Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-66-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
T-66-2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21962-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
If P
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
UAB „Grinda“
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-66/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21962-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2014 m. birželio 2 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iš UAB „Grinda“ priteisti 4 454,84 Lt patirtos turtinės žalos atlyginimą, 519,20 Lt palūkanų ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. vasario 6 d. J. A. vairuojamas automobilis „BMW 530“, Kojelavičiaus gatvėje, Vilniuje, įvažiavo į kelio duobę ir apgadino automobilį. Dėl automobilio apgadinimų jo savininkui buvo padaryta 5 723,10 Lt žala. Automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu, todėl pareiškėjas dėl automobilio sugadinimo draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 4 454,84 Lt draudimo išmoką. Pasak pareiškėjo, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo užtikrinta Kojelavičiaus gatvės priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų jam įvažiavus į savivaldybės vietinės reikšmės kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, atlyginimo, t. y. keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, klausimas. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 28 d. priėmė nutartį, kuria suvienodino praktiką sprendžiant dėl teismingumo tokio pobūdžio bylose ir nurodė, kad ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl teismui kilo abejonių dėl šios bylos teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios komptencijos teismui.

Aptariamu atveju byloje ginčas kilęs dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami Civilinio kodekso 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje T-38/2014, priimtoje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., konstatavo, kad tikslinga suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos turi būti laikomasi ir šioje byloje.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys