- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- I-4164-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21962-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Pareiškėjas
- If P
- Advokatai
- Irmantas Balsys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Irmantui Balsiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Simonai Jurgaitytei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grinda“ atstovui, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“, dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas If P&C Insurance AS filialas skunde prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 3 801,56 Lt turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-02-06 J. A. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę ir apgadino automobilį. Automobilis įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių draudimu. Dėl automobilio apgadinimų jo savininkui buvo padaryta 5 723,10 Lt žala. Minėto automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu, todėl pareiškėja dėl automobilio sugadinimo draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 4 454,84 Lt draudimo išmoką. Gatvė, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji turi prižiūrėti jos būklę. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ sudarė sutartį dėl miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, tačiau jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi gatvės priežiūrą, automobilio vairuotojas nebūtų patyręs žalos. Mano, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (b. l. 126-129).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Sudarydama Sutartį, vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą, ir gatvių priežiūra bei remontas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“, kuri pagal Sutartį yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Grinda“ CK 6.266 str. prasme laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja, todėl privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto. Minėtos sutarties pagrindu atsakovė perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda“, ji, būdama gatvių valdytoja, prisiėmėm civilinės atsakomybės riziką. Tinkamu atsakovu turėtų būti UAB „Grinda“. Šiuo atveju nėra savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad atsakovės atstovai vertinant padarytą žalą nebuvo kviečiami, pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo būtini, nebuvo atlikta ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų, jis nevažiavo saugiu greičiu, nes nepastebėjo kelyje akivaizdžiai matomos kelio duobės, tai reiškia jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai nulėmė įvykusį eismo įvykį. Pažymėjo, kad transporto priemonių draudimo liudijimas yra nepatvirtintas nei draudėjo, nei draudiko parašais, o pareiškėja nepateikia jokių įrodymų apie draudimo sutarties sudarymo faktą. Atsakovei kelia abejones ar apskritai draudimo sutartis buvo sudaryta tinkamai (b. l. 140-148).
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus VPK pažymoje nėra nurodyta, kad duobės kelyje nebuvo galima pastebėti. Aplinkybė, kad duobė nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo atsakovo ir UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti. UAB „Grinda“ atstovas nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą. Pažymėjo, kad automobilio vairuotojui taip pat keliami reikalavimai būti kelyje atidžiam ir stebėti ar nėra kelyje kliūčių. Mano, kad šiuo atveju UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų nėra, taip pat nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, todėl civilinės atsakomybės sąlygos neegzistuoja. Taip pat pažymėjo, kad pagal suformuotą praktiką, turėtų būti įvertinti ir vairuotojo veiksmai, todėl prašomos priteisti žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, kadangi iš dalies nukentėjęs asmuo už žalą yra atsakingas ir pats (b. l. 133-138).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ 4 454,84 Lt žalą ir 6 procentų palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, ieškinys buvo priimtas 2013-07-18 (b. l. 1-4).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-30 nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovei UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 115-116).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o bendrosios kompetencijos teismams pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį priskirtini ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1485 redakcija) nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog esminis bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.
Byloje nustatyta, kad J. A., vairuodamas automobilį „BMW 530“, 2011-02-06 įvažiavo į (duomenys neskelbtini) buvusią duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas, todėl tarp J. A. ir pareiškėjos esant sudarytai minėtos transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutarčiai, pareiškėja minėtam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką, ir būtent nurodytos draudimo išmokos dydžio turtinės žalos atlyginimo, remdamasi Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio nuostata, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamoje byloje ir siekia pareiškėja. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų jam įvažiavus į savivaldybės vietinės reikšmės kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, atlyginimo, t. y. keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, klausimas.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), 2014-03-28 nutartyje, spręsdama teismingumo tokio pobūdžio bylose klausimą nurodė, kad ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio – trūkumų, pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 4 d. nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-30 nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla abejonių ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, atitinkamai – teismas privalo dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str., 105-106 str., 149 str.,
nutaria:
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl turtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą.
Nutartis neskundžiama.