- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-16-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17689-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš bendrojo naudojimo patalpų, įpareigojimo atlikti veiksmus ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), patikslinusi pradinius reikalavimus (dalies jų atsisakiusi), teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo V. V. 2 551,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) iškeldinti atsakovą su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą atverti užtaisytas durų angas į namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), o tokio įpareigojimo nevykdant, leisti ieškovei atsakovo lėšomis atlikti reikiamus statybos (griovimo) darbus užtaisytų (buvusių) durų angų į bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), atvėrimui; 4) pripažinti atsakovo atliktą 8 961 Eur išlaidų įskaitymą į ieškovės ieškiniu reikalaujamą skolą negaliojančiu.
2. Reikalavimo pagrindu dėl skolos priteisimo ieškovė nurodė aplinkybes, kad bendrija yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja. Atsakovui nuosavybės teise priklauso name esančios patalpos. Už Bendrijos nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. gruodžio 15 d. suteiktas administravimo paslaugas atsakovas yra skolingas 2 594,15 Eur.
3. Dėl rūsio patalpų užėmimo ieškovė nurodė, kad atsakovas yra savavališkai užėmęs bendrojo naudojimo namo patalpas, esančias rūsyje ir plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimą iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų. Bendrosios dalinės nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui, be kitų bendraturčių sutikimo, lemia kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą ir trukdymą jiems ja pasinaudoti. Atsakovas ne tik turi būti iškeldintas iš nurodytų patalpų, tačiau jis taip pat turėtų būti įpareigotas atverti užtaisytas durų angas į ginčo patalpas.
Šalies argumentai
4. Dėl atsakovo atlikto įskaitymo, ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neturi teisės įskaityti Bendrijos pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo. Apie įskaitymą pranešta tik po to, kai Bendrija kreipėsi į teismą. Be to, atsakovas neįrodė, kad atliko darbus už 8 961 Eur ir kad Bendrija turi pareigą kompensuoti tokias atsakovo galbūt patirtas išlaidas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo atlikti būtent bendrojo naudojimo objektų remonto darbai. Taip pat atsakovas nepagrindė, kad prieš darbų atlikimą dėl to kreipėsi į Bendriją ar buvusį namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorių, kad gavo bendraturčių pritarimą darbams atlikti. Tariamai atsakovo atlikti darbai bendrosios dalinės nuosavybės valdytojui perduoti nebuvo. Ginčo namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Įrodymų, kad suderino planuotų atlikti darbų projektą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, atsakovas nepateikė.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. V. su Bendrijos reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti, priteisti iš Bendrijos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindė tokiais esminiais argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose:
5.1. Dėl skolos priteisimo atsakovas nurodė, kad Bendrija nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra skolingas prašomą priteisti sumą. Tai yra nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad buvo būtina atlikti pretenzijose paminėtus darbus, kad darbai buvo priimti ir už juos atsiskaityta. Be to, nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad atsakovui buvo įteikti mokėjimo pranešimai. Iš pateiktų dokumentų nėra aišku, už kokias Bendrijos įsigytas teisines paslaugas yra priskaičiuota skola atsakovui. Jei tai paslaugos už Bendrijos išlaidas šioje byloje, tai reikštų, kad Bendrija piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sąskaita.
5.2. Dėl atsakovo atliktų remonto darbų, atsakovas pažymėjo, kad jis 2006 m. įsigijo ginčo name esančias negyvenamąsias patalpas – slėptuvę. Patalpos, per jas ėję inžineriniai tinklai buvo avarinės būklės. Siekdamas išspręsti inžinerinių tinklų problemą (reguliariai įvykdavo avarijos, kurių metu būdavo užliejamos atsakovui priklausančios patalpos), atsakovas 2007 m. kreipėsi į tuometinį namo administratorių uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji, apžiūrėjusi patalpas, sudarė defektinį statybos remonto darbų aktą. Be to, paveldosauginės architektūros specialistė B. G. parengė namo rūsio patalpų paveldosauginę charakteristiką, joje konstatavo, kad rūsio patalpų būklė yra bloga. Atsižvelgęs į šias išvadas, atsakovas inicijavo diskusiją su kitais namo bendraturčiais dėl darbų, būtinų likviduoti bendro naudojimo objektų avarinę būklę, vykdymo. Kiti savininkai vengė priimti dėl to sprendimus. Siekdamas išvengti dar didesnės žalos, atsakovas pats pradėjo bendro naudojimo objektų remonto darbus. Apie darbų atlikimą buvo pranešta tiek namo administratoriui, tiek kitiems savininkams. Už remonto darbų atlikimą atsakovas patyrė 8 961 Eur išlaidas. Kadangi šios išlaidos įskaitomos į atsakovo už namo administravimą mokėtinas sumas, atsakovas nėra skolingas Bendrijai.
5.3. Dėl rūsio patalpų užėmimo atsakovas nurodė, kad jis yra bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir turi teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Taigi atsakovas negali būti laikomas savavališkai užėmusiu rūsio patalpas. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,4 kv. m rūsio patalpų. Bendrijos nurodytų tariamai atsakovo užimtų patalpų plotas yra 7,4 kv. m. Taigi atsakovas naudojasi mažesne nei jam priklauso bendro turto dalimi. Priešingai nei teigia Bendrija, į ginčo rūsio patalpas galima patekti per ventiliacijos sistemos koridorių. Svarbu ir tai, kad rūsio patalpos, iš kurių Bendrija reikalauja iškeldinti atsakovą, nėra daiktinės teisės dalykas, t. y. jos nesuformuotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
5.4. Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu, atsakovas pažymėjo, kad Bendrija nepateikė įrodymų, jog realiai egzistuoja vienašalis atsakovo atliktas įskaitymo sandoris. Tokio sandorio negalėjo būti, nes atsakovas nesutinka su jam pareikšta skola. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jo patirtos išlaidos bendro naudojimo objektų remontui turėtų būti įskaitomos į Bendrijos prašomą priteisti sumą, nereiškia, kad atsakovas atliko kokį nors reikalavimo įskaitymą. Jei teismas rastų pagrindą priteisti iš atsakovo visą ar dalį skolos, jos mokėjimą turėtų įskaityti į Bendrijos mokėtiną skolą atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu priėmė ieškovės (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos reikalavimo dalies dėl 104,50 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. V. atsisakymą ir šią dalį bylos nutraukė. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
6.1. Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovo V. V. 2 447,42 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 036,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6.2. Iškeldinti atsakovą V. V. su jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini).
6.3. Įpareigoti atsakovą V. V. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atverti užtaisytas durų angas į namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), o tokio įpareigojimo nevykdant, leisti ieškovei (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai atsakovo lėšomis atlikti reikiamus statybos (griovimo) darbus užtaisytoms (buvusių) durų angoms į bendrojo naudojimo rūsio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), atverti.
6.4. Kitą dalį ieškinio atmesti.
7. Teismas padarė išvadą, kad Bendrija pagrįstai ginčo laikotarpiu apskaičiavo atsakovui už einamąsias paslaugas ar tikslines išlaidas tokius mokesčius, kuriuos jis turi pareigą sumokėti:
7.1. 901,44 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą.
7.2. 125,37 Eur už buhalterinės apskaitos paslaugas ir 32,51 Eur už ūkio išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su Bendrijos veikla ir skirtos užtikrinti Bendrijos veiklos tęstinumą, taip pat bendrojo naudojimo objektų tinkamą būklę.
7.3. 169,24 Eur už nuolatinę techninę priežiūrą – namo techninę priežiūrą organizuoja ir vykdo Bendrija. Nurodytos išlaidos tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra.
7.4. 207,02 Eur už šilumos punkto priežiūrą – Bendrija yra subjektas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą šildymo ir karšto vandens sistemų funkcionavimą. Prie šios išlaidų grupės priskirtinos ir 15,19 Eur išlaidos už šilumokaičio plovimą. Nurodytos išlaidos tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra.
7.5. 410,06 Eur už bendrųjų patalpų valymo paslaugas.
7.6. 74,14 Eur už bendrųjų patalpų elektrą. Prieštaravimų dėl šio reikalavimo pagrindo, apimties atsakovas nereiškė ir jį pripažino.
7.7. 64,31 Eur už atliekų išvežimą. Aplinkybės, kad atliekų išvežimo paslaugą pirkdavo tiesiogiai iš kitų asmenų, atsakovas neįrodinėjo. Prieštaravimų dėl šio reikalavimo atsakovas nereiškė ir jį pripažino.
7.8. 36,75 Eur už kiemo teritorijos priežiūrą. Prieštaravimų dėl šio reikalavimo pagrindo, apimties atsakovas nereiškė ir jį pripažino.
7.9. 66,28 Eur už investicinio projekto, susijusio su planu renovuoti namą, užsakymą. Šių išlaidų pagrįstumą ir prievolę jas apmokėti atsakovas pripažino.
7.10. 10 Eur už pajungimą prie automatinio užtvaro sistemos. Šių išlaidų, reikalingų, kad funkcionuotų kiemo užtvaras, pagrįstumo, dydžio ir būtinybės atsakovas neneigė.
2. Teismas nurodė, kad kitą Bendrijos reikalavimo dalį sudaro išlaidos už įvairius remonto darbus. Įvertinęs Bendrijos pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovas turi pareigą apmokėti tokias jam priskirtas išlaidas:
8.1. 66,28 Eur ventiliacinių angų ir kaminų mokestį. Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimą, buvo atliktas namo kaminų ir ventiliacinių sistemų valymas. Taigi tokios išlaidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
8.2. 133,13 Eur už pamatų tvarkymą prie šilumos mazgo ir 165,65 Eur remonto darbus. Sprendimą atlikti šiuos darbus (pakeisti rūsio langus, panaikinti vandenį renkančias šviesduobes ir kt.) priėmė Bendrijos valdyba, kurios vienas iš narių yra atsakovas, 2017 m. spalio 13 d. vykusio susirinkimo metu. Darbų atlikimo poreikį patvirtina 2017 m. spalio 26 d. surašytas Statinio pirminės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Valdybos sprendimas atlikti nurodytus darbus buvo pristatytas Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkime. Darbų atlikimo faktą, apimtį pagrindžia Bendrijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos sutartys, šių įmonių parengti darbų priėmimo–perdavimo aktai, taip pat Bendrijos įmonėms atlikti mokėjimai.
8.3. 17,31 Eur už kelio užtvarą ir jo remonto darbus. Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkimo protokole fiksuota, kad užkardas buvo pavogtas ir nupirktas naujas užkardas. 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. gegužės 17 d. namo bendraturčių ir Bendrijos narių susirinkimų protokolai patvirtina, kad buvo priimtas sprendimas užtvaro įsigijimo išlaidas paskirstyti visiems bendraturčiams. Šių sprendimų atsakovas teismine tvarka neginčijo.
8.4. 1 349,80 Eur už vamzdynų remonto darbus ir 67,10 Eur už papildomus vamzdynų remonto darbus. Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių susirinkimas sprendimus dėl šių darbų atlikimo poreikio priėmė 2017 m. lapkričio 18 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. susirinkimų bei 2018 m. gegužės 8 d. atlikto balsavimo raštu metu. Balsavimo komisijos sudėtis buvo patvirtinta bendraturčių ir Bendrijos narių 2018 m. gegužės 17 d. susirinkime. Šių sprendimų atsakovas teismine tvarka neginčijo. Darbų atlikimo būtinybę ir priskyrimą prie privalomųjų pagrindžia 2017 m. spalio 26 d. surašytas Statinio pirminės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Bendrijos pateiktus įrodymus vamzdynų remonto darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrinkta apklausos būdu (Bendrijos pirkimo komisijos 2018 m. birželio 26 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Darbų atlikimo faktą patvirtina Bendrijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 10 d. pasirašyta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 13 d. galutinis darbų užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. Bendrijai išrašytos sąskaitos, taip pat įmonei Bendrijos atlikti mokėjimai.
8.5. 64,46 Eur už laiptinių ir kiemo apšvietimo medžiagas, keitimo darbus (sąskaitos už 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėn.). Sprendimas dėl šių darbų atlikimo buvo priimtas 2018 m. birželio 18 d. įvykusio bendraturčių ir Bendrijos narių susirinkimo. Pastarojo sprendimo, taip pat prekių ir darbų fakto, išlaidų dydžio atsakovas neginčijo. Išlaidų faktą ir dydį patvirtina į bylą pateiktos prekių įsigijimo ir Bendrijos parengtos avanso apyskaitos, S. R. 2019 m. lapkričio 4 d. išrašytas kvitas Nr. (duomenys neskelbtini).
8.6. 2,54 Eur už avarinius darbus, 2,67 Eur už avarinius darbus ir 5 Eur už spynos remontą, 3,98 Eur už bendro naudojimo stovo remontą, 3,62 Eur už vamzdžius ir sujungimo detales, 0,39 Eur už raktų gamybą, 0,78 Eur už užkardo remonto darbus – šių išlaidų fakto, apimties ir pagrįstumo atsakovas neginčijo. Išlaidas ir darbų būtinybę (priskyrimą prie privalomųjų (likviduotos avarijos, atlikti būtini bendrojo naudojimo objektų remonto darbai) pagrindžia į bylą pateikti dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaita, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 23 d. sąskaita, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 12 d. sąskaita, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 1 d. sąmata, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 30 d., 2018 m. vasario 28 d. sąskaitos ir aktai.
3. Spręsdamas klausimą dėl to, ar atsakovas turi pareigą sumokėti 22,25 Eur Bendrijos patirtų teisinės pagalbos išlaidų dalį, teismas pažymėjo, kad Bendrija teisines paslaugas iš advokato pirko, gindama visų namo bendraturčių interesus, todėl atsakovas be pagrindo neigia savo pareigą apmokėti jam tenkančią dalį išlaidų už teisinę pagalbą.
4. Teismas pažymėjo, kad Bendrija tinkamai apskaičiavo atsakovui tenkančią aptartų mokesčių išlaidų dalį. Bendrijos 2021 m. gegužės 18 d. paaiškinimas dėl namo (duomenys neskelbtini), plotų pokyčių ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenys apie namo plotą, jo pokyčius patvirtina, kad atsakovo mokėtinos sumos apskaičiuotos laikantis CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatų. Atsikirtimų, kurie sudarų realias prielaidas abejoti nurodytų skaičiavimų teisingumu, atsakovas neišsakė.
5. Išanalizavus bylos šalių pozicijas ir argumentus, pateiktus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad Bendrija taip pat tinkamai apskaičiavo atsakovo mokėtiną kaupiamąjį mokestį ir atsakovas turi prievolę apmokėti šią savo skolą.
6. Spręsdamas klausimą, ar atsakovas yra įskaitęs Bendrijos reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas, išanalizavęs bylos šalių argumentus, išsakytus šioje ginčo dalyje, priėjo prie išvados, kad atsakovas neatliko priešinių reikalavimų įskaitymo. Nuo jam pareikšto reikalavimo atsakovas nesigynė remdamasis tuo, kad prievolė pagal ieškinį baigėsi dėl iki bylos iškėlimo atlikto įskaitymo. Nors atsakovas Bendrijai išrašytose sąskaitose, pateiktose kartu su atsiliepimu į ieškinį, be kita ko, buvo įrašęs žodį „užskaitai“, tačiau iš sąskaitų turinio objektyviai negalima spręsti, kad jomis atsakovas būtų pranešęs Bendrijai apie konkrečių reikalavimų įskaitymą. Be to, atsakovas pats ieškovei reiškė priešieškinį dėl neva įskaitytos skolos priteisimo. Nesant įskaitymo sandorio, nėra pagrindo pripažinti, kad ši Bendrijos reikalavimo dalis pagrįsta. Teisme ginčijami reikalavimai negali būti įskaitomi.
7. Dėl prašymo iškeldinti iš konkrečių rūsio patalpų ir įpareigoti atsakovą atverti užtaisytas durų angas teismas nurodė, kad savo nuožiūra užėmęs konkrečias bendrojo naudojimo patalpas ir apribojęs kitų bendraturčių teises jomis naudotis, atsakovas pažeidė kitų bendraturčių teises ir interesus. Bendrija yra bendrojo naudojimo rūsio patalpų valdytoja, įgyvendinanti su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, ir turi teisę reikšti atsakovui reikalavimą dėl patalpų atlaisvinimo. Priešingai nei teigia atsakovas, Bendrijos reikalavimas dėl iškeldinimo yra tinkamai apibrėžtas, nes ginčo bendrojo naudojimo rūsio patalpos, kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, gali būti aiškiai identifikuota ir išskirta. Aplinkybė, kad rūsio patalpos yra neužregistruotos Nekilnojamojo turto registre, šioje situacijoje yra nereikšminga. Nustačius, kad atsakovas savavališkai užėmė rūsio patalpas, pažymėtas plane indeksais (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog Bendrija pagrįstai reikalauja, kad atsakovas būtų iškeldintas iš nurodytų patalpų.
8. Pagal nurodyto rūsio patalpų plano duomenis, į patalpas, pažymėtas plane indeksais (duomenys neskelbtini), turi būti patenkama pro durų angas, įrengtas iš koridoriaus, esančio bendro naudojimo patalpose. Angos šiuo metu yra užmūrytos. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne jis užmūrijo angas, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog durų angas užmūrijo atsakovas, kai užėmė patalpas. Kitų bendraturčių galimybės naudotis ginčo patalpomis gali būti užtikrintos tik atvėrus durų angas. Dėl to Bendrija pagrįstai prašo įpareigoti atsakovą pašalinti jo neteisėtų veiksmų padarinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
15.1. Apeliantas nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai neskundžiama 2020 m. spalio 26 d. nutartimi byloje atsisakė priimti atsakovo priešieškinį ir tokiu būdu užkirto kelią teisingam bylos ir galutiniam ginčo tarp šalių išsprendimui.
15.2. Apelianto nuomone, teismas visiškai neteisus, teigdamas, jog, neva ieškovei pareiškus kelis sudėtinius reikalavimus, priešieškiniu reiškiamas reikalavimas buvo susijęs tik su vienu iš jų. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo, neva atsakovo įvykdyto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir iškeldinimo iš rūsio patalpų ir durų angų atidengimo. Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl neva atsakovo įvykdyto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo taip pat buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo priešieškiniu. Teismui patenkinus priešieškinio reikalavimą, ieškovės reikalavimas dėl reikalavimo įskaitymo būtų atmestas, tokį įskaitymą teismas būtų galėjęs pats atlikti savo sprendimu.
15.3. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai atsisakymą priimti priešieškinį motyvavo tuo, jog neva priėmus ieškinį bus išplėstos bylos ribos. Šiuo klausimu pažymėtina, kad atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį ir taip grindė savo atliktais gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų ir dalių būtinuoju remontu ir jo metu turėtomis išlaidomis, kurias prašė teismo įskaityti į jo skolą.
15.4. Apeliantas pažymėjo, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas visiškai neatsižvelgdamas į CPK 94 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas sprendime dėl išlaidų nurodė, jog neva iš dalies tenkindamas vieną reikalavimą, taip pat vieną reikalavimą visiškai, o trečią atmesdamas, ieškinį patenkino 99 procentais ir atitinkamai šia proporcija paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tokia teismo išvada dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos yra visiškai nepagrįsta. Teismas iš dalies patenkino vieną turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, o kitą atmetė, taip pat patenkino du neturtinius reikalavimus. Taigi, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas galėjo ieškovės bylinėjimosi išlaidas tenkinti daugiausia 75 procentais.
Atsiliepimas
15.5. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai du kartus atnaujino bylos nagrinėjimą, suteikdamas ieškovei galimybę pateikti naujus įrodymus, tuo pažeisdamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus bei proceso šalių lygiateisiškumo principą. Teismas neturėjo teisės padėti ieškovei, šiai net neprašant, rinkti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, vietoje to, kad ieškinį atmestų kaip neįrodytą.
15.6. Atsakovo atlikti darbai buvo patvirtinti pridėtomis nuotraukomis ir sąskaitomis faktūromis. Taip pat šių darbų būtinumas buvo įrodytas, pateiktais 2007 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Apžiūros aktu ir 2008 m. Defektiniais statybos ir remonto darbų aktais, kuriuose buvo išvardyti atsakovo apmokėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti namo bendro naudojimo objektų būtini pagerinimo darbai. Kad tuometiniai namo gyventojai buvo informuoti apie atsakovo atliktų darbų būtinumą, patvirtina ir 2009 m. daugiabučio namo savininkų susirinkimo, kurį inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbotvarkė, kuria namo gyventojai buvo informuoti apie būtinus vandentiekio, kanalizacijos ir pamato remonto darbus, kurie buvo būtini, siekiant apsaugoti namą nuo didesnio sugadinimo, nei buvo iki tol.
15.7. Atsakovo nuomone, jo pateikti įrodymai patikimai įrodė, jog buvo būtina nedelsiant organizuoti Namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo ir remonto darbus. Teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turėjo padaryti priešingą skundžiamame teismo sprendime nurodytai išvadai, kad atsakovo savo lėšomis atlikti bendro naudojimo objektų remonto darbai už 8 961 Eur sumą turi būti įskaityti į atsakovo už namo administravimą mokėtinas sumas.
15.8. Atsakovas pažymi, kad teismas nepaneigė atsakovo nurodyto fakto, jog dėl iškeldinimo iš neva atsakovo užimamų pastato rūsio patalpų (duomenys neskelbtini) ieškovė šiuo atveju negalėjo reikšti tokio reikalavimo, nes byloje nebuvo įrodyta, jog rūsio patalpos, iš kurių ieškovė reikalauja iškeldinti atsakovą, šiuo metu yra daiktinės teisės dalyku, taip pat kad ieškovė yra teisėta jo valdytoja.
15.9. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su esamo bendrojo naudojimo objekto (rūsio patalpų) disponavimu, atsakovo nuomone, buvo reikalingas visų namo butų gyventojų sutikimas. Ieškovė nepateikė teismui visų namo gyventojų sutikimo, jog atsakovas turi būti iškeldintas iš jo valdomo rūsio patalpų ir sienoje padaryti angas durims. Be to, dalis savininkų netgi sutiko, jog atsakovas išsipirktų jo naudojamas rūsio patalpas, nes patalpos kitiems bendrijos nariams nėra įdomios ir rūpimos, jie neprieštarauja, jog jas toliau valdytų atsakovas.
15.10. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pridedamos nuotraukos patvirtina, jog visos rūsio patalpos yra užimtos kitų namo bendraturčių, tačiau ieškovė nepagrįstas pretenzijas reiškia tik atsakovui. Teismas šiuos reikalavimus turėjo atmesti, remdamasis tuo, kad yra susiklosčiusi tarp šalių rūsio naudojimosi tvarka, pagal kurią Namo bendraturčiai rūsio patalpomis (sandėliukus) disponuoja bendru sutarimu ir ginčo dėl jų nėra.
15.11. Atsakovas pažymi, kad ieškovė neturi ne tik teisės reikšti atitinkamo ieškinio (tai gali daryti tik visi namo bendraturčiai), bet ir teisinio suinteresuotumo – teismui net ir iškeldinus atsakovą iš jo užimamų patalpų, atsakovas kaip Namo bendraturtis vis tiek disponuos šiomis patalpomis, nes daugiau nėra laisvų kitų laisvų sandėlių (rūsio patalpų), o kiti bendraturčiai jau turi ir naudojasi savo rūsio patalpomis. Todėl, nesant teisinio suinteresuotumo, neturtiniai reikalavimai turėjo būti atmesti.
10. Ieškovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
16.1. Ieškovė pažymėjo, jog teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį ir įstatymas tokiais teismo motyvais neleidžia abejoti, t. y. įstatymo nėra suteikta teisė atskiruoju skundu apskųsti tokią teismo nutartį. Atsakovas turėjo procesinę teisę pareikšti atskirą ieškinį kitoje civilinėje byloje, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
16.2. Teismas negalėjo pasisakyti dėl tam tikrų atsakovo išleistų sumų sudengimo su ieškovės reikalaujama suma dėl to, kad šioje civilinėje byloje nebuvo pareikšti atsakovo procesiniai reikalavimai dėl tokių sumų priteisimo iš ieškovės. Jei teismas galutiniame procesiniame sprendime būtų pasisakęs dėl atsakovo įrodinėjamų išlaidų sudengimo, būtų iš esmės pažeidęs CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.
16.3. Ieškovė pabrėžia, kad teismas tinkamai ir pagrįstai argumentavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nurodė tikslius bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimus, su kuriais nėra pagrindo nesutikti.
Šalies argumentai
16.4. Ieškovė nurodo, kad atsakovo argumentai dėl rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo nėra pagrįsti. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas kaip tik įgyvendino šalių lygiateisiškumo principą, sudarydamas galimybę ieškovei pateikti įrodymus dėl naujai paaiškėjusios atsakovo pozicijos byloje. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas, vadovaudamasis rungimosi ir lygiateisiškumo principais, tenkino atsakovo prašymą ir atidėjo teismo posėdį, suteikdamas atsakovui pakankamai laiko susipažinti su pateiktais ieškovės įrodymais bei suteikdamas teisę teikti savo įrodymus ir atsikirtimus.
16.5. Ieškovė pažymi, kad, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo ex officio įskaityti atsakovo įrodinėjamų darbų sumą į ieškovės prašomą priteisti skolos sumą, Teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, ar Bendrija turi prievolę atsakovui sumokėti 8 961 Eur šioje byloje, įvertinus paminėtus Bendrijos argumentus ir šios bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieškinio elementais, objektyviai negali būti nustatyta. Su tuo susijusius savo interesus ir teises atsakovas turi teisę ginti reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo bendra ginčo teisenos tvarka.
16.6. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo pareiškimui yra reikalinga, jog rūsio patalpos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotos kaip atskiras daiktas. Šiuo atveju svarbu byloje įrodyti (tai ir padarė ieškovė), kad atsakovas bendrojo naudojimo rūsių patalpas naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui ir kiti bendraturčiai neturi jokių galimybių tokiomis bendrojo naudojimo rūsio patalpomis naudotis.
16.7. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. vykusio Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą, jog atsakovas būtų įpareigotas grąžinti neteisėtai užimtas rūsio patalpas. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas, nenuginčytas teismine tvarka, atsakovui yra privalomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
14. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus: sandėliukų nuotraukas, 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymo nuorašą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo atsisakymo priimti priešieškinį
15. Ieškovo reikalavimai atsakovui įforminami ieškinyje (CPK 135 straipsnis). Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas (CPK 143 straipsnis). Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu ar atskiroje byloje.
16. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikęs priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti, nenustatęs CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų.
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai neskundžiama 2020 m. spalio 26 d. nutartimi byloje atsisakė priimti byloje atsakovo priešieškinį ir tokiu būdu užkirto kelią teisingam bylos ir galutiniam ginčo tarp šalių išsprendimui.
18. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais negali sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. spalio 26 d. nutartį, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, priėmus priešieškinį, į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turėtų būti įtraukti ginčo namo bendrojo naudojimo objektų savininkai. Tokiu būdu žymiai išsiplėstų proceso dalyvių ratas, o tai savaime sunkintų teisminį procesą ir ištęstų jo trukmę. Be to, priešieškinio nagrinėjimas objektyviai išplėstų faktines teisminio nagrinėjimo dalyko ribas ir, be kita ko, apsunkintų įrodinėjimo procesą. Teismas, atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.
20. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei priešieškinį būtų buvę atsisakyta priimti nepagrįstai, atsakovas visada turėjo ir turi teisę pareikšti ieškinį dėl turėtų remonto išlaidų priteisimo iš (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, A. L. atskiroje byloje, tačiau šia procesine teise, kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, taip ir nepasinaudojo.
Dėl proceso atnaujinimo
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, rungimosi principus, taip pat proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes nepagrįstai du kartus atnaujino bylos nagrinėjimą, suteikdamas ieškovei galimybę pateikti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Visų pirma pažymėtina tai, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu ieškovės pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant pateikti į bylą papildomus įrodymus, kaip tik įgyvendino šalių lygiateisiškumo principą, sudarydamas galimybę ieškovei pateikti įrodymus dėl naujai paaiškėjusios atsakovo pozicijos byloje. Ieškovė tinkamai ir laiku šia savo procesine teise pasinaudojo ir į bylą pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus.
23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 256 straipsniu, 2021 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kad aplinkybė dėl faktinių duomenų byloje trūkumo paaiškėjo po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, atsižvelgė į tai, kad pasikeitė atsakovo gynybinė pozicija dėl atskirų Bendrijos reikalavimo dalių dėl skolos priteisimo, todėl Bendrijai pasiūlė pateikti papildomus įrodymus.
24. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir išklausęs bylos šalių, jų atstovų paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad, remiantis bylos medžiaga, negalima pašalinti byloje pateiktų dokumentų tarpusavio prieštaravimų, o kartu ir nustatyti konkrečių faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui, todėl pagrįstai pasinaudojo savo teise atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
25. Svarbu pažymėti tai, kad, ieškovei pasinaudojus teise pateikti papildomus įrodymus, teismas, vadovaudamasis rungimosi ir lygiateisiškumo principais, tenkino atsakovo prašymą, atidėjo teismo posėdį ir atsakovui buvo suteikta teisė ir pakankamai laiko susipažinti su pateiktais ieškovės įrodymais, taip pat galimybė teikti savo įrodymus ir atsikirtimus.
26. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo argumentai dėl rungimosi, proceso šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo yra deklaratyvūs ir atmestini. Šiame kontekste aktualu pastebėti, kad pagrįstas ir teisėtas bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl atsakovo skolos ieškovei už pastarosios suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir remonto paslaugas
27. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo 2 551,92 Eur skolos sudedamųjų dalių pagrįstumą. Iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas priėjo prie išvados, kad Bendrija pagrįstai ginčo laikotarpiu apskaičiavo mokesčius atsakovui už einamąsias paslaugas ar tikslines išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taip pat įvairius remonto darbus, taip pat Bendrija tinkamai apskaičiavo atsakovo mokėtiną kaupiamąjį mokestį. Atsakovas apeliaciniame skunde tiek, kiek tai nesusiję su prašoma įskaityti suma, neginčija pirmosios instancijos teismo priteistos 2 447,42 Eur skolos sumos pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to, ar atsakovas V. V. yra skolingas Bendrijai už pastarosios suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir remonto paslaugas, nepasisako.
Dėl atsakovo atliktų darbų sumos įskaitymo į jam priteistiną skolą
28. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir neįskaitė atsakovo atliktų darbų sumos į jam priteistiną skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.
29. Pažymėtina, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-408/2008).
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktose Bendrijos atsakovui išrašytose sąskaitose, atsakovas buvo įrašęs žodį „užskaitai“. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš sąskaitų turinio objektyviai negalima spręsti, kad jomis atsakovas būtų pranešęs Bendrijai apie konkrečių reikalavimų įskaitymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; kt.). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
31. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodė Bendrijai iki šios bylos iškėlimo, jog Bendrijos reikalavimas pagal ieškinį yra pasibaigęs įskaitymu.
32. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).
33. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, neužtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), tačiau įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Nagrinėjamu atveju Bendrijos priešpriešinės, vienarūšės, apibrėžtos, galiojančios ir vykdytinos prievolės atsakovui egzistavimas nėra akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į tai, jog nebuvo visų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų (CK 6.130–6.140 straipsniai).
34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šioje byloje, įvertinus bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieškinio elementais, objektyviai negali būti nustatyta, ar Bendrija turi prievolę atsakovui sumokėti 8 961 Eur. Savo interesus ir teises atsakovas turi teisę ginti reikšdamas Bendrijai ar (ir) kitiems ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams ieškinį dėl skolos priteisimo bendra ginčo teisenos tvarka ir įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ex officio negalėjo pasisakyti dėl tam tikrų atsakovo išleistų sumų įskaitymo į ieškovės reikalaujamą sumą dėl to, kad šioje civilinėje byloje nebuvo pareikšti atsakovo procesiniai reikalavimai dėl tokių sumų priteisimo iš ieškovės. Kaip teisingai nurodo ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, priešingu atveju tai reikštų akivaizdų CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Minėto straipsnio nuostatose aiškiai nurodyta, kad „teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.“
Dėl atsakovo iškeldinimo ir įpareigojimo atverti užtaisytas durų angas
36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal į bylą pateiktą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio planą, registruotą Nekilnojamojo turto registre, patalpos, pažymėtos plane indeksais (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo. Atsakovas neneigia, kad yra užėmęs nurodytas patalpas. Tai nustatyta patalpų apžiūros, vykusios 2021 m. kovo 18 d., metu ir konstatuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 13 d. rašte. Rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), faktiškai yra prijungtos prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Naudojimosi tvarka rūsio patalpomis, kaip bendrosios nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių nėra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre neregistruota (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis, CK 4.81 straipsnis).
37. Teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas šių nustatytų pirmosios instancijos teismo aplinkybių neginčijo, tačiau, apelianto vertinimu, teismas visiškai nepagrįstai iškeldino atsakovą iš jo naudojamų rūsio patalpų ir įpareigojo atstatyti vienas duris, kurių niekada anksčiau nebuvo.
38. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas iš esmės grindė tuo, kad ieškovė neturi teisės reikšti atitinkamo ieškinio, be to gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos nėra suformuotos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, todėl, atsakovo nuomone, nei gyvenamojo namo bendraturčiai, nei ieškovė negali būti šių patalpų teisėtais valdytojais ir teisme ginti teises į daiktą, kurio teisiškai nėra ir kuris šiuo metu nėra bei negali būti nuosavybės objektu.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).
40. Nagrinėjamoje byloje atsakovui pareikšti reikalavimai iškeldinti atsakovą su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą atverti užtaisytas durų angas į minėtas bendrojo naudojimo rūsio patalpas pagal savo pobūdį tiesiogiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teise į daugiabučiame gyvenamajame name esančius bendrojo naudojimo objektus.
41. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
42. Taigi pagal CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra.
43. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019).
44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ginčo rūsio patalpos nėra atskiras daiktinės teisės objektas, tačiau šios patalpos, kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, gali būti aiškiai identifikuota ir išskirta, be to, nagrinėjamu atveju tai nėra vertinamasis kriterijus, siekiant užtikrinti kitų bendraturčių teisę valdyti ir naudoti bendrojo naudojimo objektą. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas bendrojo naudojimo rūsių patalpas naudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o kiti bendraturčiai neturi galimybių tokiomis bendrojo naudojimo rūsio patalpomis naudotis. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kaip nepagrįstus vertina apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl atsakovo iškeldinimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, taigi įgyvendindama jai įstatymo, įstatų ir, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo suteiktą kompetenciją.
45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ta aplinkybė, kad atsakovui taip pat priklauso dalis bendrojo naudojimo rūsio patalpų, nereiškia, jog jis savo nuožiūra galėjo nuspręsti, kokias patalpas užimti ir kartu apriboti kitų bendraturčių galimybes jomis naudotis. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog bendrojo naudojimo objektais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, savo nuožiūra užėmęs konkrečias bendrojo naudojimo patalpas ir apribojęs kitų bendraturčių teises jomis naudotis, pažeidė kitų bendraturčių teises ir interesus. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą naudoja ne pagal jo funkcinę paskirtį – savo asmeninių, o ne bendrų poreikių tenkinimui.
46. Nagrinėjamu atveju aktualu paminėti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-978-565/2020, kurioje teismas iš esmės pasisakė dėl analogiško atvejo kaip ir šioje byloje: „Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto argumentai, kad jis, savavališkai (savo nuožiūra) užėmęs bendro naudojimo patalpas namo ( - ), rūsyje, kurios plane pažymėtos R-2 (8,74 kv. m.), R-3 (3,7 kv. m.), nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nekelia nepatogumų kitiems bendraturčiams, netrukdo kitiems bendraturčiams naudotis savo teisėmis, yra nepagrįsti, nes neatitinka įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Naudojimasis bendrąja daline nuosavybe ne pagal jos funkcinę paskirtį, o būtent, dalies šios nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui be kitų bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į šią nuosavybę pažeidimą bei trukdymą jiems ja pasinaudoti.“
47. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio Visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 16 d. protokolas patvirtina, kad 6 darbotvarkės klausimu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl bendrojo naudojimo rūsio patalpų grąžinimo (atsakovo V. V. iškeldinimo iš patalpų), jei nebus susitarta taikiai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas yra nenuginčytas teismine tvarka, todėl atsakovui yra privalomas.
48. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Bendrijos reikalavimą iškeldinti atsakovą iš nurodytų patalpų. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad pagal nurodyto rūsio patalpų plano duomenis į patalpas, pažymėtas plane indeksais (duomenys neskelbtini), turi būti patenkama pro durų angas, įrengtas iš koridoriaus, esančio bendro naudojimo patalpose, o angos šiuo metu yra užmūrytos (įrodymų, patvirtinančių, kad ne atsakovas užmūrijo angas, nepateikta (CPK 178 straipsnis), siekdamas užtikrinti ir kitų bendraturčių galimybę naudotis ginčo patalpomis, pagrįstai tenkino Bendrijos prašymą įpareigoti atsakovą pašalinti jo neteisėtų veiksmų padarinius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgdamas į CPK 94 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsakovo vertinimu, ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė du turtinius reikalavimus: dėl 2 594,15 Eur skolos priteisimo ir dėl neva atlikto 8 961 Eur remonto išlaidų įskaitymo į ieškovės (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškiniu reikalaujamą skolą, negaliojančiu, taip pat du neturtinius: dėl iškeldinimo iš rūsio patalpų ir durų angų atidengimo. Kadangi teismas iš dalies patenkino vieną turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, o kitą atmetė, taip pat patenkino du neturtinius reikalavimus, taigi, apelianto nuomone, teismas galėjo ieškovės bylinėjimosi išlaidas tenkinti daugiausiai 75 proc. Teisėjų kolegija su tokias apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs bendrą ginčo išsprendimo rezultatą, priėjo prie išvados, kad bylą laimėjo Bendrija, nes patenkinti du Bendrijos neturtiniai reikalavimai, taip pat iš esmės patenkintas turtinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra atmestas, tačiau į tai, skirstant bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgtina. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad byloje atsakovas laikėsi dviprasmiškos pozicijos dėl atlikto įskaitymo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, atsakovas nagrinėjamoje byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį (3.1.6 punktas) nurodė, kad neva sumokėjo už darbų atlikimą 8 961 Eur ir tokios išlaidos yra įskaitomos į ieškovės reikalaujamą skolos sumą, atsakovas ir jo atstovas teismui duodami paaiškinimus laikėsi pozicijos, jog teismas turi įskaityti atsakovo neva patirtas išlaidas remontui (8 961 Eur suma) į ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Pažymėtina, kad triplike atsakovas nurodė, jog įskaitymo reikalavimas nepagrįstas, nes įskaitymo nebuvo, o į bylą pateiktose atsakovo sąskaitose nurodyta nuoroda „užskaitai“. Taigi patikslinto ieškinio reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pareiškimą lėmė atsakovo procesinis elgesys ir dviprasmiška pozicija, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tokio reikalavimo atmetimas negali turėti įtakos ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimui iš atsakovo.
51. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai argumentavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tiksliai apskaičiavo priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, su kuriomis nėra pagrindo nesutikti.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Atsakovo (apelianto) V. V. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 810 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovo ieškovei.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.