Pagal į bylą pateiktą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsio planą, registruotą Nekilnojamojo turto registre, patalpos, pažymėtos plane indeksais P-21 ir P-22, yra bendro naudojimo (2021 m. balandžio 19 d. DOK-72182). Atsakovas neneigia, kad yra užėmęs nurodytas patalpas. Tai nustatyta patalpų apžiūros, vykusios 2021 m. kovo 18 d., metu ir konstatuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 13 d. rašte. Rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais P-21 ir P-22, faktiškai yra prijungtos prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų.
36. Naudojimosi tvarka rūsio patalpomis, kaip bendrosios nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių nėra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre neregistruota (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis, CK 4.81 straipsnis).
37. Priešingai nei teigia atsakovas, į ginčo rūsio patalpas kiti namo butų ir kitų patalpų savininkai negali patekti ir jomis naudotis. Į šias rūsio patalpas galima įeiti įprastu būdu tik per atsakovui priklausančias patalpas. Praktiškai į patalpas, kaip galima spręsti iš Bendrijos pirmininkės ir atsakovo paaiškinimų, galima patekti per ventiliacijos sistemos koridorių. Tačiau šis koridorius pagal savo technines savybes (aukštį, plotį ir kt.) neatitinka įprastam praėjimui keliamų reikalavimų (judėti koridoriumi galima tik klūpant). Be to, apžiūros metu nustatyta, kad namo kieme esančio betoninio statinio, pro kurį patenkama į ventiliacijos koridorių, metalinės grotelės yra užvirintos ir koridoriumi bet kuriuo atveju nėra galimybės naudotis.
38. Aplinkybė, kad atskovui taip pat priklauso dalis bendrojo naudojimo rūsio patalpų, nereiškia, jog jis savo nuožiūra galėjo nuspręsti, kokias patalpas užimti ir tuo pačiu apriboti kitų bendraturčių galimybes jomis naudotis. Bendrojo naudojimo objektais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai nėra aiškiai išreikšto bendraturčių sutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, bendraturčiai negali savo nuožiūra įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisių, jeigu tokiais veiksmais ribojamos kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės.
39. Savo nuožiūra užėmęs konkrečias bendrojo naudojimo patalpas ir apribojęs kitų bendraturčių teises jomis naudotis, atsakovas pažeidė kitų bendraturčių teises ir interesus. Tuo pačiu atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą naudoja ne pagal jo funkcinę paskirtį – savo asmeninių, o ne bendrų poreikių tenkinimui.
40. 2018 m. rugpjūčio 9 d. vykusio Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą, kad atsakovas būtų įpareigotas grąžinti neteisėtai užimtas rūsio patalpas. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas, nenuginčytas teismine tvarka, atsakovui yra privalomas (žr., prieš tai paminėtą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020).
41. Bendrija yra bendrojo naudojimo rūsio patalpų valdytoja, įgyvendinanti su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, ir turi teisę reikšti atsakovui reikalavimą dėl patalpų atlaisvinimo (DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalis, CK 4.85 straipsnio 8 dalis, Bendrijos įstatų 7 punktas). Priešingai nei triplike teigia atsakovas, Bendrijos reikalavimas dėl iškeldinimo yra tinkamai apibrėžtas, nes ginčo bendrojo naudojimo rūsio patalpos, kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, gali būti aiškiai identifikuota ir išskirta. Aplinkybė, kad rūsio patalpos yra neužregistruotos Nekilnojamojo turto registre, šioje situacijoje yra nereikšminga. Nustačius, kad atsakovas savavališkai užėmė rūsio patalpas, pažymėtas plane indeksais P-21 ir P-22, darytina išvada, jog Bendrija pagrįstai reikalauja, kad atsakovas būtų iškeldintas iš nurodytų patalpų.
42. Pagal nurodyto rūsio patalpų plano duomenis į patalpas, pažymėtas plane indeksais P-21 ir P-22, turi būti patenkama pro durų angas, įrengtas iš koridoriaus, esančio bendro naudojimo patalpose. Angos šiuo metu yra užmūrytos. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne jis užmūrijo angas, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad labiau tikėtina, jog durų angas užmūrijo atsakovas, kai užėmė patalpas. Kitų bendraturčių galimybės naudotis ginčo patalpomis gali būti užtikrintos tik atvėrus durų angas. Dėl to Bendrija pagrįstai prašo įpareigoti atsakovą pašalinti jo neteisėtų veiksmų padarinius.
Dėl bylos baigties
43. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pirmiausia pažymėtina, kad Bendrija pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 2 447,42 Eur skolą. Tik iš dalies apmokėdamas Bendrijos sąskaitas, atsakovas pažeidė savo prievolę, nustatytą CK 4.76 straipsnyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje. Dėl to Bendrijai iš atsakovo priteisiama 2 447,42 Eur skola. Bendrijai iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
44. Pripažinus, kad atsakovas savavališkai užėmė bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane P-21 ir P-22, užtaisė durų angas, pro kurias buvo patenkama į šias patalpas, tenkinamas Bendrijos reikalavimas iškedinti atsakovą su jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš nurodytų patalpų. Taip pat atsakovas įpareigojamas ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atverti užtaisytas durų angas į ginčo namo bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane P-21 ir P-22. Jeigu tokio įpareigojimo atsakovas neįvykdys, Bendrijai leidžiama atsakovo lėšomis atlikti reikiamus statybos (griovimo) darbus užtaisytų (buvusių) durų angų atvėrimui (CPK 273 straipsnio 1 dalis).
45. Dėl šio sprendimo 26–34 punktuose nurodytų priežasčių Bendrijos reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visos išlaidos yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas).
47. Įvertinus bendrą ginčo išsprendimo rezultatą, laikytina, kad bylą laimėjo Bendrija. Patenkinti du Bendrijos neturtiniai reikalavimai, taip pat iš esmės patenkintas turtinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. Reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra atmestas, tačiau į tai, skirstant bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgtina. Šio reikalavimo pareiškimą lėmė dviprasmiški atsakovo veiksmai iš pradžių išsakant atsikirtimus, kad Bendrijos reikalavimas yra įskaitytas, po to aiškiai nepasakant, ar įskaitymą atliko, ar ne, o galiausiai įrodymų tyrimo metu išsakant poziciją, jog įskaitymas nebuvo atliktas. Taigi atsakovo pasirinktas gynybos būdas negali lemti situacijos, dėl kurios Bendrija turėtų nukentėti sprendžiant, kaip paskirstyti šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.
48. Bylos nagrinėjimo metu Bendrija atsisakė reikalavimo dėl 146,73 Eur skolos priteisimo. 60 Eur dalyje atsisakymas buvo pareikštas, nes atsakovas padengė dalį skolos. Taigi formaliai Bendrija atsakovui buvo nepagrįstai pareiškusi reikalavimą dėl 86,73 Eur skolos už teisines paslaugas priteisimo. Nurodyta suma sudaro 3,3 procentus bendros iš atsakovo reikalautos priteisti sumos (2 594,15 Eur / 86,73 Eur) ir tai reiškia, kad patenkinta 96,7 procentai reikalavimo dėl skolos priteisimo. Jau pasakyta, kad patenkinti du neturtiniai reikalavimai, kurie sudaro 2/3 ieškinio reikalavimų (likusį trečdalį sudaro reikalavimas dėl skolos priteisimo). Įvertinus tai, darytina išvada, kad patenkinta 99 procentai ieškinio reikalavimų.
49. Bendrija pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2 070 Eur ir 3,31 Eur už išrašą iš Nekilnojamojo turto registro (2020 m. birželio 17 d. CBP-17639, 2021 m. vasario 4 d. DOK-24611, 2011 m. balandžio 22 d. DOK-75896, 2021 m. liepos 21 d. DOK-138058). Atsakovo išlaidos teisinei pagalbai yra 2 000 Eur (iš jų 400 Eur už priešieškinio parengimą) (2021 m. vasario 5 d. DOK-24854)+650 (2021 m. balandžio 22 d. DOK-76232). Abiejų šalių patirtos išlaidos yra pagrįstos.
50. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, Bendrijai iš atsakovo priteisiamas 2 052,58 Eur (2 073,31 Eur × 99 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai atsakovui iš Bendrijos priteisiamas 16 Eur (1 600 Eur × 1 procentas) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įskaičius nurodytas sumas, Bendrijai iš atsakovo priteisiama 2 036,58 Eur (2 052,58 Eur – 16 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
51. Bendrija pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštus reikalavimus. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį atsakovui tenka pareiga proprocingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai sumokėti į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų dalį, nuo kurių mokėjimo Bendrija atleista. Už du neturtinius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis yra 150 Eur, o už turtinį – 58 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis). Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 207,42 Eur (150 Eur + 58 Eur × 99 procentai) žyminio mokesčio dalis ir 3,68 Eur (3,72 Eur × 99 procentai) išlaidų, susijusisų su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas. Bendra į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina suma – 211,10 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais ir 293 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Priimti ieškovės Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos reikalavimo dalies dėl 104,50 Eur (šimto keturių eurų ir 50 ct) skolos priteisimo iš atsakovo V. V. atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijai iš atsakovo V. V. 2 447,42 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 42 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 447,42 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 42 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 036,58 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt šešių eurų ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iškeldinti atsakovą V. V. su jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo rūsio patalpų, pažymėtų plane P-21 ir P-22.
Įpareigoti atsakovą V. V. ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atverti užtaisytas durų angas į namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane P-21 ir P-22, o tokio įpareigojimo nevykdant, leisti ieškovei Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijai atsakovo lėšomis atlikti reikiamus statybos (griovimo) darbus užtaisytų (buvusių) durų angų į bendrojo naudojimo rūsio patalpas pažymėtas, plane P-21 ir P-22, atvėrimui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V. 211,10 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.