Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totalis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-436-368/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totalis“ ieškinį atsakovei Šveicarijos bendrovei Metafrax Trading International SA dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad šalys sudarytose Sutartyse susitarė dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų nagrinėjimo arbitraže. Tokią išvadą teismas grindė ieškovės ir atsakovės 2018 m. spalio 22 d. sudarytų sutarčių Nr. MTSA-TOTALIS-2019, Nr. MTSA-TOTALIS-2019-LT ir Nr. MTSA-TOTALIS-2019-2 nuostatomis, pagal kurias visi ginčai, kylantys dėl šių sutarčių, sprendžiami Londono tarptautinio arbitražo teisme ir perduodami galutiniam dviejų arbitrų teismui.

8. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ginčo teismingumo, argumentuodama, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai nėra susiję su Sutartimis ir jiems nėra taikomas arbitražinis susitarimas, t. y. teigia, kad ieškovės reikalavimai dėl skolos ir nuostolių priteisimo yra susiję su 2018 m. gruodžio mėnesio siuntos vykdymu, o ne su siuntomis, kurios turėjo būti pristatomos pagal Sutartis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais.

9. Ieškinio priėmimo tvarka bei atsisakymo jį priimti pagrindai įtvirtinti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų, dėl kurių civilinė byla negali būti iškeliama, o pareikštas ieškinys atsisakomas priimti, baigtinis sąrašas. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį yra šalių sudarytas susitarimas perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Tai reiškia, kad byloje nustačius arbitražinio susitarimo sudarymo faktą pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar ginčas patenka į arbitražinio susitarimo ribas, ir tik nustačius, kad arbitražinis susitarimas neapima kilusio ginčo arba dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, šalys atsisako ginčo nagrinėjimo arbitraže) turi būti sprendžiamas nacionalinio teismo jurisdikcijos nagrinėti ginčą klausimas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. elektroniniais laiškais susitarė dėl 2018 m. gruodžio 1 – 31 d. krovinių siuntimo. Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimus atsakovei dėl skolos ir nuostolių, susijusių su 2018 m. gruodžio mėnesio krovinių siuntomis, nurodydama, jog atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą. Iš šalių sudarytų Sutarčių nustatyta, kad šalys jomis sulygo dėl siuntų pristatymo 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys 2018 m. lapkričio 12 d. elektroniniais laiškais susitarė dėl krovinių siuntų vykdymo 2018 m. gruodžio 1 – 31 d., taip pat į tai, jog Sutarčių nuostatose aiškiai įtvirtintas jų vykdymo terminas, sprendžia, kad Sutarčių, kurios galiojo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuostatos negali būti taikomos siuntoms, įsigytoms 2018 m. gruodžio mėnesį, t. y. iki Sutarčių įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sutartyse numatytas arbitražinis susitarimas netaikomas ginčui dėl 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

13. Akcentuotina, kad minėtą apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl šalių ginčo teismingumo pagrindžia ir Londono tarptautinio arbitražo teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo motyvai, jog UAB „Totalis“ priešpriešinis reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su 2018 m. gruodžio mėnesio siuntomis, nekyla iš Sutarčių ir nepatenka į arbitražo teismo jurisdikciją, t. y. arbitražo teismas sprendė, kad Sutartyse sulygti arbitražiniai susitarimai apima ginčus, kylančius iš Sutarčių, kurios susijusios tik su 2019 metais vykdytomis metanolio siuntomis.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinį, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.