Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1581-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06789-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.3; 2.1.2.4.1.2

2018 m. balandžio 30 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Ipsun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ipsun“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos sprendimų centras“ dėl sutarčių sąlygos pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Ipsun“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia Krovinio pervežimo sutartyse-užsakymuose 2016 m gegužės 18 d. Nr. IPSUN-2016-05/003, 2016 m. gegužės 24 Nr. IPSUN-2016-05/004 ir 2016 m. birželio 16 d. Nr. IPSUN-2016-06/001 numatytą arbitražinę išlygą. Atsakovė UAB „Logistikos sprendimų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu ir teigė, kad ginčas nepriskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 buvo išspręstas arbitražo pirmininkės nušalinimo klausimas. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017 iš dalies buvo panaikinta bei atnaujintas procesas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje ir atmestas reikalavimas dėl arbitražo teismo pirmininkės A. T. nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, kad ieškovė reikalavimą pripažinti negaliojančias arbitražines išlygas, pateikdama nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, iš esmės argumentavo tuo, kad yra galimas arbitražo teismo pirmininkės nešališkumas ir neobjektyvumas, o kadangi arbitražo teismo pirmininkės objektyvumo ir nušalinimo klausimas jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017, todėl ieškovės ketinimą išvengti bylos nagrinėjimo arbitražo teisme, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės inicijuodama naują civilinę bylą, kuria siekia išspręsti reikalavimą sutampantį su arbitražinės bylos nagrinėjimo dalyku, ieškovė faktiškai siekia, kitokio aplinkybių vertinimo, nei tai padaryta sprendimą priėmusio teismo. Todėl esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, įgijusiam res judicata galią, negalimas pakartotinis iš esmės tapataus ginčo nagrinėjimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė UAB ,,Ipsun“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017 išspręstas ginčas kilęs kitu pagrindu, skirtingas ieškinių dalykas ir pagrindas. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl arbitrų šališkumo. Šioje byloje ieškovas prašo įvertinti sutarties sąlygos atitikimą teisės normų reikalavimams, o neatitikus, reikalauja tokią sąlygą pripažinti niekine ir negaliojančia kaip sandorį neatitinkantį viešosios tvarkos ir geros moralės bei sandorį turintį valios trūkumų. Skiriasi tiek teisinis pagrindas, tiek dalykas, skiriasi sprendimų sukeliamos teisinės pasekmės, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktą. Reikalavimas tik iš dalies paremtas arbitro šališkumu ir priklausomumu. 2017 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1265-392/2017 atmetė atsakovės prašymą sustabdyti skundo nagrinėjimą, kol bus priimta nutartis Lietuvos apeliaciniame teisme, konstatuodamas, kad nagrinėjami klausimai nėra tiek susiję, kad negalėtų būti nagrinėjami nepriklausomai vienas nuo kito.

7.2. Teismui nutraukus bylą, ieškovės interesai ir pažeistos teisės yra neapgintos, todėl yra pagrindas konstatuoti ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Nušalinus arbitrą, nepašalintos aplinkybės buvusios ginčijamų sandorių sudarymo metu ir sąlygojančios arbitražinės išlygos pripažinimą niekine ir negaliojančia.

7.3. Ieškovė yra praradusi pasitikėjimą arbitražo, kaip alternatyvios ginčus nagrinėjančios institucijos. 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1265-392/2017 konstatuota, kad ieškovės reikalavimas dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia privalo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl arbitrų nešališkumo nurodė eilę trūkumų Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas), kurie nesudaro sąlygų užkirsti galimybes ginčą nagrinėti nešališkam ir nepriklausomam arbitrui. 2017 m. birželio 1 d. Lietuvos arbitražo teismo procedūros reglamento nauja redakcija dar labiau kelia abejonių dėl šio arbitražo veiklos skaidrumo, kadangi šalia imitacinių nepriklausomumo stoką neva šalinančių straipsnių pakeitimų arbitražo statute, tokių, kaip valdybos suformavimas, reglamento 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas priima sprendimą dėl pareikšto nušalinimo arbitrui priimdamas nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama, t. y. panaikinama šalies teisė dėl arbitro šališkumo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Atsakovė UAB „Logistikos sprendimų centras“ atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Lietuvos arbitražo teismas be atsakovės pateikto reikalavimo ieškovei arbitražo byloje turės išspręsti ir ginčo arbitruotinumo klausimą, kurį arbitražo byloje yra iškėlęs būtent pati ieškovė. Esant nagrinėjamoje ir anksčiau nei šią bylą pradėtoje arbitražo byloje Nr. 1-1912016 sprendžiamiems klausimams tiek dėl šalių tarpusavio įsiskolinimų, tiek dėl ginčo teismingumo arbitražui. Analogiški klausimai negali būti sprendžiami šioje vėliau pradėtoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, ir šioje dalyje priėmus naują sprendimą – atnaujintas procesas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017, procesas Vilniaus apygardos teisme dėl arbitro nušalinimo/nenušalinimo Lietuvos arbitražo teismo arbitražo byloje Nr. 1-19/2016, kurioje sprendžiamas ir šalių arbitražo išlygos galiojimo klausimas, yra tęsiamas, tačiau teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme šiam klausimui išnagrinėti dar nėra paskirtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad kai jau yra pradėtas arbitražo procesas, teismas, kuriam po arbitražo proceso pradžios (o būtent taip yra šiuo atveju) yra pateikiamas ieškinys dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jei jis yra priimamas – palikti ieškinį nenagrinėtu. Kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos, o arbitražinės išlygos autonomiškumas reiškia, kad arbitražo teismui pagal savo kompetenciją nusprendus, kad sutartis, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga, yra niekinė, arbitražinė išlyga yra išsaugoma, nes dėl pagrindinės sutarties negaliojimo ji automatiškai nėra pripažįstama negaliojančia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos. Tiek arbitražo byloje Nr. 1-19/2016 (kuri nėra užbaigta iki šiol) yra sprendžiamas, tiek šioje byloje neteisėtai ieškovės buvo bandytas lygiagrečiai/pakartotinai spręsti tas pats tarp šalių sudarytų arbitražo išlygų galiojimo klausimas. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės atvirai deklaruoja savo siekį neteisėtai išvengti šalių tarpusavio ginčų nagrinėjimo šalių sutartu būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla. Taip pat pažymėtina, kad šalys apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose vis dar kelia abejones dėl ginčo teismingumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo teismingumo šioje byloje nepasisako, nes tai ne tik nėra apeliacijos dalykas, bet ir dėl to, jog tai, kad bendrosios kompetencijos teismas privalo nagrinėti bylą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, buvo pasisakyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1265-392/2017.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu – kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-494/2010 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas ieškinio tapatumą vertino, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė reikalavimą pripažinti negaliojančias arbitražines išlygas, pateikė nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, iš esmės argumentuojant tuo, kad yra galimas arbitražo teismo pirmininkės nešališkumas ir neobjektyvumas, o arbitražo teismo pirmininkės objektyvumo ir nušalinimo klausimas jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017, todėl ieškovės ketinimą išvengti bylos nagrinėjimo arbitražo teisme, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu. Taigi, iš tokios pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies darytina išvada, kad teismas konstatavo tapatų ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio pagrindą šioje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017, o kitų dviejų elementų (šalių ir ieškinio dalyko) sutapties apskritai neanalizavo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo byloje pagal UAB „Ipsun“ prašymą dėl Lietuvos arbitražo pirmininkės dr. A.T. ir arbitro R. K. nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo, bei ex officio konstatavimo, jog nešališkas nepriklausomas ginčų tarp UAB „Ipsun“ ir UAB „Logistikos sprendimų centras“ nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme yra neįmanomas. Taigi, iš esmės, minėtoje civilinėje bylose buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl arbitrų nušalinimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl sutarties sąlygos, susijusios su arbitražine išlyga, pripažinimo niekine ir negaliojančia dėl jos prieštaravimo viešajai tvarkai bei sudarytos dėl apgaulės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju dalis faktinio pobūdžio aplinkybių, kuriomis remdamasi ieškovė suformulavo savo materialinį teisinį reikalavimą, sutampa su ankstesnėje byloje nagrinėtomis (dėl arbitrų šališkumo), tačiau to nepakanka tapataus ieškinio konstatavimui, kadangi turi būti tapatus ir materialinis teisinis reikalavimas, ko nagrinėjamu atveju nėra. Sutiktina su apeliantės nurodytais argumentais, jog šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nutraukti bylą pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovės požiūriu į arbitražus, teisės aktų, reglamentuojančių institucijos veiklą, pakeitimo vertinimu, teismas nepasisako, nes nagrinėjamu atveju šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo ir šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.