- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3069-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06789-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Ipsun“
- Atsakovas
- UAB „Logistikos sprendimų centras“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ipsun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ipsun“ ieškinį atsakovei UAB „Logistikos sprendimų centras“ dėl sutarčių sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia: 2016 m. gegužės 18 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/003; 2016-05-24 Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/004 bei 2016 m. birželio 16 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-06/001 IV straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad „Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar kitų tarp šalių sudarytų sutarčių ir susijęs su šiomis sutartimis, jų pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme (juridinio asmens kodas 302473236) pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamentą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi. Arbitražinis nagrinėjimas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Arbitražinis teismas vadovausis Ženevos 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)“ niekine ir negaliojančia“.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2016 m. gegužės ir birželio mėnesį sudarė kelias Krovinio pervežimo sutartis – užsakymus (toliau – Sutartys), kurių pagrindu ieškovė teikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas). Atsakovė parengė sutarčių - užsakymų formas ir pateikė ieškovei. Sutartyse yra numatyta sąlyga, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar kitų tarp šalių sudarytų sutarčių ir susijęs su jomis, jų pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme. Atsakovė yra susijusi su advokatų kontora „ZETA LAW“, su kuria atsakovės akcininkas UAB „Prekuva“, yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį. Atsakovės akcininkas bei vadovas A. B. nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos dirbo UAB „Vox Juris“, kuri, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. 2-1395/2012), yra susijusi su minėta advokatų kontora „ZETA LAW“ ir veikė tuo pačiu adresu – Ukmergės g. 222, Vilniuje. Atsakovo akcininkas A. B. bei akcininko UAB „Prekuva“ vadovas ir akcininkas A. B., socialiniuose tinkluose bendrauja su advokatų kontoros „ZETA LAW“ vadovaujančiu partneriu V. S. ir yra sukūręs socialinę grupę „Mūsų reikalai“. A. B. socialiniame tinkle draugauja su Lietuvos arbitražo teismo pirmininke dr. A. T.. Ieškovės nuomone, tik dėl savo sąsajų su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais ir pirmininke, atsakovė į Sutartis su ieškove įtraukė arbitražinę išlygą dėl ginčų sprendimo Lietuvos arbitražo teisme, iš anksto tikėdamasi, kad kilę ginčai galės būti sprendžiami jai palankiu būdu. Sutarčių IV straipsnio „Papildomos sąlygos“ 5 punkto sąlyga turi būti pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta apgaulės įtakoje, nes dėl ginčijamos sąlygos, ieškovė buvo sąmoningai suklaidinta atsakovės, kad ginčus nagrinėjanti institucija užtikrins nešališką ir objektyvų ginčo nagrinėjimą. Taip pat buvo nuslėpta esminė aplinkybė, kad atsakovė yra susijusi su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais ir pirmininke. Be to, ginčijama sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos arbitražo teisme arbitražo byloje Nr. 1-19/2016 yra nagrinėjamas atsakovės ieškinys ieškovei, kurio dalykas apima ieškovės šioje byloje pateiktą reikalavimą, nes šioje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti tariamo įsiskolinimo sumas, kurias atsakovė yra vienašališkai įskaičiusi (kas yra vienas iš teisėtų atsiskaitymo būdų) užskaitant ieškovės skolą atsakovei pagal jai paskaičiuotą, remiantis tarpusavio sutartimi (kurioje yra arbitražo išlyga), baudą. Analogiški klausimai negali būti sprendžiami šioje, vėliau pradėtoje byloje. Kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus. Bet kuriuo atveju, procesinė galimybė, esant tarp šalių sudarytai arbitražo išlygai bei esant vykstančiam arbitražo procesui arbitražo byloje Nr. 1-19/2016 (kuriame nagrinėjamas ir ginčo arbitruotinumo klausimas), bendros kompetencijos teisme nagrinėti tarpusavio įsiskolinimų pagal Sutartį, kurioje yra arbitražo išlyga, klausimą ar arbitražo išlygos galiojimo klausimą, neegzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Lietuvos arbitražo teismas būtų sprendęs klausimą dėl savo jurisdikcijos nagrinėti ginčą ir dėl arbitražinio susitarimo galiojimo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką teismas neturėtų spręsti klausimo dėl arbitražinės išlygos galiojimo, kol šio klausimo neišnagrinėjo pats Lietuvos arbitražo teismas. Be to, ieškovė, nesutikdama su Lietuvos arbitražo teismo priimtu sprendimu dėl arbitražinės išlygos galiojimo, savo teisę gali ginti pasinaudodama įstatymuose nustatyta arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka (KAĮ 50 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, kuri su Sutartyse įtvirtinta arbitražine išlyga iš esmės nesutinka tik todėl, kad jos manymu, arbitražo teismas ir jo pirmininkė nėra nešališki, turi teisę pasinaudoti arbitro nušalinimo institutu, įtvirtintu Komercinio arbitražo įstatymo 15 ir 16 straipsniuose.
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sudarytose Sutartyse šalys yra įvirtinusios arbitražinę išlygą, kuri yra galiojanti, bei į teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, ieškovės ieškinys paliekamas nenagrinėtu, ieškovei išaiškinant, kad reikalavimą dėl arbitražinės išlygos negaliojimo jis turi reikšti arbitražo teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
7.1. Nutartis yra analogiška Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-03-10 priimtai nutarčiai, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1265-392/2017. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje yra konstatavęs, kad Lietuvos arbitražo teisme nėra sprendžiamas klausimas dėl ginčijamos sutarčių sąlygos pripažinimo negaliojančia. Lietuvos arbitražo teisme yra pradėta byla Nr. 1-19/2016 pagal UAB „Logistikos sprendimų centras“ ieškinį UAB „IPSUN“ dėl baudos pagal sutartis priteisimo, taigi, jei viena iš šalių kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tai bendrosios kompetencijos teismas privalo nagrinėti bylą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Teismas taip pat pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu tai, kad arbitražinis susitarimas yra ginčijamas arbitražo teismo šališkumo ir priklausomumo pagrindu, todėl laikantis taisyklės, kad niekas negali būti teisėju savo byloje, bylos nagrinėjimo kompetencijos klausimus turėtų spręsti teismas.
7.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017 konstatavo, kad tiek paskirtas Lietuvos arbitražo teismo arbitras, tiek ir jo pirmininkė, skirianti arbitrus, neatitinka nepriklausomumo standarto, todėl ginčas tarp šalių nenagrinėtinas Lietuvos arbitražo teisme.
7.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas pirma turi kreiptis į arbitražą, o jei kyla abejonės dėl arbitro šališkumo, tai turi teisę pasinaudoti arbitro nušalinimo institutu, įtvirtintu Komercinio arbitražo įstatymo 15 ir 16 str. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis jau yra konstatuotas arbitro ir arbitražo pirmininkės priklausomumas ir šališkumas, kas sąlygoja akivaizdų pažeidimą ieškovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, jei ginčas būtų nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme.
7.4. Ieškovės reikalavimas dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia privalo būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, kad arbitražinis susitarimas ginčijamas dėl arbitražo teismo šališkumo ir priklausomumo. Lietuvos arbitražo teismo šališkumas bei priklausomumas iki šiol nėra ir negali būti pašalintas, dėl ko nėra pagrindo vadovautis LR Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Šią poziciją yra išdėstęs ir Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartyje c. b. e2S-1265-392/2017, kuria panaikino Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-03-10 nutartį, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu tuo pačiu LR Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. pagrindu.
7.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi nutartimi ieškovei yra užkertamas kelias pasinaudoti teise į teisminę gynybą bei ginčyti arbitražinį susitarimą teismine tvarka, įsiteisėjusiais teismų sprendimais esant konstatuotam faktui, kad alternatyvioje ginčų sprendimo institucijoje – Lietuvos arbitražo teisme – ieškovės pareikšto reikalavimo nagrinėjimas yra neįmanomas dėl šio arbitražo šališkumo ir priklausomumo. Panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, ieškovės nuomone, byla paskirtina nagrinėti iš naujo kitam Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjui, kadangi aukščiau šiame atskirajame skunde išdėstytos šios bylos faktinės aplinkybės (priimamų procesinių sprendimų seka ir motyvai), leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu ir objektyvumu.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 str. 2 dalies 6 punktas), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja po bylos iškėlimo – teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia ir niekine sutarčių sąlygą, kuria numatyta arbitražinė išlyga. Ieškovė argumentuoja tuo, kad atsakovė yra susijusi su advokatų kontora „Zeta law“, su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais ir pirmininke, todėl arbitražo teisme negalimas nešališkas ir objektyvus bylos nagrinėjimas, juolab, kad sutarties tekstą ruošė atsakovė.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi buvo palikęs ieškinį nenagrinėtu tuo pagrindu, kad ieškovė ir atsakovė susitarė tarpusavio ginčus spręsti arbitraže ir Lietuvos arbitražo teisme tarp šalių yra pradėta byla Nr. 1-19/2016 pagal UAB „Logistikos sprendimų centras“ ieškinį UAB „IPSUN“ dėl baudos pagal sutartis priteisimo. Šioje byloje teismas sprendė, kad jau yra pradėtas arbitražinis procesas, todėl teismas neturi jurisdikcijos spręsti klausimo dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, nes tai yra arbitražinio teismo kompetencija. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį ir konstatavo, kad Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Jei viena iš šalių kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tai bendrosios kompetencijos teismas privalo nagrinėti bylą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu tai, kad arbitražinis susitarimas yra ginčijamas arbitražo teismo šališkumo ir priklausomumo pagrindu, todėl laikantis taisyklės, kad niekas negali būti teisėju savo byloje, bylos nagrinėjimo kompetencijos klausimus turėtų spręsti teismas.
14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo byloje pagal UAB „Ipsun“ prašymą dėl Lietuvos arbitražo pirmininkės dr. A. T. ir arbitro R. K. nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo, kur teismas sprendė, jog nešališkas nepriklausomas ginčų tarp UAB „Ipsun“ ir UAB „Logistikos sprendimų centras“ nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme yra neįmanomas. Lietuvos Apeliacinis teismas nurodė, kad Komercinio arbitražo įstatyme numatyta arbitražo teismo teisė priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą ar priimti nutartį nutraukti arbitražinį nagrinėjimą (KAĮ 19 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai), todėl konstatavus, kad dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko šališkumo bylos nagrinėjimas arbitražo teisme nėra galimas, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
15. CPK 18 str. įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Šioje byloje jau buvo sprendžiamas teismingumo klausimas CPK 296 str. 1 d. 9 p. pagrindu ir pirmosios instancijos teismui palikus ieškinį nenagrinėtu apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad bylą pagal ieškinį dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu privalo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Vilniaus miesto apylinkės teismas CPK 18 str. nuostata ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi nesivadovavo ir neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį, kurioje konstatuotas arbitražo šališkumas ieškovės atžvilgiu, todėl nepagrįstai nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
16. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, byla paskirtina nagrinėti iš naujo kitam Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui, kadangi teisėjos atlikti procesiniai veiksmai šioje byloje leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu ir objektyvumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, negali išeiti už šios bylos ribų ir pasisakyti dėl teisėjos šališkumo ar nešališkumo. Kaip vienas iš minėtos teisės į nešališką teismą užtikrinimo civiliniame procese pagrindų yra CPK 66 straipsnyje reglamentuota proceso šalies teisė pareikšti nušalinimą. Jei ieškovė mano, kad teisėja yra vienos iš šalių atžvilgiu šališka ar nagrinėjant bylą egzistuoja pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, tuomet ieškovė turi teisę pareikšti nušalinimą nagrinėjančiai bylą teisėjai Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne apeliacinės instancijos teismui nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.