Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-158-466/2025 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovo D. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bankas, AS, veikiantis per „(duomenys neskelbtini)“ banko, AS, skyrių Lietuvoje, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du vaikus K. K., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir L. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-158-466/2025 ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo priteistas 355 Eur išlaikymas nepilnametei šalių dukrai, nustatyta nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteista 16 600 Eur kompensacija už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; iš atsakovo ieškovei priteista 7 325,49 Eur kompensaciją už pensijų fonde sukauptas lėšas; iš atsakovo ieškovei priteista 3 600 Eur kompensaciją už automobilį „(duomenys neskelbtini)“; ieškovei priteista 2 512,72 Eur kompensacija už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą dėl padarytų administracinių nusižengimų ir sumokėtų sumų atsakovo baudžiamojoje byloje. Iš ieškovės atsakovui priteista 10 600 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; atsakovui priteista 10 062,23 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę kreditinių įsipareigojimų dalį; atsakovui priteista 2 603,51 Eur kompensacija už pensijų fonde sukauptas lėšas ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 7 133 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1335-794/2025 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą – nutarė priteisti iš ieškovės 33 450 Eur kompensaciją atsakovui. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 243,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir atitinkamai iš atsakovo priteisė ieškovei 1 218 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atlikus įskaitymą, ieškovė turi sumokėti atsakovui 7 969,76 Eur kompensaciją. Šalys paminėtos sumos neginčija.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei ir asmenims A. K., I. S. asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir asmenims A. K., I. S. asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys adresu (duomenys neskelbtini).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

22. Iš byloje esančio išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), matyti, kad atsakovo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. gautas darbo pajamas sudarė 61 228,12 Eur. Tai sudaro vidutiniškai apie 5 103,19 Eur per mėnesį. Per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. (trys mėnesiai) atsakovas gavo 23 960,60 Eur darbo užmokesčio. Bendrai per visą laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. ieškovės gautos darbo pajamos sudaro 46 115,76 Eur.

23. Iš VSDFV išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. gavo 37 188,10 Eur dydžio darbo užmokesčio pajamas. Tai sudaro vidutiniškai apie 3 099,01 Eur per mėnesį. Per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. (trys mėnesiai) ieškovė gavo 8 927,66 Eur darbo užmokesčio. Bendrai per visą laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. atsakovo gautos darbo pajamos sudaro 85 188,84 Eur. Iš pažymos apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. matyti, kad ieškovės atskaičius privalomus mokėjimus pajamos iš darbinės veiklos buvo 9 840,33 Eur.

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria suteikė 396 000 Lt (113 540,87 Eur) dydžio kreditą. Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje nurodytas kredito grąžinimo terminas yra iki 2041 m. gegužės 31 d. Pagal įmokų mokėjimo grafiką mokama suma per mėnesį pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 420,76 Eur.

25. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nusprendė priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (bendra vertė 226 000 Eur). Taip pat teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendimu nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas prieš kreditorių „(duomenys neskelbtini)“, AS, pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditinį įsipareigojimą asmeniškai vykdo ieškovė.

26. Nustatyta, kad atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendimu asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 99 100 Eur) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 85 000 Eur). Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas prieš kreditorių AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditinį įsipareigojimą asmeniškai vykdo atsakovas. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas prieš kreditorę AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariais skolininkais, tačiau vidiniame santykyje kreditinį įsipareigojimą asmeniškai vykdo atsakovas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

28. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde dėsto argumentus, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė apie tai, kad ieškovė gauna nuolatines darbo pajamas ir turi pakankamai asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Teigia, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi atsakovui sumokėti visą kompensaciją iš karto. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie turimas santaupas banko sąskaitose, pajamų ir turto deklaracijų ir pan., t. y. įrodymų, leisiančių visapusiškai ir objektyviai įvertinti jos turtinę padėtį.

29. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK18 straipsnis).

30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

31. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

32. Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022, 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024).

33. Be to, nepagrįsti apelianto teiginiai, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių visapusiškai ir objektyviai įvertinti ieškovės turtinę padėtį. Priešingai – byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį (VSDFV informacija), taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtinantys ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimą turtą. Šių duomenų pakanka tam, kad būtų galima nustatyti ieškovės turtinę padėtį ir spręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrįstumo.

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pagal teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistas vienbutis gyvenamasis namas ir žemės sklypas (bendra vertė – 226 000 Eur), tačiau kartu nustatyta, kad ji yra solidari skolininkė su atsakovu pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2846-06IL, kuria suteikta 396 000 Lt (113 540,87 Eur) kredito suma. Nors prievolė bankui yra solidari, vidiniame santykyje įsipareigojimą vykdo ieškovė viena, todėl būtent šis turtas yra tiesiogiai susietas su ilgalaike kredito našta. Kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2041 m. gegužės 31 d., o mėnesinė įmoka pagal grafiką siekia 420,76 Eur, todėl ieškovės disponuojamos pajamos yra periodiškai mažinamos nustatytu dydžiu.

35. Atsakovui teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimu priteisti du butai, kurių vertė yra 99 100 Eur ir 85 000 Eur. Atsakovas ir ieškovė taip pat yra solidariai įsipareigoję kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nustatyta, kad vidiniame santykyje kredito prievolę asmeniškai vykdo atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad bendra šio turto vertė siekia 184 100 Eur, o turto pobūdis (du butai) suteikia galimybę gauti papildomų pajamų, pavyzdžiui nuomoti kurį nors iš jų, be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso ½ dalis žemės sklypo, todėl atsakovo turtinė padėtis yra gera.

36. Pagal VSDFV duomenis, nustatyta, kad ieškovės 2023 m. darbo pajamos sudarė 37 188,10 Eur (vidutiniškai 3 099,01 Eur per mėnesį), o 2024 m. sausio–kovo mėn. laikotarpiu – 8 927,66 Eur. Atsakovo per tą patį 2023 m. laikotarpį gautos pajamos siekė 61 228,12 Eur (vidutiniškai 5 103,19 Eur per mėnesį), o 2024 m. pirmąjį ketvirtį – 23 960,60 Eur. Tai reiškia, kad per palyginamą 15 mėnesių laikotarpį atsakovo pajamos sudarė 85 188,84 Eur, o ieškovės – 46 115,76 Eur, t. y. atsakovas uždirbo beveik dvigubai daugiau. Nors ieškovė pateikė duomenis, kad jos darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. buvo 9 840,33 Eur, tačiau tai nepaneigia anksčiau nustatyto pajamų disproporcijos fakto. Šie duomenys tik patvirtina, kad ieškovė ir toliau gauna stabilias, tačiau vidutiniu dydžiu iš esmės nuo ankstesnių metų reikšmingai nesiskiriančias pajamas. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo gautas pajamas 2025 m., nėra pagrindo padaryti išvadą, jog jo pajamos yra tapusios mažesnės. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, gaudamas didesnes pajamas, objektyviai turi didesnes galimybes disponuoti laisvomis lėšomis po būtinųjų mokėjimų atlikimo. Tuo tarpu ieškovės pajamos, nors ir pastovios, iš esmės yra mažesnės, dar papildomai ribojamos ilgalaikio kredito įsipareigojimų, todėl jos disponuojamų lėšų kiekis po mėnesinių būtinųjų įmokų yra žymiai mažesnis.

37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turi paveldėto turto – žemės sklypų ir 1/3 dalių pastatų, tačiau byloje nėra duomenų, kad iš šio turto būtų gaunamos pajamos, pavyzdžiui, ieškovė jį nuomotų ir pan. Nustatyta, kad paveldėtos žemės sklypai naudojami kartu su kitais bendraturčiais, todėl jų realizavimas ar įkeitimas reikalautų bendraturčių sutikimo. Tokia aplinkybė paneigia apelianto teiginį, kad ieškovė galėtų iš karto su juo atsiskaityti.

38. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė viena augina nepilnametę dukterį, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nors atsakovas šalių nepilnametei dukrai teikia 355 Eur išlaikymą per mėnesį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ieškovė lygiai tokia pačia 355 Eur dalimi turi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ši aplinkybė taip pat turi reikšmės vertinant realias ieškovės mėnesines išlaidas, nes išlaikymo dalis iš gaunamų mėnesio pajamų tenka vaikui. Be to, ieškovė taip pat papildomai prisideda ir prie šalių pilnamečio vaiko išlaikymo. Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad šalių pilnametis sūnus dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl jo papildomai išlaikyti nereikia, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių pilnametis sūnus iš tiesų dirba, gauna pajamas ir gali visiškai savarankiškai tenkinti savo poreikius. Atsakovas, teigdamas priešingai, nepateikė jokių įrodymų – nei apie šalių sūnaus darbovietę, nei apie gaunamų pajamų dydį, nei apie tai, kad ieškovės teikiama parama sūnui yra nereikalinga (CPK 178 straipsnis).

39. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos yra mažesnės, ieškovė turi įsipareigojimų kredito įstaigai, dalį gautų pajamų ji skiria vaikų išlaikymui, nekilnojamojo turto išlaikymui ir kitoms reikmėms, o atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra didesnės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės paneigia apelianto teiginį, jog ieškovė yra finansiškai pajėgi iš karto atsiskaityti visa 7 325,49 Eur suma su atsakovu ar kad jos turtinė padėtis leidžia tai padaryti be neigiamų pasekmių jos ir vaikų gyvenimo sąlygoms. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė 24 mėnesių laikotarpiui išdėstyti iš ieškovės atsakovui teismų sprendimais priteistos sumos mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

40. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad jis iš anksto negalėjo numatyti tokios bylos baigties, todėl neturėjo galimybės pateikti teismui reikalavimo dėl prašomų priteisti 5 procentų palūkanų. Ieškovė siekia išdėstyti mokėjimą beveik dvejiems metams be palūkanų, o tai yra nepagrįsta ir nesąžininga atsakovo atžvilgiu.

41. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad jis negalėjo numatyti bylos išnagrinėjimo rezultato ir dėl to nepateikė teismui prašymo dėl 5 procentų kompensuojamųjų palūkanų CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, yra nepakankami. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas – teismas nagrinėja civilinę bylą tik dėl tų reikalavimų, kuriuos pateikia šalys bylos nagrinėjimo metu civilinio proceso nustatyta tvarka ir terminais (CPK 13 straipsnis). Atsakovas šioje byloje teikė priešieškinį ir turėjo procesinę galimybę kartu su reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo prašyti priteisti ir 5 procentų kompensuojamąsias palūkanas nuo ieškovei tenkančios mokėtinos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas, spręsdamas teismo sprendimo išdėstymo klausimą, negali išeiti už klausimo ribų, t. y. kaip šiuo atveju negali, išdėstydamas ieškovei mokėjimus, nustatyti (tai reiškia papildomai priteisti) 5 procentų metines palūkanas už mokamą sumą, nes byla yra jau išnagrinėta ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įvertinęs tai kas aptarta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas pasisakydamas dėl atsakovo prašomų priteisti 5 procentų palūkanų.

43. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas, atsižvelgė tik į ieškovės interesus. Mano, kad šiuos argumentus patvirtina tai, kad buvo patenkinti beveik visi ieškovės ieškinio reikalavimai, kaip ir prašymas dėl teismo sprendimais priteistų sumų išdėstymo.

44. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pabrėžiama, kad teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją.

45. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas teisėjo nušalinimo institutas. Tuo atveju, kai aplinkybės, kuriomis grindžiamas teiginys apie teisėjų šališkumą, suinteresuotam asmeniui buvo žinomos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau suinteresuotas asmuo, turėdamas teisę ir galimybę reikšti nušalinimą teisėjams, nepasinaudojo šia teise, tai suponuoja išvadą, jog pats suinteresuotas asmuo nevertino, jog jo teisė į nešališką teismą buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 34 punktas).

46. Akcentuotina, kad apeliantas byloje nušalinimų teismo sudėčiai nepareiškė, todėl vien subjektyvūs atskirojo skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas patenkino beveik visus ieškovės ieškinio reikalavimus, kaip ir prašymą dėl teismo sprendimais priteistų sumų išdėstymo, todėl neva buvo šališkas, patys savaime nepatvirtina, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pažymėtina, kad bylos išsprendimo rezultatas savaime nėra teisėjo šališkumo įrodymas. Apeliantas nepateikė konkrečių duomenų ar įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą ar kad susiklosčiusios teisminio proceso aplinkybės objektyviai keltų pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo. Įvertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo dėstomais atskirojo skundo argumentais dėl teisėjo šališkumo, todėl laiko juos nepagrįstais.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

48. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

50. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad ji patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 1 210 Eur. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2025 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 634 ir 2025 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas.

51. Įvertinus 2025 m. rugpjūčio 19 d. susitarimo turinį nustatyta, kad advokatų profesinė bendrija ,,Baltic Lex“, atstovaujama vadovaujančio partnerio advokato M. K., kuris yra ieškovės atstovas šioje byloje, sudarė susitarimą su ieškove dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas, kuris yra neatskiriama 2025 m. rugpjūčio 6 d. teisinių paslaugų sutarties dalis ir kuriuo šalys susitaria mokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagal profesinės bendrijos klientui pateiktą 2025 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitą atidėti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

53. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos įvertinus jų dydžio pagrįstumą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2025 m. II ketvirtis – bruto 2 387 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 954,80 Eur (0,4 x 2 387 Eur). Šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, mažintinos iki maksimalaus 954,80 Eur priteistino dydžio, kuris yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 954,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovei K. K. 954,80 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.