- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-45-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17415-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Technobaltic“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Technobaltic“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ dėl rangos sutarties nutraukimo, vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo, delspinigių bei palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „BM būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamus daiktus, kilnojamus daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-18 nutartimi ieškovės UAB „BM būstas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei UAB „Vaidora” turtą ne mažesnei kaip 11 584,60 Eur sumai.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-24 nutartimi papildomai taikė atsakovei UAB „Vaidora“ laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės UAB „BM būstas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Vaidora” turtą papildomai 70 449,05 Eur sumai (padidinant 2015-05-18 nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikyto arešto mastą nuo 11 584,60 Eur sumos iki 82 033,65 Eur), uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškove UAB „BM būstas“ pagal pateiktą ieškinį. Turto nesuradus ar jo neužtekus, uždėti areštą piniginėms lėšoms.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Vaidora“ 2018-10-23 pateikė teismui prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovė prie prašymo pridėjo 2018 metų I pusmečio balansą, iš kurio, pasak atsakovės, matyti, kad atsakovės turtas viršija 1,2 mln. Eur sumą. Atsakovė nurodė, kad įmonė veikia pelningai ir ieškinio suma jai nėra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-29 nutartimi atmetė atsakovės UAB „Vaidora“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „BM būstas“ ieškinį dėl netesybų priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Vaidora“, trečiasis asmuo UAB „Technobaltic“.
7. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, t. y. balansus už 2017 metus ir 2018 metų I pusmetį, taip pat pelno (nuostolių) ataskaitas už 2017 metus ir 2018 metų I pusmetį, sprendė, jog atsakovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti duomenys ir nurodyti teiginiai nesuteikia informacijos apie gerą atsakovės turtinę padėtį ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netikslingumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones negali būti patenkintas (CPK 149 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vaidora“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „Vaidora“ prašymą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartimi ir 2015-09-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Vaidora“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys, kurio reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra ne dėl skolos už prekes ar paslaugas priteisimo, bet dėl ieškovės prikalkuliuotų netesybų priteisimo. Kitaip tariant, ieškovė nemoka už atsakovės atliktus rangos darbus, bet dar ir reikalaudama nepagrįstų netesybų, vilkina atsiskaitymą su atsakove ir siekia apskritai jo išvengti. Akivaizdu, kad netesybų skaičiavimas, jų sumos nepagrįstas padidinimas, priklauso išimtinai tik nuo ieškovės valios. Šis faktas privalo būti įvertintas teismo sprendžiant dėl ieškinio sumos dydžio atsakovui bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9557-808/2017 ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies. Ieškovės UAB „BM būstas“ ieškinys iš esmės buvo atmestas, iš atsakovės priteista vos 11 725,59 Eur. Tuo tarpu atsakovės UAB „Vaidora“ naudai iš ieškovės UAB „BM būstas“ priteista gerokai didesnės sumos: 72 815,73 Eur skolos ir 2 621,37 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (75 437,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 204,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus teismo patenkintus šalių priešpriešinius reikalavimus, akivaizdu, kad skolininku yra UAB „BM būstas“, o ne atsakovė UAB „Vaidora“. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus UAB „BM būstas“ liktų skolinga atsakovei UAB „Vaidora“ apie 67 tūkst. eurų.
8.3. UAB „Vaidora“ pateikė 2018 metų pusmečio balansą, iš kurio matyti, kad UAB „Vaidora“ turtas viršija 1,2 mln. eurų sumą. UAB „Vaidora“ 2017 metų ir 2018 metų I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad įmonė veikia pelningai. Taigi net ir visa ieškinio suma – 82 033,65 Eur, atsakovei UAB „Vaidora“ nėra didelė.
8.4. Ieškovė nebuvo ir nėra pateikusi jokių atsakovės UAB „Vaidora“ nesąžiningumo įrodymų, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų pagrindas manyti, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės atsakovei UAB „Vaidora“ nėra.
Šalies argumentai
9. Ieškovė UAB „BM būstas“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovė savo atskirajame skunde klaidina teismą, nurodydama, kad neįsigaliojęs pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje tariamai reiškia, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje priėmė 2017-05-23 sprendimą, kuriuo buvo iš dalies patenkintas UAB „BM būstas“ ieškinys. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2018-08-31 nutartimi toks sprendimas yra panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų neatskleidė bylos esmės, todėl byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Akivaizdu, kad nėra jokio teisinio pagrindo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovautis jau panaikintu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl dalinio ieškovės reikalavimų tenkinimo.
9.2. Atsakovė nepaaiškina, kodėl visi jos pateikti finansiniai dokumentai yra pasirašyti tik bendrovės vadovo, o vyriausiojo buhalterio ar galinčio tvarkyti apskaitą kito asmens parašo nėra. Valstybės įmonei „Registrų centras“ atsakovė pateikė tik savo finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metus, o vėlesnių laikotarpių finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pateikti. Akivaizdu, kad atsakovė klaidina teismą ir bando įrodinėti savo gerą finansinę būklę, pateikdama nepatvirtintus, tinkamai nepasirašytus ir oficialiai Registrų centrui nepateiktus finansinius dokumentus. Atsakovės pateikti dokumentai negali būti laikomi patikimais geros atsakovės finansinės būklės įrodymais.
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016).
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovės UAB „Vaidora” turtą ne mažesnei kaip 11 584,60 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-24 nutartimi papildomai taikė atsakovei UAB „Vaidora“ laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės UAB „BM būstas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Vaidora” turtą papildomai 70 449,05 Eur sumai (padidinant 2015-05-18 nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikyto arešto mastą nuo 11 584,60 Eur sumos iki 82 033,65 Eur), uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškove UAB „BM būstas“ pagal pateiktą ieškinį. Atsakovė UAB „Vaidora“ 2018-10-23 pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 ir 2015-09-24 nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-29 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Atsakovė, nesutikdama su minėta 2018-10-29 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
14. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Šias aplinkybes turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu suinteresuotas asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1320-302/2018).
15. Dogmatiškai ir sistemiškai aiškinant proceso teisės normas, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, jei nebelieka CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlygų, t. y. bylos nagrinėjimo metu įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, ir / ar tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
16. Dėl preliminaraus ieškinio vertinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
17. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ieškinys, kurio reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra ne dėl skolos už prekes ar paslaugas priteisimo, bet dėl ieškovės priskaičiuotų netesybų, kurių paskaičiavimas, jų sumos nepagrįstas padidinimas, priklauso išimtinai tik nuo ieškovės valios, priteisimo, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes šie argumentai ir aplinkybės gali būti vertinami tik nagrinėjant bylą iš esmės.
18. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9557-808/2017, ieškovės UAB „BM būstas“ ieškinys iš esmės buvo atmestas, iš atsakovės priteista vos 11 725,59 Eur. Tuo tarpu atsakovės UAB „Vaidora“ naudai iš ieškovės UAB „BM būstas“ priteista gerokai didesnės sumos: 72 815,73 Eur skolos ir 2 621,37 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (75 437,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 204,20 bylinėjimosi išlaidų. Pasak atsakovės, toks priimtas teismo sprendimas rodo, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra nepagrįstas. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
19. Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „MB būstas“ ir atsakovės UAB „Vaidora“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9557-808/2017, 2018-08-31 nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl remtis panaikintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
20. Įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas šiuo metu neturi pagrindo manyti, kad ieškovei palankus sprendimas negalėtų būti priimtas.
21. Dėl grėsmės galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c.b. Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009). Atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį. Tai gali būti duomenys iš viešųjų registrų, kredito įstaigų apie turimą turtą (lėšas), duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir kt.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodo, kad iš pateikto UAB „Vaidora“ 2018 metų I pusmečio balanso matyti, kad UAB „Vaidora“ turtas viršija 1,2 mln. eurų sumą, kas, atsakovės nuomone, patvirtina, jog atsakovei ieškinio suma – 82 033,65 Eur, nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
23. Pažymėtina, jog atsakovė, nurodydama, jog jos turtas viršija 1,2 mln. eurų, nepateikė teismui duomenų, kokį konkrečiai turtą atsakovė turi nuosavybės teise, taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad tas turtas nėra įkeistas tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržytas. Be to, atsakovė nepateikė ir duomenų iš kredito įstaigų apie turimas pinigines lėšas. Teismui neturint informacijos apie konkretų atsakovės nuosavybės teise turimą turtą (lėšas), jam taikomus suvaržymus, teismas neturi galimybės nustatyti atsakovės turimo turto bei esamų įsipareigojimų santykio, ir padaryti vienareikšmiškos išvados apie neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą).
24. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, finansines ataskaitas pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė) (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovės pateiktos finansinės ataskaitos (2017 m. ir 2018 m. I pusmečio balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos) pasirašytos tik UAB „Vaidora“ direktoriaus, tačiau nepasirašytos įmonės vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba kito asmens, galinčio tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Pažymėtina ir tai, kad iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog atsakovė VĮ Registrų centrui laiku neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų, o paskutinė finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui pateikta tik už 2014 metus.
25. Atsižvelgiant į šios nutarties 23 ir 24 punktuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės sudaryti UAB „Vaidora“ balansai nelaikytini pakankamu įrodymu, neginčijai patvirtinančiu gerą atsakovės turtinę (finansinę) padėtį. Tuo tarpu, kitų duomenų, kurie paneigtų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškovės reikalavimo suma – 82 033,65 Eur, atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, pagal nuosavybės teise priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, atsakovė nepateikė. Taigi, atsakovė nepaneigė prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą reikalavimą.
26. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu pati atsakovė neįrodė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių šių priemonių taikymo pagrindas išnyko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
27. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LA T CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.