- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-48-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01458-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15301-620/2025 pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad ji yra įsigijusi nuosavybės teise pastatą – kombainų pašiūrę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Skverbai“, pripažįstant jai nuosavybės teisę į paminėtą pastatą, tikslu įregistruoti nuosavybės teises į šį pastatą ir įregistruoti šį objektą Nekilnojamojo turto registre.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ŽŪB „Skverbai“ pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998 m. liepos 20 d., sprendimu (protokolas Nr. 18) ir 1998 m. liepos 30 d. turto perdavimo priėmimo aktu iš likviduojamos ŽŪB už pajus jai buvo perduotas pastatas – kombainų pašiūrė, 1990 m. gamybos, inventoriniu Nr. 26, kuris pastatytas 1990 m. (statybos pradžios ir pabaigos metai); baigtumas 100 procentų, bendras plotas 1392,46 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šį turtą ji valdo, prižiūri ir naudoja nuo 1998 m. Niekas kitas į šį turtą nepretenduoja, jai pretenzijų nereiškia. ŽŪB yra likviduota.
3. Pažymėjo, kad kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą jos vardu bei kartu su prašymu pateikė dokumentus: 2025 m. gegužės 14 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; 1998 m. liepos 20 d. ŽŪB „Skverbai“ likvidavimo komisijos turto už pajinį įnašą perdavimo priėmimo aktą Nr. 1; 1998 m. liepos 20 d. likviduojamos ŽŪB „Skverbai“ pagal pajus turto perdavimo priėmimo – perdavimo aktą; likviduojamos ŽŪB „Skverbai“ susirinkimo, įvykusio 1998 m. liepos 20 d., protokolo Nr. 18 išrašą; tos pačios bendrovės pajininkų susirinkimo protokolą Nr. 18 išrašą; 1998 m. liepos 30 d. ŽŪB „Skverbai“ likvidavimo komisijos perdavimo – priėmimo aktą; 2025 m. liepos 23 d. pažymą. VĮ Registrų centras 2025 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-8883 (14.5 E), kuriuo atsisakė patenkinti jos prašymą. Minėtame sprendime VĮ Registrų centras nurodė, kad prašymą atmeta, nes 2025 m. liepos 23 d. pažymą pasirašė ŽŪB „Skverbai“ likvidacinės komisijos nariai, kai pati bendrovė išregistruota 2021 m. sausio 18 d., be to, pateikiami duomenys turi būti tikslūs, teisingi, išsamūs, nurodyti būtini duomenys.
4. Akcentavo, kad tuo metu, kai jai už pajus buvo perduodamas statinys – kombainų pašiūrė, šis statinys neturėjo atliktų kadastrinių matavimų, neturėjo unikalaus numerio. Priimant sprendimą perduoti jai konkretų turtą, šis turtas buvo aprašytas pagal tuo metu apskaitoje esančius duomenis.
5. Teigė, kad jai perduotas ginčo turtas yra tas pats, kuriam šiuo metu suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentuose, kurie pateikti VĮ Registrų centrui, yra nurodyta, kad perduodamas jai pastatas: kombainų pašiūrė, 1990 m. gamybos, inventoriniu Nr. 26, esantis (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimo byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Statiniai) esantys duomenys sutampa su aukščiau nurodyto jai perduoto turto duomenimis.
6. Taip pat teigė, kad susisiekė su esančiais gyvais buvusios ŽŪB „Skverbai“ likvidacinės komisijos nariais 1998 m., kurie 2025 m. liepos 23 d. pasirašė pažymą, kuri patvirtina, kad 1998 m. liepos 20 d. ŽŪB „Skverbai“ pajininkų susirinkimo protokole Nr. 18 nurodytas pastatas, kuris perduotas pareiškėjai už pajus, yra tas pats pastatas, kuris turi naujai suteiktą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro sprendimą atsisakyti įregistruoti jai nuosavybės teises ir pastatą apskundė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. CSPR-258 konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, kuris jai perduotas ŽŪB „Skverbai“ likvidavimo komisijos 1998 m. liepos 30 d. turto perdavimo – priėmimo aktu. Taigi, ji negali įregistruoti nuosavybės teisių į pastatą ir pačio pastato, nes nėra pakankamai duomenų, kad jai perduotas už pajus pastatas yra tas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą siekiant pastatą –kombainų pašiūrę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad jį yra įsigijusi nuosavybės teise bei prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į minėtą pastatą. Pareiškėja teigia, kad kitokiu būdu ji negali nustatyti juridinio fakto dėl konkretaus pastato perdavimo jai. Nustačius šį juridinį faktą, ji galės įregistruoti nuosavybės teises į statinį ir patį statinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą, yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į daiktą ir koks šios teisės turinys, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su daiktais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka ir byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
10. Teismas pažymėjo, kad ir VĮ Registrų centras 2025 m. liepos 28 d. sprendime Nr. 45037898 nurodė, jog tais atvejais, kai asmenys neturi registro nuostatas atitinkančių dokumentų, kurie patvirtintų nuosavybės teisių atsiradimą į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, yra galimybė ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus pripažinimo. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro tvarkytojų ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas pareiškėjos pateiktas ne visas (nėra 3 lapo), dėl ko teismui nėra žinomi visi pareiškėjos skundo atsisakymo priimti motyvai, tačiau iš pareiškimo turinio ir pateikto reikalavimo darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jai teisinių padarinių (turtinių teisių atsiradimo), nes ji negalės kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą, kad jis įregistruotų ginčo pastatą jos vardu, todėl pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja D. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
12. Pareiškėja nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Pažymi, kad VĮ Registrų centras pripažįsta faktą, kad ji yra įgijusi nuosavybės teises į kombainų pašiūrę, bet teigia, kad šio pastato negali identifikuoti kaip kadastro duomenų byloje užfiksuoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sav., kurio kadastro duomenys nustatyti 2025 m. gegužės 14 d. ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja negali jokiais kitais būdais įrodyti, kad pastatas, kurį yra gavusi kaip pajininkė iš ŽŪB „Skverbai“, yra tas pats pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to kreipėsi į teismą, pateikdama prašymą nustatyti juridinį faktą. Šiuo atveju juridinio fakto nustatymu sprendžiamas tik turto identifikavimo klausimas. Tuo tarpu teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neteisingai identifikavo tai, koks juridinis faktas nustatomas. Ji turi nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tik kilo turto identifikavimo klausimas. Toks klausimas gali būti sprendžiamas nustatant juridinį faktą. CPK 444 straipsnio 2 dalyje 5 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos D. M. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
14. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
15. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. CSPR-258 kopiją.
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktu rašytiniu įrodymu, sprendžia, jog nepaisant to, kad pareiškėja atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti teikiamą naują rašytinį įrodymą, tačiau įvertinus tai, kad teikiamas naujas rašytinis įrodymas yra susijęs su sprendžiamu klausimu, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, yra pagrindas pareiškėjos pateiktus įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
18. Pareiškėjos D. M. nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi iš esmės grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo tai, kokį juridinį faktą pareiškėja prašė nustatyti. Pareiškėjos įsitikinimu, kadangi VĮ Registrų centras pripažįsta faktą, kad ji yra įgijusi nuosavybės teises į kombainų pašiūrę, bet teigia, kad šio pastato negali identifikuoti kaip kadastro duomenų byloje užfiksuoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenys nustatyti 2025 m. gegužės 14 d. ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai juridinio fakto nustatymu pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą sprendžiamas tik turto identifikavimo klausimas.
19. CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, yra pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
20. Nagrinėjamu byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra įsigijusi nuosavybės teise pastatą – kombainų pašiūrę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš ŽŪB „Skverbai“, pripažįstant jai nuosavybės teisę į paminėtą pastatą, tikslu įregistruoti nuosavybės teises į šį pastatą ir įregistruoti šį registro objektą Nekilnojamojo turto registre. Tokį reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. CSPR-258 iš esmės atsisakė tenkinti jos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavusi, jog nėra pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra tas pats pastatas, kuris pareiškėjai buvo perduotas ŽŪB „Skverbai“ likvidavimo komisijos 1998 m. liepos 30 d. turto perdavimo – priėmimo aktu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad minėtame 1998 m. liepos 30 d. turto perdavimo – priėmimo akte nurodytas pastatas (kombainų pašiūrė) perdavimo momentu neturėjo atliktų kadastrinių matavimų, unikalaus numerio ir buvo aprašytas pagal tuo metu apskaitoje buvusius duomenis.
21. Toks pareiškėjos reikalavimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėja siekia, kad ji būtų pripažinta pastato – kombainų pašiūrės, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), savininke. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 1998 m. liepos 30 d. turto perdavimo – priėmimo akte nurodytas pastatas (kombainų pašiūrė) buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, nesant vienos iš būtinų sąlygų juridiniam faktui pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą nustatyti.
22. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Sprendžiant dėl nuosavybės teisės pripažinimo yra sprendžiamas teisės klausimas, kurio negalima išspręsti ypatingosios teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji negali jokia kita tvarka įrodyti, jog pastatas, kurį ji kaip pajininkė gavo iš ŽŪB „Skverbai“, yra tas pats pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog toks pareiškimas priimtinas ir nagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjos nuosavybės teisė į nekilnojamojo turtą gali būti pripažinta ginčo teisenos tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus.
23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos nuosavybės teisė į ginčo turtą turi būti nustatoma ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444 – 448 straipsnių įtvirtinta tvarka, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja, o ieškinio teisenos tvarka, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Visgi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad pareiškėjos teisės turi būti ginamos ieškinio teisenos tvarka, nepagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą, netaikęs trūkumų šalinimo instituto.
24. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Kai į teismą kreipdamasis asmuo procesiniame dokumente reiškia reikalavimą, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, teismui turi būti pateikiamas ieškinys, o šios taisyklės nesilaikius, siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, taikytinas šalies pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
25. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, sudarė pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnis), o ne atsisakymo priimti ieškinį institutą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos D. M. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.