- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1375-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21962-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- If P
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, J. A.
- Atsakovas
- UAB „Grinda“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-26869-933/2014 pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas If P&C Insurance AS patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“ 3 801,56 Lt žalos, 442,44 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-06 automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. A., A. Kojelavičiaus g., Vilniuje, įvažiavo į kelio duobę ir buvo apgadintas. Automobilis buvo apdraustas If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, draudimu. Eismo įvykio metu transporto priemonei padaryta žala iš viso už 5 723,10 Lt. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 4 454,84 Lt draudimo išmoką, tačiau atsisako reikalavimo atlyginti pakeistų naujų detalių nuvertėjimo sumą, t. y. 653,28 Lt. Ieškovas nurodė, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ji, kaip minėtų kelių savininkas, turi prievolę vykdyti vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, organizuoti užsakovo funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ 2011-01-25 sudarė sutartį Nr. A72-50(3.1.36-UK), kuria Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus perdavė atsakovui. Atsakovas, kaip asmuo, atsakingas už gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, priežiūrą ir remontą, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jam perduotos gatvės defektų. Ieškovas 2011-06-15 kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti žalą Nr. RG-C/TP/9869, tačiau atsakovas šios prievolės neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui.
Teismas sprendė, kad pagal 2011-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50(3.1.36-UK), UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, tačiau pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus. Byloje įrodymų apie tai, kad užsakovas Vilniaus miesto savivaldybė būtų pranešęs rangovui UAB „Grinda“ apie darbus, atliktinus kelio ruože, kuriame įvyko autoįvykis, A. Kojelavičiaus g., Vilniuje, nėra (CPK 178, 185 str.).
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas 2011-02-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytą Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) nuostatas, pasisakė, jog <...> Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o minėta 2011-01-25 darbų atlikimo sutartis nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės už žalą, patirtą įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę. Tokia išvada darytina atsižvelgus į sutarties nuostatas. Nors šia sutartimi rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai atlikti yra įsipareigojęs pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus (1.1 p.). Be to, pagal sutarties 2.3 punktą, darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Taigi, UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovo nurodymus. Vilniaus miesto savivaldybė išlaikė pareigas, susijusias su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcijos vykdymu, kadangi būtent ji turi teikti užsakymus dėl konkrečių darbų atlikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė jokių duomenų, jog dėl Gariūnų gatvėje, Vilniuje esančios duobės, ar dėl kelio ruožo, kuriame ši duobė yra, remonto darbų atlikimo, atsakovas būtų pateikęs užsakymą UAB „Grinda“. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės motyvai, kuriais tvirtinama, jog šiuo atveju UAB „Grinda“ privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, yra nepagrįsti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme. Atsižvelgdama į tai bei į nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado <...> įvažiavus į duobę važiuojamojoje kelio dalyje, <...>, kuri nebuvo paženklinta ar aptverta, taip pat atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nepateikus bei byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), darytina išvada, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė, kaip inžinerinio statinio – kelio, savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-13 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl UAB „Grinda“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Teismas taip pat papildomai paaiškino, kad ilgą laiką buvęs ginčas dėl to, kokie gi teismai – bendrosios kompetencijos ar administraciniai teismai – turi nagrinėti aptariamus ginčus, todėl vien ta aplinkybė, kad byla yra išnagrinėta specializuotame teisme, nesudaro pagrindo nesiremti aukščiau teiktais tokios pačios sutarties, kuria remiamasi ir nagrinėjamoje byloje, išaiškinimais. Priešingai, nesivadovavimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, atliktais trijų teisėjų kolegijoje, teismo nuomone, pažeistų jurisprudencijos tęstinumą, teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principus, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis ieškovo atstovo nurodyta kasacinio teismo praktika, nes ja buvo aiškintos ne tos sutarties, kuri yra taikoma šiuo atveju, sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad UAB „Grinda“ nėra tinkamas atsakovas, nukrypo nuo bendrosios kompetencijos teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (LAT išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-108/2013, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-2348-275/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21838-871/2014, 2014 m. spalio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-28222-545/2014). Trečiajam asmeniui perdavus atsakovui tvarkyti ir prižiūrėti A. Kojelavičiaus gatvę, o atsakovui turint teisę daryti minėtai gatvei ūkinį ir fizinį poveikį, atsakovas laikytinas A. Kojelavičiaus gatvės valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą – iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, jog gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme yra Vilniaus miesto savivaldybės, todėl UAB „Grinda“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje; priimti naujus įrodymus – sutarties priedą „Darbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainiai“ ir 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1/36-UK) su priedais. Nurodo, kad teismas klaidingai nustatė, jog gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas (valdytojas) yra Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo metu teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose laikomasi pozicijos, kad už tokio pobūdžio žalos atlyginimą turi atsakyti ne gatvių savininkas, o jų valdytojas, be to, analogiškos bylos labai dažnai baigiamos patvirtinant taikos sutartį tarp ieškovo (draudimo kompanijos) ir gatvių valdytojo (pvz., UAB „Grinda“). Taigi UAB „Grinda“ taip pat laikosi principo, kad pagal 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutartį UAB „Grinda“ laikytina tinkamu atsakovu byloje. 2011 m. sausio 25 d. sutartimi UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Sutarties 4.3.2. punkte nustatyta, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Taigi už pareigos tinkamai remontuoti bei prižiūrėti gatvių bei kiemų dangą nevykdymą sutartyje tiesiogiai numatyta atsakomybė. Tai, kad byloje nebuvo pateikta darbų užsakymo kopija, nereiškia, kad atsakovas neturėjo pareigos veikti pagal sudarytą sutartį, t. y. atlikti gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Tai, kad objekto priežiūros ir tvarkymo perdavimas kitam asmeniui reiškia ir valdymo tam asmeniui perdavimą, išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005. 2011 m. sausio 25 d. sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos. Gatvių ir kiemų dangų priežiūra Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Taigi atsakovas CK 6.266 straipsnio prasme yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas, kuriam sutarties pagrindu yra pavesta nuolat eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti objektą, užtikrinti saugų eismą bei atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo. Teismas, aiškindamas savivaldybės ir atsakovo sudarytą sutartį, vadovavosi tik pažodiniu sutarties aiškinimu, taip pažeisdamas esminius sutarčių aiškinimo principus (atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką). Sutarties priede kaip vienas iš gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų yra numatytas gatvių defektavimas. Nors sutartyje nėra tiesiogiai nurodyta, kokie darbai įeina į sąvoką „defektavimas“, abi sutarties šalys suvokė, kokie nuolatiniai darbai įeina į šį punktą. Sudarant naują 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį sąvoka „gatvių defektavimas“ yra apibrėžta. Taigi atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatytas įsipareigojimas – gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūra, sutarties priede išvardyti darbai, iš kurių vienas yra defektavimas, ir nusistovėjusią praktiką dėl tokio pobūdžio sutarčių sudarymo ir vykdymo, konstatuotina, kad UAB „Grinda“ buvo gatvių valdytojas, kuris pagal sutartį privalėjo ne tik atlikti remonto darbus pagal užsakymus, bet ir nuolat prižiūrėti gatves, nustatyti defektus ir informuoti užsakovą. Be to, teisės aktai (2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13.5 p.) taip pat nustato vietinės reikšmės kelius prižiūrinčių juridinių asmenų pareigą atlikti kelių ir statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę. Taip pat tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl gatvių priežiūros patvirtina kasacinio teismo praktika (2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes savarankiškai nevertino sutarties kaip byloje pateikto įrodymo, o rėmėsi viena LVAT nutartimi. Be to, teismas neatsižvelgė į savivaldybės nurodytą bylos išsprendimui aktualią teismų praktiką. LVAT nutartyje pateikti išaiškinimai nėra privalomi bendrosios kompetencijos teismams, be to, ši nutartis neatspindi jau susiformavusios teismų praktikos, taip pat joje buvo vertinama savivaldybės atsakomybė pagal viešosios teisės normas, o šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakomybės taikymo pagal CK 6.266 straipsnį ir sudarytos sutarties aiškinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo bei trečiojo asmens apeliacinius skundus atsakovas UAB „Grinda“ prašo skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011 m. sausio 25 d. sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ būti laikoma šios sutarties objekto (kelių ir gatvių) valdytoju, tuo pačiu ir tinkamu atsakovu. UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą, kol nustatyta tvarka nėra gavusi informacijos apie tokį kelio trūkumą ir/ ar iš savivaldybės nėra gautas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apeliantų nurodoma LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013, nes joje yra išaiškintos visiškai kitos, jau nebegaliojančios 2007 m. birželio 22 d. sutarties nuostatos. Teismas teisingai rėmėsi LVAT 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais. Šioje administracinėje byloje dalyvavo ir ieškovas, kuris joje įrodinėjo, kad kaip tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už kelio padarytą žalą. Toks nepastovumas ir visiškai skirtingų pozicijų laikymasis administracinėse ir bendrosios kompetencijos bylose rodo paties ieškovo neapsisprendimą dėl esamos situacijos teisinio vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus – 2011 m. sausio 25 d. sutarties priedą „Darbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainiai“ ir 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1/36-UK) su priedais. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčą, trečiojo asmens pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 str.).
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos dėl statinio (kelio) trūkumo, atlyginimo atveju.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011 m. sausio 25 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pastaroji įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, be kita ko, atlikti gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą, gatvių defektavimą (sutarties priedo – Darbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainių – 12 punktas) bei savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo (sutarties 4.3.2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas iš esmės analogiškas ankstesnės Vilniaus miesto savivaldybės bei UAB „Grinda“ sudarytos Darbų atlikimo sutarties nuostatas, pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos yra priskirtini gatvių ir kiemo dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas pripažino UAB „Grinda“ gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės (Darbų atlikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Taigi ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo atlikti ne tik gatvių remonto, bet ir nuolatinės priežiūros (defektavimo) darbus, yra pagrindas spręsti, kad UAB „Grinda“ buvo A. Kojelavičiaus g. valdytojas, kuriam pagal CK 6.266 straipsnį ir tenka pareiga atlyginti dėl kelio trūkumų padarytą žalą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Sutartyje išvardytų gatvių valdytoju save yra pripažinęs ir pats atsakovas (CK 6.193 str. 5 d.), kuris kitose civilinėse bylose prisiėmė atsakomybę už panašiomis aplinkybėmis atsiradusią žalą (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10596-430/2015, 2015 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-11608-864/2015, kt.).
Kaip matyti skundžiamo sprendimo motyvų, priešingą, nei pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl gatvės valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme iš esmės nulėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014, pateiktas Sutarties aiškinimas.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad precedentų konkurencijos atveju, parenkant konkrečioje byloje taikytiną precedentą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad gausioje bendrosios kompetencijos teismų praktikoje yra laikomasi priešingos, nei minėtoje administracinėje byloje, pozicijos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1860-450/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1725-577/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1598-656/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1034-565/2015, ir kt.;); ši teismų praktika yra vėlesnė, jau susiformavusi, todėl, teismo vertinimu, yra privaloma vadovautis tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismui.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pareikštą ieškinį išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių bei pobūdžio byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.