Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir J. K. ieškinį atsakovams R. R., A. L. ir I. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-823/2024, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka pagal ieškovų V. K. ir J. K. kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, ieškinio senaties taikymo ieškovų reikalavimui atsakovams A. L. ir I. L. klausimą spręsdamas atsietai nuo pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo simuliaciniais padarinių, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui atsakovams A. L. ir I. L. pareikšti. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs ieškovų reikalavimui ieškinio senatį, iš esmės nevertino šio reikalavimo pagrįstumo, bylos dalį dėl nurodyto ieškovų reikalavimo perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

37. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl išlaidų namo defektams, paaiškėjusiems po namo įsigijimo, priteisimo ir iš atsakovų ieškovams priteista 86 212,50 Eur.

38. Atsakovai A. L. ir I. L. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) ieškovai įsigijo namą tokį, koks yra, o ne pastatytą pagal projektą, todėl ginčo turtas ir (ar) jo trūkumai negalėjo būti vertinami pagal projektą; 2) byloje nėra įrodymų, kad namas yra netinkamas naudoti arba kad ieškovai negali juo naudotis pagal paskirtį nepašalinę trūkumų, kuriais remiasi; 3) teismas priteisė ieškovams išlaidas, kurių jie nėra patyrę. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimą ir nekilnojamojo daikto defektų, nustatytų po daikto perdavimo pirkėjo nuosavybėn, šalinimo išlaidų priteisimą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

39. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąja sutartimi ieškovai V. K. ir J. K. su atsakovu R. R. susitarė dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (2 t., b. l. 48–49), o 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo R. R. už 183 000 Eur įsigijo šį turtą – žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16–29). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo įsiteisėjusia dalimi nurodyta pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta apsimestine dėl subjekto ir vietoje pardavėjo R. R. pardavėjais pripažinti atsakovai A. L. ir I. L..

40. Prieš įsigydamas ginčo turtą, ieškovas 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į specialistą Ž. D. dėl ketinamo pirkti turto apžiūros (3 t., b. l. 37–38). Specialistas Ž. D. 2020 m. gegužės 31 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė ginčo turto trūkumus: 1) aplink pastatą nėra suformuoti tinkami nuolydžiai; netoliese auga galbūt pavojų keliantys aukšti medžiai; visu stogo perimetru reikėtų įrengti sniego barjerus; 2) cokolyje palikti neužtaisyti plyšiai; 3) lietaus vanduo nenuvestas nuo pastato; 4) trupa apdailinių fasado plytelių siūlės; 5) tarp apdailinių fasado plytelių ir medinės apdailos palikti labai gilūs plyšiai; 6) po medine fasado apdaila nėra įrengtos vėjo izoliacijos; medinė fasado apdaila kai kur montuota vidaus apdailai pritaikytais varžtais; 7) prie grunto atraminės sienelės pavojinga važinėti sunkiam transportui ir žaisti vaikams; 8) rytinėje pastato dalyje cokolis neturėtų išsikišti iš už sienos; nesutvarkytos įėjimo plytelių siūlės bei kraštai; 9) kai kur nesutvarkyti plyšiai po fasado palangėmis; 10) nėra įrengto biologinio valymo įrenginio; aplink vietinės kanalizacijos talpą sklinda nemalonus kvapas; 11) pietinėje fasado dalyje plytelėmis išklijuota terasa neturi deformacinių siūlių, keletas plytelių yra atšokusių, nebaigti darbai su plytelių kraštais; dalis plytelių yra pavojingai slidžios (ypač žiemos metu); 12) pietinėje pastato dalyje yra pažeistas stogas, kuris jau rūdija; 13) reikėtų papildomai sutvirtinti stogo pakalimą; 14) vakarinėje pastato dalyje pažeistas lietaus latakas; 15) rūsio sienose nėra tinkamos išorinės vertikalios hidroizoliacijos; iš vidaus kai kur fiksuotas 12 proc. sienų drėgnumas; 16) rūsyje numatyta grindinio šildymo kolektorinė; 17) svetainėje atšokusi palangė; 18) svetainėje nebaigtas įrengti nišos apšvietimas; 19) svetainėje nebaigta grindų apdaila; 20) vonioje įtrūkęs plytelių vidinio kampo sudūrimas; 21) miegamuosiuose įtrūkę vidiniai sienų kampai; 22) naujai įrenginėjamoje vonioje nėra atlikta tinkama hidroizoliacija; 23) rytinio miegamojo palangė pakrypusi į priešingą pusę; 24) rytinio miegamojo laminatas paklotas pažeidžiant rišimo sistemą; 25) vakarinio miegamojo grindjuostė nedengia plyšio; 26) prieškambario sieninės spintos duryse trūksta kraštų paminkštinimo; 27) rytinėje pastato dalyje pažeistas lietvamzdis (1 t., b. l. 31).

41. Į bylą pateikta ieškovo užsakymu viešosios įstaigos (toliau – VĮ) Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės eksperto T. M. 2022 m. sausio 6 d. parengta Gyvenamojo namo ir priklausinių defektų, pažeidimų ir neužbaigtų darbų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (popieriniame bylos priede esanti laikmena). Prie nurodytos ataskaitos pridėtos lokalinės sąmatos (1 t., b. l. 37-19). Ši ataskaita ieškovams pateikta 2022 m. vasario 6 d. (4 t., b. l. 107-108).

42. Ataskaitoje atskirai aptarti tiek pagal Ž. D. defektų sąrašą neatlikti darbai, tiek nebaigti darbai pagal turto pirkimo–pardavimo sutartį, tiek eksperto nustatyti defektai, kurie nebuvo įvardyti sudarant 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, papildomas sutartis, t. y. defektai, kurie nelaikytini nebaigtais darbais. Ataskaitoje ekspertas nustatė ginčo turto defektus, nurodė defektams ištaisyti reikalingus darbus bei apskaičiavo nustatytiems defektams pašalinti reikalingas sumas.

43. Ekspertas T. M. nustatė tokius defektus: 1) namo pamato defektai: pamatai įrengti ne pagal projektą – vietoje juostinių ištisinių, įrengti poliai su mediniu rostverku; esamas įrengimas nėra patikimas ir ne ilgalaikis; projekte numatyti 30 cm Haus blokeliai, o faktiškai antžeminė Haus blokelių dalis yra 20 cm, t. y. 10 cm per ploni; duomenų dėl polinių pamatų tinkamumo esamam gruntui nėra (geotechninių grunto tyrimų nepateikta); pamato ties kolona gylis yra per mažas, ne toks, koks nurodytas projekte; galimas pamatų armavimo trūkumas, lyginant su projekto reikalavimais; 2) namo sienų defektai: plonesnės sienos nei projekte – vietoje 60 x 250 mm statramsčių sienų konstruktyvui panaudoti 50 x 150 mm skerspjūvio matmenų statramsčiai; sienų karkasas atremtas ne visa savo plokštuma (kaip numatyta projekte), o tik tam tikro žingsnio taškuose; atrama gegnėms sienų viršuje įrengta ne pagal projektą – vietoje 250 x 100 mm skerspjūvio matmenų vainiko panaudotas ilginis 150 x 50 matmenų; atlikus sandarumo bandymą, nustatyta, kad pastato nesandarumas 7,34 kartus viršija normatyvais leidžiamą oro apykaitos vertę esamam B klasės pastatui, t. y. pastatas ypač nesandarus; atlikus šilumos perdavimo koeficiento apskaičiavimus pagal esamą sienų vatos sluoksnių storį, gauta, jog šilumos perdavimo koeficientas yra per didelis, ne toks, koks numatytas projekte, dėl to šilumos išsaugojimas prastesnis, nei numatytas projekte; atliktas termografinis tyrimas parodė vizualiai daug lokalių nesandarių vietų, pralaidžių šilumai; atitvarų paviršiaus temperatūrų ir patalpos oro temperatūros skirtumas viršija projekte numatytus 2 laipsnius; atliktas dūmų testas vizualiai parodė, kad namo kampai ir langų sandūros su sienomis bei vitrinų su grindimis yra nesandarios. Taip pat nėra gamintojo numatytų sandarinimo juostų aplink langus; kalant medines dailylentes, vinimis pradurta garo izoliacija; apatinis sienos karkaso medinis ilginis aptaisytas putplasčiu ir nevėdinamas, nors pagal reglamentą mediena turi būti vėdinama; fasade nėra apatinių oro paėmimo angų, nėra organizuoto kondensato nuvedimo iš vėdinamojo sluoksnio, drėksta cokolis ties fasado apačia; viduryje sienos vatos sluoksnių panaudotas garui nelaidus putplastis, gali susidaryti kondensatas ir pelėsis; sienų medienos konstrukcija nepigmentuota, nepateikta dokumentų dėl impregnavimo – neatitinka projekto, mediena greičiausiai neimpregnuota; medienos karkaso elementų atraminiame mazge užfiksuotas pagal statybos taisykles neleistinas plyšys, tai gali būti ir deformacijų dėl netinkamo įrengimo (atrėmimo į pamatus nebuvimo) pasekmė; išorės sienoms panaudotas gipso kartonas skirtas vidaus darbams, prie jo klijuotos plytelės ir pats gipsas jau krenta žemyn; fasado mediena tiesiogiai kontaktuoja su mūru, betonu, išmatuotas padidėjęs drėgnumas; nustatyti įtrūkiai vidaus sienų plokštumose, kampuose kitų patalpų ir vietų, nei prie nebaigtų darbų, visos vidaus palangės sumontuotos netinkamo nuolydžio; 3) namo perdangos ir grindų (pagrindų) defektai: panaudotos mažesnio skersmens nei numatytos projekte perdangos sijos (kai kur vietoje 100 x 200 ir 50 x 200 mm skerspjūvio panaudotos 50 x 150 mm, vietoje 100 mm storio – 50 mm storio sijos), jų įrengta 2 arba 3 vnt. mažiau, nes žingsnis parinktas 200 mm didesnis; sijos nesujungtos tarpusavyje per ilgį, kaip numatyta projekte, per trumpas jų užleidimas vienos su kita; sijų galai patikimai nepritvirtinti prie sienos ilginio (ties galinėmis atramomis); termografinis tyrimas ir vizuali apžiūra parodė garo izoliacijos nesandarias vietas, tą įrodė ir sandarumo bandymas (rezultatas daugiau kaip 7 kartus viršija norminį B energetinės naudingumo klasės); apžiūrų metu nustatyta nesandarių vizualiai matomų pažeistų perdangos garo izoliacijos vietų; lauke esant minusinei temperatūrai, pastogėje stebima garo kondensacija ant perdangos vatos paviršiaus, įdrėkusios perdangos sijos padengtos pelėsiu, daugelis jų pajuodusios nuo drėgmės; perdanga pietinėje dalyje išlinkusi daugiau nei leidžiama projekte; perdangos 27 kv. m. plote trūksta 100 mm projekte numatytos vatos storio, apskaičiuotas faktinis šilumos perdavimo koeficientas neatitinka projekte numatyto ir yra 0,0377 W/(m²·K) didesnis nei numatyta projekte, t. y. šilumos išsaugojimo savybės prastesnės; esant vėdinamai pastogei, viršutiniam sluoksniui nepanaudota didesnio tankio vėjo izoliacinė vata; konstrukcijos neapsaugotos antiseptikais ir antipirenais; rytinio prieangio plytelių grindų nuolydis į pastato vidų, į paliktas ertmes tarp sienos ir grindų; vakarinio vaikų kambario plytelių grindys įdubusios daugiau nei leistina (kreivas paviršius); 4) namo stogo defektai: stogo gegnės neatitinka projekte numatytų matmenų: projekte 75 x 250 mm skerspjūvio, o faktiškai – 50 x 150 mm; gegnės niekaip nepritvirtintos prie mūrloto, viršutinio sienų ilginio – jas galima kilstelti ranka; gegnių sujungimas ties kraigu atliktas nei pagal projekto, nei pagal praktikoje naudojamus tipinius mazgus, prie kraigo ilginio gegnių poros taip pat pritvirtintos netinkamai (tik vinimi), visoje stogo konstrukcijoje nėra nė vienos varžtinės jungties; sandūrose tarp mūrloto, vainiko su gegnėmis nėra projekte numatyto gegnių įkirčio; gegnių atrėmimas ties sienomis ir orientavimas prie sienų konstrukcijų neatitinka tipinių karkasinių namų tokio tipo mazgų schemų – yra netinkamas ir nepatikimas; stogo apkrovoms atlaikyti gegnės atremtos ant per mažo skerspjūvio (50 x 50 mm) statramsčių iš tašelių, atrėmimo mazgai įrengti netinkamai; stogo gegnės viršutinėje dalyje remiasi į trapecinę – spyrinę konstrukciją, kuri įrengta ne pagal bendrąsias praktikoje taikomas taisykles, panaudota net ne konstrukcinė mediena, o 25–30 mm storio ir 40–50 mm pločio tašeliai, spyrinė konstrukcija atremta į horizontaliai orientuotos paguldytos tarp perdangos sijų lentos vidurį; kai kur stogo gegnės pritvirtintos spyriais, tačiau šie įrengti nesilaikant tipinių gniuždomų elementų tvirtinimo, mazgų įrengimo detalių ir principų. Kai kur vizualiai iš išorės matyti stogo įlinkis; lyjant lietui nustatyta, kad stogas – nesandarus, plėvelėje matyti dėmės, medinės konstrukcijos drėksta, juoduoja, išmatuota konstrukcijų drėgmė yra 23 proc. (leistina iki 20 proc.); pastogė turi būti vėdinama, nors vėdinimo angų neįrengta; stogo antikondensacinė plėvelė sumontuota ne pagal jos gamintojo reikalavimus, yra nesandari, vietomis suplėšyta montuojant stogą; stogo skarda neišsikiša į lietaus lataką tiek, kiek numatyta skardos gamintojų instrukcijose (40 mm); stogo skardos lakštai – per trumpi, sudurti ties kraigu nesandariai, praleidžia vandenį; ties šoninėmis sandūromis trapeciniai lakštai sujungti netinkamai (be papildomų savisriegių); stogo pakabinami latakai sumontuoti per žemai, nėra tinkamo nuolydžio ir nepatikimas tvirtinimas; karnizo mediena neapsaugota skardinimu; daug stogo gegnių pajuodusios, paveiktos pelėsio, nematyti preparato spalvos, taigi mediena yra neimpregnuota; 5) kiti namo defektai: sanitarinių mazgų ir virtuvės ortakiai neišvesti į lauką; pastogėje kabeliai neizoliuoti, degūs, patiesti laisvai per konstrukcijas, mechaniškai pažeidžiami; pirmojo aukšto išorinėje sienoje laidai išvesti ne jiems skirtose zonose; eksploataciniu (priežiūros, valymo) požiūriu netinkamas sieninio lietvamzdžio šiaurės rytuose prijungimas prie požeminio lietaus surinkimo vamzdžio (trūksta nusodintuvo); 6) namo priklausinių defektai: vakarinė atraminė sienelė įrengta netinkamai ir nesaugiai; drenažinė membrana atraminei sienelei įrengta netinkamai; nėra paklotas drenažinis vamzdis atraminės sienelės (drenažinės membranos) apatinėje dalyje; užkasant atraminę sienelę paslėptos statybinės atliekos; požeminis lietaus vandens nuvedimas 7 metrų ilgyje įrengtas nekokybiškai (sulaužytas vamzdis, nėra nuolydžio, neįrengtas filtras, naudotos statybinės atliekos).

44. Įvardytų namo trūkumų pašalinimo kaštai apskaičiuoti ir pateikti lokalinėje sąmatoje Nr. 4 , kurioje nurodyta, kad: 1) namo pamato defektams pašalinti reikalinga suma – 8 396,19 Eur; 2) namo sienų defektams pašalinti – 27 022,93 Eur; 3) namo perdangos ir grindų defektams pašalinti – 12 242,78 Eur; 4) namo stogo defektams pašalinti – 22 827,86 Eur; 5) kitiems namo defektams pašalinti – 1 099,89 Eur; 6) namo priklausinių defektams pašalinti – 14 622,85 Eur. Šių nustatytų namo defektų pašalinimo kaštų bendra suma – 86 211,29 Eur. Statybos darbų kainai nustatyti buvo naudojamasi UAB „Sistela“ programine įranga „Sąmata“, ją sudarančios rinkos kainų duomenų bazės yra įregistruotos VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre. Lokalinėms sąmatoms sudaryti ekspertas naudojo įkainius, duomenų bazes, galiojusius ataskaitos parengimo dieną (2022 m. sausio 6 d.).

Dėl atsakovų, kaip pardavėjų, atsakomybės už po ginčo nekilnojamojo turto perdavimo ieškovams (pirkėjams) paaiškėjusius šio turto kokybės trūkumus pagrindo

45. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

46. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

47. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji pirkėjui yra priimtina, jog šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

48. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jeigu sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso teisės normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

49. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

50. Apeliaciniame skunde atsakovai akcentuoja tai, kad ieškovai, prieš įsigydami ginčo nekilnojamąjį turtą, jį apžiūrėjo ne vieną kartą, taip pat ir su ekspertu Ž. D., dėl to turto kaina buvo sumažinta nuo 192 000 Eur iki 183 000 Eur. Be to, atsakovų teigimu, ieškovai neįsigijo turto pagal projektą ar projekto, kurio pagrindu turėjo būti pastatytas statinys, jie pirko turtą, kuriam nekeliami projekto sprendinių reikalavimai, todėl turtas ir (ar) jo trūkumai negalėjo būti vertinami pagal projektą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, sudarydami ginčo turto 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovai (pirkėjai) iš tiesų žinojo apie tam tikrus šio turto defektus, kurie buvo nustatyti jų pasitelkto statybos srities specialisto Ž. D.. Tačiau įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, įvertinus tai, jog, žinodami nurodytus defektus, ieškovai visgi pasirinko pirkti ginčo turtą, ieškinio reikalavimas dėl specialisto Ž. D. nustatytų ginčo turto trūkumų pašalinimo išlaidų (8 612,52 Eur) priteisimo yra atmestas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo 64–68 punktai).

52. Iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjama šalių ginčo dalis dėl ieškovų nusipirkto turto trūkumų, paaiškėjusių po šio turto įsigijimo, ieškovams apsigyvenus nusipirktame name. Ta aplinkybė, kad ieškovai (pirkėjai), prieš sudarydami ginčo turto 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, apžiūrėjo ketinamą įsigyti turtą, be to, ir pasitelkę statybų srities specialistą, neatima iš jų teisės remtis nusipirkto turto trūkumais, paaiškėjusiais po turto įsigijimo, jeigu paaiškėję trūkumai atsakovų (pardavėjų) turto įsigijimo metu nebuvo atskleisti ir jie nebuvo tokie, kuriuos atidus pirkėjas galėjo pastebėti.

53. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinio teismo yra išaiškinta, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kas ieškovai nusipirko gyvenamąjį namą, sukurtą rekonstrukcijos būdu iš sodo namo. Byloje nustatyta, kad sodo namo rekonstrukciją į gyvenamąjį atliko atsakovas A. L., be to, rekonstravimas (2018–2019 metais) buvo atliktas savavališkai, neturint teisės aktų nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento.

55. Bylos duomenimis, atsakovai L. ginčo turtą (tuomet – žemės sklypą ir sodo namą) įsigijo 2018 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (DOK-7387). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovui A. L. 2018 m. lapkričio 26 d. surašė savavališkos statybos aktą už statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savavališką rekonstravimą be rekonstrukcijos projekto, 2018 m. lapkričio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo paskirta bauda (4 t., b. l. 41–44, 45–46). Atsakovas A. L. 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė dvišalę projektavimo darbų sutartį dėl sodo pastato rekonstravimo ir paskirties pakeitimo į vieno buto gyvenamąjį namą projekto (4 t., b. l. 58–59). Pagal šią sutartį buvo parengtas ginčo pastato rekonstravimo projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 55–183), kurio pagrindu atsakovui A. L. 2019 m. vasario 19 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 60–61). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo namo rekonstrukcija yra įteisinta pagal rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis faktas 2020 m. liepos 10 d. išviešintas Nekilnojamojo turto registre.

56. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra 2020 m. gegužės 21 d. skelbimo portale aruodas.lt apie parduodamą ginčo turtą kopija. Šiame skelbime buvo nurodyta, kad už 192 000 Eur parduodamas naujos statybos namas, akcentuota, jog namas statytas sau, puikios būklės ir nereikalaujantis didelių papildomų investicijų.

57. Ieškovų ir atsakovų sudarytos 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.6 papunktyje nurodyta, kad nėra jokių paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių negalima būtų jų naudoti pagal tikslinę paskirtį arba dėl kurių daiktų vertė sumažėtų taip, jog pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų jų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Sutarties 6.1.9 papunktyje įtvirtinta, jog paaiškėjus, kad Sutarties 6.1.1–6.1.7 papunkčiuose nurodyti pareiškimai ir (arba) garantijos neatitinka tikrovės, pardavėjas įsipareigoja savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti pirkėjui visus su tuo susijusius nuostolius ir išlaidas.

58. Ginčo šalių sudarytos 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties II dalies „Sutarties dalykas“ 2.3 papunktyje nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys parduodamą namą. Dalyje „Daikto registravimas ir kadastro žymos“, be kita ko, nurodyta: rekonstrukcija (daikto registravimas); įregistravimo pagrindas: deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą), 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019 m. liepos 5 d.; įrašas galioja nuo 2020 m. liepos 10 d.

59. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, kad ieškovai, įsigydami ginčo namą, žinojo, jog šis rekonstruotas iš sodo pastato ir tai atlikta ūkio būdu. Tačiau pabrėžtina tai, kad atsakovų savavališkai, neturint teisės aktų nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, atlikta ginčo namo rekonstrukcija buvo įteisinta, parengus rekonstravimo projektą, pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties keitimą).

60. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkte statinio projektas apibrėžiamas kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma; 87 punkte statybą leidžiantis dokumentas apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01: 2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.3 papunktį deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

61. Įvertinęs aptartus bylos duomenis, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad ieškovai (pirkėjai) turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog atsakovų (pardavėjų) parduodamo pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą realiai atlikta pagal projekte, parengtame savavališkai rekonstrukcijai įteisinti, nurodytus sprendinius, panaudojus projekte įvardytų charakteristikų statybines medžiagas, t. y. kad namas faktiškai rekonstruotas pagal tokius sprendinius, panaudojus tokių charakteristikų statybines medžiagas, kokie nurodyti jau po rekonstrukcijos parengtame projekte (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsakovų poziciją, kad po ginčo namo įsigijimo paaiškėjusių trūkumų ieškovai negali grįsti neatitiktimi projektui, pagal kurį buvo įteisinta atsakovų savavališkai atlikta sodo namo rekonstrukcija į gyvenamąjį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai nepagrįsta, be to, nesuderinama su sąžiningumo principu.

62. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nė viena kompetentinga institucija nenurodė, jog pažeisti projekto sprendiniai, kad namas netinkamas naudoti pagal paskirtį. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad, įteisinant savavališką ginčo namo rekonstrukciją, kompetentingos institucijos būtų realiai tikrinusios namo rekonstrukcijos atitiktį rekonstrukcijos projektui, teisės aktų reikalavimams (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos duomenimis, savavališkos rekonstrukcijos įteisinimas buvo atliktas pagal atsakovo, kaip statytojo, pateiktą įteisinimui projektą ir jo pasirašytoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) nurodytus duomenis, laikant, kad statytojo deklaruoti duomenys yra teisingi.

63. Kai byloje esantys įrodymai (tarp jų – ir rašytinis įrodymas, parengtas specialių statybos srities žinių turinčio asmens, t. y. eksperto T. M.) patvirtina, kad ginčo namo rekonstrukcija faktiškai atlikta ne pagal tuos projektinius sprendinius, ne iš tokių charakteristikų statybinių medžiagų, kokie yra nurodyti savavališkai rekonstrukcijai įteisinti atsakovo užsakymu parengtame projekte, apeliantų nurodytos aplinkybės, jog namas buvo priduotas, išduotas statybos užbaigimo aktas, neturi įrodomosios reikšmės kilusiam ginčui dėl paaiškėjusių namo defektų išspręsti.

64. Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad būtent atsakovas A. L. vykdė tiek ginčo namo rekonstrukciją, tiek organizavo jos, atliktos neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento, įteisinimą. Taigi, parduodamas ginčo turtą ieškovams, atsakovas neabejotinai žinojo, kad sodo namo rekonstrukcija į gyvenamąjį faktiškai atlikta ne pagal projekte, pateiktame savavališkai rekonstrukcijai įteisinti, numatytus sprendinius, panaudojus ne projekte įvardytų charakteristikų statybines medžiagas. Byloje nėra duomenų, kad, sudarydami su ieškovais 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai (pardavėjai) būtų informavę ieškovus (pirkėjus) apie tai, jog parduodamas namas faktiškai rekonstruotas ne taip, kaip nurodyta projekte, parengtame savavališkai rekonstrukcijai įteisinti (CPK 12, 178 straipsniai).

67. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog ginčo turtas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, ar kad ieškovai negali šiuo turtu naudotis nepašalinę jo trūkumų. Atsakovai pabrėžia, jog ieškovai ginčo name gyvena jau trejus metus, visą šį laiką ne tik naudojasi namu, bet ir nesiėmė priemonių tariamiems trūkumams pašalinti. Pasak atsakovų, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes neanalizavo ieškovų įvardytų tariamų trūkumų, nepateikė nė vieno motyvo, kad dėl šių tariamų trūkumų ieškovai negalėtų naudotis daiktu pagal paskirtį, nevertino jiems pašalinti reikalingų išlaidų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

68. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 51 punktas).

69. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

70. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

71. Ieškovai (pirkėjai) po ginčo turto perdavimo jų nuosavybėn paaiškėjusius defektus įrodinėjo eksperto T. M. 2022 m. sausio 6 d. parengta Gyvenamojo namo ir priklausinių defektų, pažeidimų ir neužbaigtų darbų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita, kurioje įvardyti nustatyti namo defektai, nurodyti jiems pašalinti reikalingi darbai ir apskaičiuota tokių darbų kaina (nutarties 41–44 punktai).

72. Iš ataskaitos matyti, kad ekspertas T. M., nustatinėdamas namo defektus, atskirai aptarė ir įvertino: nebaigtus darbus pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. neištaisytus specialisto Ž. D. prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nustatytus defektus; nebaigtus darbus pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. papildomų darbų sutartį su R. R.; nustatė naujų, paaiškėjusių po ginčo turto perdavimo ieškovų nuosavybėn, defektų.

73. Ataskaitoje, konstatuojant naujus, po namo perdavimo pirkėjų (ieškovų) nuosavybėn paaiškėjusius defektus, be kita ko, nurodyta, kad: 1) namo pamatai įrengti ne pagal projekto sprendinius – vietoje projekte numatytų juostinių pamatų įrengti poliniai, be to, ir šie įrengti netinkamai – esamas įrengimas nėra patikimas ir neilgalaikis, nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog poliniai pamatai tinkami esamam gruntui, kt.; 2) išorinių sienų konstruktyvo įrengimas neatitinka tiek projekto, tiek STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimų; atlikus sandarumo bandymą, nustatyta, kad pastato nesandarumas 7,34 kartus viršija normatyvais leidžiamą oro apykaitos vertę esamam B klasės pastatui, t. y. pastatas ypač nesandarus; atliktas termografinis tyrimas parodė daug lokalių nesandarių vietų, pralaidžių šilumai; atliktas dūmų testas vizualiai parodė, kad namo kampai ir langų sandūros su sienomis bei vitrinų su grindimis yra nesandarios; kalant medines dailylentes, vinimis pradurta garo izoliacija; apatinis sienos karkaso medinis ilginis aptaisytas putplasčiu ir nevėdinamas, nors pagal reglamentą mediena turi būti vėdinama; fasade nėra apatinių oro paėmimo angų, nėra organizuoto kondensato nuvedimo iš vėdinamojo sluoksnio, drėksta cokolis ties fasado apačia; viduryje sienos vatos sluoksnių panaudotas garui nelaidus putplastis, gali susidaryti kondensatas ir pelėsis; medienos karkaso elementų atraminiame mazge užfiksuotas pagal statybos taisykles neleistinas plyšys, tai gali būti ir deformacijų dėl netinkamo įrengimo (atrėmimo į pamatus nebuvimo) pasekmė; išorės sienoms panaudotas gipso kartonas skirtas vidaus darbams, prie jo klijuotos plytelės ir pats gipsas jau krenta žemyn; fasado mediena tiesiogiai kontaktuoja su mūru, betonu, išmatuotas padidėjęs drėgnumas; nustatyti įtrūkiai vidaus sienų plokštumose, kampuose kitų patalpų ir vietų, nei prie nebaigtų darbų, kt.; 3) perdangos ir grindys įrengtos ne pagal projektą, be to, neatitinka ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ Statybos taisyklių ST 121895674.210.01:2014, STR 2.02.09.2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ normų reikalavimų; be kita ko, panaudotos gerokai mažesnio skersmens nei numatytos projekte perdangos sijos, jų įrengta 2 arba 3 vnt. mažiau, sijos nesujungtos tarpusavyje per ilgį, sijų galai patikimai nepritvirtinti prie sienos ilginio (ties galinėmis atramomis); lauke esant minusinei temperatūrai, pastogėje nustatyta garo kondensacija ant perdangos vatos paviršiaus, įdrėkusios perdangos sijos padengtos pelėsiu, daugelis jų pajuodusios nuo drėgmės; perdanga pietinėje dalyje išlinkusi daugiau nei leidžiama projekte; konstrukcijos neapsaugotos antiseptikais ir antipirenais, kt.; 4) stogo įrengimas neatitinka tiek projekto, tiek STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų; be kita ko, nustatyta, kad stogo gegnės niekaip nepritvirtintos prie mūrloto, viršutinio sienų ilginio – jas galima kilstelti ranka; gegnių sujungimas ties kraigu atliktas nei pagal projekto, nei pagal praktikoje naudojamus tipinius mazgus, prie kraigo ilginio gegnių poros taip pat pritvirtintos netinkamai (tik vinimi), visoje stogo konstrukcijoje nėra nė vienos varžtinės jungties; gegnių atrėmimas ties sienomis ir orientavimas prie sienų konstrukcijų neatitinka tipinių karkasinių namų tokio tipo mazgų schemų – yra netinkamas ir nepatikimas; stogo apkrovoms atlaikyti gegnės atremtos ant per mažo skerspjūvio statramsčių iš tašelių, atrėmimo mazgai įrengti netinkamai; lyjant lietui nustatyta, kad stogas – nesandarus, plėvelėje matyti dėmės, medinės konstrukcijos drėksta, juoduoja; stogo antikondensacinė plėvelė sumontuota ne pagal jos gamintojo reikalavimus, yra nesandari; stogo skarda neišsikiša į lietaus lataką tiek, kiek numatyta skardos gamintojų instrukcijose (40 mm); stogo skardos lakštai – per trumpi, sudurti ties kraigu nesandariai, praleidžia vandenį; daug stogo gegnių pajuodusios, paveiktos pelėsio, nematyti preparato spalvos, taigi mediena yra neimpregnuota; 5) netinkamai įrengta vėdinimo sistema, elektros instaliacijos įrengimas prieštarauja Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309, reikalavimų (kiti namo defektai); 6) priklausinys – atraminė sienelė – turi avarinės būklės požymių, nurodytų STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“.

74. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, prieina prie išvados, kad ieškovai pateikė pakankamai įrodymų iš atsakovų įsigyto ginčo turto trūkumams (gyvenamojo namo pamato, grindų, sienų, perdangos, stogo, taip pat vėdinimo sistemos, elektros instaliacijos defektams, be to, priklausinio – atraminės sienelės – avarinės būklės požymiams) pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovai (pardavėjai) neįrodė, kad, prieš sudarydami 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, jie ieškovams (pirkėjams) atskleidė aplinkybę, jog ginčo namas rekonstruotas ne pagal projekte, parengtame rekonstrukcijai įteisinti, numatytus sprendinius ir ne iš projekte numatytų charakteristikų statybinių medžiagų, kad aptarė bent dalį pirmiau įvardytų trūkumų, nustatytų eksperto T. M. ataskaitoje (CPK 12, 178 straipsniai).

75. Išanalizavęs eksperto T. M. ataskaitos tiriamąją dalį, šiame rašytiniame įrodyme nustatytus naujus defektus apeliacinės instancijos teismas įvertina kaip paslėptus ginčo turto trūkumus, kurių ieškovai, prieš pirkdami namą jo apžiūros metu negalėjo pastebėti ir įvertinti, nes tokio pobūdžio defektams nustatyti reikalingos ne tik specialios statybos srities žinios, bet ir išsamus tyrimas, be kita ko, atliekant atitinkamus matavimus, tam tikrų elementų ardymo darbus (CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalys, 6.333 straipsnio 2 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis).

76. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad teismo proceso metu atsakovai iš esmės nekvestionavo eksperto T. M. ataskaitoje įvardytų ieškovams parduoto turto trūkumų. Nesutikdami su ieškovų reikalavimu atlyginti nurodytų trūkumų šalinimo išlaidas, atsakovai apeliaciniame skunde remiasi tuo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų įvardyti trūkumai yra tokie, dėl kurių namo negalima naudoti pagal paskirtį, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl dėl šių tariamų trūkumų ieškovai negali naudotis ginčo turtu pagal paskirtį.

77. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl trūkumų gyvenamojo namo, kurį įsigydami ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį, jog nusiperka iš esmės naujos statybos namą, pardavėjų statytą sau (taip buvo nurodyta pardavimo skelbime), taigi geros būklės, todėl galės šiame name gyventi su šeima, nepatirdami remonto rūpesčių, papildomų reikšmingų investicijų. Eksperto T. M. ataskaitoje nustatyti ginčo gyvenamojo namo pamatų, išorinių sienų konstruktyvo, perdangos, grindų, stogo, vėdinimo sistemos, elektros instaliacijos trūkumai, be to, atraminės sienelės būklė, turinti avarinės požymių, yra reikšmingi trūkumai. Ataskaitos tiriamojoje dalyje išanalizuotų šių trūkumų pobūdis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja pagrįstą išvadą, kad po ginčo turto įsigijimo paaiškėję paslėpti šio turto defektai sukelia nepatogumų naudotis gyvenamuoju namu, atramine sienele, be to, kelia grėsmę jame gyvenančios ieškovų šeimos saugumui (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

78. Jau nurodyta, kad eksperto T. M. ataskaitoje, be kita ko, nustatyta, kad itin svarbios pastato stabilumui, mechaniniam atsparumui gyvenamojo namo konstrukcijos – pamatų – įrengimas nėra patikimas ir neilgalaikis, nėra duomenų, jog įrengti poliniai pamatai tinkami esamam gruntui. Atlikus gyvenamojo namo išorinių sienų sandarumo bandymą nustatyta, kad pastatas – ypač nesandarus (nesandarumas 7,34 kartus viršija normatyvais leidžiamą oro apykaitos vertę esamam B klasės pastatui). Nustatyta kitų reikšmingų sienų konstruktyvo įrengimo defektų, dėl kurių pastate susidaro kondensatas, kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsis. Taip pat konstatuota perdangos ir grindų defektų, kurių pobūdis suponuoja išvadą, kad jie kelia nepatogumų ir trukdo naudoti ginčo pastatą gyvenamajai paskirčiai (pavyzdžiui, konstrukcijos neapsaugotos antiseptikais ir antipirenais, įdrėkusios perdangos sijos padengtos pelėsiu). Nustatyti stogo defektai taip pat vertintini kaip trukdantys ginčo pastatu naudotis kaip gyvenamuoju (pavyzdžiui, tinkamai nepritvirtintos stogo gegnės, kurias galima kilstelti ranka; gegnių atrėmimas ties sienomis ir orientavimas prie sienų konstrukcijų neatitinka tipinių karkasinių namų tokio tipo mazgų schemų; stogo apkrovoms atlaikyti gegnės atremtos ant per mažo skerspjūvio statramsčių iš tašelių, atrėmimo mazgai įrengti netinkamai; eksperto pažymėta, kad toks įrengimas yra nepatikimas; lyjant lietui nustatyta, kad stogas – nesandarus). Nereikalauja papildomo įrodinėjimo tai, kad eksperto nustatyti ginčo gyvenamojo namo vėdinimo sistemos, elektros instaliacijos įrengimo trūkumai kliudo naudotis pastatu, kurio paskirtis – gyvenamoji. Dėl konstatuotų priklausinio – atraminės sienelės – avarinės būklės požymių taip pat nereikia papildomai įrodinėti, kad, esant tokiam trūkumui, atsakovų ieškovams parduotas priklausinys negali atlikti tos funkcijos, kuriai jis skirtas (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

79. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų analizė suponuoja pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad dėl ieškovų įvardytų ir eksperto T. M. ataskaita įrodytų ginčo turto defektų, paaiškėjusių apsigyvenus ginčo name, nusipirktu turtu negalima tinkamai naudotis pagal jo paskirtį, dėl nustatytų trūkumų šio turto kokybė blogėja. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovai nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gyvena ginčo name ir nešalina defektų, kuriais remiasi, nėra pagrindas kitaip vertinti ataskaitoje nustatytus ginčo turto trūkumus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo turtui įsigyti ieškovai yra paėmę iš banko kreditą, šeimoje auga trys vaikai, o aptartiems trūkumams pašalinti reikia didelės sumos – 86 212,50 Eur.

80. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams trūkumų šalinimo išlaidas, kurios realiai nėra patirtos.

81. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog gali būti priteisiamos ne tik realiai patirtos išlaidos, bet ir būsimos išlaidos. Sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagrindinis kriterijus yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas būsimų išlaidų atlyginimas, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 38 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 77 punktas).

82. Ieškovai, prašydami priteisti 86 212,50 Eur būsimoms defektų, paaiškėjusių po ginčo turto perdavimo ieškovams, šalinimo išlaidoms padengti, rėmėsi eksperto T. M. parengtomis lokalinėmis sąmatomis, kuriose įvardyti reikalingi atlikti darbai, jų kiekiai, reikalingos medžiagos, šių kiekiai bei kainos. Apskaičiavimai atlikti naudojantis UAB „Sistela“ programine įranga „Sąmata“, kurią sudarančios rinkos kainų duomenų bazės yra įregistruotos VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre. Lokalinėms sąmatoms sudaryti ekspertas naudojo įkainius, duomenų bazes, galiojusius ataskaitos sudarymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs lokalinių sąmatų turinį, nenustatė, kad jose yra įrašyta darbų, nesusijusių su aptariamų ginčo turto defektų pašalinimu.

85. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti kiekvieną sąmatos eilutę ir vertinti, ar tariami trūkumai buvo ginčo turto pardavimo metu, ar jie nebuvo akivaizdūs, ar nebuvo atskleisti ieškovams, ar lokalinėse įvardytos išlaidos yra būtinos.

87. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

88. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškovų reikalavimą dėl nusipirkto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo būsimų išlaidų priteisimo, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimą, civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti dėl atsakovų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovų reikalavimas dėl 86 212,50 Eur bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų A. L. ir I. L., atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

89. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

90. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

91. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš naujo, apskųstas pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Šalys apeliaciniuose skunduose neginčijo pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teisme ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

92. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir J. K. bei atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinius skundus, 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-567-464/2023 ieškovų apeliacinį skundą atmetė, o atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl ieškovams iš atsakovų priteistų 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, bei šį ieškinio reikalavimą atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad patenkino 50 proc. atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų, bei atitinkamai paskirstė šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkino ieškovų kasacinį skundą: panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui.

94. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovų 86 212,50 Eur parduoto turto trūkumų pašalinimo būsimų išlaidų pagal atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinį skundą, atsakovų apeliacinį skundą atmetė.

95. Taigi atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi. Ieškovų V. K. ir J. K. apeliacinis skundas atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi. Atsižvelgiant į bylos baigtį apeliacinės instancijos teisme (atmesti tiek ieškovų, teik ir atsakovų apeliaciniai skundai), šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

96. Ieškovai kasaciniame teisme patyrė 2 818 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 518 Eur žyminis mokestis bei 1 300 Eur išlaidos už teisines paslaugas, rengiant kasacinį skundą. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už kasacinio skundo parengimą neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.12 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio. Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas kasaciniam skundui parengti, aptartos ieškovų kasaciniame teisme patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.

97. Kasaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, ir dėl šios dalies palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą. Kasacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas nurodytas ieškovų reikalavimas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs nurodytą bylos dalį, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl 86 212,50 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo paliko nepakeistą.

98. Atsižvelgiant į tai, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų A. L. ir I. L. priteisiamos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 818 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 818 Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų, tai yra iš kiekvieno atsakovo – po 1 409 Eur (po vieną tūkstantį keturis šimtus devynis eurus).