- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-205-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00052-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VEKA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEKA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1343-259/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEKA“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „VEKA“ kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę BAB Ūkio banką grąžinti ieškovei priklausantį turtą (53 volframo-renio strypus, bendras svoris 46,8 kg, ir 6 kolbas su skandžiu: Lot 10 B.12 (277,04 g), Lot 10 A.12 (263,97 g), Lot BK 4 (402,89 g), Lot 10 D.12 (220,05 g), Lot BK 1 (195,58 g) Lot 10 C.12 (238,57 g)) arba apmokėti jo vertę – 2 302 454,56 Eur; priteisti iš atsakovės BAB Ūkio banko minimalius reikalavimus atitinkančias 5 proc. kompensacines palūkanas per metus už trukdymą verslui ir neteisėtą disponavimą svetimu turtu 19 metų – 2 187 331,87 Eur.Ieškovė nurodė, kad 1995-11-02 minėtą turtą padėjo saugoti į atsakovės saugyklas. Turtą saugojimui padėjo likviduojama A. P. individuali įmonė „Koncertinis komercinis džiazo centras“, veikdama pagal 1990-10-23 sudarytą bendradarbiavimo sutartį dėl bendros gamybinės ir komercinės finansinės veiklos bei 1990-10-20 pasirašytus protokolus. Nuo 1997 m. ieškovė bandė iš atsakovės atsiimti turtą, tačiau turto atgauti jai nepavyko. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės BAB Ūkio banko minimalius reikalavimus atitinkančias 5 procentų kompensacines palūkanas per metus už trukdymą verslui ir neteisėtą disponavimą svetimu turtu 19 metų – 2 187 331,87 Eur sumą. Nurodė, kad bankas 2016-02-24 grąžino ieškovei saugotą turtą – volframo-renio strypus, kolbas su skandžiu, todėl ieškinio reikalavimo dėl turto grąžinimo nepalaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atsakovę BAB Ūkio banką grąžinti ieškovei UAB „VEKA“ priklausantį turtą (53 volframo-renio strypus, bendras svoris 46,8 kg, ir 6 kolbas su skandžiu: Lot 10 B.12 (277,04 g), Lot 10 A.12 (263,97 g), Lot BK 4 (402,89 g), Lot 10 D.12 (220,05 g), Lot BK 1 (195,58 g) Lot 10 C.12 (238,57 g)) arba apmokėti jo vertę – 2 302 454,56 Eur sumą, nutraukė ir priteisė atsakovei BAB Ūkio bankui iš ieškovės UAB „VEKA“ 4 108,90 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytas turtas nuo 1995 metų buvo saugomas pas atsakovę tarp bylos šalių sudarytos neterminuotos, neatlygintinės turto pasaugos sutarties pagrindu. 2016-02-24 aktu atsakovė grąžino ieškovei saugomą ginčo turtą, o ieškovė jį priėmė. Teismas sprendė, kad šalys pretenzijų dėl akte nurodomo turto viena kitai neturi, ieškovė patikslintame ieškinyje atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti banke saugomą turtą, todėl civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atsakovę grąžinti ieškovei priklausantį turtą arba apmokėti jo vertę nutraukė.Taip pat teismas nustatė, kad iki 2001 metų ieškovė nereikalavo grąžinti saugomo turto, šį turtą ieškovė pareikalavo grąžinti tik 2001-03-14 d. raštu. Be to, ieškovei priklausantis ir banke saugotas turtas – volframo-renio strypai ir skandžio kolbos, Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1995 metų vasario 28 d. vykdomojo dokumento pagrindu nuo 1997-01-08 d. iki 2013-07-29 d. buvo areštuotas įstatymo nustatyta tvarka, taip pat areštas šiam turtui buvo taikytas ir Kauno apygardos teismo 2014-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1143-259/2015, kurioje 2015-03-04 priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-11-10, Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-714-302/2015). Teismas, įvertinęs 6 punkte nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bylose nuo 1997 metų pradžios iki 2015 metų pabaigos negalėjo grąžinti ieškovei saugomo turto, todėl ieškinio argumentas, kad atsakovė trukdė įmonės verslui ir neteisėtai disponavo svetimu saugomu turtu, yra neteisingas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė ieškovės turtines teises, neteisėtai negrąžindama ginčo turto, todėl įstatyminės palūkanos ieškovei negali būti priteisiamos. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartimi atsakovei yra iškelta bankroto byla, atsakovė yra bankrutavusi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-213-254/2016). Teismas nurodė, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, nutraukiamas palūkanų skaičiavimas ir mokėjimas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), todėl sprendė, kad laikotarpiu nuo 2015-11-10 (kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui) iki 2016-02-24 (kai ieškovei buvo grąžintas saugomas turtas) palūkanos iš atsakovės negali būti priteisiamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, neįžvelgęs atsakovės civilinės atsakomybės piktnaudžiaujant su jai patikėtu ieškovės turtu, kadangi tik teismo proceso metu ieškovei buvo grąžintas ginčo turtas, dėl kurio neteisėto sulaikymo ir buvo pareikštas ieškinys. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi padengti ieškovės patirtų nuostolių, tai yra sumokėti ieškovės minimalius reikalavimus atitinkančias 5 proc. kompensacines palūkanas už kiekvienus pradelstus metus grąžinti turtą. Reikalavimai grąžinti turtą atsakovei buvo teikiami nuo 1997 m. sausio 13 d., todėl atsakovė net 19 metų neteisėtai disponavo ieškovės turtu.Kadangi atsakovė nesutiko geranoriškai mokėti net minimalius nuostolius, ieškovė išplėtė nagrinėjamo ieškinio apimtį ir 2016-06-13 pateikė teismui patikslintą ieškinį, papildomai reikalaudama: užklausti Lietuvos banką, kokio dydžio ir iš kokių lėšų buvo padidintas atsakovės įstatinis kapitalas laikotarpyje nuo 1990-11-14 iki 1991-01-15; kiek ir kokių akcijų minėtu laikotarpiu buvo išleista, iš kokių lėšų jos buvo išleistos bei kam jos atiteko; pripažinti Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1995 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2T/2476-94 kaip perteklinį ir jį panaikinti. Teismas, gavęs 2016-06-13 patikslintą ieškinį, jį ignoravo, sprendime dėl jo nepasisakydamas.Teismo sprendimu atsakovės naudai iš ieškovės priteistos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra nepagrįstai didelės. Teismų praktikoje jau nekartą tokios atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sumažintos.Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat iš ieškovės priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, bet tik iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurias pateikė savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų, kad teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti palūkanas būtų pažeidęs ar netinkamai taikęs materialiosios teisės ar procesinės teisės normas.Apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas pripažinti 1995-01-17 Lietuvos Respublikos ūkinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2T/2476-94 negaliojančiu nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus. Be to, tokiu reikalavimu ieškovė iš esmės prašo atnaujinti procesą, kuris negalimas ne tik dėl neegzistuojančių pagrindų, bet ir dėl suėjusių terminų tokiam prašymui pateikti. Taip pat toks prašymas niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovės nurodytas turtas nuo 1995 m. neatlygintinai ir neterminuotai pasaugos sutarties pagrindu buvo saugomas pas atsakovę. Ieškovė šį turtą pareikalavo grąžinti tik 2001-03-14 (šios aplinkybės neginčija pati ieškovė). Tačiau nuo turto pareikalavimo iki jo grąžinimo atsakovė neturėjo galimybės šio turto grąžinti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei kilusių teisminių ginčų dėl turto priklausomybės. Atsakovė tik saugojo ieškovės turtą, negavo iš to jokios komercinės naudos, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl teiginiai, kad bankas trukdė ieškovės verslui ir neteisėtai disponavo svetimu turtu, nepagrįsti. Be to, Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartimi atsakovei yra iškelta bankroto byla, todėl vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata palūkanos už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-02-24 iš bankrutavusios atsakovės negali būti priteisiamos.Teismas visiškai pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisės į teisminę gynybą principas apima ir šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. Asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą pralaimėjusio asmens reikštų asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Be to, viso proceso metu ieškovė trukdė operatyviai ir kuo mažesnėmis tiek laiko, tiek finansinėmis sąnaudomis išnagrinėti bylą. Ieškovės atstovas neatvykdavo į teismo posėdžius, nepaisė teismo nurodymo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Dėl tokių ieškovės veiksmų buvo didinamos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrįstas pagrindas teismui priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl 2016 m. birželio 13 d. pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų
Apeliaciniame skunde pakartojamos 2016 m. birželio 13 d. pateiktame patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl šiame patikslintame ieškinyje pareikštų papildomų reikalavimų: užklausti Lietuvos banką, kokio dydžio ir iš kokių lėšų buvo padidintas atsakovės įstatinis kapitalas laikotarpyje nuo 1990-11-14 iki 1991-01-15; kiek ir kokių akcijų minėtu laikotarpiu buvo išleista, iš kokių lėšų jos buvo išleistos bei kam jos atiteko; pripažinti Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1995 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2T/2476-94 kaip perteklinį ir jį panaikinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su tokia skundo argumentacija nėra pagrindo. Ieškovės 2016 m. birželio 13 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas buvo sprendžiamas bylos nagrinėjimo 2016 m. birželio 27 d. teismo posėdžio, kuriame dalyvavo abiejų šalių atstovai, metu –žodine nutartimi, kuri įrašyta į teismo posėdžio protokolą, teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, motyvuodamas tuo, kad patikslintu ieškiniu formuojamas naujas faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, toks reikalavimas yra neteismingas Kauno apygardos teismui, taip pat išaiškino ieškovei teisę pareikšti ieškinį pagal teismingumą (b. l. 122-125). Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šios teismo žodinės nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, apeliantė neskundė, teisinių argumentų dėl jos (nutarties) neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta. Vien deklaratyvūs skundo teiginiai apie apeliantei nesuprantamą teismo veiksmą nenagrinėti patikslinto ieškinio nesudaro pagrindo spręsti, kad patikslintą ieškinį priimti buvo atsisakyta nepagrįstai. CPK 312 straipsnis imperatyviai draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliantė nepagrįstai kelia naujus reikalavimus (dėl kreipimosi į Lietuvos banką bei Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1995 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2T/2476-94 panaikinimo), kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
Teismas nustatė, kad dėl kitose bylose teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalėjo nuo 1997 metų pradžios iki 2015 metų pabaigos grąžinti ieškovei saugoto turto, kad Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartimi atsakovei yra iškelta bankroto byla, atsakovė yra bankrutavusi, todėl, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, sprendė, kad laikotarpiu nuo 2015-11-10 (kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui) iki 2016-02-24 (kai ieškovei buvo grąžintas saugomas turtas) palūkanos iš atsakovės negali būti priteisiamos ieškovės nurodomu teisiniu pagrindu.Apeliantė savo nesutikimą su tokiu teismo sprendimu grindžia apeliaciniame skunde iš esmės pakartodama tuos pačius argumentus, kurie jau buvo jos nurodyti ir pirmosios instancijos teisme. Šie ieškovės argumentai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė nei faktinių, nei teisinių argumentų, susijusių su netinkamu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir/ar netinkamu materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu, leidžiančių pagrįstai suabejoti (paneigti) pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisingumu. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams svarstomu klausimu, pripažįsta, kad apeliantė nenurodo konkrečių teismo padarytų įrodinėjimo instituto taikymo ar įrodymų vertinimo klaidų, netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl vien deklaratyviai nesutikdama su teismo atliktu įrodymų įvertinimu siekia tų pačių duomenų pagrindu jai palankių išvadų padarymo, nepagrįstai apeliuodama ir į teismo neveikimą neva nepasisakant dėl jos 2016 m. birželio 13 d. patikslinto ieškinio reikalavimų.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimu iš jos atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teigdama, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, bei nurodydama, kad teismų praktikoje jau nekartą tokios atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sumažintos.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – VDU bruto) šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 31 punktą).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei jos prašytus 4 108,90 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal atsakovės pateiktą 2016 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT1600673 ir prie jos pridėtą ataskaitą apie suteiktas paslaugas atsakovei buvo suteiktos teisinės paslaugos už 1 594,50 Eur, kurias sudaro: susipažinimas su ieškovės ieškiniu ir atsiliepimo į jį parengimas (5 val.); susipažinimas su bylos medžiaga ir rengimasis teismo posėdžiui (3 val.); vykimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (5 val.). Tuo tarpu remiantis atsakovės byloje pateikta 2016 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT1601490 ir prie jos pridėta ataskaita apie suteiktas paslaugas, atsakovei papildomai buvo suteiktos teisinės paslaugos už 2 514,40 Eur, kurias sudaro: papildomų įrodymų surinkimas ir prašymo dėl jų prijungimo parengimas (5 val.); rengimasis teismo posėdžiams ir atstovavimas juose (įskaitant kelionės laiką iš Vilniaus į Kauną ir atgal) (14 val.); kitų procesinių dokumentų rengimas (atsiliepimo į prašymą dėl bylos atidėjimo, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) (1,5 val.).Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovės atstovo faktiškai teiktas teisines paslaugas, byloje atsakovės pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas apie suteiktas paslaugas ir mokėjimo nurodymus), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei priteistos atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl jos mažintinos iki 2 000 Eur.Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo priteisti advokato kelionės iš Vilniaus į Kauno apygardos teismą išlaidas, nes jos priteisiamos iš kitos šalies tik tais atvejais, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje (šiuo atveju – Kaune) nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (Rekomendacijų 3 punktas). Tokių sąlygų egzistavimas nekonstatuotinas. Taip pat iš byloje esančių Kauno apygardos teismo informacinių pažymų matyti, kad teismo posėdžiai (įskaitant parengiamąjį), kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas, truko atitinkamai 28 min, 6 min, 10 min ir 30 min., kas, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, sudaro 1 val. teisinių paslaugų teikimo laiko.Spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas nekonstatavo ieškovės netinkamo procesinio elgesio, todėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais ir nepaneigia būtinumo nagrinėjamu atveju mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį dėl palūkanų priteisimo, o civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atsakovę grąžinti ieškovei priklausantį turtą arba sumokėti jo vertę, nutraukė. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas. Patikslintina tik sprendimo dalis, kuria išspręsti procesiniai klausimai, susiję su bylą laimėjusiai atsakovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 981,24 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės (b. l. 147-149). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį (748 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą nereikalavo sudėtingų teisinių žinių, jame iš esmės pakartojami skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai, spręstina, kad atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažintinas iki 450 Eur (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (juridinio asmens kodas 112020136) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEKA“ (juridinio asmens kodas 120025282) priteisti 4 108,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, sumažinant šią sumą iki 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų).
Priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui (juridinio asmens kodas 112020136) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEKA“ (juridinio asmens kodas 120025282) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.