- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2-56-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00102-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“
- Ieškovas
- Estijos Respublikoje registruotos OU Unico Invest Group
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikoje registruotos OU Unico Invest Group ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kompleksinė statyba“ dėl avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė OU Unico Invest Group kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kompleksinė statyba“, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 21 551,58 Eur avansą, 28 419,08 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei OU Unico Invest Group iš atsakovės UAB „Kompleksinė statyba” 21 551,58 Eur avansą, 28 419,08 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 49 970,66 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 053 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. 2023 m. lapkričio 20 d. atsakovė UAB „Kompleksinė statyba“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2021 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei panaikinti 2021 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1658-430/2021 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes apie jai iškeltą civilinę bylą nežinojo, kadangi jokių procesinių dokumentų faktiškai negavo. Apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2023 m. spalio 31 d., gavusi dokumentus apie vykusį teismo procesą.
4. Atsakovė pažymėjo, kad iš teismo pašto siuntų lydraščių matyti, jog visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami UAB „Kompleksinė statyba“ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat dokumentai buvo išsiųsti UAB „Kompleksinė statyba“ vadovo R. J. viešame registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė procesinių dokumentų priimti negalėjo, kadangi atsakovės vadovas, kuris vienintelis turi galimybę lankytis juridinio asmens registruotoje buveinėje, darbo reikalais buvo išvykęs į užsienį ((duomenys neskelbtini)) nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d., kuomet grįžo į Lietuvą. Teismo proceso metu atsakovės vadovas Lietuvoje negyveno ir nesilankė. Atsižvelgiant į UAB „Kompleksinė statyba“ veiklos specifiką, kitų darbuotojų civilinės bylos nagrinėjimo metu įmonėje nebuvo, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie darbuotojus. Atsakovė buvo įdarbinusi I. S., kuriai buvo išduota prokūra, tačiau kaip matyti iš viešai prieinamų Valstybės įmonės Registrų Centro duomenų, prašymas dėl prokūros išregistravimo buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. Darbo santykiai su I. S. buvo nutraukti 2019 metais.
5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme ieškovės ieškinys gautas 2021 m. sausio 27 d., taigi akivaizdu, jog nuo pat teismo proceso pradžios vienintelis juridinio asmens darbuotojas buvo R. J., kuris kartu yra ir įmonės vadovas. Įmonės vadovui dėl objektyvių priežasčių negalėjus atvykti atsakovės buveinės adresu, procesiniai dokumentai objektyviai negalėjo būti įteikti ir pačiai atsakovei. Dėl nurodytų priežasčių susiklostė situacija, dėl kurios atsakovė negavo (negalėjo priimti) procesinių dokumentų ir laiku negalėjo pateikti atsiliepimo į jai pareikštą nepagrįstą ieškinį. Šias atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis atsakovė prašė teismo įvertinti kaip labai svarbias ir objektyvias peržiūrint priimtą sprendimą už akių.
6. Atsakovės manymu, byloje nebuvo procesinių prielaidų teismui priimti sprendimą už akių. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo laikomi įteiktais paliekant juos deklaruotu buveinės adresu, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Tačiau pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo įteiktas. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Todėl įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus.
7. Pasak atsakovės, teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus UAB „Kompleksinė statyba“, dėl to nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek ir apie bylos nagrinėjimą teisme. Teismas nepasinaudojo kitais atsakovės kontaktais ir viešai prieinamais duomenimis. Nurodė, kad https://rekvizitai.vz.lt/ yra nurodyti kiti atsakovės kontaktiniai duomenys – mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), taip pat su atsakove galima susisiekti viešai pateikiamu elektroniniu paštu, tačiau elektroninių įteikimo priemonių teismas neišnaudojo, telefonu nesusisiekė. Atsakovės kontaktiniai duomenys buvo žinomi ir pačiai ieškovei, su kuria vyko intensyvus bendravimas sandorio sudarymo metu. Tačiau teismas nenustatė ieškovei termino patikslinti atsakovės kontaktinius duomenis, nebuvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl dokumentų įteikimo per antstolį ar kuratoriaus paskyrimo. Šios aplinkybės, atsakovės nuomone, vertintinos kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas. Atsakovė, sužinojusi apie jai iškeltą civilinę bylą, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių kopijos pateikimo, kurią gavo 2023 m. spalio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
9. Teismas nustatė, kad antstolė N. Š. 2022 m. vasario 21 d. pateikė teismui 2022 m. vasario 18 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodyta, jog patvarkymas išsiųstas taip pat ir atsakovei UAB „Kompleksinė statyba“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas grąžintas teismui visiškai įvykdžius sprendimą už akių. Atsakovės vadovas R. J. elektroniniu paštu 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą dėl bylos kopijos pateikimo. Prašymas buvo gautas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 18 d. R. J. pateikė prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. 2023 m. spalio 18 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Šalindamas prašymo trūkumus, atsakovės vadovas pateikė 2023 m. spalio 20 d. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame nurodė, kad ieškinys apmokėtas bei pateikė vykdžiusios išieškojimą antstolės 2023 m. vasario 18 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Visus prašymus atsakovės vadovas siuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. vasario 18 d. patvarkymą siuntė taip pat į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Vien aplinkybė, kad atsakovės vadovas teismui teikė prašymus 2023 m. rugsėjo-spalio mėnesiais ir jo nurodyta aplinkybė, jog yra apmokėjęs ieškinį leidžia daryti išvadą, kad atsakovė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo daug anksčiau nei teigiama pareiškime.
Šalies argumentai
10. Antstolė N. Š., vykdydama teismo įpareigojimą pateikti vykdomąją bylą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimui išspręsti, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: 2021 m. rugsėjo 23 d. nuo skolininko UAB „Kompleksinė statyba“ banko sąskaitos buvo nurašyti 23 578,49 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. gautas įmonės vadovo R. J. elektroninis laiškas, kuriame jis prašo sudaryti skolos mokėjimo grafiką bei leisti skolos likutį sumokėti per 4 mėnesius, 2021 m. spalio 18 d. gautas įmonės vadovo R. J. elektroninis laiškas, kuriuo jis prašo pateikti sąskaitos numerį, kur pervesti pinigines lėšas, 2021 m. spalio 19 d. R. J. įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 1 500 Eur bei mokėjimo paskirtyje nurodė, kad moka už UAB „Kompleksinė statyba“, 2021 m. gruodžio 28 d. R. J. įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 700 Eur bei mokėjimo paskirtyje nurodė, kad moka už UAB „Kompleksinė statyba“, 2022 m. sausio 4 d. gautas UAB „Kompleksinė statyba“ atstovės advokatės K. B. prašymas susipažinti su vykdomąja byla, 2022 m. sausio 12 d. advokatė K. B. susipažino su vykdomąja byla, 2022 m. sausio 17 d. advokatei elektroniniu paštu išsiųstos vykdomosios bylos kopijos (įskaitant vykdomąjį raštą).
11. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Kompleksinė statyba“ pateikė skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/01050, t. y. byloje, kuri buvo pradėta dėl šioje byloje sprendimu už akių priteistų sumų išieškojimo. Skundu atsakovė prašė atnaujinti terminą skundui pateikti, jeigu būtų laikoma, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolės 2021 m. spalio 29 d. patvarkymą dėl pranešimo apie areštuoto turto įvertinimą ir 2021 m. gruodžio 1 d. pranešimą dėl pirmųjų varžytynių, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/01050, taip pat pripažinti neteisėtomis 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusias varžytynes. Byla buvo vedama per advokatę K. B. Iš antstolės N. Š. 2021 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. S-3.5.-22-81, kuriuo ji atsisakė tenkinti skundą, teismas nustatė, kad visi dokumentai atsakovei buvo siunčiami į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) bei, kad tarp atsakovės vadovo R. J. ir antstolės laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. vyko susirašinėjimas dėl išieškomos skolos apmokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas įvertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė apie priimtą spendimą už akių sužinojo ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 28 d. Pareiškimas dėl sprendimo už akių pateiktas tik 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus trejiems metams šešiems mėnesiams po sprendimo už akių priėmimo ir beveik dvejiems metams dviem mėnesiams nuo galimo sužinojimo momento. Aplinkybė, kad atsakovė vykdė derybas dėl skolos mokėjimo dalimis bei atsakovės vadovas savanoriškai atliko mokėjimus į antstolės depozitinę sąskaitą leidžia manyti, jog sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė neginčijo. Įvertinęs tai, kad skundas dėl antstolės veiksmų buvo teikiamas advokatės, kuri taip pat susipažino su vykdomosios bylos duomenimis antstolės kontoroje, jai buvo įteiktos bylos kopijos, teismas nusprendė, kad atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis, todėl jai jos teisės buvo žinomos bei buvo perduoti duomenys iš vykdomosios bylos.
Šalies argumentai
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė duomenų, jog R. J., kaip teigiama pareiškime, 2019 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), nepateikė. Nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovės vadovas nuo 2019 m. vasario nebuvo Lietuvos Respublikoje paneigia pačios atsakovės pateikti skrydžių duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2020 m. vasario 3 d. skrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš kurio skrido į (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės vadovas buvo 2023 m. birželio 1 d., tačiau, kada atvyko į šią šalį nėra pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad atsakovei ir jos vadovui siuntė dokumentus registruose nurodytais adresais bei neturėjo pagrindo įteikinėti procesinių dokumentų internetiniuose tinklapiuose paskelbtu elektroninio pašto adresu ar telefonu. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neįrodinėjo, jog ieškinyje nurodytas adresas, kuriuo procesiniai dokumentai buvo siunčiami, nėra atsakovės buveinės adresas.
15. Teismas įvertino, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė dėl ne nuo jos valios priklausančių, objektyvių aplinkybių neturėjo galimybės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti laiku, t. y. per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, o prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą paduoti per tris mėnesius nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovės nurodytos termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių priežastys nepatvirtina, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Vien aplinkybė, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi ir asmeniškai nebuvo įteikti, įvertinus tai, kad nuo sprendimo už akių priėmimo praėjo treji metai šeši mėnesiai, byloje esant duomenų, jog atsakovei apie priimtą sprendimą už akių tapo žinoma ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 28 d., teismo sprendimui už akių esant visiškai įvykdytam, bylos duomenims paneigiant pareiškime nurodytas aplinkybes apie sužinojimo momentą, šiuo konkrečiu atveju vien remtis dokumentų neįteikimo fikcija ir dėl to atnaujinti terminą nėra teisinio pagrindo.
16. Teismo vertinimu, atnaujinus terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vien dėl procesinių dokumentų neįteikimo fikcijos, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai, sąžiningo ieškovo teisėti lūkesčiai ir susidarytų situacija, kai yra toleruojamas šalies pasyvumas bei veikimas prieš operatyvų teismo procesą, taip suteikiant atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę.
17. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad atsakovė apie jai iškeltą civilinę bylą buvo tinkamai informuota, o CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas terminas yra praleistas dėl atsakovės kaltės ir pasyvumo. Nurodė, kad nesant svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laiku paduoti, nėra pagrindo atnaujinti terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, todėl prašymas atmetamas. Atsisakęs atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teismas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė UAB „Kompleksinė statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir iš išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti atsakovei UAB „Kompleksinė statyba“ terminą pareiškimui dėl sprendimui už akių pateikti, patenkinti atsakovės UAB „Kompleksinė statyba“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Situacija, kai proceso dalyvis nebuvo tinkamai informuotas apie pradėta procesą, jam nebuvo tinkamai įteiktas teismo sprendimas, dėl to jis objektyviai negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių, turėtų būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą procesinį terminą. Nors ir susiklostė tokia procesinė situacija, kad dėl termino atnaujinimo sprendimui už akių peržiūrėti atsakovė kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laikui bei praleidusi CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, tačiau vien tas faktas, jog atsakovė nebuvo faktiškai informuota apie teismo procesą (nes procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu), sudaro teisinį pagrindą termino praleidimo priežastį laikyti svarbia.
18.2. Viso teismo proceso metu atsakovės vadovas Lietuvoje negyveno ir nesilankė, kadangi į Lietuvą grįžo tik 2023 m. rugpjūčio 25 d., tai patvirtina pateikti lėktuvo bilietai apie atsakovės vadovo 2023 m. birželio 1 d. skrydį (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. skrydį (duomenys neskelbtini). Todėl teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog atsakovės vadovas sprendimo už akių priėmimo metu negyveno Lietuvoje.
18.3. Atsakovės žinojimas apie pradėtą vykdomąją bylą, t. y. kuomet teismo sprendimas iš dalies jau buvo įvykdytas, patvirtina tik sužinojimą apie priverstinius išieškojimo veiksmus, tačiau ne apie patį teismo procesą ir priimtą sprendimą už akių. Atsakovės vadovas, būdamas užsienyje, siekdamas išvengti bendrovės žlugimo, priverstinio išvaržymo, asmeniškai už atsakovę atliko tam tikras pinigines įmokas į antstolės depozitinę sąskaitą. Atsakovės vadovas nuotoliniu būdu kreipėsi į advokatę K. B., prašydamas susipažinti su vykdomąja byla, siekiant išsamiau išsiaiškinti situaciją dėl vykdymo proceso. Atsakovė nors ir žinojo informaciją apie vykdomąją bylą, tačiau tuo metu negalėjo efektyviai ginti savo pažeistų teisių, kadangi atsakovės vadovui tuo metu gyvenant (duomenys neskelbtini), sugrįžimas į Lietuvą buvo apsunkintas (atsakovė nebūtų galėjusi tinkamai pasirūpinti atstovu, Lietuvoje likusių įrodymų surinkimu ir pateikimu teismui ir t. t.). Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, o atsakovės prašymą išnagrinėjo itin formaliai.
18.4. Teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Ši aplinkybė vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymas.
Atsiliepimas
19. Ieškovė OU Unico Invest Group pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atskirajame skunde išdėstytus teiginius, esą atsakovės vadovas apie sprendimą už akių nežinojo ar sužinojo tik 2023 m. spalio 31 d. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė ne tik žinojo apie sprendimą už akių, tačiau ir aktyviai naudojosi savo teisėmis sprendimo už akių pagrindu inicijuotoje vykdomojoje byloje. Tam tikslui atsakovė netgi pasitelkė profesionalų atstovą – advokatą.
19.2. Atsakovė apie priimtą sprendimą už akių žinojo anksčiausiai 2021 m. rugsėjo 28 d., kai ji kreipėsi į antstolę dėl sprendimu už akių priteistos skolos grąžinimo išdėstymo pagal mokėjimų grafiką.
19.3. CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad nurodytas terminas yra naikinamasis, t. y. jis negali būti atnaujinamas. Išimtiniai gali būti atvejai, jeigu nustatoma, kad bylą nagrinėjęs ir sprendimą už akių priėmęs teismas įdėjo ne visas galimas pastangas tam, kad atsakovas būtų informuotas apie procesą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad teismas dėjo visas pastangas tam, kad atsakovė būtų informuota apie bylos nagrinėjimą. Teismas net tris kartus siuntė procesinius dokumentus registruotu atsakovės buveinės adresu. Teismas taip pat siuntė procesinius dokumentus atsakovo vadovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovei turi būti taikomas ir teismo nutartimi pagrįstai buvo pritaikytas CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis 3 mėnesių terminas, kuris negali būti atnaujinamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
21. Atsakovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta netenkinti apeliantės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantės manymu, nurodytas terminas turėjo būti atnaujintas, kadangi apeliantei skirti procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti ir apeliantė, kadangi jos vadovas buvo išvykęs iš Lietuvos, nežinojo apie prieš ją pradėtą teismo procesą bei priimtą sprendimą už akių.
22. CPK 285–288 straipsniuose įtvirtintas sprendimo už akių institutas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
23. Kasacinio Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Sprendimo už akių priėmimas yra išimtis iš civiliniame procese taikomo rungimosi proceso. Šis institutas taikomas tuomet, kai šalis nesinaudoja savo teise būti išklausytai. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 26 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 28 punktas; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005).
24. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
25. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
26. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
27. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
28. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 287 straipsnyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas yra naikinamasis, todėl jam suėjus išnyksta procesinė teisė pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir toks terminas yra neatnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 34 punktas).
30. Pažymėtina ir tai, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytu naikinamuoju terminu užtikrinamas sprendimu už akių sukurtų civilinių teisinių pasekmių stabilumas ir apibrėžtumas, bylos šalims sukeliami pagrįsti lūkesčiai, kad sprendimu už akių sukurtos civilinės teisinės pasekmės nebus pakeistos (panaikintos).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (kuriame suformuluotas ir prašymas atnaujinti terminą pareiškimui pateikti) apeliantė pateikė 2023 m. lapkričio 20 d., taigi žymiai praleidusi naikinamąjį 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).
33. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – Europos Žmogaus Teisių Konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-1120/2023).
34. EŽTT praktikoje pažymima, kad bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, jog visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).
35. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų EŽTT sprendimų bylose D. ir K. prieš Turkiją, par. 80; 2015 m. spalio 15 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų EŽTT sprendimų bylose G. prieš Bulgariją, par. 42; D. ir K. prieš Turkiją, par. 87, 106; A. prieš Slovėniją, par. 58).
36. Kadangi apeliantė ginčija procesinių dokumentų įteikimo jai tinkamumą, vertintina, ar apeliantė buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą bei byloje priimtą sprendimą už akių. Toks vertinimas reikšmingas dėl to, kad, kaip minėta, tik nustačius, jog apeliantė apie pradėtą teismo procesą buvo tinkamai informuota, jos atžvilgiu galėtų būti taikomas naikinamasis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
37. Vertinant procesinių dokumentų įteikimo apeliantei byloje tinkamumą, pažymėtina, kad bendroji procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 26 punktas).
39. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys apeliantei buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu apeliantės adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su apeliantės buveinės adresu, įregistruotu Juridinių asmenų registre. Ieškinys taip pat buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės vadovo R. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad pirmosios instancijos teismui iš oficialių viešųjų registrų buvo (turėjo būti) žinomi kiti adresai, kuriais apeliantei būtų pavykę įteikti ieškinį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
40. Apeliantė nurodė ir tai, kad jai skirtų procesinių dokumentų, siunčiant juos įstatyme nustatyta tvarka (paštu), vis tiek nebūtų pavykę įteikti, kadangi apeliantės vadovo ilgą laiko tarpą nebuvo Lietuvoje, o kitų apeliantės darbuotojų, be vadovo, bendrovėje nebuvo. Aptartos apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad net pirmosios instancijos teismui sužinojus kitą procesinių dokumentų įteikimo Lietuvoje apeliantei adresą, jie apeliantei faktiškai nebūtų įteikti, kadangi Lietuvoje nebuvo įgaliotų asmenų, kurie galėtų tokius dokumentus priimti. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo ir teisinio pagrindo apeliantės vadovo informuoti apie teismo procesą apeliantės nurodytais būdais (el. paštu ar telefonu), kadangi tokių procesinių dokumentų įteikimo būdų naudojimas civiliniame procese nenumatytas įstatyme.
41. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas)
42. Nagrinėjamu atveju, apeliantė, būdama nepasiekiama Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresu bei nepasirūpinusi, kad jai siunčiama korespondencija ją laiku pasiektų, veikė savo rizika, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to prisiėmė iš tokio neveikimo galinčius atsirasti teisinius padarinius, įskaitant būti faktiškai neinformuota apie jos atžvilgiu vykstantį teismo procesą.
43. Šios nutarties 39 punkte nurodytais adresais apeliantei procesinių dokumentų įteikti nepavykus, pirmosios instancijos teismas išsiuntė apeliantei ieškinį pakartotinai Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė jį tinkamai įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atitiko CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir buvo pagrįstai taikytas, kadangi iki taikant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą procesinių dokumentų įteikimo fikciją, pirmosios instancijos teismas išnaudojo kitus jam prieinamus informacijos šaltinius (Juridinių asmenų registro duomenis apie apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresą), siekdamas sužinoti kitus adresus, kuriais apeliantei galėtų įteikti procesinius dokumentus bei ėmėsi priemonių įteikti apeliantei ieškinį kitais CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintais būdais – apeliantės buveinės bei apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresais.
44. Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 51 punktas, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020 38 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įteikęs apeliantei ieškinį CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu procesinių dokumentų įteikimo būdu, tokiu pat būdu apeliantei tinkamai įteikė ir sprendimą už akių.
46. Pažymėtina, kad išimtinai nuo apeliantės vadovo valios priklausęs sprendimas jam, kaip vieninteliam apeliantės valdymo organui ir darbuotojui, ilgam laikui išvykti iš Lietuvos, nepasirūpinant, kad jį tinkamai ir laiku pasiektų apeliantės buveinės ir (ar) jo gyvenamosios vietos adresu siunčiama korespondencija, negali būti vertinama kaip pakankama ir pateisinama priežastis byloje apeliantei teismo siųstus procesinius dokumentus laikyti įteiktais netinkamai.
47. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės pateikti lėktuvo bilietai apie apeliantės vadovo skrydžius 2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. patvirtina tik tai, kad apeliantės vadovas nurodytomis datomis keliavo lėktuvo bilietuose nurodytais maršrutais, tačiau, skirtingai nei nurodė apeliantė, nepatvirtina faktinių aplinkybių, kad apeliantės vadovas nuo pat 2019 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. (t. y. daugiau nei 4 metus) visą šį laikotarpį buvo išvykęs iš Lietuvos ir į ją nebuvo grįžęs bei nepertraukiamai gyveno kitose valstybėse (CPK 178 straipsnis).
48. Nustačius, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie paduotą ieškinį bei byloje jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, tačiau pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė nuo sprendimo už akių priėmimo praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, pripažintina, kad apeliantė praleido neatnaujinamą CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių naikinamąjį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Apeliantei praleidus aptartą naikinamąjį terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
49. Atskirai paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės (tai, kad apeliantė vykdė teismo sprendimą už akių; 2021 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. spalio 18 d. elektroniniais laiškais apeliantės vadovas kreipėsi į sprendimą už akių vykdančią antstolę N. Š. dėl sprendimo už akių vykdymo tvarkos; nuo 2022 m. sausio 4 d. apeliantės atstovė advokatė K. B. apeliantę atstovavo dėl klausimų, susijusių su sprendimo už akių vykdymu) patvirtina tai, jog, skirtingai nei nurodė apeliantė, ji apie priimtą spendimą už akių faktiškai sužinojo ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 28 d., taigi, veikdama atidžiai ir rūpestingai turėjo ir galėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo žymiai anksčiau nei tą atliko nagrinėjamu atveju.
50. Apibendrinus išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tokio prašymo netenkino ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
51. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.