- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1084-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00124-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Totalis“
- Atsakovas
- Šveicarijos bendrovei Metafrax Trading International SA
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totalis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totalis“ ieškinį atsakovei Šveicarijos bendrovei Metafrax Trading International SA dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Totalis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės Šveicarijos bendrovės Metafrax Trading International SA (toliau – atsakovė) priteisti 44 043,93 Eur skolą, 9 001,96 Eur palūkanas, 95 399,32 Eur nuostolius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. elektroniniais laiškais susitarė dėl krovinių siuntimo 2018 m. gruodžio 1 – 31 dienomis. Ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei dėl skolos ir nuostolių, susijusių su 2018 m. gruodžio mėn. krovinių siuntomis, nurodydama, jog atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovės turimą turtinę teisę – reikalavimo teisę į ieškovę – ieškinio reikalavimo apimtimi (148 445,21 Eur), uždraudžiant įgyvendinti šią reikalavimo teisę.
4. Nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas faktinių aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų visuma, kurie patvirtina, jog atsakovė yra skolinga ieškovei, o taip pat yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius, todėl teismas ieškovės ieškinį turėtų patenkinti ir reikalaujamą skolą bei nuostolius priteisti iš atsakovės; ieškinys, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas.
5. Pažymėjo, kad atsakovės ankstesnis elgesys patvirtina atsakovės nesąžiningumą, todėl ji, žinodama, jog gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, gali imtis veiksmų, siekdama apsunkinti tokio sprendimo vykdymą ar padaryti jį neįmanomą. Atsakovė tiek sutartinių santykių su ieškove metu, tiek po jų elgėsi ne pagal sąžiningo verslo principus, pagrįstus bendradarbiavimu ir abipuse nauda, o pagal nesąžiningo verslo metodus, siekdama nesąžiningai praturtėti, be kita ko, eliminuodama ieškovę iš metanolio rinkos. Pasak ieškovės, atsakovė, sutartiniuose santykiuose su ieškove nesilaikydama sulygto metanolio išsiuntimo grafiko, išsiųsdavo šį tada, kai tai jai būdavo paranku (t. y. sužinojusi sekančio ketvirčio metanolio kainas), taip pat perėmė ieškovės klientus.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė, siekdama padaryti ieškovei poveikį, inicijavo bankroto bylos jai iškėlimą, siuntė šmeižikiško turinio laiškus ieškovės partneriams, taip pat kreipėsi į Londono tarptautinio arbitražo teismą ir sukūrė jai palankią jurisdikciją (angl. forum shopping), vadovaudamasi sutartyse numatyta arbitražine išlyga, žinodama, kad ieškovės reiškiami priešpriešiniai reikalavimai negalės būti nagrinėjami arbitraže.
7. Pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl ieškovės neapmokėtų sąskaitų buvo nenuosekli, bankroto ir arbitražo procesų metu nuolat keitėsi. Atsakovės elgesys bendradarbiavimo su ieškove metu ir ikisutartiniuose santykiuose rodo, kad, sužinojusi apie ieškovės pateiktą ieškinį, atsakovė imsis atitinkamų veiksmų, siekdama padaryti taip, jog ieškovei palankus teismo sprendimas arba būtų sunkiai įvykdomas, arba jo įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu atsakovė perleistų šiuo metu jai priklausančią turtinę teisę (t. y. reikalavimą į ieškovę).
8. Vertino, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovės turtinė padėtis ieškinio pateikimo dieną yra stabili, egzistuoja reali tikimybė, kad bylos nagrinėjimo metu ji gali pasikeisti.
9. Akcentavo, kad atsakovės pagrindinė gamykla, gaminanti produkciją, tarp jos – metanolį, yra įsikūrusi Rusijoje; po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos atžvilgiu buvo pritaikytos įvairios sankcijos, kurios tikėtinai plėsis ir greitu metu apims atsakovės galimybes parduoti prekes į Europą; pritaikytos sankcijos turėtų įtakos atsakovės galimybėms įvykdyti ieškovei palankų sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
11. Teismas pažymėjo, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė siekdama užtikrinti ieškinio, kuriuo ji prašo priteisti skolą, įvykdymą; ieškovė yra išdėsčiusi tiek ieškinio pagrindą, tiek jo dalyką; nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus; ieškinyje nurodytas ir pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl to, jog atsakovė ketina perleisti turimą reikalavimo teisę į ieškovę, vertintini kaip prielaidos, joms pagrįsti nepateikta įrodymų. Tuo tarpu atsakovė pateikė duomenis, kad yra inicijavusi vykdomąją bylą dėl reikalavimo teisės įgyvendinimo.
13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius apie tai, kad atsakovė naudojasi nesąžiningais verslo principais, eliminuodama ieškovę iš metanolio rinkos. Teismo vertinimu, šalių ikisutartiniai ir sutartiniai santykiai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ieškovės subjektyvus šių santykių vertinimas nesukuria pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
14. Teismo nuomone, atsakovės kreipimasis į Londono tarptautinio arbitražo teismą taip pat negali būti vertinamas kaip atsakovės nesąžiningumas, nes pati ieškovė nurodė, kad tokia šalių teisė buvo numatyta šalių sutartimis. Teiginiai, kad gali plėstis sankcijų sąrašas ir taip bus apribota atsakovės galimybė parduoti metanolį Europos šalims, grįsti spėjimais, todėl nepatvirtina būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Teismas įvertino, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės galimo nesąžiningumo. Vien aplinkybės, kad atsakovė turi bendrovių, kurioms, ieškovės nuomone, gali būti perleidžiamas kreditorės finansinis reikalavimas, savaime nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
16. Konstatavęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas netenkino ieškovės prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „Totalis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovės turimą turtinę teisę – reikalavimo teisę į ieškovę ieškinio reikalavimo apimtimi (148 445,21 Eur), uždraudžiant įgyvendinti šią reikalavimo teisę.
18.1. Nors ieškovės nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas (atsakovė arba apskritai nebeturės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, arba nebeturės jo Lietuvoje), tačiau šias aplinkybes teismas vertino tik kaip prielaidas. Ta aplinkybė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu inicijavo vykdomąją bylą dėl reikalavimo teisės įgyvendinimo, per se (savaime) nereiškia, jog turimos reikalavimo teisės į ieškovę negalima perleisti – pradėtas vykdymo procesas neriboja reikalavimo perleidimo galimybės; tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis.
Atsiliepimas
18.2. Atsakovė vengia vykdyti savo priešpriešinę prievolę ieškovei ir nesutinka įskaityti jos prievolę ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl 2 408,81 Eur sumos. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir siekį sužlugdyti ieškovę.
18.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti vertinamos kaip itin varžančios atsakovės interesus – ieškovė neprašo taikyti jokio kito atsakovei priklausančio turto arešto, areštuoti atsakovui priklausančių piniginių lėšų ar sustabdyti ieškovės atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos vykdymą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neriboja atsakovės teisės disponuoti, naudoti ir valdyti jai priklausančio turto, taip pat netrukdo vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei vykdyti išieškojimą iš ieškovės. Ieškovei neprašant taikyti itin varžančio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, teismo taikomas nesąžiningumo įrodinėjimo standartas turėjo būti žemesnis.
18.4. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia užtikrinti esamos padėties išsaugojimą reiškiamo ieškinio apimtimi tam, kad nekiltų kliūčių, vykdant ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
18.5. Atsakovei perleidus turimą reikalavimo teisę į ieškovę ar ją visiškai įgyvendinus, atsakovė nebeturės Lietuvoje turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, o išieškojimas užsienyje dar labiau apsunkins ieškovės galimybes kuo operatyviau, efektyviau bei ekonomiškiau pasiekti atsakovės prievolių ieškovei įvykdymą.
19. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, ketinimą perleisti reikalavimo teises, taigi neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo.
19.2. Atsakovės pateikti dokumentai įrodo, kad jos finansinė padėtis, viena vertus, yra stabili, kita vertus, ieškovei palankus teismo sprendimas būtų lengvai įvykdomas. Atsakovės atsisakymas dėl įskaitymo negali būti vertinamas kaip tariamas atsakovės nesąžiningumas.
19.3. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė vengia 241 090,41 Eur sumos pagal arbitražo sprendimą išieškojimo. Atsakovė pateikė objektyvius įrodymus, kad turtinį reikalavimą į ieškovę yra pradėjusi įgyvendinti – pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/22/01077.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
22. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turtinės teisės (reikalavimo teisės į ieškovę) areštą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
23. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
24. Ieškovė su atskiruoju skundu į bylą pateikė naują įrodymą – susirašinėjimą elektroniniais laiškais su antstolio padėjėju. Rašytiniu įrodymu įrodinėja atsakovės nesąžiningumą, vengimą įskaityti priešpriešines prievoles.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikto įrodymo turiniu, įvertinęs tai, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo (atsakovė, rengdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, galėjo su pridėtais duomenimis susipažinti ir išdėstyti savo poziciją dėl jų), ieškovės pateiktą naują rašytinį įrodymą priima ir vertins jį, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neskundžia pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalies dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė esant šią sąlygą, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
29. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, kad: atsakovė tarpusavio verslo santykiuose veikė nesąžiningai; sužinojusi apie prieš ją inicijuotą bylą, gali perleisti savo turimą reikalavimo teisę į ieškovę, o nurodyta reikalavimo teisė yra galbūt vienintelis atsakovės, kuri yra užsienio juridinis asmuo, Lietuvoje turimas turtas; jeigu nagrinėjamoje byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, Lietuvoje nebus atsakovės turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą; atsakovė vengia savo priešpriešinės prievolės ieškovei vykdymo ir nesutinka ją įskaityti. Nurodytos aplinkybės, anot ieškovės, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Ieškovė taip pat teigia, kad jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti vertinamos kaip itin varžančios atsakovės interesus: jos neriboja atsakovės teisės disponuoti, naudoti ir valdyti jai priklausančio turto, taip pat netrukdo vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei vykdyti išieškojimą iš ieškovės. Teigia, kad, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, Lietuvoje gali nelikti atsakovės turto, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentais.
31. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
32. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
33. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad vien ieškovės (apeliantės) nurodytos aplinkybės dėl atsakovės galimai nesąžiningo elgesio verslo santykiuose, vengimo įskaityti priešpriešinį reikalavimą, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu konstatuoti. Aplinkybės dėl atsakovės elgesio ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose yra susijusios su šalių ginčo esme, jų išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų.
34. Ieškovės (apeliantės) pateikto naujo rašytinio įrodymo (susirašinėjimo su antstolio padėjėju) turinio analizė nesuponuoja pagrindo įžvelgti atsakovės galimo nesąžiningumo ir nepatvirtina būtinumo imtis ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė išsamiai išdėstė savo poziciją dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, be kita ko, pažymėdama, jog pati ieškovė gali atlikti įskaitymą, laikydamasi įstatyme nustatytos tvarkos, taip pat gali kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje, kurioje jai iš atsakovės yra priteista 2 408,81 Eur suma, į šį vykdomąjį raštą pateikti vykdyti antstoliui CPK 650 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
35. Kiti ieškovės nurodyti argumentai, kuriais motyvuojamas atsakovės nesąžiningumas, šioje proceso stadijoje neteikia pakankamo pagrindo vertinti, kad yra tikimybė, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo, jeigu šiuo bus patenkintas ieškovės reikalavimas, įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė (apeliantė), prašydama imtis laikinųjų apsaugos priemonių, prašo iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovės turimą turtinę teisę – reikalavimo teisę į ieškovę – ieškinio apimtimi (148 445,21 Eur), uždraudžiant įgyvendinti šią reikalavimo teisę. Bylos duomenimis, atsakovės reikalavimo teisės į ieškovę pagrindas yra Londono tarptautinio arbitražo teismo (angl. London Court of International Arbitration) 2022 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. LCIA215263, kuriuo atsakovei iš ieškovės yra priteista 175 329,01 Eur skolos, 33 370 Eur arbitražo išlaidų ir 28 377 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-48-912/2022, jis pripažintas ir jį leista vykdyti Lietuvos Respublikoje. Atsakovė yra inicijavusi šio sprendimo vykdymą, pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/22/01077. Taigi savo esme ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės lemtų išieškojimo vykdymo procese dalies sustabdymą.
37. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
38. Ieškovės (apeliantės) nurodyti argumentai, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys bus patenkintas, šalys galėtų atlikti įskaitymą ir nebūtų pagrindo iš ieškovės išieškoti visą arbitražo sprendimu priteistą sumą, nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtimi. Šio instituto tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią grėsmei, kad, nesiėmus atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
39. Be to, nesutiktina su ieškovės (apeliantės) pozicija, kad šiuo atveju jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra itin varžančios atsakovės interesus. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų apribota atsakovės teisė išieškoti įsiteisėjusiu ir Lietuvos Respublikoje pripažintu bei vykdomu arbitražo teismo sprendimu jai priteistos sumos dalį, taigi neapibrėžtam laikui (iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo) būtų suvaržyta teisė gauti jai priklausančias pinigines lėšas.
40. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, jog vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018; 2020 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis yra stabili, todėl, patenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimas galėtų būti lengvai įvykdytas. Atsakovės pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, atsakovės veikla yra pelninga (2021 m. atsakovė gavo 1 467 839,45 Eur pelno).
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė (apeliantė) nepateikė bent tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Nenustačius antrosios būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.
42. Pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-910/2022).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje civilinio proceso stadijoje esančius duomenis, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.