Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-648-1151/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
e2-648-1151/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03375-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-648-1151/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03375-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Bakšaitei ir Aurelijai Balčiūnaitei,

dalyvaujant ieškovei L. J. ir ieškovės L. J. atstovei (advokatei) Agnijai Frejerei, atsakovei G. P.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu mišria forma, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei G. P. dėl įpareigojimo vykdyti piniginę prievolę natūra (skolos priteisimo).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė L. J. pareiškė ieškinį atsakovei G. P., kuriame prašė priteisti iš atsakovės 14 481 Eur piniginę prievolę (skolą), 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1. ieškovė ir atsakovė pažįstamos (gyvena netoli viena kitos, kaimynės). Ieškovė 2008-04-30 atsakovei, kaip gerai pažįstamai ir kaimynei, paskolino 14 481 Eur (50 000 Lt). Šalys 2008-04-30 surašė skolos raštelį (toliau – Skolos raštelis), kuriame nurodė, kad pinigai skolinami iki pareikalavimo. Ieškovė (pa)skolino grynais pinigais. Skolos raštelyje atsakovė savo ranka užrašė, kad pinigus gavo. Ieškovė skolino pinigus atsakovei palankiomis sąlygomis, kadangi šalys susitarė, jog atsakovė sudarys testamentą ieškovės naudai ir paliks ieškovei visą savo turtą. Atsakovė 2008-06-05 Vilniaus miesto 20-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad visą atsakovei priklausantį turtą palieka ieškovei. Kadangi tarp šalių buvo toks susitarimas, ieškovė pasitikėdama atsakove paskolos sutarties pas notarą netvirtino;

1.2. šalių santykiai buvo geri ir grindžiami abipusiu pasitikėjimu. Atsakovė 2007-08-07 išdavė ieškovei L. J. įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą po motinos mirties. Taip pat ieškovė tvarkė (administravo) ir kitus atsakovės reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu (pvz., ieškovė padėjo registruoti nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre ir net pati mokėjo už VĮ Registrų centro paslaugas). Kadangi ieškovė žinojo, jog atsakovė sudariusi testamentą ieškovės naudai, ieškovė nereikalavo grąžinti paskolos;

1.3. atsakovė artimų giminaičių neturi: yra išsituokusi, vaikų neturi. Ieškovės žiniomis, atsakovei nuosavybės teise priklausė tik žemės sklypas su namu, kuriame atsakovė nuolatos gyveno, t. y. namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kito turto atsakove neturėjo, todėl aptartą turtą ieškovė tikėjosi paveldėti. Visgi, ieškovė 2022 m. sužinojo, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims pagal Rentos sutartį, sudarytą 2016-07-20. Aptarta informacija buvo slepiama nuo ieškovės. Ieškovė nežino, ar nebuvo panaikintas testamentas, nes kelerius metus atsakovė su ieškove beveik nebendrauja, Ieškovė, sužinojusi aplinkybę, jog atsakovė turto, kurį ieškovė galėtų paveldėti, nebeturi, nusprendė atgauti paskolintus pinigus. Ieškovė 2022-10-04 išsiuntė atsakovei reikalavimą grąžinti paskolintus pinigus. Atsakovė pareikalavimą grąžinti paskolą gavo 2022-10-05. Atsakovei buvo suteiktas 7 dienų terminas paskolai grąžinti, tačiau atsakovė paskolos ieškovei negrąžino.

Atsiliepimas

2. Atsakovė G. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės L. J. ieškinio reikalavimus, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimų netenkinti. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad:

2.1. į bylą pateiktas ranka rašytas Skolos raštelis, tačiau Skolos raštelio atsakovė nei surašė, nei pasirašė. Paaiškino, jog Skolos raštelyje tekstas (rašysena) nėra atsakovės; tekstas (rašysena) su klaidomis, nors atsakovė puikiai moka lietuvių kalbą ir dokumentus pasirašo aiškiai, tvarkinga ir lengvai įskaitoma rašysena. Parašas – ne atsakovės. Skolos raštelio tekstas surašytas dvejomis skirtingomis rašysenomis, skirtingu rašalu ir neaišku ar tuo pačiu metu. Tariamas atsakovės vardas, pavardė ir parašas surašyti taip, lyg tokį įrašą būtų padaręs turintis sveikatos sutrikimų, trukdančių smulkiajai motorikai ir rankos valdymui. Skolos raštelyje nurodytu laikotarpiu atsakovė neturėjo ligų ar kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių galėtų būti taip smarkiai įtakota rašysena;

2.2. atsakovė nesiskolino pinigų iš ieškovės, nes tam nebuvo poreikio. Vos prieš 4 mėnesius iki Skolos raštelyje nurodytos datos atsakovė buvo pardavusi vertingą nekilnojamąjį turtą (0,9700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 34 754,40 Eur (120 000 Lt)). Aptartas sklypas parduotas ieškovės motinai V. M. pagal Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2007-12-19. Aptarto sandorio pagrindu ir už motiną pinigus atsakovei dalimis mokėjo ieškovė, todėl faktiškai buvo visiškai kita situacija, t. y. ieškovė neskolino atsakovei pinigų, o atvirkščiai – ieškovė mokėjo atsakovei pagal sandorį už savo mamą. Gavusi 34 754,40 Eur, atsakovė kito nekilnojamojo ar kito turto nepirko, o gautus pinigus skyrė pragyvenimui. Praėjus vos 4 mėnesiams po 34 754,40 Eur gavimo atsakovei nebuvo reikiamybės skolintis. Atsakovė neturi specialių poreikių, gyvena neprabangiai, todėl atsakovei pinigai (14 481 Eur + 34 754,40 Eur) reikalingi nebuvo. Atsakovė gyvena paprastą gyvenimą kaime: mokesčiai nedideli, o pagrindiniai poreikiai yra maistas ir vaistai;

2.3. kai tariamai buvo pasirašytas Skolos raštelis, atsakovė turėjo daug ir didelės vertės nekilnojamojo turto, kurį galėjo parduoti, jei atsakovei būtų reikalingos piniginės lėšos: i) 0,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis – 3 340 Eur); ii) 0,1697 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR duomenis – 14 900 Eur), su sklype esančiais statiniais (gyvenamuoju namu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 44 100 Eur), tvartu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 780 Eur), lauko virtuve (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 635 Eur), sandėliu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 86 Eur), ūkio pastatu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 403 Eur), ūkio pastatu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 204 Eur), ūkio pastatu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 814 Eur), įėjimu į rūsį (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 82 Eur), kiemo rūsiu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 290 Eur), garažu (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 657 Eur)) (visų statinių vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 48 051 Eur); iii) 0,6300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 4 130 Eur); iv) 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 5 340 Eur); v) 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 5 590 Eur). Atsakovė 2008 m. balandžio mėn. turėjo 5 žemės sklypus ir 10 registruotų statinių viename iš sklypų. Nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė pagal NTR – 81 351 Eur. Nors statiniai per tokį ilgą laiko tarpą (14 metų) nuvertėjo dėl amortizacijos ir nurodyta vertė yra masinio vertinimo, todėl, tikėtina, kad tikroji rinkos vertė būtų ženkliai didesnė. Atsakovė 2007-12-19 ieškovės motinai pardavė dar vieną žemės sklypą ir aptarto sandorio pagrindu gavo 34 754,40 Eur. Atsakovei, 2008 m. turint 34 754,40 Eur už ką tik parduotą vertingą nekilnojamąjį turtą bei papildomai turint nekilnojamojo turto už bent 81 351 Eur, būtų pasiskolinti dar 14 481 Eur ir ieškovės;

2.4. atsakovė neturi ir neturėjo paskolų. Atsakovė gyvena iš savo pajamų ir savo turto, o išlaikytinių neturi. Atsakovė, esant asmeniniam poreikiui, parduoda / perleidžia savo turtą: i) 0,9700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)kurio unikalus Nr. 4177-0100-023, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido ieškovės motinai 2007-12-19 už 34 754,40 Eur; ii) 0,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. 4177-0100-0240, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido kaimynams 2015-04-23 už 4 000 Eur; iii) 0,1697 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ir žemės sklype esančius statinius), atsakovė perleido kaimynams 2016-07-26 rentos iki gyvos galvos sutarties pagrindu; iv) 0,6300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido kaimynams 2016-05-03 už 4 000 Eur; v) 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido kaimynams 2015-04-23 už 8 000 Eur; vi) 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido kaimynams 2016-05-03 už 4 000 Eur. Atsakovės elgesys nekilnojamojo turto pardavimo atžvilgiu – nuoseklus. Nei vienas iš kaimynų, kuriam buvo perleistas turtas, nepasiūlė papildomai pasiskolinti pinigų ir paskolos sutarčių (skolos raštelių) nerašė. Ir nors atsakovė nekilnojamojo turto nebeturi, tačiau atitinkamai atsakovei nekyla ir pareiga turtą išlaikyti. Atsakovė papildomai gauna rentos mokestį ir išmokas iš valstybės ir to pakanka pragyvenimui;

2.5. atsakovė 2007 m., 2015 m. ir 2016 m. sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, kuriuose yra atsakovės parašas ir kuris gali būti palyginamas su Skolos raštelyje esančiu parašu. Visi pateikti pavyzdžiai ženkliai skiriasi nuo Skolos raštelyje esančio teksto ir tai taip pat patvirtina, kad Skolos raštelio atsakovė nepasirašė ir negalėjo pasirašyti, (neįprasta atsakovei rašysena). Skolos raštelyje neužfiksuotas pinigų gavimo faktas. Skolos raštelyje yra tekstas „gawue“ (tikėtina, kad tai žodis „gavau“), tačiau tai nepatvirtina, kad pinigai gauti. Tekstas „gavau“ patvirtina, kad gautas yra pats Skolos raštelis, o ne pinigai;

2.6. ieškovė nepateikia įrodymų apie tai, kad buvo finansiškai pajėgi suteikti 14 481 Eur paskolą. Abejones kelia ir tai, kad ieškovė galėjo skolinti atsakovei tokio dydžio sumą pasirašydama tik paprastą skolos raštelį be palūkanų ir be grąžinimo termino. Nors paskolos sutarčiai pagal tuo metu galiojusį reguliavimą nebuvo privaloma notarinė forma, tačiau, labiau tikėtina, kad tarp giminystės ar kitais artimais ryšiais nesusijusių asmenų, tokie sandoriai visuomet sudaromi būtent pas notarą. Ieškinyje nurodoma versija, neva Skolos raštelis nebuvo tvirtinamas notariškai, kadangi ieškovė pasitikėjo atsakove ir atsakovė ieškovės naudai dėl to sudarė testamentą, yra ypatingai mažai tikėtina. Ieškovė meluoja teigdama, jog atsakovei priklausė tik žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kuriame atsakovė nuolatos gyvena. Pati Ieškovė pateikė 2007-08-07 įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą mirus atsakovės mamai. Nekilnojamąjį turtą (tris žemės sklypus ir viename iš jų (žemės sklypų) esančius statinius) atsakovė paveldėjo mirus atsakovės mamai, taigi faktas apie kitą nekilnojamąjį turtą akivaizdžiai turėjo ir galėjo būti žinomas nuo 2007 m.

3. Ieškovė L. J., po atsakovės G. P., (pa)teikto atsiliepimo į ieškinį, teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

3.1. ieškovei nėra pagrindo abejoti, kad Skolos raštelyje yra atsakovės parašas, nes atsakovė pati savo ranka užrašė G. P.. Skolos raštelį ieškovė surašė savo rašysena, o vardą, pavardę, datą, žodį „gavau“ parašė pati atsakovė bei pasirašė. Atsakovė nesugebėjo pati parašyti tokio teksto, be to, nežinojo ką rašyti. Skolos raštelį ieškovė surašė pas save namuose ir nunešė Skolos raštelį pasirašyti atsakovei į atsakovės namus kartu su pinigais. Rašyti raštelį atsakovės namuose nebuvo galimybių, nes pati atsakovė nenorėjo, kad apie tai, jog atsakovė gavo pinigų sužinotų sūnus ir jų (pinigų) neatimtų. Tuo metu pas atsakovę buvo didelio lygio antisanitarija. Patį raštelį atsakovė pasirašė sėdėdama ant lovos, o tuo metu ant kelių buvo padėtas kartoninis segtuvas, ant kurio atsakovė ir pasirašė. Nors Skolos raštelio surašymo metu atsakovei buvo 49 m, tačiau atsakovė nesugebėdavo tvarkyti savo reikalų, kurie susiję su dokumentais. Atsakovė nesugebėjo sutvarkyti paveldėjimo po savo motinos mirties 2007 m., kai atsakovei buvo vos 48 metai. Atsakovė niekur nedirbo, o pragyvenimo šaltinis buvo motinos gaunama pensija. Atsakovė nevengė alkoholio ir daugiau nei pusmetį gydėsi nuo sunkios formos tuberkuliozės;

3.2. ieškovės motina V. M. ir atsakovė 2007-05-28 sudarė preliminarią žemės prikimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad V. M. (pirkėja) duoda G. P. (pardavėjai) 1 448,10 Eur (5 000 Lt) dokumentų sutvarkymui. G. P. 2007-05-29 savo ranka surašė, kad 1 448,10 Eur gavo. Tai įrodo, kad tuo metu atsakovė neturėjo santaupų ir net neturėjo lėšų sutvarkyti paveldėjimo dokumentų po mamos mirties. Atsakovė 1 448,10 Eur išleido per du mėnesius linksmybėms ir jau rugpjūčio mėn. atėjo prašyti pinigų vėl. Tada ir buvo surašytas atsakovės įgaliojimas (2007-08-27) ieškovei vesti paveldėjimo bylą, nes pati atsakovė to padaryti nesugebėjo. Pradėjus tvarkyti dokumentus, paaiškėjo, kad net atsakovės mirusios mamos nuosavybės dokumentai netvarkingi;

3.3. atsakovė klaidina teismą akcentuodama, kad atsakovė puikiai moka lietuvių kalbą. 2007 m. atsakovė kalbos nemokėjo (tą įrodo teikiama 2007-12-19 notarinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pirkimo sutartis yra išversta į rusų kalbą, t. y. atsakovei tuo metu suprantamą kalbą). Pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną (2007-12-19) atsakovė gavo ne 34 754,40 Eur (120 000 Lt), o tik 28 962 Eur (100 000 Lt), nes 5 792,40 Eur (20 000 Lt) atsakovei buvo sumokėta pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Visus pinigus atsakovė gavo iš karto notaro kontoroje – tai patvirtina notaro įrašas sutartyje. Atsakovė neturėjo nei banko sąskaitos, nei banko kortelės, todėl viskas buvo mokama grynais. Važiuojant atgal iš notaro, atsakovė pasiėmė sau tik 14 481 Eur (50 000 Lt), o likusius paliko saugojimui, nes bijojo savo sūnaus. Apie faktą, kad tuo metu su ja kartu gyveno taip pat niekur nedirbantis, ir nesimokantis 1987 m. gim. sūnus atsakovė nutyli. Po savaitės atsakovė likusius pinigus pasiėmė, nes sūnus atsakovę sumušė ir reikalavo pinigų;

3.4. atsakovė turėjo sūnų, kuris niekur nedirbo, girtuokliavo ir gyveno iš tų pačių pinigų, kuriuos kartu su motina leido neatsakingai. 2007 m. pabaigoje atsakovės sūnui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl žmogaus sumušimo. Atsakovės prašymu ieškovė surado advokatę. Su advokate atsakovė bendravo pati ir už paslaugas mokėjo pati. Atsakovė iš turimų pinigų 2008 m. sūnui nupirko mašiną, kurią atsakovės sūnus sudaužė. Vietoje sudaužytos mašinos buvo nupirkta kita. Vienintelis vertingas dalykas – pakeisti seni namo mediniai langai į plastikinius (viską organizavo ieškovė). Vienas turtas yra viename žemės sklype (kieme), todėl parduoti atskirai iš šitų daiktų būtų sudėtinga, o pardavus visą tą turtą atsakovė neturėtų kur gyventi. Žemę parduoti kiek sunkiau, kadangi žemė neprestižinėje vietoje, nei kaip nors kitaip patraukli investicijoms (žemės ūkio paskirties). Pinigus atsakovei paskolino su sąlyga, kad atsakovė parduos nors vieną iš turimų sklypų ir pinigus grąžins. Tam, kad užtikrinti tą dalyką, atsakovė paliko visus žemės sklypų dokumentus (kadastrines bylas) ieškovei, nes ieškovė visus dokumentus ir sutvarkė. Būtent ieškovė padavė skelbimus į laikraščius, tačiau susitikti su potencialiais pirkėjais negalėdavo, nes dirbo, todėl sutarė su atsakove, kad visus pardavimui reikalingus dokumentus atiduos atsakovei, o atsakovė kaip skolos grąžinimo užtikrinimą surašys ieškovei testamentą. Viską lėmė atsakovės gyvenimo būdas. Atsakovei už skolas buvo nutrauktas dujų tiekimas. Taip pat ir iš UAB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvo gautas raštas, kad bus nutrauktas ir elektros energijos teikimas. Atsakovės turimas skolas sumokėjo ieškovė. Ieškovė porą metų už atsakovę mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokestį. Atsakovė jau buvo pradėjusi piktnaudžiauti ieškovės gerumu, nes po testamento sudarymo vis dažniau skolinosi pinigus ir prašydavo padėti. Atsakovė ilgą laiką nedirbo ir pajamų neturėjo. Atsakovė išlaikytinių neturi tik mirus sūnui (2016 m.). Ieškovė atkreipia dėmesį, kad kaimynai, kuriems atsakovė perleido žemės sklypus, ir rentos davėjas yra viena ir ta pati šeima. Žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė ženkliai didesnė, buvo parduoti pigiai;

3.5. maždaug prieš tris savaites iki Skolos raštelio pasirašymo sūnus atsakovę, o ieškovė rūpinosi atsakove. Atsakovės situacija buvo tokia sunki, kad ieškovė buvo priversta nupirktą maistą slėpti nuo sūnaus. Pasirašant Skolos raštelį, raštelis neperduodamas skolininkui, kadangi lieka kreditoriui. Ieškovė turėjo santaupų, tuo metu ieškovė turėjo savo verslą, todėl pinigų paskolinti galėjo. Ieškovė savo įmonėje 2007-12-12 dieną įdarbino atsakovės sūnų pagalbiniu darbininku, tačiau 2007 m. gruodžio mėn. atsakovė gavo nemažą pinigų sumą, todėl dirbti sūnui nebuvo reikalo, todėl 2008-02-13 buvo atleistas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio, vykusio 2023-02-20, metu ieškovė L. J. iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus (garso įrašo takelio 00:11:00 min.–00:11:10 min.; 00:33:50 min.–00:34:48 min.). Papildomai nurodė, kad 14 481 Eur skolinosi mokesčiams už pirkimo–pardavimo sandorį sumokėti bei pragyvenimui.

5. Teismo posėdžio, vykusio 2023-02-20, metu ieškovės L. J. atstovė (advokatė) Agnija Frejerė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus (garso įrašo takelio 00:03:30 min.–00:08:15 min.).

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio, vykusio 2023-02-20, metu atsakovė G. P. iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei argumentus (garso įrašo takelio 00:15:15 min.–00:35:51 min.). Papildomai paaiškino, jog pinigų nesiskolino. Raštelyje ne atsakovės raštas ir ne atsakovės parašas. Žemę pirko iš atsakovės už 56 475,90 Eur (195 000 Lt). Už parduotą žemę pinigus gaudavo dalimis. Nebuvo prasmės (poreikio) skolintis pinigus. Atsakovė pažinojo ieškovės motiną. Ieškovė vežiojo atsakovę pas notarus. Namą perleido pažįstamam asmeniui. Ieškovė bendravo su atsakove tik tol, kol buvo tvarkomi žemių perleidimo reikalai. Pinigų rašysenos ekspertizei neturi. Neseniai (2022-09-04) tapo senatvės pensininke, gauna senatvės pensiją. Nepamena, kad būtų surašiusi testamentą ieškovės naudai. Prisimintų, jeigu ieškovė būtų perdavusi 14 481 Eur (50 000 Lt). Po 2008 m. naujų testamentų nesudarė, tačiau sudarė rentos sutartį. Gyvena iš pensijos ir 200 Eur rentos. Sūnus pas ieškovę nedirbo. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad sandorio kaina – 34 754,40 Eur (120 000 Lt), nors tikra kaina buvo 56 475,90 Eur (195 000 Lt). Taip buvo nurodyta todėl, kad reiktų mokėti mažiau mokesčių. Sūnus pinigus iš atsakovės vogdavo. Sūnus gyveno su atsakove. Sūnų išlaikė (sūnus gyveno iš atsakovės lėšų). Sūnus kartais naudodavo prieš atsakovę smurtą. Nepamena, kad ieškovė padėtų buityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. byloje sprendžiamas ieškovės L. J. turtinio pobūdžio (piniginės prievolės) reikalavimo atsakovei G. P. (ne)pagrįstumo klausimas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti

8. Teismas nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

8.1. ieškovė L. J. į bylą (pa)teikė tarp ieškovės L. J. ir atsakovės G. P. 2008-04-30 surašytą (pasirašytą) dokumentą, įvardintą skolos rašteliu (Skolos raštelis) (el. b. f. 2, f. l. 68). Skolos raštelio turinys pateikiamas žemiau:

8.2. aptarto dokumento – Skolos raštelio – pagrindu ieškovė kildina 14 481 Eur (50 000 Lt) piniginio reikalavimo teisę į atsakovę G. P.. Kadangi Skolos raštelyje nurodyta, jog 14 481 Eur suma skolinama iki pareikalavimo, todėl ieškovė 2022-10-04 registruotąja pašto siunta (siuntos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei išsiuntė (pa)reikalavimą grąžinti paskolintą 14 481 Eur sumą (el. b. f. 1, f. l. 69–70). Ieškinyje nurodyta, jog pareikalavimą atsakovė gavo 2022-10-05 (žr. ieškinio 14 punktą);

8.3. Atsakovė G. P. nei per pareikalavime nurodytą 7 dienų terminą (skaičiuojant nuo 2022-10-05 pareikalavimo įvykdymo terminas – 2022-10-12), nei po pareikalavimo termino suėjimo 14 481 Eur negrąžino bei nurodė, jog laikosi pozicijos, kad ieškovė apskritai neturi piniginio reikalavimo teisės į atsakovę. Atsakovės teigimu, Skolos raštelio atsakovė nei rašė, nei pasirašė, Skolos raštelyje nurodytos pinigų sumos (14 481 Eur) negavo, o ir poreikio skolintis aptartą pinigų sumą nebuvo.

9. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės rodo, jog tarp šalių (ieškovės L. J. ir atsakovės G. P.) kilo ginčas dėl piniginės prievolės (ne)vykdymo: ieškovė reikalauja grąžinti 2008 m. paskolintą 14 481 Eur sumą, o atsakovė teigia, jog ieškovei neskolinga, kadangi aptartos sumos nesiskolino.

Dėl ieškovės L. J. reikalavimo priteisti piniginę prievolę (ne)pagrįstumo

10. Ieškovė L. J., jau minėta, 14 481 Eur reikalavimo teisę į atsakovę G. P. kildina Skolos raštelio teisiniu pagrindu.

11. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą, įvertina koks įstatymas turi būti taikomas. Aptartos CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatos turinys (aiškinimas) išplėtotas kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis), kurioje detalizuota, kad: i) faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas – teismo pareiga (prerogatyva), kurią teismas atlieka pagal pareigas (lot. ex officio) vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus (ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų / atsikirtimų faktiniu pagrindu), t. y. vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal šalių nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (lot. iura novit curia principas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023, nutarties 35 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023, nutarties 38 punktas).

12. Ieškovė teismui nurodė, jog Skolos raštelis atitinka paskolos sutarties sampratą. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) paskolos sutartis – realinis sandoris, kas reiškia, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: pirma, paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; antra, paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Aptartos sąlygos – esminės paskolos sutarties sąlygos, todėl nors vienos nesant laikoma, kad paskolos sutartis nesudaryta; ii) įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023, nutarties 48–49 punktai). Apylinkės teismas papildomai akcentuoja, jog šioje byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių kontekste svarbi aplinkybė ta, jog civiliniame procese galioja tikėtinumo taisyklė (tikimybių pusiausvyros principas), kuris reiškia, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų (faktų) egzistavimo nėra abejonių, o ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo (fakto) nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021, nutarties 29 punktas).

13. Analizuojant pirmąją paskolos sutarties sąlygą, t. y. pinigų perdavimą paskolos gavėjui, faktinė aplinkybė ta, jog objektyvių duomenų, kurie pagrįstų 14 481 Eur perdavimą atsakovei G. P. 2008-04-30 dieną nėra (pvz., mokėjimo pavedimo kopija). Visgi, Skolos raštelyje, tikėtina, nurodytas įrašas „gavau“ (žr. ekrano lango fotofiksaciją):

14. Ir nors atsakovė G. P. nurodė aplinkybę, jog nei rašė, nei pasirašė aptartą Skolos raštelį, tačiau apylinkės teismas sprendžia, jog tai tėra neįrodyta gynybinė atsakovės versija. Atsakovės nenaudai vertinama atsakovės pozicija dėl rašysenos ekspertizės (pa)skyrimo. Pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į atsakovės atsiliepime nurodytus prašymus (el. b. f. 1, f. l. 111–117) išreikalavo Skolos raštelio originalą. Skolos raštelio originalo (iš)reikalavimas nebuvo savitikslis, kadangi teismas reagavo į atsakovės atsiliepimo 18 punkte nurodytą aplinkybę dėl referavimo į poreikį byloje skirti rašysenos ekspertizę (el. b. f. 1, f. l. 101–102). Visgi, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog neturinti piniginių lėšų rašysenos ekspertizei, o pasinaudoti teisine pagalba nebenori. Kadangi civilinėje teisėje galioja sąžiningumo (asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip) ir sandorio teisėtumo prezumpcijos (šalių sudarytas sandoris laikomas galiojančiu, kol nėra nuginčytas įstatymų numatyta tvarka) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021, nutarties 45 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-823/2019, nutarties 61 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, nutarties 45 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-112-823/2018, nutarties 30 punktą), todėl, apylinkės teismas, sprendžia, jog Skolos raštelyje yra atsakovės G. P. parašas. Teismas neignoruoja atsakovės G. P. atsiliepime išdėstytų argumentų, jog žodis „gavau“ bei Skolos raštelyje esanti data surašyta (netvarkingai) (arba nebūdingai atsakovei), tačiau ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Skolos raštelis buvo surašytas atsakovės namuose, Skolos raštelį pasidėjus ant kartotinio segtuvo. Ir nors tiek ieškovės, tiek atsakovės versijos negali būti objektyviai patikrinamos, tačiau teismas sprendžia, jog byloje labiau tikėtina ieškovės, o ne atsakovės versija. Ieškovės versija įtikinama ir logiška, neprieštarauja nei faktinėms aplinkybės, nei tikrovės dėsniams. Sutiktina, jog rašto išvaizda objektyviai gali skirtis tiek nuo paviršiaus, ant kurio rašoma, tiek nuo rankos ar laikysenos padėties, tiek nuo kitų objektyvių faktorių. Atsakovės gynybinė versija tik ta, kad Skolos raštelis nepasirašytas, tačiau daugiau tokia pozicija neplėtota ir neįrodinėta net netiesioginiais įrodymais (pvz., liudytojų parodymais ar pan.). Teismas sprendžia, jog Skolos raštelyje, nesant tai paneigiančių duomenų, pasirašė atsakovė G. P..

15. Grįžtant prie paskolos dalyko – pinigų (14 481 Eur) – perdavimo pažymėtina, jog pinigus perduodant grynais, grynųjų pinigų perdavimo aplinkybės nefiksuojant, pvz., liudininkais, tarpininkais ar kitokiomis objektyviomis aplinkybės, reikšmingi išvestiniai ir netiesioginiai įrodymai (apie išvestinių ir netiesioginių įrodymų sampratą žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, nutarties 29 punktą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, nutarties 63 punktą). Visgi, ieškovė, reaguodama į atsakovės pastabas, teismui pateikė turto deklaracijas už 2003 m.–2008 m. laikotarpį (el. b. f. 2, f. l. 9–35). Ieškovės (pa)teiktos turto deklaracijos rodo, jog ieškovė deklaravo didesnę nei 14 481 Eur (50 000 Lt) sumą, kas rodo, jog, tikėtina, ieškovė turėjo finansinių galimybių paskolinti 14 481 Eur sumą atsakovei. Teismas laiko, jog ieškovė atsikirto į atsakovės pastabas dėl (ne)galėjimo paskolinti 14 481 Eur sumą. Dar daugiau, ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog tam tikru periodu vystė verslą, o tai patvirtina į bylą pateikta 2007-12-11 darbo sutartis Nr. 11, iš kurios turinio matyti, jog UAB „LAMADA“ direktore buvo būtent ieškovė (el. b. f. 2, f. l. 36–38).

16. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad poreikio skolintis 14 481 Eur sumos nebuvo: atsakovė neseniai buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą), turėjo vertingo nekilnojamojo turto, gyveno kukliai. Viena vertus, sutiktina su ieškovės pozicija, jog vien tik nekilnojamojo turto turėjimas savaime nereiškia aplinkybės, jog asmuo neturėjo poreikio skolintis. Nekilnojamojo turto objektai savaime pajamų negeneruoja, be to, nekilnojamojo turto objektus reikia išlaikyti (prižiūrėti) (pvz., mokėti mokesčius, daryti remontą (statinių atveju), šienauti (sklypų atveju)). Atsakovė teismui neteikė duomenų, jog turėtą turtą būtų įveiklinusi pajamų generacijai, pvz., nuomai. Ieškovė teismui teikė duomenis apie tai, jog atsakovės turimo turto dokumentai nebuvo tvarkingi, dėl ko atsakovė ieškovei išdavė įgaliojimą tinkamai įforminti turimo nekilnojamojo turto dokumentus (el. b. f. 1, f. l. 7–10; f. 2, f. l. 8, 42–43). Taip pat ieškovė teismui pateikė „Swedbank“, AB išrašą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, iš kurio turinio matyti, jog ieškovė už atsakovę sumokėjo 996,10 Eur įvairių mokestinių prievolių (pvz., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, įmokos už komunalines paslaugas, žemės mokestis) (el. b. f. 2, f. l. 7). Aptartos aplinkybės liudija atsakovės nenaudai, kadangi labiau rodo ieškovės versijos tikėtinumą, t. y. ieškovė padėjo įforminti vienokius ar kitokius turimo atsakovės nekilnojamojo turto dokumentus, padėjo atsakovei buityje (apmokėdavo sąskaitas už komunalinius patarnavimus, žemės mokestį ir pan.). Tokios aplinkybės, labiau tikėtina, rodo, kad atsakovė nuolat stokojo finansinių resursų. Teismo posėdžio metu šalys nurodė ir papildomas aplinkybės, susijusias su atsakovės turtė žemės sklypų pardavimu, tačiau aptariamu atveju, teismo įsitikinimu, aplinkybės, susijusios su atsakovės kito nekilnojamojo turto pardavimo pernelyg nutolusios nuo byloje sprendžiamų klausimų ir didesnės teisinės reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl tokių aplinkybių nepasisako. Analogiškai teismas vertina ir šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovės sūnaus gyvenimo būdu.

17. Teismas taip pat vertina tą aplinkybę, jog Skolos raštelyje nurodytas paskolos terminas – iki pareikalavimo (toks terminas (sąlyga) atitinka CK 6.873 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą), o atsakovė ieškovės naudai 2008-06-05 buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovei (el. b. f. 1, f. l. 12). Labiau tikėtina, jog iš tiesų tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo susitarimas, jog tuo atveju, jeigu atsakovė paliks testamentu visą savo turtą ieškovei, tuomet atsakovei paskolos grąžinti nereikės. Ir priešingai, jeigu turtas bus realizuotas, paskolą grąžinti reikės. Ieškovė nurodė, jog testamentas buvo kaip tam tikras garantas skolinant atsakovei pinigus. Teismas vertina, jog tokia versija labiau tikėtina, kadangi ir pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog su ieškove artimų ryšių nepalaikė. Sutiktina, jog nesat artimų santykių, arba kitokių susitarimų, testamentas paprastai visiškai nepažįstamam žmogui, įprastu atveju, nepaliekamas. Nei CK, nei kiti įstatymai expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nenumato, jog toks susitarimas būtų negaliojantis ab initio (liet. nuo sudarymo momento), todėl teismas sprendžia, jog įtikinamesnė, visgi, yra ieškovės versija, pagal kurią atsakovė testamentą ieškovės naudai sudarė dėl to, jog ieškovė siekė taip užsitikrinti suteiktą 14 481 Eur paskolą.

18. Likę argumentai, teismo įsitikinimu, didesnės teisinės reikšmės neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, nutarties 63 punktas). Teismas atsakė į pagrindinius bylos klausimus, kurie įgalina legitimuoti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 14 481 Eur piniginę prievolę, kildinamą Skolos raštelio pagrindu. Kitų argumentų, kurie turėtų esminę teisinę įtaką sprendžiant prašomos priteisti piniginės prievolės nepagrįstumui atsakovė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas.

19. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis sprendime aptarto teisinio reguliavimo kontekste, sprendžia, jog ieškovė pagrindė 14 481 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, todėl pagrįstai reikalauja priteisti piniginę prievolę (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

20. Ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

22. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 14 481 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-11-10 iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Teismas nustatė, jog ieškovė L. J. iš viso patyrė 1 475,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 326 Eur žyminio mokesčio ir; ii) 1 149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (605 Eur + 544,50 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 5–6, 14 ; f. 2, f. l. 63–67). Atsakovė proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo teismui neteikė.

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

25. Nustatyta, jog teismas patenkino visus turtinius ieškovės reikalavimus atsakovei, t. y. ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc. Tokia aplinkybė reiškia, jog atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos racionalaus dydžio, todėl priteistinos visa apimtimi. Kadangi laikytina, jog atsakovė byla pralaimėjo, todėl iš ieškovo atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur, todėl priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės – valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai (CPK 92 straipsnis).

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

27. Nustatyta, jog ieškovė teikė teismui atsakovei siųsto pareikalavimo įvykdyti piniginę prievolę įteikimo (pa)tvirtinimą (el. b. f. 1, f. l. 149). Visgi, pašto siuntos, kurios sekimo Nr. (duomenys neskelbtini), įteikimo sekimo informacija įkelta nepilna (nematyti įteikimo datų). Kadangi teismas gali pats pasitikrinti įteikimą pagal į bylą pateiktą siuntos sekimo numerį, todėl ex officio (liet. teismo iniciatyva) įkeliamas platesnės apimties pašto siuntos teikimo išrašas (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Teismas nelaiko tokio procesinio veiksmo naujų įrodymų priėmimu į bylą, kadangi aptarti įrodymai byloje egzistuoja, tik dėl vienokių ar kitokių aplinkybių (tikėtina, dėl žmogiškosios klaidos) teismui teiktame išraše iš www.post.lt sistemos nematyti (suskleista) pašto siuntos įvykių (siuntos perdavimo paštui, siuntos įteikimo atsakovei) sekos (datos). Aptartas dokumentas gali būti reikšmingas ateityje, o pašto siuntų sekimo informacija elektroninėje erdvėje nesaugoma neribotą laiką.

28. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės L. J. turtinėmis pretenzijomis atsakovei G. P., priimamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai (CPK 260 straipsnis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 79 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės L. J. turtinius ieškinio (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) reikalavimus atsakovei G. P. tenkinti.

Priteisi iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 14 481 Eur (keturiolikos tūkstančių ir keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) piniginę prievolę (skolą), 5 (penkis) proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš viso 1 475,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 13,28 Eur (trylikos eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1). Mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodyti įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtyje įrašant „išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-03-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-648-1151/2023“.

(Pri)jungti prie bylos medžiagos pašto siuntos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), sekimo (įteikimo) informaciją iš www.post.lt sistemos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis