Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-881-1012/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-03
Bylos Nr.: e2-881-1012/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13336-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Jakutytė-Sungailienė
Atsakovas: J. P., N. Ž.
Advokatai: Marius Ruzas

Kategorijos

2.6.2.2Laidavimas

Civilinė byla Nr. e2-881-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13336-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2.; 2.6.16.10. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė – Sungailienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Giedrei Ulienei, atsakovės J. P. atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui, atsakovei N. Ž.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams J. P., N. Ž. įmonei „Punia“ ir N. Ž. dėl skolos ir neišpirktos (likutinės) turto vertės priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – bankrutuojanti UAB „Pijo pica“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovių J. P. ir N. Ž. įmonės „Punia“ solidariai, o iš atsakovės N. Ž. subsidiariai, ieškovo naudai 13 104,81 Eur dydžio negrąžinto turto likutinę (neišpirktą) vertę, 1 287,29 Eur negautų palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 324 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Pijo pica“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT065091 (2007-12-03), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš kliento (UAB „Pijo pica“) nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – kavinės baldų komplektą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad jis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Taip pat ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Pijo pica“ 2008 m. vasario 11 d. sudarė grįžtamojo lizingo sutartį Nr. LT069022-25 (2008-02-11) (kai turto pardavėjas ir lizingo gavėjas tas pats asmuo) (toliau – Lizingo sutartys), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš UAB „Pijo pica“ (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn turtą – kompiuterinę, muzikos ir virtuvės įrangą kartu su kavinės baldais (toliau – turtas) ir perduoti juos naudoti ir valdyti UAB „Pijo pica“ (kaip pirkėjui) su sąlyga, kad jis sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas teigė, kad jis tinkamai įvykdė įsipareigojimus, t. y. 2007 m. gruodžio d. ir 2008 m. vasario 11 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartis atitinkamai Nr. LT065091/PPS (2007-12-03) ir LT069022/PPS (2008-02-11) (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartys), pagal kurias įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį UAB „Pijo pica“ valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. UAB „Pijo pica“ įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas pagal įmokų (mokėjimų) grafiką, tačiau nuolat vėluodavo mokėti įmokas, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas su atsakove J. P. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT065091/L (2007-12-03) ir LT069022/L (2008-02-11) , o su atsakove N. Ž. įmone „Punia“ – laidavimo sutartį Nr. LT065091, LT069022, LT069024, LT069025/L-1 (2010-06-23), pagal kurias atsakovės įsipareigojo įvykdyti UAB „Pijo pica“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT065091 ir LT069022-25. Atsakovės N. Ž. subsidiarią civilinę atsakomybę grindžia CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Trečiajam asmeniui BUAB „Pijo pica“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal lizingo sutartis, ieškovas 2011 m. kovo 23 d. išsiuntė trečiajam asmeniui pretenziją Nr. 01-20-35133, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo, kad šio reikalavimo neįvykdžius, lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Trečiajam asmeniui BUAB „Pijo pica“ per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo sumokėti skolą, pastarasis, remdamasis sutarčių bendrosiomis sąlygomis, 2011 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 01-30-6341 vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą ieškovui. Trečiasis asmuo BUAB „Pijo pica“ minėto ieškovo reikalavimo neįvykdė. Ieškovas, BUAB „Pijo pica“ ir laiduotojai atsakovai J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ 2011 m. spalio 5 d. pasirašė skolos grąžinimo sutartį (toliau - Skolos grąžinimo sutartis), pagal kurią atsakovai ir BUAB „Pijo pica“ įsipareigojo nustatytais sutartyje terminais ir sąlygomis sumokėti ieškovui nepadengtą 24 234,57 Eur sumą pagal lizingo sutartis Nr. LT065091 ir Nr. LT069022-25. Skolos grąžinimo sutartis buvo sudaryta ieškovui geranoriškai sutinkant leisti BUAB „Pijo pica“ bei atsakovams dalimis sumokėti lizingo ir laidavimo sutarčių pagrindu ieškovui privalomas sumokėti sumas, tačiau įsipareigojimai pagal skolos grąžinimo sutartį taip pat nebuvo įvykdyti. Ieškovas 2015 m. lapkričio 25 d. pranešimais Nr. SL-SR/15-4397, Nr. SL-SR/15-4398 pareikalavo atsakovų iki 2015 m. gruodžio 22 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau šio savo įsipareigojimo atsakovai neįvykdė, todėl skolos grąžinimo sutartis buvo nutraukta. Pažymėjo, kad Skolos grąžinimo sutarties 4.2.4. punktas numato, jog ieškovui vienašališkai nutraukus skolos grąžinimo sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai sumokėtų visas sumas iš karto ir įvykdytų visus įsipareigojimus pagal lizingo ir laidavimo sutartis. Be to, skolos grąžinimo sutarties 6 punkte numatyta, jog netinkamai įvykdžius skolos grąžinimo sutarties sąlygas, Įsipareigojimai pagal lizingo sutartis ir laidavimo sutartis lieka galioti, o klientas ir atsakovai ir toliau atsako ieškovui pagal lizingo sutartis ir laidavimo sutartis kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai, lizingo ir laidavimo sutartyse nustatyta tvarka. Ieškovas teigia, kad jam iki šiol negrąžintas turtas pagal sutartis Nr. LT065091 ir LT069022-25, kurio bendra likutinė (neišpirkta) vertė – 13 104,81 Eur. Be to, lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 punkte nurodyta, kad klientui iš esmės pažeidus sutartį ieškovas turi teisę nutraukti sutarti, pareikalauti nedelsiant grąžinti ieškovui turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Nurodytu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y – 1 287,29 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė J. P. pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad ieškovas reikalauja neišmokėtos likutinės vertės, kuri šiuo metu sudaro, kaip nurodė ieškovas 13 104,81 Eur. Tačiau, atsakovės teigimu, ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai nesumokėjo ieškovui būtent tokios sumos, kad atsakovai turėjo prievolę, kad ši prievolė nėra pasibaigusi. Atsakovės nuomone, ieškovas turėtų pagrįsti, kad prievolės atsakovų atžvilgiu yra galiojančios, kad ieškovas nepraleido termino ieškinio atsakovams kaip laiduotojams pateikti ir pan. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepagrindė apskaičiuotų palūkanų dydžio, t. y. nurodė, kad palūkanas skaičiavo iki nutarties iškelti BUAB „Pijo pica“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau nenurodė, kada ta nutartis įsiteisėjo bei nuo kokios sumos ieškovas palūkanas skaičiavo. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė N. Ž. įmonė „Punia“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nors N. Ž. įmonė „Punia“ su ieškovu sudarė laidavimo sutartį Nr. LT065091-LT069022- LT069023-LT069024-LT069025/L-1, kuriomis įsipareigojo įvykdyti kliento - J. P. neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartis Nr. LT065091 ir Nr. LT0692-25 ir prisiėmė su šiomis sutartimis susijusius įsipareigojimus, tačiau neturėjo realios galimybės savalaikiai vykdyti savo įsipareigojimų dėl ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ kaltės, nes dėl UAB „Swedbank lizingas“ (ieškovo) darbuotojų netinkamo veikimo ar neveikimo buvo sudarytos sąlygos atsakovei J. P. nevykdyti įsipareigojimų, o N. Ž. įmonei „Punia“ – su laidavimu susijusių pareigų. Teigė, kad apie tai, kad atsakovė J. P. pažeidinėjo lizingo sutarčių sąlygas, mokėjimo grafikus, ieškovas N. Ž. įmonės „Punia“ neinformavo; neinformavo ir apie tai, kad BUAB „Pijo pica“ ieškovo iniciatyva buvo iškelta bankroto byla. Nurodė, kad pagal 2008 m. vasario 11 d. grįžtamojo lizingo sutartis Nr. LT 069022-25 BUAB „Pijo pica“ direktorė J. P., įsipareigojo (taip pat ir sutartimis Nr. LT065091-LT069022-LT069023-LT069024-LT069025) nesteigti kitų bendrovių be lizingo bendrovės sutikimo, neprisiimti kitų įsipareigojimų, nemažinti UAB „Pijo pica“ įstatinio kapitalo, nesiimti sprendimų dėl UAB „Pijo pica“ pertvarkymo ar likvidavimo, tačiau ieškovas nesidomėjo ir netikrino ar vykdomi šie reikalavimai, nenustatė pažeidimų, nors jie buvo padaryti ir apie tai neinformavo laiduotojo, kuris būtų galėjęs savalaikiai kreiptis į teismą dėl laidavimo atsisakymo nesilaikant sutarties sąlygų ar kitais būdais bandęs užkirsti kelią perduoto turto pasisavinimui, nes tik prieš keletą mėnesių iki šios bylos pradėjimo sužinojo, kad kavinės baldai, virtuvės įranga, kompiuterinė technika, programinė įranga buvo išgabenti į užsienį. Teigė, kad iš esmės neaišku, kodėl ieškovas reikalauja prisiteisti iš laiduotojo N. Ž. įmonės „Punia“ likutinę turto vertę pinigais, kai realiai tas turtas egzistuoja ir klientui neišgalint išpirkti, reikalavimas pirmiausia turėtų būti turėtų būti nukreiptas į turto grąžinimą. Ieškovas savo reikalavimo negrindė jokiais įrodymais, dokumentais, iš kurių būtų matyti reali šio turto vertė. Ieškovas nepateikė nei su ieškiniu, nei anksčiau laiduotojams duomenų, kad šio turto ieškojo, bandė jį susigrąžinti. Pažymėjo, kad ieškovas vienašališkai nusišalino nuo pareigos informuoti laiduotoją N. Ž. įmonę „Punia“ apie pinigų nemokėjimą pagal grafiką, nes iki 2015 metų gruodžio mėn. jokių pranešimų iš lizingo bendrovės apie, tai, kad UAB „Pijo pica“ nevykdo sutartinių įsipareigojimų, laiduotojas negavo, tačiau 2015 m. lapkričio mėn. gavo pranešimą iš ieškovo, kad turėtų atvykti į banką ir sumokėti pinigus, nes BUAB „Pijo pica“ ilgą laiką nemoka bankui pinigų pagal sudarytą grafiką. Banke sužino, kad BUAB „Pijo pica“ dar 2012 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, kad paskirtas administratorius, kad ieškovas įtrauktas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo finansinis reikalavimas. Šiuos duomenis nuo laiduotojo nuslėpė BUAB „Pijo pica“ direktorė J. P. ir ieškovas, kuris laiduotojo, kaip solidariai atsakingo lizingo bendrovei asmens, neinformavo apie BUAB „Pijo pica“ finansinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad tada pareikalavo, kad skolininkė J. P. grąžintų bankui įrangą jeigu negali mokėti pinigų ir nevykdo veiklos. Išsiaiškino, kad Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijoje veikusi, tačiau V. Kudirkos g. 97, Marijampolė įsteigta BUAB „Pijo pica“ jokios veiklos nevykdo, o iš ieškovo gautus picerijos įrenginius K. P. išvežė į užsienį tokiu būdu: nupirko ar įkūrė UAB „NORTH TRADE“ įmonę iš lizingo gautus picerijos įrenginius išvežė į Baltarusijos Respubliką ir perdavė Lietuvos-Baltarusijos BĮ „Jurgita“. Tokiu būdu, J. P., žinodama sutarties Nr. LT065091-LT069022-LT069023-LT069024-LT069025 reikalavimus nesteigti kitų bendrovių be lizingo bendrovės sutikimo, neprisiimti kitų įsipareigojimų, nemažinti UAB „Pijo pica“ įstatinio kapitalo, nesiimti sprendimų dėl UAB „Pijo pica“ pertvarkymo ar likvidavimo, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, išvežė į užsienį iš lizingo gautus įrenginius, tyčia nevykdė įmonės veiklos, dėl ko BUAB „Pijo pica“ buvo paskelbtas bankrotas. Suprasdama, kad leidimo vykdyti veiklą užsienyje negaus, šiuos faktus nuslėpė, o ieškovas visą sutarties laikotarpį nesidomėjo, ar vykdoma sutartis, neatliko jokių įrangos buvimo patikrinimų.

Atsakovė N. Ž. įmonė „Punia“ nurodė, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami ne 2010-06-23 laidavimo sutarties Nr. LT065091-LT069022- LT069023-LT069024-LT069025/L-1 nevykdymu, bet 2011 m. spalio 5 d. skolos grąžinimo sutartyje Nr. LT065091-LT069022- LT069023-LT069024-LT069025 nurodytomis prievolėmis, kurią ieškovas vienasmeniškai nutraukė. Vadinasi, iš negaliojančio sandorio kilti teisinėms pasekmėms pagrindo nėra. Ieškovas nurodė, kad šios skolos grąžinimo sutarties 6 punktas įsipareigojimų vykdymą nukreipia į lizingo bei laidavimo sutartis. Laidavimo sutartį su N. Ž. įmone „Punia“ ieškovas sudarė daugiau kaip prieš 5 metus (2010 m. birželio 23 d.). Šios sutarties 22 punkte nurodyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Vadinasi, buvo sudaryta terminuoto laidavimo sutartis. Pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką paskutinis mokėjimas turėjo būti atliktas 2012 m. gruodžio 30 d. Be to, ir skolos grąžinimo sutartis, nukreipianti reikalavimus atgal į lizingo ir laidavimo sutartis, nutraukta nuo 2015 m. gruodžio 23 d., tačiau naujas mokėjimų grafikas prie lizingo sutarties ir laidavimo sutarties nebuvo sudarytas. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui, laidavimas baigiasi jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Ieškinys nebuvo pareikštas per tris mėnesius nei nuo lizingo sutarties mokėjimo grafike paskutinės mokėjimo datos, nei nuo skolos grąžinimo sutarties nutraukimo, prievolės įvykdymą nukreipusio į tą pačią laidavimo sutartį. Atsakovo nuomone, laidavimo terminas baigėsi, nes paskutinės įmokos pagal lizingo sutartį prievolės terminas – 2012 m. gruodžio 30 d., o ieškinys pareikštas tik 2016 m. balandžio 15 d., t. y. praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsakovas teigė, kad laidavimo sutarčiai pasibaigus, laiduotojas N. Ž. įmonė „Punia“ neturi jokios prievolės ieškovui atlyginti skolininko veiksmais padarytą žalą. Ieškinyje ieškovas teisiniu prievolės įvykdymo pagrindu nurodė ne 2011 m. spalio 5 d. skolos grąžinimo sutartį, bet lizingo sutartį. Ieškovas sąmoningai nutyli novacijos faktą, kuris atsirado sudarius 2011 m. spalio 5 d. skolos sutartį Nr. LT065091-LT069022- LT069023-LT069024-LT069025. Atsakovo teigimu, bet kokiu atveju laidavimo sutartiniai santykiai tarp jo ir ieškovo yra nutrūkę seniai, ieškinio pateikimo terminai pasibaigę, ieškovo reikalavimas atsakovui N. Ž. įmonei „Punia“ dėl neišpirkto turto vertės pritiesimo pinigine išraiška, nepagrįstas.

Atsakovė N. Ž. rašytinio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2016‑07-25 parengiamojo posėdžio metu (garso įrašas nuo 05:36 min. iki 06:56 min.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti. Pažymėjo, kad ieškinį grindžia lizingo ir laidavimo sutartimis, o ne skolos grąžinimo sutartimi, skolos dydis įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovės J. P. atstovas pabrėžė, kad ginčo laidavimo sutartys yra pasibaigusios, todėl ieškinys atmestinas; patvirtino, kad ieškovo nurodytų pagal ginčo lizingo sutartis sumokėtų įmokų dydžio ir (ar) jų paskirstymo neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „Pijo pica“ ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“) sudarė lizingo sutartį Nr. LT065091, pagal kurią šalys sutarė, kad UAB „Pijo pica“ lizingo būdu įsigis 10 691,40 EUR vertės kavinės baldų komplektą (1 t., e. b. l. 5-10). 2010 m. birželio 23 d. šalys pasirašė sutarties priedą Nr. 4, kuriuo pakeitė palūkanų normą ir pratęsė sutarties terminą (1 t., e. b. l. 11-13). 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „Hansa lizingas“ ir individuali Ramanausko firma sudarė pirkimo- pardavimo sutartį Nr. LT065091/PPS, kuria sutarė, kad UAB „Hansa lizingas“ nupirks kavinės baldus už 43 560,00 Lt, palikdama šią įrangą naudotis UAB „Pijo pica“ (1 t., e. b. l. 14-17).

2008 m. vasario 11 d. UAB „Pijo pica“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT069022, kuria susitarė, kad UAB „Pijo pica“ lizingo būdu įgis kompiuterinę techninę ir programinę įrangą už 7 187,44 EUR (1 t., e. b. l. 18-19), susitarė dėl įmokų mokėjimo grafiko. Tą pačią dieną šalys sudarė dar tris lizingo sutartis - 2008 m. vasario 11 d. lizingo sutartį Nr. LT069023, kuria susitarė, kad UAB „Pijo pica“ lizingo būdu įgis kavinės baldus už 21 576,69 EUR (1 t., e. b. l. 20-21), susitarė dėl įmokų mokėjimo grafiko; 2008 m. vasario 11 d. lizingo sutartį Nr. LT069024, kuria susitarė, kad UAB „Pijo pica“ lizingo būdu įgis virtuvės įrangą už 28 508,75 EUR (1 t., e. b. l. 22-23), susitarė dėl įmokų mokėjimo grafiko; 2008 m. vasario 11 d. lizingo sutartį Nr. LT069025, kuria susitarė, kad UAB „Pijo pica“ lizingo būdu įgis muzikinę įrangą kavinei už 10 730,13 EUR (1 t., e. b. l. 24-29), susitarė dėl įmokų mokėjimo grafiko. 2008 m. vasario 11 d. UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Pijo pica“ sudarė pirkimo- pardavimo sutartį Nr. LT069022-5/PPS, kuria sutarė, kad UAB „Hansa lizingas“ nupirks kompiuterinę techninę ir programinę įrangą, kavinės baldus, virtuvės įrangą, muzikinę įrangą už 277 064,96 Lt (80 243,56 Eur), palikdama šią įrangą naudotis UAB „Pijo pica“ (1 t., e. b. l. 42-55), t. y. „grįžtamasis“ lizingas.

2010 m. birželio 23 d. šalys pasirašė sutarčių Nr. LT069022; LT069023; LT069024; LT069025 priedus Nr. 4, kuriais pakeitė palūkanų normą ir pratęsė sutarčių terminus (1 t., e. b. l. 30-41).

2011 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 01-30-6341 (1 t., e. b. l. 64) UAB „Swedbank lizingas“ pranešė UAB „Pijo pica“ apie tai, kad nuo 2011 m. birželio 27 d. nutraukiamos visos penkios lizingo sutartys Nr. LT065091, LT069022, LT069023, LT069024, LT069025.

2011 m. spalio 5 d. sutartimi Nr. LT065091 – LT069022 – LT069023 – LT069024 – LT069025 (1 t., e. b. l. 65-72) UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Pijo pica“, J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ konstatavo, kad UAB „Pijo pica“, kurios naudojimui buvo perduotas lizinguojamas turtas, nutraukus lizingo sutartis turto lizingo bendrovei neperdavė ir neketina perduoti, pagal nutrauktas sutartis lizingo bendrovei susidaręs įsiskolinimas 2011 m. spalio 5 d. yra 83 677,13 Lt (24 234,57 Eur). Už UAB „Pijo pica“ prievoles laidavę J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ kartu su UAB „Pijo pica“ pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti dalimis sumą, susidariusią dėl nesumokėtų lizingo įmokų pagal prie sutarties pridėtą grafiką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos dalies. Pagal mokėjimų grafiką iki 2016 m. liepos 31 d. dalimis turėjo būti sumokėta 95 956,46 Lt (27 790,91 Eur) suma (toliau – Skolos grąžinimo sutartis).

2015 m. lapkričio 25 d. pranešimais Nr. SL-SR/15-4397; SL-SR/15-4398 (1 t., e. b. l. 73-76) UAB „Swedbank lizingas“ pranešė J. P. ir N. Ž. įmonei „Punia“ apie tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. nutraukiama Skolos grąžinimo sutartis.

Ieškovas su atsakove J. P. 2007 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. vasario 11 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT065091/L ir LT069022/L (1 t., e. b. l. 56-59), o su atsakove N. Ž. įmone „Punia“ – 2010 m. birželio 23 d. laidavimo sutartį Nr. LT065091, LT069022, LT069023, LT069024, LT069025/L-1 (1 t., e. b. l. 60-61) (toliau – laidavimo sutartys), pagal kurias atsakovės įsipareigojo įvykdyti UAB „Pijo pica“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal visas penkias lizingo sutartis Nr. LT065091, LT069022, LT069023, LT069024, LT069025.

Nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių kilo ginčas dėl prievolių pagal ginčo laidavimo sutartis galiojimo, Skolos grąžinimo sutarties teisinio kvalifikavimo, įmokų pagal lizingo sutartis bei ieškovo negautų pajamų, dėl ko teismas pasisako.

Dėl prejudicinių faktų

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai).

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1072-413/2013 UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino ir patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 75 216,33 Lt finansinį reikalavimą UAB „Pijo pica“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1380/2013 Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinį, remiasi šiomis teismų nutartimis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodytoje byloje dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo BUAB „Pijo pica“ bankroto byloje patvirtinimo trečiojo asmens BAUB „Pijo pica“ bankroto administratorius kėlė klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, todėl teismas nagrinėjamoje byloje remiasi Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1380/2013 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 179 straipsnio 3 dalis; 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl turto likutinės (neišpirktos) vertės pagal lizingo sutartis

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti 13 104,81 Eur dydžio negrąžinto turto likutinės (neišpirktos) vertės. Nagrinėjamoje byloje nėra šalių teisinio ginčo dėl vienašališko lizingo davėjo (ieškovo) lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, o ginčas yra dėl lizingo sutarčių nutraukimo pasekmių. Atsakovė N. Ž. individuali įmonė „Punia“ atsiliepime į ieškinį kelia klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti negrąžinto turto, valdomo pagal ginčo lizingo sutartis, pagrįstumo, teigdama, kad (i) ieškovas nepagrindė reikalaujamos sumos, kad tai yra reali turto vertė; (ii) realiai turtas egzistuoja, todėl, pirmiausia reikalavimas turėtų būti nukreiptas į turto grąžinimą.

Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017).

Įsiteisėjusiomis teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-1072-413/2013 yra patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 75 216,33 Lt (21 784,15 Eur) dydžio finansinis reikalavimas trečiojo asmens UAB „Pijo pica“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1380/2013 nustatė, kad 2011 m. spalio 5 d. sutartimi Nr. LT065091 – LT069022 – LT069023 – LT069024 – LT069025 UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Pijo pica“, J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ konstatavo, kad UAB „Pijo pica“, kurios naudojimui buvo perduotas lizinguojamas turtas, nutraukus lizingo sutartis turto lizingo bendrovei neperdavė ir neketina perduoti, pagal nutrauktas sutartis lizingo bendrovei susidaręs įsiskolinimas 2011 m. spalio 5 d. yra 83 677,13 Lt. Už UAB „Pijo pica“ prievoles laidavę J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ kartu su UAB „Pijo pica“ pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti dalimis sumą, susidariusią dėl nesumokėtų lizingo įmokų pagal prie sutarties pridėtą grafiką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos dalies. UAB „Swedbank lizingas“ patikslinęs savo reikalavimą nurodė, kad pagal šį grafiką buvo sumokėta 17 076,80 Lt suma, todėl likęs įsiskolinimas sudaro 75 216,33 Lt (21 784,15 Eur). Tvirtinant ieškovo kreditorinį reikalavimą teismai nustatė, kad pagal ginčo lizingo sutartis perduotas turtas yra pas atsakovę J. P. Baltarusijoje, todėl nėra galimas turto perdavimas lizingo bendrovei (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Trečiojo asmens BUAB „Pijo pica“ bankroto administratorius ir (ar) atsakovai nei nagrinėjamoje byloje, nei civilinėje byloje Nr. B2-1072-413/2013 neginčijo šalių sudarytos Skolos grąžinimo sutarties dalies dėl pagal ginčo lizingo sutartis perduoto turto neperdavimo ieškovui, t. y. nebuvo siekiama sumažinti lizingo davėjo nuostolių perduodant lizinguojamą turtą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Skolos grąžinimo sutartimi ginčo šalys, be kita ko, patvirtino, kad lizinguojamas turtas pagal ginčo lizingo sutartis yra paliekamas lizingo gavėjui – trečiajam asmeniui BUAB „Pijo pica“, todėl atsakovės N. Ž. individualios įmonės „Punia“ argumentai, kad ieškovas pirmiausia privalėjo reikalauti grąžinti lizinguojamą turtą, atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą priteisti 13 104,81 Eur neišpirktos turto vertės kildina iš lizingo sutarčių Nr. LT069023, LT069024, LT069025, nurodydamas, kad kavinės baldų pagal lizingo sutartį Nr. LT069023 neišpirkta turto vertė yra 2 330,31 Eur; virtuvės įrangos pagal lizingo sutartį Nr. LT069024 neišpirkta turto vertė yra 7 799,44 Eur; muzikinės įrangos kavinei pagal lizingo sutartį Nr. LT069025 neišpirkta turto vertė yra 2 975,06 Eur (1 t., e. b. l. 77-78).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė pažymą apie mokėjimus pagal ginčo lizingo sutartis (2 t., e. b. l. 84-102), kurioje nurodyta, kad pagal Skolos grąžinimo sutartį ieškovui buvo sumokėta iš viso 38 429,12 Lt (11 129,84 Eur) pagrindinės skolos, susidariusios pagal ginčo lizingo sutartis, ir 4 511,01 Lt (1 306,48 Eur) palūkanų; pagal Skolos grąžinimo sutartį neapmokėta išdėstomos skolos, susidariusios pagal ginčo lizingo sutartis, dalis yra 45 248,01 Lt (13 104,73 Eur). Atsakovės šio įmokų paskirstymo nagrinėjamoje byloje neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal ginčo lizingo sutartis neišpirkto turto vertė, kurios mokėjimas buvos išdėstytas Skolos grąžinimo sutartimi, sudaro 45 248,01 Lt (13 104,73 Eur), todėl šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl Skolos grąžinimo sutarties kvalifikavimo

Atsakovė N. Ž. įmonė „Punia“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas sąmoningai nutyli novacijos faktą, kuris atsirado sudarius 2011 m. spalio 5 d. skolos grąžinimo sutartį Nr. LT065091-LT069022- LT069023-LT069024-LT069025. Dėl to, atsakovės teigimu, laidavimo sutartiniai santykiai tarp laiduotojų ir ieškovo yra nutrūkę.

Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su tokiu atsakovių argumentu, nurodydama, kad Skolos grąžinimo sutartis neatitinka novacijai keliamų reikalavimų, todėl novacija nėra įvykusi, Skolos grąžinimo sutartimi tik buvo konstatuotas įsiskolinimas pagal ginčo lizingo sutartis ir išdėstytas mokėjimas, prievolės pagal ginčo lizingo sutartis nėra pasibaigusios, todėl ieškovo reikalavimo pagrindas yra ginčo lizingo sutartys, o ne Skolos grąžinimo sutartis.

Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacijos institutas (CK 6.141–6.144 straipsniai) yra išimtis iš CK 6.59 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad prievolė turi būti vykdoma ir negali būti pakeista, todėl pagal CK 6.141 straipsnio 2 dalį novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Tokia novacijos instituto teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; ir kt.). Novacija nelaikomi prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas (CK 6.142 straipsnis). Novacija galima dėl prievolės šalies pasikeitimo, taip pat gali būti prievolės dalyko novacija. Novacija dėl prievolės dalyko – vieno prievolės dalyko pakeitimas kitu. Pagal CK 6.142 straipsnį kitoks papildomas prievolės modifikavimas nelaikomas prievolės dalyko novacija. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu dėl pakitusių sutarties sąlygų sutartis neesmingai modifikuojama, tai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali nesudaryti pagrindo šį pasikeitimą vertinti kaip prievolės dalyko novacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).

Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 5 d. sutartimi Nr. LT065091 – LT069022 – LT069023 – LT069024 – LT069025 (1 t., e. b. l. 65-72) UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Pijo pica“, J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ konstatavo, kad UAB „Pijo pica“, kurios naudojimui buvo perduotas lizinguojamas turtas, nutraukus lizingo sutartis turto lizingo bendrovei neperdavė ir neketina perduoti, pagal nutrauktas sutartis lizingo bendrovei susidaręs įsiskolinimas 2011 m. spalio 5 d. yra 83 677,13 Lt (24 234,57 Eur). Už UAB „Pijo pica“ prievoles laidavę J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ kartu su UAB „Pijo pica“ pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti dalimis sumą, susidariusią dėl nesumokėtų lizingo įmokų pagal prie sutarties pridėtą grafiką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos dalies. Pagal mokėjimų grafiką iki 2016 m. liepos 31 d. dalimis turėjo būti sumokėta 95 956,46 Lt (27 790,91 Eur) suma. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (CPK 178 straipsnis). Atsakovė N. Ž. įmonė „Punia“ teismui nepateikė jokių papildomų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad Skolos grąžinimo sutartimi šalys susitarė dėl naujos prievolės (įvyko novacija), todėl visos prievolės pagal ginčo lizingo sutartis pasibaigė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ginčo lizingo sutartys sukūrė prievolę skolininkui (trečiajam asmeniui BUAB „Pijo pica“) mokėti periodines įmokas pinigais už lizinguojamą turtą, o nutraukus lizingo sutartis – prievolę atlyginti lizingo davėjui (ieškovui) tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šių prievolių dalykas yra pinigai. Jeigu lizingo sutartys keičiamos taip, kad nesikeičia pareiga, kurios esmė – sumokėti pinigus, tai prievolės dalykas nesikeičia. Dėl prievolės po lizingo sutarčių nutraukimo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, tarp ginčo šalių buvo susitarta Skolos grąžinimo sutartimi dėl tokios prievolės įvykdymo tvarkos (išdėstant skolos grąžinimą), todėl toks susitarimas kvalifikuotinas, kaip prievolės įvykdymo termino pratęsimas (prievolės įvykdymo išdėstymas). Tad nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad novacijos dėl prievolės dalyko nėra (CK 6.3 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovės N. Ž. įmonės „Punia“ argumentus dėl novacijos laiko nepagrįstais, todėl juos atmeta.

Dėl ieškovo negautų palūkanų dydžio

Ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 1 287,27 Eur negautų pajamų, t. y. palūkanų pagal ginčo lizingo sutartis nuo šių sutarčių nutraukimo datos 2011 m. birželio 27 d. iki bankroto bylos trečiajam asmeniui UAB „Pijo pica“ iškėlimo (1 t. e. b. l. 77-78; 2 t. e. b. l. 84-102). Atsakovės J. P. atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja palūkanas už terminą ilgesnį nei iki bankroto bylos UAB „Pijo pica“ iškėlimo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 01-30-6341 (1 t., e. b. l. 64) UAB „Swedbank lizingas“ pranešė UAB „Pijo pica“ apie tai, kad nuo 2011 m. birželio 27 d. nutraukiamos visos penkios lizingo sutartys Nr. LT065091, LT069022, LT069023, LT069024, LT069025. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad trečiajam asmeniui BUAB „Pijo pica“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2039-413/2012 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00404-2012-9), ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 4 d. Pagal prie ieškinio pridėtus palūkanų skaičiavimus matyti, kad ieškovas palūkanas skaičiuoja iki 2012 m. liepos 30 d. (1 t. e. b. l. 77-78). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovės J. P. argumentai, kad ieškovas palūkanas skaičiuoja už ilgesnį laikotarpį, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, nutraukus lizingo sutartis dėl kliento kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš Lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, t. y. lizingo gavėjo nesumokėta palūkanų įmokų suma, kuri būtų buvusi sumokėta tinkamai įvykdžius lizingo sutartį yra lizingo davėjo netiesioginiai nuostoliai, kuriuos atlyginti turi lizingo gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo netiesioginius nuostolius (negautas palūkanas) pagal ginčo lizingo sutartis, sudaro 4 444,64 Lt (1 287,27 Eur), kurie pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., e. b. l. 77-78; 2 t., e. b. l. 84-102), todėl šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl ginčo laidavimo sutarčių

Ieškovas savo reikalavimus priteisti iš atsakovų J. P. ir N. Ž. įmonės „Punia“ solidariai 13 104,81 Eur dydžio negrąžinto turto likutinę (neišpirktą) vertę, 1 287,29 Eur negautų palūkanų grindžia laidavimo sutartimis. Atsakovai teigia, kad laiduotojų prievolės yra pasibaigusios.

Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad laidavimo sutarčių, sudarytų su atsakove J. P. (1 t., e. b. l. 56-59), 21 punkte ir laidavimo sutarties, sudarytos su atsakove N. Ž. įmone „Punia“ (1 t., e. b. l. 60-61), 22 punkte jas sudariusios šalys sutarė, kad „šios sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį“. Tokia formuluotė atitinka CK 6.87 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė.

Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to kai paskolos ar kreditavimo ar lizingo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo (lizingo sutarties įvykdymo), tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt.,bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. UAB ,,SV Investicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-436-611/2015).

Atsakovės be pagrindo teigia, kad laidavimo sutartyse nenurodžius, kad šalys aiškiai susitarė dėl kitokio laidavimo termino pabaigos, nei nustatyta CK, tai nėra nedviprasmiškas susitarimas. Esant aiškiam laidavimo sutarties šalių susitarimui dėl laidavimo galiojimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Nagrinėjamos bylos šalių susitarimas dėl laidavimo pabaigos atitinka CK 6.87 straipsnio 1 dalies normą, todėl nekyla abejonių dėl jo aiškumo ir turinio. Pažymėtina, kad atsakovai net nenurodė, kokių konkrečių neaiškumų kyla dėl šalių sudaryto susitarimo. Teismas taip pat pabrėžia, kad dėl analogiškos laidavimo sutarties nuostatos jau yra pasisakęs kasacinis teismas, išaiškindamas, kad tokia sutarties formuluotė yra aiškus šalių susitarimas pakeisti terminuoto laidavimo sutarties pabaigą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2014). Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovių argumentus dėl jų prievolių pagal laidavimo sutartis pasibaigimo atmeta kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju lizingo gavėjui trečiajam asmeniui BUAB „Pijo pica“ nevykdant prievolės sumokėti visas įmokas pagal ginčo lizingo sutartis už turto likutinę vertę bei atlyginti ieškovui netiesioginius nuostolius, prievolė juos atlyginti laidavimo sutarčių pagrindu perėjo laiduotojams – atsakovėms J. P. ir N. Ž. įmonei „Punia“, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir prašomos sumos priteistinos iš šių atsakovių solidariai (CK 6.81 straipsnis).

Dėl atsakovės N. Ž. subsidiarios atsakomybės

Ieškovas prašo iš atsakovės N. Ž. subsidiariai priteisti ieškovo naudai 13 104,81 Eur dydžio negrąžinto turto likutinę (neišpirktą) vertę, 1 287,29 Eur negautų palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo. Atsakovė N. Ž. įmonė „Punia“ nurodė, kad subsidiaraus skolininko pareiga atsiranda tik tada, kai pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagrindiniai skolininkai neįvykdė šių prievolių, todėl ieškinį tenkinus bus sudaryta galimybė solidariems pagrindiniams skolininkams išvengti prievolių vykdymo.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kadangi ieškovas reiškia reikalavimą ir subsidiariam atsakovui – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviui – teismas turi teisinį pagrindą nagrinėjamoje byloje spręsti ir dėl N. Ž. subsidiarios atsakomybės. Atsakovė nėra pateikusi teismui jokių argumentų bei įrodymų, kodėl jai neturėtų kilti subsidiarioji individualios įmonės savininkės atsakomybė. Atsakovės argumentai, kad kol nėra nustatyta, kad pagrindiniai skolininkai negali įvykdyti prievolės, negali būti sprendžiama dėl subsidiarios atsakomybės yra nepagrįsti, nes tokia situacija neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo principo. Subsidiari atsakomybė reiškia tai, kad ieškovo reikalavimai į atsakovę N. Ž. galės būti nukreipti tik tada ir tik tokia apimtimi, kiek pagrindiniai solidarūs skolininkai nepatenkins ieškovo reikalavimų (CK 6.245 straipsnio 5-6 dalys). Dėl to atsakovės N. Ž. argumentai, kad ieškinį tenkinus bus sudaryta galimybė solidariems pagrindiniams skolininkams išvengti prievolių vykdymo, yra nepagrįsti. Įvertinus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas subsidiariai priteisti reikalaujamas sumas iš atsakovės N. Ž. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 324,00 Eur žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis). Byloje iš viso patirta 10,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 3,57 Eur, valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu teismas,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, iš atsakovų J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Ž. įmonės „Punia“, j. a. k. 159515674, solidariai, o iš atsakovės N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) subsidiariai, 13 104,81 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą keturis eurus ir 81 ct.) dydžio negrąžinto turto likutinę (neišpirktą) vertę, 1 287,29 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 29 ct.) negautų palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 324 Eur, t. y. po 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž. įmonės „Punia“, j. a. k. 159515674, ir N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,71 Eur (trys eurai ir 71 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 10,70 Eur (dešimt eurų ir 70 ct.) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė