- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1119-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10025-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- A. S., A. V.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- M. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-225-454/2023 panaikinimo pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. S. ir A. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo M. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams A. V. ir A. S. (toliau – atsakovai (-ė/-as)) nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) atžvilgiu; priteisti iš atsakovės A. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečiui vaikui nuolatinę rūpybą; paskirti M. D. (toliau – trečiasis asmuo, rūpintojas) nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su rūpintoju; paskirti rūpintoją nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. priimto sprendimo 7 punkto dalį, kurioje nepilnamečio vaiko turto – buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta atsakovė ir nustatyti, kad šio turto tvarkytoju uzufrukto teise yra skiriamas nuolatinis rūpintojas M. D.; priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų A. S. ir A. V.. Nepilnamečiui vaikui nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba. Atsakovės šeimai nuo 2011 m. buvo teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2018 m. liepos 20 d. taikomas atvejo vadybos procesas, nuo 2022 m. kovo 15 d. teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, sudarytas pagalbos planas. Atsakovė nuo 2022 m. kovo 10 d. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinio pateikimo metu minėtuose namuose atsakovė negyvena, sutartis su ja nutraukta. Iš viso atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių du paimti ir apgyvendinti šeimoje, susijusioje artimais ryšiais. Socialinio darbo metu su atsakovės šeima pagrindinės problemos buvo jos prasta psichinė ir fizinė sveikata, sunki materialinė padėtis, mažas šeimos gyvenamasis plotas, konfliktiniai santykiai su vyru J. K.. 2022 m. kovo 24 d. vykusio šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Nors buvo motyvuojama kreiptis į specialistus dėl savo psichikos sveikatos, tačiau pas specialistus lankėsi nereguliariai, paskutinį kartą psichikos sveikatos centre apsilankė 2020 m. vasario 24 d. Nors atsakovė turi vaikų auginimo ir priežiūros įgūdžių, tačiau dėl nestabilios psichikos būklės, nuolat besikeičiančių nuotaikų ir konfliktų su aplinkiniais kuria emociškai ir psichologiškai nesaugią aplinką vaikams. Nepilnamečio vaiko tėvas atsakovas A. V. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo sūnaus auklėjimo priežiūros nusišalinęs, turi sukūręs kitą šeimą, dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta retai ir nenori, kad nepilnametis sūnus gyventų kartu su juo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu (toliau – sprendimas) nepilnamečio vaiko ir jo brolio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, vaiko tėvas išlaikymą abiem savo nepilnamečiams vaikams įsipareigojo teikti turtu, perleisdamas jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą bei įsipareigodamas mokėti visus buto komunalinius mokesčius. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko laikinuoju rūpintoju yra paskirtas trečiasis asmuo M. D., kuris prašo paskirti jį nuolatiniu vaiko rūpintoju. Trečiasis asmuo yra pasirengęs ir turi gebėjimus tapti nuolatiniu vaiko rūpintoju, jo pasirengimas įvertintas vaikų gerovės centro „Pastogė“. Rūpintojas turi visas sąlygas rūpintis nepilnamečiu vaiku, gauna pastovias darbines pajamas, jo šeimos nariai neprieštarauja dėl jo paskyrimo nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju. Rūpintojo sveikatos būklė leidžia rūpintis vaiku, rūpybos kokybė gera, tarp vaiko ir rūpintojo yra užsimezgęs artimas ryšys, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas. Nepilnametis vaikas 2022 m. gegužės 19 d. rašytiniu sutikimu patvirtino, kad sutinka, jog jo nuolatiniu rūpintoju būtų paskirtas M. D.. Nepilnametis vaikas nurodė, kad jaučiasi saugus rūpintojo šeimoje, jam užtikrintas pastovumas, jis žino kur gyvena, yra numatęs savo planus ateičiai. Vaikas su motina gyventi nenori, mano, kad jos šeimoje jaustų diskomfortą, nesijautų saugus ir jam nebūtų užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Artimųjų prašymų, kurie norėtų rūpintis nepilnamečiu vaiku, nėra gauta. Nors atsakovai buvo motyvuojami susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau darbas su atsakovais teigiamų rezultatų nedavė. Vaiko tėvai vengia atlikti tėvų pareigas, visiškai nesirūpina sūnumi ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl ieškinį prašė tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. S. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad labai myli savo sūnų, juo nuo pat gimimo rūpinosi, jį auklėjo ir prižiūrėjo, beveik visą laiką augino viena, nes santykiai su vaiko tėvu nutrūko, kai vaikas ir jo brolis dar buvo maži. Atsakovė atsakingai rūpinasi visais savo vaikais, palaiko glaudžius santykius, stengiasi, kad vaikai bendrautų tarpusavyje. Ieškovas nenurodė nei vienos konkrečios ir objektyvios aplinkybės, kad atsakovė darytų ypatingą žalą arba kad ji visiškai nesirūpintų vaiku. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad turi sveikatos problemų, tačiau ji periodiškai lankosi pas specialistus, laikosi nustatyto gydymo plano, geria paskirtus medikamentus. Laikydamasi gydytojų nurodymų, gyvena pilnavertį gyvenimą, dirba dvejose darbovietėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio su Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarė dvišalę sutartį dėl profesinio mokymo. Atsakovė siekia gilinti žinias, įgyti (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodyta ieškinyje, ji nėra konfliktiška su aplinkiniais, be to, ji vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, kuriems įvykdyti reikalingi protingumo kriterijus atitinkantys terminai. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. atvejo vadybos posėdžio metu pasirašytas vaikų gražinimo į šeimą aktas ir 2022 m. gruodžio 21 d. vaikai E. G. S. ir T. V. grįš pas atsakovę. Atsakovė mano, kad šiai dienai nėra jokių kliūčių dėl ko nepilnametis vaikas negalėtų gyventi su savo biologine motina. Atsakovė išsprendė klausimą dėl mažo gyvenamojo ploto: 2022 m. gruodžio 9 d. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kd nepilnametis vaikas darbo dienomis būtų bendrabutyje (duomenys neskelbtini), o savaitgaliais grįžtų pas motiną. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl nepilnamečiui vaikui nuolatinės rūpybos, nuolatinio rūpintojo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo bei periodinio išlaikymo priteisimo. Atsakovė mano, kad nepaisant to, jog rūpintojas turi sąlygas nepilnamečiui vaikui auginti, jos sūnui geriau gyventi su savo tikra biologine šeima. Be to, jos žiniomis, sūnus su laikinuoju vaiko rūpintoju negyvena, bėga iš rūpintojo namų ir gyvena su atsakovės motina I. M.. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad vaikas nesukūrė su laikinuoju globėju artimo ryšio, o iškilus problemoms, vaikas ieško paguodos savo biologinėje šeimoje. Prašoma priteisti išlaikymo suma, atsakovės vertinimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovė yra keturių nepilnamečių vaikų motina. Ji deda maksimalias pastangas: dirba dvejose darbovietėse, siekia įgyti išsilavinimą. Atsakovė patenkina vaikų būtiniausius poreikius. Tuo tarpu asmuo, kurį prašoma paskirti nuolatiniu rūpintoju, turi du biologinius sūnus ir globotinę, taip pat siekia tapti jos sūnaus nuolatiniu rūpintoju, tačiau jo pajamos per mėnesį tesiekia 800 Eur. Atsakovei kyla pagrįstų abejonių, ar rūpintojo materialinė padėtis leidžia jam tapti dar vieno vaiko nuolatiniu rūpintoju, nors ieškovas šią priežastį (sunkią materialinę padėtį) laiko viena iš svarbesnių, sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios apribojimo. Atsakovė nesutiko ir su ieškinio reikalavimu pakeisti sprendimo 7 punkto dalį, nes trečiasis asmuo neturi teisės tapti viso buto tvarkytoju uzufrukto teise, kadangi butas priklauso nepilnamečiui sūnui kartu su jo broliu. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl neterminuotos tėvo valdžio ribojimo ir atsakovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad iki pat 2020 m. liepos mėnesio sūnus palaikė ryšius su tėvu. Nors šiai dienai santykiai tarp tėvo ir sūnaus yra šalti, visgi atsakovas nenusišalino nuo pareigos rūpintis sūnumi, jis vis dar apmoka buto komunalinius mokesčius. Atsakovės įsitikinimu, ilgainiui sūnus taps brandesnis, jo ir tėvo santykiai pasitaisys, tačiau neterminuotas tėvo valdžios apribojimas tik dar labiau komplikuotų padėtį.
4. Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo M. D. nurodė, kad nepilnametis vaikas nori gyventi ramiai, vienas. Vaikas jaučiasi suaugęs, todėl nori siekti emancipacijos ir savarankiškai gyventi tėvo jam perleistame bute. Trečiasis asmuo sutiko, kad vaikas būtų pas jį, kol sieks emancipacijos. Nurodė, kad jis vaikui teikia pagalbą, šeimą pažįsta 6–7 metus, vaiką ir jo brolį paimdavo į stovyklą, porą kartų buvo, kad visi vaikai savaitę pabūdavo jo šeimoje. Vaiko santykiai su motina buvo ir yra gražūs. Vaiko tėvą jis matė prieš 2–3 metus. Pats inicijavo, kad tėvas pasimatytų su vaiku. Tėvas praleido su vaiku visą dieną ir paskui išvažiavo. Šiuo metu tėvas nutraukė santykius su vaiku, nedalyvauja vaiko gyvenime nei finansiškai, nei emociškai, yra visiškai atsiribojęs. Neatsako į skambučius, nesveikina vaiko su gimtadieniu. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovui reikėtų apriboti tėvo valdžią, tuo tarpu vaiko motina juo rūpinasi kiek gali, jų santykiai yra geri, tačiau šeimai gyventi ramiai nepavyksta. Ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
6. 2023 m. kovo 3 d. teismo posėdyje buvo išklausyta nepilnamečio vaiko A. V. nuomonė. Vaikas nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis gyvena pas globėją M., ten gyvena apie 3 metus. Anksčiau gyveno su mama, su močiute, su mamos vyru J. Sunkiai prisimena, kas atsitiko ir kodėl jis pradėjo gyventi pas M. Važiuodavo pas M. į svečius savaitgalį ir taip susipažino. M. padėjo jo šeimai. Su mama labai daug ir dažnai pykdavosi. Jis turi seserų ir brolių. Dabar bendrauja su mama, susiskambina. Būna su mama susitinka, yra pas ją nuvažiavęs savaitgaliui, kad pabūtų su broliu ir sese arba kai kažko reikia. Pas M. jam labai gerai gyventi. Nors buvo apsipykę ir kelis mėnesius jis nenorėjo bendrauti, padedant vaikų teisėms, jis su M. susitaikė. Kuomet buvo susipykę, jis buvo pas močiutę. M. šeimoje gyvena dar keturi vaikai, su jais sutaria gerai. Gyvenimas pas mamą ir M. skiriasi. Pas M. jis geriau jaučiasi psichologiškai, yra žvalesnis, sveikesnis, jaučiasi atsakingas, turi daug veiklų. Rūpintojo namuose numatytos taisyklės, pareigos. Fizinių bausmių nebūna. Nors mamą labai myli ir ji jam daug ką suteikė, tačiau pas ją grįžti nenori, nori likti gyventi pas M., o su mama tiesiog bendrauti. Bijo klaidų, kurios buvo praeityje ir dėl to nesijaučia saugiai. Be to, mama pastoviai pykstasi su vyras J. Jis nori siekti emancipacijos, pradėti dirbti. Mokykloje gavo bendrabutį, todėl ten gali pabūti darbo dienomis. Ten apsistoja kartas nuo karto, nes jam arčiau mokykla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Nustatyti nepilnamečiui vaikui nuolatinę rūpybą. Paskirti nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju M. D.. Nustatyti nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamąją vietą nuolatinio rūpintojo M. D. gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. liepos 18 d.), mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nuolatinį rūpintoją M. D. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7708-752/2015 patvirtintos taikos sutarties 7 punktą, numatant, jog nepilnamečio vaiko turto tvarkytoju uzufrukto teise yra skiriamas nuolatinis rūpintojas M. D.. Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Iš atsakovo valstybei priteisti 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko A. V. tėvai yra atsakovai. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-16857-962/2021 nutarta išduoti leidimą paimti vaiką A. V. iš jo tėvų. Nepilnamečiui vaikui nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas M. D..
9. Spręsdamas ieškinio reikalavimus dėl netermino tėvų valdžios ribojimo, teismas vertino atsakovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. 2022 m. rugsėjo 2 d. dvišalę sutartį dėl profesinio mokymo; pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, duomenis iš Sodros apie visas jos gaunamas pajamas. Iš pažymos apie atsakovės šeimos sudėtį teismas nustatė, kad atsakovė iš viso turi keturis nepilnamečius vaikus, yra sudariusi santuoką su J. K.. Atsakovė 2022 m. gruodžio 9 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), kurioje minimas ir jos vyras J. K.. Sutartis tęsiama iki 2023 m. birželio 20 d. Pati atsakovė nurodė, kad dirba ir gauna darbo užmokestį bei mokosi ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę. Atsakovė taip pat pateikė buto adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 7 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir šio buto (turto) vertinimo sutarties kopiją. Įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas nori gyventi jam tėvo perleistame bute, teismas padarė išvadą, kad nėra neaišku, ar buto pardavimas atitiktų vaiko interesus.
10. Teismas rėmėsi 2023 m. vasario mėnesį atliktu šeimos aplinkos sąlygų tyrimu, kurio metu nustatyta, kad atsakovės šeima gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Namuose švaru ir tvarkinga, sanitarinės sąlygos tinkamos. Atsakovės teigimu, jos nepilnametis sūnus gyventų su broliu mažesniame kambaryje, o ji su dukra ir mažiausiu sūnumi gyventų kitame kambaryje. Vaikas į motinos namus galėtų atvykti savaitgaliais, o darbo dienomis gyventų (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Atsakovė tvirtino, kad J. K. kartu negyvena, tik esant reikalui padeda pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Tačiau buto nuomotoja nurodė, kad butą išnuomojo tik keliems mėnesiams iki motinai pavyks susirasti kitą būstą. Ji nesutinka, kad bute apsigyventų ketvirtas motinos nepilnametis vaikas, kadangi būstas yra per mažas. J. K. patvirtino, kad jis dėl nuolat su vaikų motina kylančių konfliktų negyvena kartu, tačiau padeda vaikais pasirūpinti, kai motina būna išvykusi į studijas, dirba ar vaikai suserga.
11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad priešingai nei teigia atsakovė, specialistų vertinimu, ji dėl nestabilios psichikos būklės, nuolat besikeičiančių nuotaikų ir konfliktų su aplinkiniais kuria emociškai ir psichologiškai nesaugią aplinką vaikams. Atsakovei diagnozuoti F61 mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Palaikomajam ambulatoriniam gydymui ji buvo nukreipta pas psichikos sveikatos centro psichiatrą, ttačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovės psichinė būklė yra gera, kad ji lankosi pas psichiatrą, laikosi nustatyto gydymo plano, geria paskirtus medikamentus.
12. Teismas pažymėjo, kad po nepilnamečio vaiko laikino paėmimo iš atsakovų, jo nuomonė dėl nenoro gyventi motinos namuose nepakito. Tiek 2023 m. sausio 16 d. vaiko nuomonės išklausymo akte, tiek jį apklausus teismo posėdyje, vaikas nurodė, kad jis nenori grįžti pas motiną, rūpintojo šeimoje jis jaučiasi saugus, sveikesnis, jo gera psichologinė būklė, jis gali mokytis, turi daug veiklų bei ateities planų. Įvertinęs tai, kad nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus, kad sugeba išreikšti nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, teismas, vadovaudamasis CPK 503 straipsnio 5 dalimi, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į vaiko nuomonę tiek, kiek ji neprieštarauja paties vaiko interesams.
13. Teismas vertino tai, kad nepilnametis vaikas jau nemažai laiko t. y. nuo (duomenys neskelbtini), gyvena pas rūpintoją. Vaiko teigimu, rūpintojo šeimoje jam labai gerai gyventi, rūpintojo namuose jis geriau jaučiasi nei pas mamą. Apklausos metu vaikas nurodė, kad nenori grįžti pas mamą dėl kelių dalykų – bijo klaidų, kurios buvo praeityje, be to, mama pastoviai pykstasi su vyru. Nors atsakovė ir jos atstovė posėdyje nurodė, kad atsakovė nebegyvena su vyru, tačiau ieškovas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad atsakovės vyras ateina į jos namus, būna, prižiūri vaikus ir jie pastoviai pykstasi, iki šiol šeimoje buvo smurtaujama, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog šeimos namuose negyvena ar nuolat nesilanko motinos sutuoktinis, dėl kurio namuose vyko smurtas ir barniai ir dėl to nepilnametis vaikas namuose jautėsi nesaugus. Teismo vertinimu, motinos santykiai su vyru nėra galutinai nutraukti ir ši aplinkybė, dėl kurios vaikas jaučiasi nesaugus motinos namuose, išlieka.
14. Teismas pripažino vaiko motinos pastangas sukurti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Teigiamai vertino jos siekį palaikyti ryšį su vaiku, tačiau nurodė, kad vien motinos patogumui, kuomet vaikas pas ją gyventų savaitgaliais (duomenys neskelbtini) ir dėl to iš jos nebūtų priteistas išlaikymas, negali būti pakankama priežastimi netenkinti ieškinio reikalavimo dėl motinos valdžios ribojimo, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes ir vaiko nuomonę. Be to, ieškovo teigimu, motina buvo nusišalinusi nuo vaiko auginimo, priežiūros, vaikas buvo apkaltintas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. kovo 28 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl galimo seksualinio smurto jos dukters E. G. S. atžvilgiu, įtardama, kad taip pasielgti galėjo jos nepilnametis sūnus A. V., todėl nepilnamečiui vaikui buvo pritaikyta laikinos priežiūros priemonė pas laikiną globėją. (duomenys neskelbtini) suteikė ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijas vaikui, buvo pateikta psichologo išvada, jog surinkti duomenys neleidžia kelti pagrįstos prielaidos apie patirtą seksualinį smurtą.
15. Teismas nurodė, kad nepilnametis vaikas iš motinos buvo paimtas, nes ji negebėjo užtikrinti pagrindinių sūnaus poreikių. Nors atsakovė deda pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, dirba, mokosi, išsikėlė į naują būstą, tikina, kad su sutuoktiniu negyvena ir šias atsakovės pastangas ir jos pasiekimus teismas vertino labai teigiamai, tačiau pripažino, kad vien atsakovės pastangų ir noro nepakanka. Teismas turi būti įsitikinęs, kad vaikui yra saugu tiek fiziškai, tiek emociškai grįžti nuolat gyventi pas motiną. Atsakovė turi užtikrinti ne tik tinkamas ir saugias gyvenimo, mokymosi, sveikatos priežiūros sąlygas vaikui, tačiau suprasti ir jo emocinius poreikius, užtikrinti saugumo jausmą. Atsakovė myli savo vaiką ir nori juo rūpintis, vaikas taip pat nurodė, kad myli motiną, nori su ja bendrauti, tačiau kartu gyventi nenori. Bylos medžiaga patvirtina, kad vaikas jaučiasi nesaugus dėl motinos negebėjimo tinkamai pasirinkti partnerius, smurto šeimoje, motinos išreikštų kaltinimų vaikui, vaikas yra praradęs pasitikėjimą motina ir netiki, kad motinos namuose jis jausis stabiliai gerai kaip rūpintojo šeimoje. Todėl teismas pripažino, kad motinos valdžios apribojimas šiuo atveju atitinka nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Vaikas šiuo metu gyvena pas laikiną rūpintoją, kur juo tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama jo priežiūra. Jo interesų centras jau ilgą laiką yra (duomenys neskelbtini), o motina gyvena (duomenys neskelbtini), vaikas sutaria su rūpintoju, su juo jaučiasi stabiliai ir užtikrintai, sprendžia iškilusias problemas, juo pasitiki.
16. Įvertinęs atsakovės dedamas pastangas ir jos perspektyvas, teismas pripažino, kad šiuo atveju nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismo nuomone, atsakovė turi galimybę pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą ir tai ji stengiasi daryti, o jos veiksmuose matyti teigiami pokyčiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė šiuo metu savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikui ar kad visiškai juo nesirūpintų, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas, teismo nuomone, nėra proporcingas. Tačiau, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 376 straipsniu bei prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teismas konstatavo, kad byloje yra pagrindas taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą.
17. Teismas vadovavosi aktualia praktika ir nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40-896/2019). Tai, kad atsakovė pradėjo keisti savo elgesį bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, jog jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių, stabilių rezultatų, todėl padarė išvadą, kad atsakovės pastangos ir gyvenimo būdo pasikeitimai nėra pakankami panaikinti laikiną vaiko rūpybą ir jai grąžinti vaiką. Atsakovei įgyvendinus teismo ir socialines paslaugas teikiančių institucijų nustatytas sąlygas, gali būti spręstinas klausimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
18. Teismas nurodė, kad atsakovė turi spręsti toksiškų santykių su sutuoktiniu nutraukimą, rūpintis savo psichologine būsena, lankytis pas specialistą, užtikrinti saugią aplinką vaikui, atstatyti emocinį ryšį su vaiku, įgauti jo pasitikėjimą, susikurti tinkamas pastovias gyvenimo ir buities sąlygas vaikų gyvenimui ir auginimui, bendradarbiauti su socialinę pagalbą teikiančiomis institucijomis, turėti pakankamas pajamas vaikų išlaikymui, domėtis vaiko sveikata, jo mokslo pasiekimais, sugebėti užtikrinti nekonfliktišką bendravimą su vaiku ir jo poreikių tenkinimą. Motinai neveikiant, nesiekiant suprasti vaiko poreikių pagal vaiko amžių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaiko poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-935-273/2018).
19. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės gyvenimo būdas ir gyvenimo sąlygos ateityje gali pasikeisti, atsakovė siekia sudaryti sąlygas nepilnamečio vaiko auginimui, neprarasti ryšio su sūnumi, todėl ieškinio reikalavimą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią į nepilnametį vaiką tenkino iš dalies ir atsakovės motinos valdžią į vaiką apribojo laikinai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
20. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo, teismas nustatė, kad atsakovas dėl savo kaltės savo nepilnamečiu vaiku nesirūpina jau daug metų, keletą metų visiškai nutraukė santykius su vaiku, nors iš jo yra priteistas išlaikymas turtu, tačiau papildomai neskiria lėšų vaiko poreikiams. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl reikalavimo apriboti tėvo valdžią nereiškė. Nors atsakovė nesutiko su tėvo valdžios ribojimu atsakovo atžvilgiu, nurodydama, kad iki pat 2020 m. liepos mėnesio sūnus palaikė ryšius su tėvu bei teigė, kad atsakovas nenusišalino nuo pareigos rūpintis sūnumi, nes vis dar apmoka buto komunalinius mokesčius, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra pateikta. Atsakovė pateikė į bylą duomenis iš banko, pagrindžiančius, kad atsakovas byloje periodiškai perveda pinigų vaiko išlaikymui, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, kuriam vaikui jie yra pervedami. Pavedimai yra labai mažomis sumomis, nereguliarūs. Todėl teismas padarė išvadą, kad vien komunalinių mokesčių apmokėjimas, simbolinių piniginių lėšų pervedimas ar atsakovo epizodinis pabendravimas su vaiku nereiškia pilnavertiško rūpinimosi. Atsakovas tėvo valdžią turėtų įgyvendinti nuolat, o ne epizodiško pobūdžio veiksmais, kartkartėmis. Vaiko rūpintojas posėdžio metu taip pat patvirtino, kad tėvas nutraukė santykius su vaiku, nedalyvauja nei finansiškai, nei emociškai vaiko gyvenime, visiškai atsiribojo, neatsako į skambučius, nesveikina su gimtadieniu.
21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas tinkamai ir atsakingai rūpintis vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje. Atsakovas tėvo valdžios vaiko atžvilgiu visiškai neįgyvendina: ilgą laiką negyvena kartu su vaiku, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, neskiria papildomų lėšų vaiko poreikiams, nesiima veiksmų susigrąžinti vaiką. Todėl teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, juo nesidomi, nesiima jokių veiksmų ryšiui su vaiku atstatyti ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Toks atsakovo elgesys prieštarauja vaiko interesams, todėl pripažino, kad yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią į vaiką.
22. Spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio rūpintojo paskyrimo, teismas nustatė, kad rūpintojas atitinka vaiko rūpintojams keliamus reikalavimus. Rūpintojas ir rūpintinis yra pateikę sutikimus dėl paskyrimo vaiko rūpintoju. Byloje yra pateikti jo sutuoktinės ir dukros sutikimai dėl vaiko rūpintojo skyrimo. Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad rūpintojo sveikatos būklė vaiku rūpintis leidžia. Vaiko rūpintojas charakterizuojamas teigiamai. Byloje yra pateikta išvada, kad rūpintojas yra tinkamas asmuo nuolatinai rūpintis vaiku, js tinkamai atlieka rūpintojo pareigas, vaiko teisės ir teisėti interesai atstovaujami tinkamai. Vaikas ne kartą išreiškė savo nuomonę, jog nori gyventi rūpintojo šeimoje, todėl įvertinus pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo, atsižvelgiant į jos asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti rūpintoju, ilgalaikį ir artimą santykį su vaiku, yra tinkamas būti nepilnamečio vaiko rūpintoju (CPK 500 straipsnio 1 dalis, 501 straipsnio 2 dalis, 502 straipsnio 4 dalis, 503 straipsnis), nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamąją vietą nustatė trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 dalis).
23. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvas išlaikymą jam suteikė turtu pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą, todėl ieškovas išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės prašė priteisti tik iš atsakovės. Ieškovo vertinimu, tokia išlaikymo suma galėtų patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, ji yra minimali, įvertinus iš valstybės gaunamus vaiko pinigus bei motinos turtinę ir šeimyninę padėtį. Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu kategoriškai nesutiko, nurodė, kad ji yra keturių nepilnamečių vaikų motina, todėl prašomas priteisti išlaikymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tvirtino, kad ji teiktų išlaikymą sūnui, kaip išlaiko ir kitus vaikus. Jei būtų patenkintas ieškinys, jai tektų mokėti išlaikymą, todėl būtų paprasčiau jai gyvenant kartu išlaikyti sūnų, o ne atskirai ir tada mokėti rūpintojui. Teismas padarė išvadą, kad iš esmės motina suvokia, jog vaikui reikia teikti išlaikymą, tačiau jai būtų patogiau, kad išlaikymas nebūtų priteistas.
24. Teismas nustatė, kad atsakovė yra jauno darbingo amžiaus, dirbanti, siekia įgyti išsilavinimą, todėl tikėtina, kad jos pajamos didės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė negali vaikui teikti prašomo minimalaus išlaikymo, atsakovė turi visas galimybes dėti pastangtas gauti didesnį uždarbį, kad galėtų visiems vaikams teikti tinkamą išlaikymą. Vien tai, kad motina turi daugiau išlaikytinių, nesudaro pagrindo nepriteisti ar priteisti mažesnį išlaikymą sūnui. Prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu nepilnamečiui vaikui išlaikyti ir net nereikalingu atskirai detalizuoti ir įrodinėti. Šios minimalios sumos periodinėmis išmokomis priteisimas vaikui nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. liepos 18 d.) mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
25. Teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodyta pastaba, jog ieškinio reikalavime dėl vaiko turto tvarkytojo uzufrukto teise nurodytas visas butas, o ne 1/2 buto, kiek nuosavybės teise priklauso vaikui. Tačiau teismui šiuo sprendimu keičiant Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties 7 punktą, ir numatant, jog nepilnamečio vaiko A. V. turto tvarkytoju uzufrukto teise yra skiriamas rūpintojas, nurodyto netikslumo nelieka.
Žemesnės instancijos teismas
26. Įvertinęs, jog iš esmės ieškinys buvo tenkinamas visiškai, kadangi motinos valdžios ribojimas buvo taikomas tik ne neterminuotai, o laikinai, atsižvelgiant į tai, teismas paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
27. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo. Šalys atleistos nuo žyminio mokesčio dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsakovei byloje 100 procentų teikta antrinė teisinė pagalba, todėl žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš jos nusprendė nepriteisti. Atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 333,28 Eur, tačiau ieškinį tenkinus visiškai, šių išlaidų teismas nepriteisė.
28. Valstybė byloje patyrė 26,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, pusę šių išlaidų 13,44 Eur (26,88 Eur / 2) sumos, teismas nusprendė priteisti valstybei iš atsakovo, kadangi atsakovė yra atleista nuo šių išlaidų mokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Apeliaciniu skundu atsakovė A. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Apeliantė kategoriškai nesutinka su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jos motinos valdžią į sūnų A. V., kuriuo ji rūpinosi nuo gimimo, auklėjo bei prižiūrėjo. Apeliantė mano, kad tiek ieškinyje, tiek teismo sprendime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo motinos valdžios ribojimui. Apeliantė daro viską, kad tik jos sūnus būtų sugrąžintas jai, ji dirba, mokosi, tinkamai auklėja ir rūpinasi kitais savo vaikais. Visi A. S. vaikai ją labai myli, o ji stengiasi kurti artimą ryšį su jais. Atsakovės įsitinimu, šiai dienai nėra teisinio pagrindo net ir laikinai apriboti jos kaip motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.
29.2. Apeliantė jau išsprendė klausimą dėl mažo gyvenamojo ploto. 2022 m. gruodžio 9 d. pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybės, kad biologiniai tėvai neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių. Faktas, kad vaikas gali būti atiduotas į jo ugdymui palankesnę aplinką, negali pateisinti vaiko paėmimo iš biologinių tėvų globos.
29.3. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu paskirti M. D. jos sūnaus A. V. nuolatiniu rūpintoju ir nustatyti nepilnamečiui vaikui nuolatinę rūpybą bei vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su rūpintoju. Apeliantė įsitikinusi, kad nepaisant rūpintojo galimybių ir turimo gyvenamojo ploto, jos sūnui geriau gyventi su savo tikra biologine šeima. Be to, pats nepilnametis nenori gyventi su rūpintoju, bėga iš jo namų.
29.4. Apeliantė taip pat nesutinka su iš jos priteistu 150 Eur periodiniu išlaikymu, kurio tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas rūpintojas. Jos vertinimu, toks ieškovo reikalavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Apeliantė yra keturių nepilnamečių vaikų mama. Ji deda maksimalias pastangas, dirba dvejose darbovietėse, siekia įgyti išsilavinimą ir patenkina vaikų būtiniausius poreikius. Tuo tarpu asmuo, kurį prašoma paskirti nuolatiniu rūpintoju, turi du biologinius sūnus ir globotinę, taip pat siekia tapti jos nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju, tačiau jo pajamos per mėnesį tesiekia 800 Eur. Apeliantei kyla pagrįstų abejonių, ar šio asmens materialinė padėtis leidžia jam tapti dar vieno vaiko nuolatiniu globėju. Jai susidaro įspūdis, kad ieškovas siekia apriboti motinos valdžią atsakovei, o tuo pačiu sudaryti sąlygas trečiajam asmeniui tapti apeliantės sūnaus nuolatiniu globėju ir dar gauti iš jos priteistą išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
29.5. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu neterminuotai apriboti tėvo valdžią į nepilnametį sūnų, kadangi iki pat 2020 m. liepos mėnesio nepilnametis sūnus palaikė ryšius su tėvu. Nors šiai dienai santykiai tarp tėvo ir sūnaus yra šalti, visgi, apeliantės vertinimu, atsakovas nenusišalino nuo pareigos rūpintis sūnumi, jis vis dar apmoka buto komunalinius mokesčius. Apeliantės įsitikinimu, ilgainiui sūnus taps brandesnis, jo ir tėvo santykiai pasitaisys. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas tik dar labiau komplikuotų padėtį.
Atsiliepimas
30. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Nepilnamečiui vaikui nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba. Nors atsakovė turi vaikų auginimo ir priežiūros įgūdžių, tačiau dėl nestabilios savo psichikos būklės, nuolat besikeičiančių nuotaikų ir konfliktų su aplinkiniais kuria emociškai ir psichologiškai nesaugią aplinką vaikams. Vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), nuo sūnaus auklėjimo priežiūros nusišalinęs, turi sukūręs kitą šeimą, dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta retai. Tėvai buvo motyvuojami susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau darbas su atsakovais teigiamų rezultatų nedavė, atsakovas yra sukūręs kitą šeimą ir nenori, kad jo sūnus gyventų su jo nauja šeima.
30.2. Nepilanamečio vaiko laikinasis rūpintojas M. D. yra tinkamai pasirengęs ir turi gebėjimus tapti nuolatiniu nepilnamečio vaiko rūpintoju, su tuo sutinka ir nepilnametis vaikas. Apklausos metu nepilnametis vaikas nurodė, kad nenori grįžti gyventi pas motiną, nori likti gyventi pas rūpintoją. Vaiko paėmimo iš šeimos metu, viso atvejo vadybos proceso metu ir bylos nagrinėjimo metu, vaiko nuomonė išliko tvirta ir nepakitusi, net ir atsižvelgus į motinos pastangas ir tam tikras pakitusias aplinkybes. Vaiko gyvenimas rūpintojo šeimoje yra pastovus, o mamos namuose viskas gali vėl apsiversti per vieną dieną.
30.3. Teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad apeliantės psichinė būklė šiuo metu yra gera, kad ji lankosi pas psichiatrą, laikosi nustatyto gydymo plano, geria paskirtus medikamentus. Taip pat nepateikta įrodymų, kad šeimos namuose negyvena ar nuolat nesilanko motinos sutuoktinis, dėl kurio namuose vyko smurtas ir barniai, ir dėl ko vaikas jautėsi nesaugus namuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
32. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria laikinai apribota atsakovei motinos valdžia, nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko rūpyba ir priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
33. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2023 m. kovo mėnesio vaiko M. K. situacijos vertinimo anketą.
34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apie pateiktą dokumentą atsakovei A. S. yra žinoma, dokumento turinys yra apie padėtį atsakovės šeimoje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog naujas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir priima šį įrodymą į bylą.
Dėl laikino motinos valdžios apribojimo
35. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.
36. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
37. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota esant šioms aplinkybėms: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
38. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
39. Apeliantės nuomone, teismo sprendime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo net ir laikinam motinos valdžios ribojimui, tačiau teisėjų kolegija neturi pagindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar/ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
40. Byloje nustatyta, kad socialinės paslaugos atsakovės šeimai teikiamos nuo (duomenys neskelbtini). Kauno miesto socialinių paslaugų centras nuo 2018 m. liepos 20 d. koordinavo atsakovės šeimos atvejo problemas. (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas A. V. buvo paimtas iš motinos, nes ji negebėjo užtikrinti pagrindinių sūnaus poreikių. Socialinio darbo su atsakovės šeima metu buvo nustatytos pagrindinės problemos: prasta atsakovės psichinė ir fizinė sveikata, sunki materialinė padėtis, mažas šeimos gyvenamasis plotas ir konfliktiniai santykiai su vyru J. K.. 2022 m. kovo 24 d. vykusio šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu buvo nustatyta, kad motina nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų: gyvenimo sąlygų nepagerino, nesikreipė į psichikos sveikatos specialistus, vaikams nebuvo užtikrinta psichologinė pagalba, atsakovė ir J. K. nesprendė tarpusavio nesutarimų. Iki atsakovės apgyvendinimo 2022 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini), socialinio darbuotojo lankymasis namuose buvo komplikuotas, nes motina ne visada įsileisdavo į namus, neinformuodavo apie pokyčius šeimoje. Motina geranoriškai su socialiniu darbuotoju bendraudavo tuomet, kai iškildavo jai aktualių problemų (pvz. dėl santykių su J. K., paramos maistu ir t. t.). Socialinė darbuotoja bendraujant su motina pastebėjo, kad kai kurie jos pateikiami gyvenimo faktai ir įvykiai atrodo mažai tikėtini (motina planuoja pirkti namą, teigia, kad yra atsargos karininkė, psichologė, nekilnojamo turto agentė, medikė ir kt.). Informaciją apie save ir savo šeimą motina pateikia painiai ir neaiškiai, nuolat būna nepatenkinta įvairiomis institucijomis, teigia, kad negauna realios pagalbos ir yra nesuprasta aplinkinių. Motina buvo motyvuojama kreiptis į specialistus dėl savo psichikos sveikatos, tačiau turimais duomenimis (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą lankėsi 2020 m. vasario 24 d. Šiuo metu motina (duomenys neskelbtini) negyvena, sutartis su ja nutraukta. Atsakovė turi vaikų auginimo ir priežiūros įgūdžių, tačiau dėl nestabilios psichikos būklės, nuolat besikeičiančių nuotaikų ir konfliktų su aplinkiniais kuria emociškai ir psichologiškai nesaugią aplinką vaikams.Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teismo nustatytos aplinkybės yra susijusios su CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais riboti tėvų valdžią, t. y. vengimu atlikti savo pareigą auklėti vaikus ir nesirūpinimu jais.
41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės elgesys keičiasi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ji deda pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, dirba, mokosi, išsikėlė į naują būstą, tikina, kad su sutuoktiniu negyvena, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikta 2023 m. kovo mėnesio Vaiko situacijos vertinimo anketa patvirtina, jog atsakovės konfliktai su J. K. tęsiasi toliau, todėl konstatuotina, jog byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad minėti pokyčiai yra ilgalaikiai ir stabilūs. Pritartina sprendime padarytai išvadai, kad darbo ar pajamų neturėjimas, kuklios gyvenimo sąlygos nėra priežastis riboti tėvų valdžią, tačiau tai yra svarbu vertinant, ar tėvai būtų pajėgūs socialiai pasirūpinti būtiniausiais vaikų poreikiais. Taip pat labai svarbu, ar vaikui yra saugu tiek fiziškai, tiek emociškai grįžti nuolat gyventi pas motiną. Motina turi užtikrinti ne tik tinkamas ir saugias gyvenimo, mokymosi, sveikatos priežiūros sąlygas vaikui, tačiau suprasti ir jo emocinius poreikius, užtikrinti saugumo jausmą.
42. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras, todėl teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į paties vaiko nuomonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas jaučiasi nesaugus dėl motinos negebėjimo tinkamai pasirinkti partnerius, smurto šeimoje, motinos išreikštų kaltinimų vaikui, vaikas yra praradęs pasitikėjimą motina ir netiki, kad motinos namuose jausis stabiliai gerai taip kaip rūpintojo šeimoje. 2021 m. gruodžio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad net jei namai būtų erdvesni, jis nenorėtų gyventi su mama, su mama dažnai barasi, bijo, kad mama jį apkaltins netinkamu elgesiu. Norėtų ir toliau gyventi rūpintojo šeimoje. Kitame 2023 m. sausio 16 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nepilnametis taip pat nurodė, kad su mama bendrauja, ji skambina, rašo, matėsi senokai. Vaikas nurodė, kad nenorėtų grįžti į naujus mamos namus. Yra likusi baimė, kad mama jį vėl apkaltins netinkamu elgesiu. Gyvenimas rūpintojo šeimoje yra pastovus ir užtikrintas dalykas, o mamos namuose viskas gali vėl apsiversti per vieną dieną. Vaikas nori likti rūpintojo rūpyboje. 2023 m. kovo 3 d. posėdyje buvo išklausyta vaiko nuomonė, dalyvaujant teismo psichologei, ir vaikas toliau nuosekliai teigė, kad labai myli mamą, ji daug ką jam suteikė, bet nenori pas ją grįžti dėl kelių dalykų. Bijo klaidų, kurios buvo praeityje, nesijaučia saugiai. Mamos vyras J. pastoviai pykstasi. Vaikas nori siekti emancipacijos, pradėti dirbti. Nenori grįžti gyventi pas mamą, nori likti gyventi pas M. Su mama nori bendravimo.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės gyvenimo bei elgesio pokyčius, taip pat atsižvelgdama į nuoseklią nepilnamečio vaiko poziciją, kad jis nenori grįžti gyventi pas mamą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laikinas motinos valdžios apribojimas yra proporcinga priemonė apsaugoti nepilnamečio A. V. interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinas motinos valdžios apribojimas nesukels neigiamų emocinių pasekmių vaikui, laikino motinos valdžios apribojimo atveju bendravimo su vaiku teisė išlieka. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė iki ieškinio šioje byloje pateikimo nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių siekdama susigrąžinti sūnų į šeimą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, neįsitikinus, jog vaikui grįžti į šeimą saugu ir nusprendus jį grąžinti motinai, nebūtų padaryta didelė žala vaiko emocinei sveikatai ir visai vystymosi raidai, grąžinant vaiką atsakovei privaloma įsitikinti, jog atsakovė dėjo ir deda maksimalias pastangas keisdama gyvenimo būdą ir spręsdama turimas problemas, nuosekliai ir visapusiškai vykdo pagalbos planą bei specialistų įpareigojimus/rekomendacijas, taip pat stengiasi palaikyti ir stiprinti ryšį su vaiku, kad jis norėtų grįžti gyventi pas atsakovę. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, jog jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis).
Dėl nuolatinio rūpintojo paskyrimo
44. Apeliantė nurodo, kad nepaisant to, jog rūpintojas M. D. turi (duomenys neskelbtini), kuriame yra 5 kambariai ir aptvertas 13 arų kiemas, jos sūnui geriau gyventi su savo tikra biologine šeima, t. y. su tikrąja biologine mama bei broliais ir seserimis. Pasak atsakovės, sūnus pas M. D. gyventi nenori, bėga iš jo namų. Tai rodo, kad A. V. nesukūrė su M. D. artimo ryšio, o iškilus problemoms vaikas ieško paguodos savo biologinėje šeimoje.
45. Sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais dėl vaiko teisių augti biologinėje šeimoje ir teisių į šeimos ryšius, tačiau pabrėžtina, kad šių teisių įgyvendinimas negali būti priešpastatomas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad asmens teisė į šeimos ryšius nėra absoliuti ir jos ribojimas galimas, jei jis atliktas „pagal įstatymą“, juo siekiama vieno iš teisėtų tikslų pagal 8 straipsnio 2 dalį ir jis gali būti laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje (be kita ko, žr. 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Jovanovic prieš Švediją, peticijos Nr. 10592/12, 74 punktą). Tais atvejais, kai kontaktas su tėvais gali kelti grėsmę vaiko interesams ar pažeisti teises, nacionalinės valdžios institucijos turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp jų (EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Khusnutdinov ir X. prieš Rusiją, peticijos Nr. 76598/12, par. 80), o balansavimo procese pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, gali būti svarbesni už tėvus (Didžiosios kolegijos sprendimo Sahin prieš Vokietiją, peticija Nr. 30943/96, 66 punktas; 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Płaza prieš Lenkiją, peticijos Nr. 18830/07, 71 punktas).
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė negebėjo užtikrinti pagrindinių sūnaus poreikių, todėl nepilnametis vaikas iš jos buvo paimtas. Per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 2 d. situacija keičiasi, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė šiuo metu gali pilnai įgyvendinti motinos valdžią. Tuo labiau, kad pats vaikas su motina nori tik bendrauti, bet ne gyventi kartu. Pastebėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje vien atsakovės noras, jog jos nepilnametis vaikas gyventų su ja, nėra pakankamas. Atsakovė neįrodė, kad gali tinkamai identifikuoti nepilnamečio vaiko fizinius ir emocinius poreikius, todėl vaiko interesus šiuo momentu labiau atitinka gyvenimas pas rūpintoją, o ne biologinėje šeimoje.
47. Apeliantės argumentus, kad A. V. nesukūrė artimo ryšio su rūpintoju M. D., paneigia byloje esantys įrodymai. 2022 m. gegužės 19 d. nepilnametis vaikas pateikė rašytinį sutikimą, kad jo nuolatiniu rūpintoju būtų M. D., jis sutinka ir pageidauja gyventi jo šeimoje, o 2023 m. kovo 3 d. posėdyje buvo išklausyta vaiko nuomonė ir vaikas dar kartą patvirtino, kad pas M. jam labai gerai gyventi. Buvo apsipykę, kelis mėnesius nenorėjo bendrauti su juo, tuo metu jis buvo pas močiutę. Per vaikų teises jie susitaikė. Dar ten gyvena 4 vaikai. Gerai sutaria su vaikais. Su M. viską išsiaiškino, viskas gerai. Skiriasi gyvenimas pas M. ir pas mamą. Pas M. jaučiasi žvalesnis, geriau jaučiasi, sveikesnis, geriau jaučiasi psichologiškai, jaučiasi atsakingas, turi daug veiklų. Šie įrodymai patvirtina, kad vaikas sutaria su rūpintoju, kuris užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius bei saugią aplinką, todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl išlaikymo priteisimo
48. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo iki pilnametystės pareiga išlieka ir tiems tėvams, kuriems yra apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, nebent vaikas yra įvaikinamas. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad vaiko tėvai turi užtikrinti ne tik fiziologinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Kartu akcentuotina, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo sumos, be to, ji nuolat kinta, tačiau atsižvelgtina į nuoseklią teismų praktiką, kad vidutiniškai vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, būtinuosius poreikius patenkina suma, atitinkanti pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Ieškovas iš atsakovės šiuo atveju prašė priteisti 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t. y. mažesnę nei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą, todėl darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į vaiko amžių, neviršija vaiko poreikių. Nors apeliantė argumentuoja, kad toks reikalavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė yra keturių nepilnamečių vaikų mama ir deda maksimalias pastangas gauti pajamas bei patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, tačiau vien tai, kad atsakovė turi daugiau išlaikytinių, nesudaro pagrindo nepriteisti išlaikymo sūnui. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė yra jauno darbingo amžiaus, pati nurodė, kad dirba, siekia įgyti išsilavinimą, todėl tikėtina, kad jos pajamos ateityje didės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur nepilnamečiui sūnui, yra pagrįstas.
Dėl apeliantės argumentų, susijusių su reikalavimu neterminuotai apriboti tėvo valdžią į vaiką
49. Teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantės motyvo, kad nepagrįstai tėvo valdžia neterminuotai apribota ir sūnaus tėvui A. V.. Pats atsakovas A. V. jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionavo, jo neskundė, prie atsakovės apeliacinio skundo neprisidėjo (CPK 309 straipsnis), todėl teisėjų kolegija tėvų valdžios ribojimo teisėtumą vertina tik apeliantės atžvilgiu.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.