Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės likviduojamos A. Paulausko individualios įmonės „Koncertinis komercinis džiazo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1143-259/2015 pagal ieškovės likviduojamos A. Paulausko individualios įmonės „Koncertinis komercinis džiazo centras“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Veka“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Veka“ apeliaciniu skundu prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir patikslinti turto priklausomybės trečiajam asmeniui dalyje, įpareigojant atsakovę BAB Ūkio banką nedelsiant grąžinti turtą jo teisėtam savininkui, t.y. trečiajam asmeniui. Nesant galimybės grąžinti nusavintą turtą savininkui, įpareigoti atsakovę padengti nusavinto turto vertę, kuri sudaro 2 302 454,58 Eur; 2) Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir patikslinti kompensacinių palūkanų išmokėjimo dalyje ir nurodyti atsakovei BAB Ūkio bankui minimalias kompensacines palūkanas išmokėti trečiajam asmeniui; 3) priteisti iš atsakovės minimalius reikalavimus atitinkančius 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas už trukdymą verslui ir neteisėtą disponavimą svetimu turtu 17 metų, kurios sudaro 1 957 086,41 Eur, trečiajam asmeniui.

1. Ieškinys buvo atmestas remiantis formalia priežastimi, t.y. kad pas atsakovę esantis turtas nepriklauso ieškovei, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal pasirašytas sutartis veikia pagal trečiojo asmens įgaliojimus jo naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas ieškinį turėjo pripažinti teisėtu ir įpareigoti atsakovą nedelsiant grąžinti turtą jo teisėtam savininkui, t.y. trečiajam asmeniui.

Nurodo šiuo nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:

1. Apeliantai nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliaciniuose skunduose iš esmės yra pateikiamos faktinės aplinkybės, kurio buvo nurodytos ir pirmos instancijos teismui.

2. Ieškinio reikalavimas buvo kildinamas iš ieškovės nuosavybės teisės, nors iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio aiškiai matyti, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Veka“, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti grąžinti turtą asmeniui, neturiniam nuosavybės teisės. Pagrįstai netenkintas buvo ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus nagrinėja tokiose ribose, kiek tai susiję su ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad pas atsakovę yra saugomas prašomas ieškovei perduoti turtas: 53 volframo – renio strypai, kas sudaro 46,8 kg ir 6 skandžio kolbos, kas sudaro 1598,1 g. 1995-10-20 Protokolai Nr. 11 ir Nr. 12 patvirtina, kad UAB „Veka“ buvo suteikusi ieškovei įgaliojimą minėtą turtą patalpinti saugoti pas atsakovę (b.l. 10-11). Iš 1995-11-02 Priėmimo akto matyti, kad turto perdavimo bankui saugoti momentu šis turtas priklausė trečiajam asmeniui UAB “Veka“ (b. l. 45). 1995-12-12 UAB „Veka“, veikdama pagal 1990-10-23 sutartį Nr. S-23 (sutarties 3.1 punktas) (b.l. 5-7),visuotiniu akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 15 perdavė ieškovei nuosavybės teisę į volframo-renio lydinį ir skandį (b.l. 12). 2014-07-31 ieškovas kreipėsi su pretenziją į atsakovę, prašydamas grąžinti ginčo turtą, tačiau atsakovė, nurodydama, kad jai kyla abejonių dėl to, kam priklauso prašomas grąžinti turtas, atsisakė vykdyti ieškovės prašymą. Ieškovė, remdamasi minėtu 1995-12-12 Protokolu Nr. 15, patikslintais ieškiniais prašė teismo įpareigoti atsakovę BAB Ūkio banką grąžinti jai priklausantį ir banke saugomą turtą: 53 volframo – renio strypus ir 6 skandžio kolbas, taip pat prašė priteisti iš BAB Ūkio banko 5 procentų dydžio palūkanas per metus (b.l. 23-26; 90-91). Įvertinęs bylos medžiagą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo turtas priklauso būtent jai, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniais skundais iš esmės prašo įpareigoti atsakovę ginčo turtą grąžinti trečiajam asmeniui bei jo naudai priteisti kompensacines palūkanas.

Dėl ginčo esmės

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad teismui pateikiamame ieškinyje visada yra privaloma nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama ir tai, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka ir savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014 ir kt.). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovė neva pažeistas savo teises į jai priklausantį turtą nusprendė ginti pateikdama teismui ieškinį dėl turto išreikalavimo iš atsakovės neteisėto valdymo. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę BAB Ūkio banką grąžinti ieškovui 53 volframo – renio strypus ir 6 skandžio kolbas buvo kildinamas iš ieškovės nuosavybės teisės. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje tvirto, jog būtent ji yra minėto turto savininkė. Savo nuosavybės teisę grindė 1995-12-12 UAB „Veka“ visuotiniu akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 15, kuriuo, ieškovės teigimu, jai buvo perduota nuosavybės teisę į volframo-renio lydinį ir skandį. Įvertinusi bylos medžiagą ir ypač atkreipdama dėmesį į 2015-01-26 sudarytą Susitarimą Nr. 375K169LM1, kuriame UAB „Veka“ ir ieškovė aiškiai patvirtino, jog ginčo turtas, 1995-11-02 perdavimo aktu (b.l. 45) ieškovės perduotas saugoti atsakovei AB Ūkio bankui, yra UAB „Veka“ nuosavybė (b. l. 85), teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog minėtas turtas, t.y. 53 volframo – renio strypai ir 6 skandžio kolbos, nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o trečiam asmeniui UAB „Veka“. Tai papildomai patvirtina ir ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo pati ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo įpareigoti atsakovę nedelsiant grąžinti aukščiau minėtą turtą nebe jai, o būtent trečiajam asmeniui UAB „Veka“.

Nors šalys į bylą ir nepateikė rašytinės turto pasaugos sutarties, tačiau įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visetą ir tuo metu galiojusio CK nuostatas, reglamentavusias pasaugos teisinius santykius (LTSR CK 434 – 435 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad 1995-11-02 perdavimo aktu (b.l. 45) perduodant atsakovei saugoti UAB „Veka“ nuosavybę tarp UAB „Veka“ ir atsakovės AB Ūkio banko susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, t.y. buvo sudaryta neterminuota, neatlygintinė turto pasaugos sutartis, kuri iš esmės atitinka ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLII skyriaus „Pasauga“ nuostatų turinį ir esmę. Pažymėtina, kad pagal CK 6.384 straipsnio 2 dalį atsakovė, kaip trečiojo asmens UAB „Veka“ turto saugotoja, privalo saugoti turtą iki jį pareikalaus grąžinti turto savininkas arba kitas asmuo, turintis teisę jį atsiimti. Ieškovei neįrodžius, jog ji turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl ginčo turto, pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai patikslinto ieškinio reikalavimus dėl turto grąžinimo iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovui ir palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).

Dėl apeliacinio proceso paskirties

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t.y. negali būti išplečiamas bylos nagrinėjimo dalykas. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia būtent ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos teisme įstatymo nepripažįstama, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas tik peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teisme buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimų įpareigoti atsakovę BAB Ūkio banką grąžinti jai priklausantį ir banke saugomą turtą: 53 volframo – renio strypus ir 6 skandžio kolbas, bei priteisti iš BAB Ūkio banko 5 procentų dydžio palūkanas pagrįstumas, tačiau tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė apeliaciniais skundais kelia naujus reikalavimus, t.y. prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti atsakovę grąžinti turtą ir priteisti kompensacines palūkanas jau nebe ieškovui, o trečiajam asmeniui, kas laikytina naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmos instancijos teisme, kėlimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo apskritai nereiškė reikalavimų, nors tokias galimybes dalyvaudamas bylos nagrinėjimo procese turėjo, todėl nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, negali kelti savarankiško reikalavimo dėl saugomų daiktų ir palūkanų jam priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtų reikalavimų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų ne tik apeliacinio proceso ribų neteisėtą peržengimą, bet ir rungimosi, dispozityvumo principų pažeidimą (CPK 12, 13 str.), todėl šių reikalavimų pagrįstumas nenagrinėjamas, pažymint, kad trečiasis asmuo savo galimai pažeidžiamas teises gali ginti įstatyme nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmestini, o Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinius skundus, iš ieškovės ir trečiojo asmens atsakovei priteistinos jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (CPK 98 str.). Iš atsakovės į bylą su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 981,24 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina šias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta ir neviršijanti Rekomendacijų 13 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra objektyvus pagrindas priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankas (j.a.k. 112020136, registracijos adresas Kauno m. sav. Kauno m. Maironio g. 25) iš ieškovės likviduojamos A. Paulausko individualios įmonės „Koncertinis komercinis džiazo centras“ (j.a.k. 132000194, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Sukilėlių pr. 100-31) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Veka“ (j.a.k. 120025285, buveinės adresas Pakalnės g. 13-19, Vilnius) po 490,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų šešiasdešimt du euro centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.