- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-1807-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21962-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- UAB „Grinda“
- Ieškovas
- If P
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. A., UAB „SONBALT“, „Swedbank lizingas“, AB,
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1101,01 Eur (3801,56 Lt) žalos, 128,14 Eur (442,44 Lt) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo J. A. 2011 m. vasario 6 d., vairuodamas automobilį „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę Vilniuje, A. Kojelavičiaus gatvėje. Dėl to nurodytas automobilis apgadintas, padaryta 5723,10 Lt žala. Vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Ieškovas buvo apdraudęs nurodytą automobilį ir išmokėjo 4454,84 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri turi prievolę vykdyti vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, organizuoti užsakovo funkcijas šiems darbams atlikti. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ 2011 m. sausio 25 d. sudarė sutartį, kuria Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus perdavė atsakovui. Atsakovas privalo atlyginti žalą dėl jam perduotos gatvės defektų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog visi automobilio apgadinimai atsirado dėl neva blogai prižiūrėto kelio ar atsakovo kaltės. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, jog vairuotojas negalėjo pastebėti duobės. Tai, kad kelio duobė nepažymėta kelio ženklais, nėra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes negalima objektyviai reikalauti, jog atsakovas kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną duobės atsiradimą. Ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti duobės. Vairuotojas vairavo neatidžiai ir nepastebėjo duobės, todėl pats kaltas dėl žalos atsiradimo, o atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) arba atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, kad atsakovas galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju. Atsakovas buvo įsipareigojęs vykdyti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais pagal pateiktus užsakymus. Tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad atsakovas galėtų būti atsakingas už žalą dėl savaime atsivėrusios duobės iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Atsakovas nebuvo gavęs informacijos apie ginčo duobės atsivėrimą, todėl atsakovas negali būti pripažintas taip pat ir sutartį pažeidusia šalimi. Nurodytoje sutartyje atsakovas įsipareigojo atlyginti tik tuos nuostolius, kuriuos galėjo sukelti jos atlikti darbai. Tinkamas atsakovas byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė, bet ne UAB „Grinda“, nes savivaldybė yra tikroji Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja ir už valdymą atsako pagal CK 6.266 straipsnio l dalį ir 6.271 straipsnio l dalį. Ieškovo reikalavimas atsirado subrogacijos pagrindu, ieškovas perėmė automobilio valdytojo reikalavimą. Šalių nesieja verslo santykiai, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovas net 708 dienas delsė kreiptis į teismą, todėl prašymas priteisti palūkanas nuo pretenzijoje nustatyto termino pabaigos taip pat nepagrįstas. 2010-2011 metais buvusi žiema pasižymėjo itin dideliu hidrometeorologinių sąlygų intensyvumu ir ypatingai kelių būklei nepalankia šių sąlygų kaita. Didelis atsiradusių duobių kiekis bei tai, jog kai kurios jų (įskaitant ir konkrečią žalą sukėlusią duobę) žalos atsiradimo metu nebuvo užtaisytos, yra ypatingų gamtinių oro sąlygų, bet ne atsakovo veiksmų (neveikimo) padarinys. UAB „Grinda“ negali būti atsakinga už vasario mėnesį įvykusios nelaimės žalos atlyginimą, nes objektyviai dėl force majeure aplinkybių negalėjo užtikrinti prižiūrimų gatvių būklės, negalėjo objektyviai numatyti konkrečios duobės atsiradimo.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti, nurodė, sudarydamas darbų atlikimo sutartį su atsakovu, jis vykdė jam, kaip gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę ir priežiūrą. Pagal nurodytą sutartį, atsakovas yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytojas, todėl privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo metu, kai įvyko ieškinyje nurodyti įvykiai, galiojo nurodyta sutartis ir būtent atsakovas atliko A. Kojelavičiaus gatvės priežiūrą, remonto darbus. Nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovo veiksmų nustatyti negalima, nes žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo ir kitų įvykį įtakojusių aplinkybių, todėl atsakomybė negali kilti. Ieškovas netinkamai paskaičiavo žalos dydį. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo UAB „SONBALT“, kuri pagal draudimo sutartį nėra nei naudos gavėjas, nei automobilio savininkas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo būtini. Ieškovas neįrodė, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl eismo įvykio, kurio metu buvo įvažiuota į ginčo duobę. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. vasario 6 d. pažymos matyti, kad po eismo įvykio matomų sugadinimų nebuvo. Ieškovas tinkamai nenustatė pakeistų detalių nusidėvėjimo, vertindamas automobiliui padarytą žalą, atestuotų vertintojų nepasitelkė, rėmėsi tik savo subjektyviais paaiškinimais, todėl neįrodė žalos realaus dydžio. 2011 m. vasario 24 d. PVM sąskaita-faktūra išrašyta 5723,10 Lt sumai, bet ieškovas išmokėjo 4454,84 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nepaaiškino, kodėl sumokėjo mažesnę sumą. Negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Vairuotojas prisiėmė riziką, nes automobilį vairavo neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai. Oro sąlygos buvo sudėtingos, bet vairuotojas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio, nepastebėjo akivaizdžiai matomos kelio duobės. 2010–2011 metų žiemos hidrometeorologinės sąlygos buvo labai intensyvios, temperatūrų pokyčiai buvo dideli, kritulių norma – taip pat didelė. Dėl tokių oro sąlygų kelius valdanti atsakovas dėl force majeure aplinkybių negalėjo užtikrinti prižiūrimų gatvių tinkamos būklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. spalio 26 d. transporto draudimo liudijime nėra draudėjo ir draudiko parašų. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad draudimo sutartis buvo sudaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS, iš atsakovo UAB „Grinda“ 1101,01 Eur žalos atlyginimą, 106,78 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1207,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 318,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovui UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios A. Kojelavičiaus gatvės remonto, bet UAB „Grinda“ pagal 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį įsipareigojo atlikti taip pat ir gatvių priežiūrą. Tinkama gatvių priežiūra neatsiejama nuo atsakovui UAB „Grinda“ priskirtų gatvių būklės stebėsenos. Dėl to atsakovas turėjo tinkamai stebėti ir prižiūrėti jai priskirtas gatves tam, kad būtų galima įgyventi 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties tikslus. Atsakovas UAB „Grinda“ pripažinta pirmiau nurodytos gatvės valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kuriai sutarties pagrindu pavesta atlikti ginčo gatvės dangos remontą ir priežiūrą. Taigi ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas tinkamam atsakovui.
Teismas, įvertinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. vasario 21 d. nutarime nurodytas aplinkybes, sprendė, kad jų pakanka konstatuoti, jog dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojos, veiksmų (netinkamos gatvės dangos priežiūros), padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų nuostolių dydį teismas nustatė remdamasis UAB „Krasta Auto“ 2011 m. vasario 24 d. PVM sąskaita–faktūra bei ieškovo skaičiavimais. Atsakovas ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kitokį padarytos žalos dydį.
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas subrogacijos tvarka, ieškovo reikalavimas kilo iš deliktinių civilinės atsakomybės, t. y. žalos atlyginimo dėl padaryto delikto, teisinių santykių, bet ne iš sutartinių teisinių santykių, todėl ieškovas turi teisę ne į CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. dydžio metines palūkanas, o į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginius, kad automobilio vairuotojas trečiasis asmuo J. A. buvo labai neatsargus, neatidus ir neapdairus, galėjo pamatyti ant kelio esančią duobę ir ją apvažiuoti, paneigia trečiojo asmens J. A. 2011 m. vasario 6 d. paaiškinimas, pateiktas iš karto po eismo įvykio policijos įstaigai, kuriame jis paaiškino, kad gatve važiavo tamsiu paros metu, lyjant, kelio dangoje buvo didelė duobė, apsemta vandeniu ir jos nesimatė; Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2011-02-21 nutarimas, kuriame užfiksuota, kad eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais bei nebuvo dirbtinio apšvietimo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo argumentus, jog ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, nes buvo force majeure aplinkybių – 2010-2011 metų žiema buvo išskirtinė, tą žiemą iškrito daug kritulių, gatvėse atsivėrė daug duobių, o dėl neigiamos temperatūros techniškai neįmanoma jų užtaisyti, teismas vertino kaip nepagrįstus, nes vidutinė oro temperatūra nuo kitų žiemų skyrėsi apie 2 laipsnius. Tai, kad atsakovas skelbė apie duobių gausą Vilniaus mieste per visuomenės informavimo priemones ir kitus ruožus buvo paženklinusi įspėjamaisiais ženklais, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas ėmėsi visų pakankamų veiksmų ginčo duobei paženklinti, aptverti ar pan. Remiantis statistika, nėra pagrindo teigti, kad 2010–2011 metų žiemos sezonas Lietuvoje buvo toks išskirtinis ir jo metu gamtinės sąlygos buvo tokios ypatingos, kad dėl jų atsakovas negalėjo tinkamai vykdyti prievolių, susijusių su jai priskirtų miesto gatvių priežiūra ir remontu.
Nors ieškovas pateikė į bylą nepasirašytą draudimo sutarties kopiją, tačiau tai, kad ieškovą ir apgadinto automobilio savininką sieja draudimo teisiniai santykiai, patvirtina draudiko išmokėta draudimo išmoka draudėjui, teismui pateikta draudimo užvestos įvykio bylos Nr. C/TP/9869 kopija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas – atsakovas UAB „Grinda“ – apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių ir neatsižvelgė į automobilio vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliamus atidumo ir rūpestingumo standartus bei paties vairuotojo neatsargumą, o taip pat neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose. Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą. Automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Daugiau asmenų, išskyrus vairuotoją J. A., į šią duobę neįvažiavo ir jokios žalos nepatyrė, taigi vairuotojas šią duobę privalėjo pastebėti ir ją apvažiuoti, tačiau to nepadarė.
Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi iš bendrovės negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus laiku (iki atsirandant žalai) pašalintų.
Apeliantas negali būti laikomas atsakingu už atsiradusios žalos atlyginimą ne tik dėl to, kad iš Sutarties tarp jo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jam tokie įpareigojimai nekyla, bet ir dėl to, kad vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia šio Aprašo nuostatas.
Sutartis tarp apelianto ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negali būti laikoma valdymo perdavimo sutartimi, tikrieji UAB „Grinda“ ketinimai sudarant rangos darbų sutartį buvo tie, kad kelio remonto ir priežiūros darbus apeliantas atliks tik gavęs užsakovo, tai yra, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Net ir tais atvejais, kai UAB „Grinda“ atlikdavo gatvių dangos apžiūrą, į ją vykdavo ir Savivaldybės atstovas, o sudaryto defektinio akto pagrindu atliekami darbai visuomet buvo atliekami tik gavus Savivaldybės užsakymą.
Byloje pateiktos sąskaitos patvirtina tik automobilio remonto faktą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, jog šis remontas yra ne eilinis remontas, o būtent ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė. Vilniaus AVPK 2011-03-01 pranešime apie eismo įvykį nurodyta, jog apgadintas užpakalinis dešinės pusės ratas, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo prašytą žalą už dvejus visiškai naujus ratlankius ir vieną padangą. Neaišku, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovo nurodyti ratlankiai yra sugadinti nepataisomai (neturi jokios likutinės vertės) ir šie apgadinimai neabejotinai susiję su aptariamu eismo įvykiu.
Nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ atstovai nebuvo kviečiami į eismo įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti UAB „Grinda“ arba Vilniaus miesto savivaldybės atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą Automobilio apžiūroje dalyvavo tik paties ieškovo atstovai ir atsakovams nebuvo suteikta jokia galimybė pateikti savo žalos įvertinimą, kas visiškai apribojo atsakovo gynybos galimybes, vertinant patirtos žalos dydį.
Neatleidus UAB „Grinda“ nuo civilinės atsakomybės ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama, kadangi iš dalies nukentėjęs asmuo už žalą yra atsakingas ir pats.
Atsiliepimas
Ieškovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apdylinės teismo 2016-01-27 sprendimą. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog žalą patyrusio automobilio vairuotojas prisidėjo prie žalos atsiradimo.
Tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta Sutartimi atsakovui buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pagal Sutartį atsakovui buvo pavesta atlikti ir gatvių priežiūrą, o siekiant įvykdyti šias pareigas, atsakovas privalėjo tinkamai stebėti ir prižiūrėti jam paskirtas gatves, o šios pareigos tinkamai nevykdęs tapo atsakingu už asmeniui padarytą žalą, atsiradusią dėl atsakovui valdymo teise perduoto kelio trūkumų.
Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių transporto priemonei padarytą žalą, o remontui panaudotoms dalims buvo paskaičiuotas nusidėvėjimas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą dalyje dėl netinkamo atsakovo.
Atlygintinos žalos dydis turėtų būti nustatomas pagal įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitas ir dokumentus, įrodančius padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, o taip pat ir pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią padėtį iki eismo įvykio.
Taip pat reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas bent 50 procentų, kadangi iš dalies nukentėjęs asmuo už žalą yra atsakingas pats.
Atsiliepimas
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovas If P&C Insurance AS filialas kildina iš UAB „Grinda“, kaip Vilniaus miesto gatvių valdytojo, netinkamo gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų atlikimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo UAB „Grinda“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės 2011-01-25 pasirašyta darbų atlikimo sutartimi atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2011-02-06 automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. A., įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę Vilniuje, A. Kojelavičiaus gatvėje. Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Byloje konstatuota, kad sugadinta: galinis guolis, keturi varžtai, guolio veržlė, du ratlankiai, du ratlankio ventiliai, svirtis, padanga. Įvertinus padarytą žalą automobiliui ir atskaičius dalių nusidėvėjimą, ieškovas automobilio savininkui išmokėjo 1290,21 Eur (4454,84 Lt) draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 str. pagrindu ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui, įgijo teisę iš už žalos padarymą atsakingo asmens reikalauti, kad būtų grąžinta draudimo išmokos suma.
Dėl tinkamo atsakovo
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ AS v. UAB „Grinda“, bylos Nr. e3K-7-105-687/2016, ėmė formuluoti naują aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę, jog taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo nagrinėjama šiai bylai aktuali 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Grinda“. Kaip minėta, UAB „Grinda“ (Sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 2.3 punktas). Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog aptariamoje Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra A. Kojelavičiaus gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo.
Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimu ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinys atsakovui UAB „Grinda“ jau buvo atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-12 nutartimi 2014-09-17 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuomet Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog neteisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą nulėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014, pateiktas Sutarties aiškinimas, tuo tarpu gausioje bendrosios kompetencijos teismų praktikoje yra laikomasi priešingos, nei minėtoje administracinėje byloje, pozicijos.
Kadangi, kaip buvo minėta, šiuo metu teismų praktika byloje aktualiu klausimu pasikeitė, todėl, siekiant teisingai išspręsti bylą, apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis naujai suformuota teismų praktika. Vadovaujantis aukščiu minėtais išaiškinimais ir nurodytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Grinda“ yra A. Kojelavičiaus gatvės valdytoja, kad CK 6.266 pagrindu be kaltės atsakinga už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Konstatavus, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kiti apelianto argumentai šioje byloje neturi reikšmės ir teismas dėl jų nepasisako.
Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 25 Eur už žyminį mokestį (t. 2 b.l. 186) ir 525,66 Eur (1815 Lt) už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (t. 1 b.l. 96-98). Iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 550,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Iš ieškovo valstybei priteisiamos 16,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, 550,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Grinda“.
Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, 16,90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.