Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1598-656/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-03-19
Bylos Nr.: 2A-1598-656/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-61-3-01801-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė
Atsakovas: UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

(S)

Bylos Nr. 2A-1598-656/2015 Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01801-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.8; 73.2.5.5; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu

2015 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus m. savivaldybės administracijos dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 8652,64 Lt žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad automobilis Mercedes-Benz, v/n (duomenys neskelbtini) 2011 m. kovo 15d., įvažiavo į duobę, buvusią gatvėje (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apgadintas. Ieškovas buvo apdraudęs nurodytą automobilį ir, atlygindamas padarytą žalą, išmokėjo 8967,38 Lt draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) gatvė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiūrėti ir taisyti nurodytą gatvę.

Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, prašė ieškinį, kiek jis pareikštas atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė pastarajai valdyti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Pagal CK 6.266 straipsnį, žala atlyginama, kai ji atsiranda dėl statinių konstrukcijų ar kitokių trūkumų. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo, bet ne dėl jo kaip statinio trūkumų. Ieškovė netinkamai paskaičiavo žalos dydį, neaiškus automobilio sugadinimo mastas, nes atsakovės atstovai nedalyvavo vertinant automobiliui padarytą žalą, todėl neaišku, ar reikėjo atlikti visus remonto darbus, taip pat ar visi remonto darbai iš tikrųjų atlikti. Neatlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Ieškovė nepateikė automobilio apžiūros akto ir kitų dokumentų, tinkamų sugadinimams nustatyti. Sugadinimus turi nustatyti atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Ieškovas nepaskaičiavo sugadintų padangų ir detalių nusidėvėjimo. Už sugadinto automobilio remontą ir detales sumokėtas taip pat ir PVM mokestis. PVM mokesčio negalima laikyti ieškovo nuostoliu, nes už remonto darbus sumokėjęs ieškovas ir remonto paslaugas teikianti įmonė Silberauto yra juridiniai asmenys, PVM mokėtojai. Dėl to žala mažintina 21 proc. Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, neišskaitė 500 Lt franšizės.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „UAB Grinda“ prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad Kelių policijos valdybos 2011 m. 04 04 nutarime nenustatyta, kad visi automobilio apgadinimai atsirado dėl atsakovės UAB „Grinda“ blogai prižiūrėto kelio. Policijos pareigūnų surašytame dokumente neaptarti konkretūs automobilio apgadinimai. Į bylą nepateikta įvykio schemos, todėl negalima nustatyti su eismo įvykiu susijusių aplinkybių. Jeigu konkreti kelio duobė eismo įvykio metu nepažymėta atitinkamais kelio ženklais, tai nėra pagrindas atsakovės UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, nes iš atsakovės negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie savaiminį duobės atsiradimą. Dėl to UAB „Grinda“ neatliko neteisėtų veiksmų. Vairuotojo elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, jis patyrė žalos dėl savo paties didelio neatsargumo, nes vairuotojas turėjo atsižvelgti į kelio būklę ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Ieškovė neįrodė, kad kelyje buvusi duobė galėjo sukelti eismo įvykį, dėl kurio sugadintas automobilis. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Grinda“ veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilio. Ieškovo paskaičiuotas žalos dydis gali patvirtinti remontą, bet neįrodo, kad remontas neeilinis, atliktas taisant dėl eismo įvykio padarytus sugadinimus. Ieškovas netinkamai apskaičiavo detalių nusidėvėjimą. Vairuotojas buvo neatidus, nes į duobes kelyje pateko 2 kartus: 2011-03-06 ir 2011-03-15. Nagrinėjamoje byloje tinkama atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybė, bet ne UAB „Grinda“, nes pastaroji teikė paslaugas 2011 m. sausio 25 d. darbų sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytos sutarties turinį, UAB „Grinda“ prievolių pagal sutartį apimtį, ši atsakovė nelaikytina gatvių ir kelių valdytoja. Atsakovės UAB „Grinda“ valdymas neįregistruotas viešame registre. Pagal nurodytą sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės) pateiktą užsakymą ir jame nurodytus darbų kiekius bei atlikimo terminus. Užsakovė turėjo nustatyti atskirais aktais konkrečių rangos darbų apimtį ir poreikį. UAB „Grinda“ nebuvo gavusi informacijos apie tai, kad atsivėrė duobė, dėl kurios įvyko šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis. UAB „Grinda“ atsakinga tik už tuos kelio trūkumus, kurie atsiranda dėl jos atliktų darbų trūkumų, bet už bendrus kelio trūkumus (savaime atsiveriančių kelio duobių šaltuoju metų laiku).

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus m. savivaldybės administracijos 8652,64 Lt žalos atlyginimo 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.266 str.2d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 str.2d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas. Teismas nustatė, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK), kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti (duomenys neskelbtini) gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (1.1 p.). Darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovo užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (2.3 p.). Užsakovas sumoka rangovui darbų kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku (2.4 p.). Užsakovas įsipareigojo suteikti visą reikalingą informaciją, reikalingą sutartyje numatytiems darbams atlikti (4.2.2 p.). Rangovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (4.3.1 p.) (b.l.47-49). Pagal sutarties nuostatas matyti, jog UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, tačiau pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus. Byloje įrodymų apie tai, kad užsakovas Vilniaus miesto savivaldybė būtų pranešęs rangovui UAB „Grinda“ apie darbus, atliktinus kelio ruože, kuriame įvyko autoįvykis, (duomenys neskelbtini), nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas 2011-02-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytą Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) nuostatas, pasisakė, kad UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovo nurodymus. Vilniaus miesto savivaldybė nevykdė pareigų, susijusių su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcijos vykdymu, kadangi būtent ji turi teikti užsakymus dėl konkrečių darbų atlikimo. Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-13 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Grinda“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir ieškinys UAB „Grinda“ atžvilgiu atmetamas. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. 04 04 nutarimo matyti, kad jame nekonstatuota, jog vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio vairuotojo didelio neatsargumo ar tyčios, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovų nuo atsakomybės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti pagrįstas išlaidų dydis yra 8652,64Lt (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nuo už aptartą draudimo paslaugą gautų pajamų ieškovė neturėjo mokėti PVM, nes tokia draudimo paslauga neapmokestinama PVM (PVMĮ 27 straipsnis). Draudimo išmoka paskaičiuota ir išmokėta nuo visos pakeistų detalių ir remonto darbų kainos, įskaitant PVM. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentus dėl ieškinio reikalavimo mažinimo paskaičiuota PVM suma.

Žemesnės instancijos teismas

Metinės palūkanos, priteistinos iš šio atsakovo sudaro ne 6 proc., bet 5proc. dydžio, kadangi nurodytas atsakovas nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, todėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ieškovas reikalauja nepagrįstai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai.

Atsakovas UAB „Grinda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė p anaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė. Nors administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą, nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes įvertinti ar kelyje nėra kliūčių. Atitinkamai, atsakovai yra atleistini nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kurioje yra nurodyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma ir asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 13.6 punkte numatyta, kad „vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai asmenys privalo, iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta“. Aprašo 42 punkte nustatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys atsako tik pažeidę aprašo reikalavimus, o kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Vadovaujantis aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia aprašo nuostatas. Atsakovai nebuvo informuoti apie kelyje buvusią kliūtį ir negalėjo iš anksto numatyti, jog ji ten atsiras.Negalima tiksliai nustatyti, ar visi automobilio sugadinimai atsirado tik įvažiavus į konkrečią duobę ir automobilio savininkas nesiekia gauti naudos bei sutvarkyti jau buvusius automobilio trūkumus/gedimus, atsiradusius prieš eismo įvykį. Šioje byloje pateiktos sąskaitos patvirtina tik automobilio remonto faktą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, jog šis remontas yra ne eilinis remontas, o būtent ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė. Vairuotojas R. P., (duomenys neskelbtini)buvo patekęs į analogišką eismo įvykį, t.y., įvažiavo į ties (duomenys neskelbtini) esančią duobę. Minėto įvykio metu buvo apgadinta dešinė automobilio pusė (priekinis ir galinis ratai, važiuoklė) ir ieškovas už šį įvykį draudėjui išmokėjo 4213 Lt žalos atlyginimą. R. P. puikiai žinojo apie miesto gatvių būklę, tačiau būdamas itin neatsargus, 9 dienų laikotarpyje padarė kitą analogišką eismo įvykį, kurių metu buvo patirta 13 000 Lt žala. 2011-03-06 eismo įvykio metu buvo apgadinta dešinė automobilio pusė, o 2011-03-15 – kairė pusė. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių vairuotojo sąžiningumu, kadangi minėtų įvykių metu buvo neva apgadintas visas automobilis ir dėka šių įvykių visos nusidėvėjusios detalės (4 ratlankiai su padangomis, pakabos detalės) pakeistos visiškai naujomis. Nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ atstovai nebuvo kviečiami į eismo įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti UAB „Grinda“ arba Vilniaus miesto savivaldybės atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą Atsakovų neteisėti veiksmai šioje byloje buvo įrodinėjami iš esmės remiantis vien tik žalą patyrusio asmens, kuris buvo suinteresuotas gauti draudiminę išmoką, liudijimu. Policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės protokole nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti, kadangi tai yra tik pagal žalą patyrusio asmens subjektyvų liudijimą užrašyti parodymai post factum, kurie turi abejotiną įrodinėjamąją vertę dėl žalą patyrusio asmens suinteresuotumo šios žalos atlyginimo klausimu. Teismas neatsižvelgė į realų naujai pakeistų automobilio detalių nusidėvėjimą. Ieškovo apskaičiuotas 1213,55 Lt detalių nusidėvėjimas yra ženkliai per mažas, kadangi automobilis buvo eksploatuojamas daugiau nei 5 metus, o jo rida buvo didesnė nei 150 000 km, todėl turėjo būti apskaičiuota adekvati amortizacija.Remonto autorizuotame Mercedes servise SILBERAUTO, nes šio serviso įkainiai yra bemaž 5 kartus didesni už kitų tokias paslaugas teikiančių įmonių. Dalis pagal nuotraukas ižfiksuotų pažeidimų gali būti nesusiję su nagrinėjamu eismo įvykiu.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50(3.1.36-UK), kurios 1.1. punkte nustatyta, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti atitinkamų gatvių remontą ir priežiūrą. Šios funkcijos susijusios su nuolatine gatvių stebėsena. Reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-108/2013 pateiktais išaiškinimais dėl tapačių sutarties tapačių punktų. Vilniaus miesto savivaldybė iš kad UAB „Grinda“ pirko kelių remonto ir priežiūros paslaugas, kurios pagal Kelių įstatymo 2 str. 8 d. apibūdinami kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Būtina atsižvelgti į sutarties šalių tikslus sudarant sutartį. Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtinta, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuotolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant analogiškas byla gatvių valdytoja pripažinta UAB „Grinda“, kuri atsakinga už žalą.Neįrodyti neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai ir priežastinis ryšys kaip būtina sąlyga civilinei atsakovės atsakomybei kilti. Vilniaus miesto savivaldybė kaip apdairi ir rūpestinga kelio savininkė sutartimi pavedė UAB „Grinda“ kelių priežiūrą ir remontą, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtą atsakovas neveikimą.Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nesirėmė LR finansų ministro 2010-04-17/2000-04-14 įsakymu Nr.101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, kurios nuostatos yra imperatyvios. Nebuvo pasitelktas atestuotas turto vertintojas, nenustatyti automobilio sugadinimo mastai.Pirmosios instancijos teismas nenustatė realių nuostolių, naujoms detalėms neskaičiavo nusidėvėjimo, nenurodė, kokios konkrečios dalys buvo keičiamos, nenustatyta, kad keičiamos dalys nepataisomai nusidėvėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 500 lt frančizę, kurios sumą ieškovas buvo išmokėjęs nukentėjusiajam. Pagal byloje esančius įrodymus matoma, kad ši suma išskaitoma.Ieškovas išmokėjo numatomos žalos sumą kartu su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, nors neaišku, ar automobilį nukentėjęs asmuo remontuos pats ar įmonėje mokančioje pridėtinės vertės mokestį.Pirmosios instancijos teismas nevertino vairuotojo kaltės. Vairuotojo veiksmuose buvo didelio neatsargumo požymiai, nes atidus ir rūpestingas vairuotojas turi iš anksto numatyti galimas kliūtis. Todėl CK 6.282 str. pagrindu gali būti sumažintas reikalavimas atlyginti žalą arba atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į UAB „Grinda“ apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad UAB „Grinda“ turėjo stebėti gatvę, kur įvyko eismo įvykis, todėl pripažintina kelio valdytoja.

Atsakovas UAB Grinda“ pateikė atsiliepimą į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, kuriame prašė patenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos žalos dydžio ir atitinkamai šią žalą sumažinti bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB Grinda“ atsakinga už žalą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.3K-3-108/2013 suformuluota teisės aiškinimo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino santykius pagal kitą UAB Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sutartį.Atsakovas UAB Grinda“ palaikė savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl remonto išlaidų pagrįstumo ir žalos sumažinimo atsižvelgiant į paties vairuotojo didelį neatsargumą.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į UAB „Grinda“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas neįrodė, kad duobės atsiranda tik dėl blogų meteorologinių oro sąlygų. Duobės gali atsirasti ir dėl netinkamos kelio būklės – sutrūkinėjusio asfalto. CK 6.266 str. numato kelio savininko (valdytojo) atsakomybę dėl trūkumų, jeigu neįrodytos CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (nenugalima jėga ar nukentėjusio asmens tyčia). Nenugalima jėga nėra laikomi temperatūros pokyčiai, nes tai yra dažnas reiškinys. Duobės galėjo atsirasti dėl sutrūkinėjusio asfalto, nes į įtrūkimus patekus vandeniui ir jam atšalus, kelio danga yra ardoma.Blogas kelias gali sukelti avarinę situaciją. Automobilis negali sustoti staiga, R. P. vairuojamas automobilis įvažiavo į vandeniu užlietą duobę. Atsakovas neįrodė, kad šioje konkrečioje situacijoje vairuotojo veiksmuose buvo didelio neatsargumo požymiai.Informacija apie kelio valdytojus nėra viešai skelbiama, todėl nebuvo galimybės informuoti UAB „Grinda“ apie kelio trūkumus.Eismo priežiūros tarnyba nagrinėja administracines bylas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. UAB „Grinda“ ir jos darbuotojai nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų bei nebuvo eismo dalyviai ir dėl šios priežasties Eismo priežiūros tarnyba nenagrinėjo UAB „Grinda“ ir jos darbuotojų atsakomybės klausimų.Automobilio ratų sugadinimas būdingas tiems sugadinimams, kurie atsiranda automobiliui įvažiavus į duobę. 14 proc. detalių nusidėvėjimas apskaičiuotas vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 str.).

Dėl tinkamo atsakovo

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo atsakovo nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendime. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2011-01-25 pasirašyta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-50(3.1.36-UK) (Sutartimi) atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), dangos remontą ir priežiūrą. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis ieškovo atstovo nurodyta kasacinio teismo praktika, nes ja buvo aiškintos ne tos sutarties, kuri yra taikoma šiuo atveju, sąlygos, todėl teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-502-1480/2014. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo argumentas yra tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo pateikusi atsakovei UAB „Grinda" konkrečių nurodymų (užsakymų) dėl (duomenys neskelbtini)g. remonto, todėl laikytina, kad būtent atsakovas Vilniaus m. savivaldybė, kaip inžinerinio kelio savininkas (valdytojas) yra atsakingas už žalą atsiradusią įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas, nes buvo perdavusi Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda", be to. UAB „Grinda" buvo įsipareigojusi atlikti nuolatinę valdomų Vilniaus gatvių priežiūrą, t.y. stebėseną, bei remontą. Esminę reikšmę turi Sutarties nuostatų aiškinimas. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai nurodo, kad sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-502-1480/2014, teismas be jokio teisinio pagrindo nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-108/2013. Specialioji teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti teismingumo byloje T-38/2014, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, galutinai išaiškino, jog tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teismingumo kolegijos 2014 m. balandžio 7 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-22/2014; Specialiosios teismingumo kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-86/2014). Iki Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimo tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoje byloje, ginčus sprendė tiek bendrosios kompetencijos teismai, tiek administraciniai teismai. Atitinkamai ir bendrosios kompetencijos teismai skirtingai aiškino ir tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda" sudarytas darbų atlikimo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės argumentu, kad vertinant tai, kad administraciniai teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus, kelio savininko (valdytojo) atsakomybę kildina CK 6.271 str. pagrindu. Administraciniame teisme galima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybė kaip viešojo administravimo subjekto, dėl jai įstatyme nustatytų viešojo administravimo subjekto funkcijų vykdymo. Administraciniai teismai nekompetentingi spręsti klausimų dėl savivaldybės atsakomybės kaip kelio savininkės. Bendrosios kompetencijos teismai kildina kelio savininko (valdytojo) atsakomybę CK 6.266 str. pagrindu, kaip statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, jog tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams, ir tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė grindžiama CK 6.266 str. nuostatomis, pirmos instancijos teismas nustatydamas faktinį ginčo kelio valdytoją privalėjo vadovautis bendrosios kompetencijos teismų suformuota praktika.

Sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemų dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose (Kelių įstatymo 8 str. 2 d.) yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Sutartis remiantis CK 1.193 str. 1 d. turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į Sutarties esmę, tikslą, tikruosius šalies akcentuotina, kad tokios pozicijos analogiškoje byloje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Atsižvelgiant į minėtas Sutarties nuostatas, teisės norminius aktus, paties atsakovo UAB „Grinda" elgesį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką trečiasis asmuo UAB „Grinda" LR CK 6.266 straipsnio prasme yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini), valdytojas, kuriam prievolinės teisės pagrindu (Sutarties pagrindu) yra pavesta nuolat eksploatuoti, prižiūrėti tvarkyti, objektą, užtikrinti saugų eismą bei atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamo darbų atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 nagrinėdamas tinkamo atsakovo klausimą byloje konstatavo, kad „ Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties — ieškovo ar atsakovo — tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai. <...> Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitoldos konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; Teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas " v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009) ". Reikšminga tai, kad tuo metu, kai įvyko ieškinyje nurodyti įvykiai, galiojo aukščiau nurodyta Sutartis ir būtent UAB „Grinda" atliko (duomenys neskelbtini) g. priežiūrą, remonto darbus (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda" savo sąskaita Užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškintos sutarties bei nagrinėjamoje byloje aktualios Sutarties aiškintų nuostatų punktai nesiskyrė, tai yra nesiskyrė Sutartyje 1.1 nurodytas punktas bei Sutarties punktas, kuriame įtvirtinta UAB „Grinda" atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims. Darytina, išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013, pateiktais išaiškinimais dėl Sutarties tapačių (identiškų) punktų aiškinimu, bei būtina pripažinti, kad UAB „Grinda" buvo Vilniaus gatvių valdytoja. Pabrėžtina, kad CK 6.193 str. 5 d. numato, kad aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į CK 6.193 str. 5 d. bei minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuotina, kad tarp Sutarties šalių, t.y. Atsakovės ir UAB „Grinda", buvo susiklosčiusi šalių tarpusavio praktika, kad būtent UAB „Grinda" yra pripažįstama Vilniaus gatvių valdytoja, kad UAB „Grinda" atlieka gatvių priežiūrą, stebėseną ir remontą. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Grinda" veiksmai, UAB „Grinda" daugelį analogiškų, žemiau nurodytų bylų sudarė taikos sutartis, pripažino save gatvių valdytoja. Civilinėse bylose draudikai reiškė ieškinius UAB „Grinda" dėl žalos padarytos ieškovų apdraustiems automobiliams įvažiavus į Vilniaus miesto gatves. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad UAB „Grinda" kaip atsakingas gatvių valdytojas taikos sutartimis prisiėmė atsakomybę šiais atvejais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10596-430/2015, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11608-864/2015, 2015 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7630-808/2015, 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2736-809/2015, 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1393-728/2015, 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-20985-534/2014, 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23678-614/2014, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23689-863/2014, 2014 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25532-141/2014, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-159-104/2014, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-828-603/2014 ir kitos.

CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Atsakovas UAB „Grinda“ nurodo, kad jis nebuvo gavęs informacijos apie tai, kad atsivėrė duobė, dėl kurios įvyko šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, todėl jis negali būti atsakingas už padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2011-01-25 sutarties pagrindu būtent atsakovas UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti priskirtų gatvių remontą ir monitoringą. Todėl atsakovo UAB „Grinda“ neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama Vilniuje gatvės Vilniuje priežiūra ir stebėsena. Įvertinęs nurodytas 2011-01-25 darbų atlikimo sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Grinda“ pripažintinas (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoju CK 6.266 str. prasme. Atsakovo argumentas, kad eismo dalyviai arba savivaldybė jį turi informuoti, jog imtųsi veiksmų remontuoti kelio trūkumus, yra atmestinas. Manytina, kad atsakovo UAB „Grinda“ veiklos pobūdis ir sutartimi prisiimti įsipareigojamai jam lemia pareigą pačiam stebėti ir rūpintis tinkama kelių būkle ir atlikti nuolatinę priežiūrą savo iniciatyva, atitverti ar pažymėti kelio duobes, o ne tik gavus informaciją apie atsivėrusias duobes ar kitus kelio defektus ir dėl to įvykusius eismo įvykius. UAB „Grinda“ kaip kelių priežiūros profesionalas turi sukurti efektyvią informacijos apie kelių defektus rinkimo ir bendradarbiavimo su Vilniaus miesto savivaldybe sistemą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės norminių aktų, todėl nėra neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, kaip vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų. Skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo reikalavimai Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestini ir tenkinami atsakovo UAB „Grinda" atžvilgiu.

Kelio dangos defekto - duobės atsiradimo priežastis ar priežastys (oro sąlygos, natūralus susidėvėjimas ir/ar kiti veiksniai) neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atsakovo UAB „Grinda“ atsakomybė kyla dėl to, kad jis, vykdydamas gatvės dangos priežiūrą ir remontą, neužtikrino gatvės dangos būklės, reikalingos gatvės įprastam naudojimui, tokios dangos būklės, dėl kurios neatsirastų žalos. Be to, į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2011-04-01 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas neįrodo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 2010-2011 metų žiemą oro sąlygos tapo kelio dangos duobių atsiradimo priežastimi. Į bylą nepateikta įrodymų, kad 2011 m. pavasarį gamtos sąlygos prilygo stichinei nelaimei (nenugalimos jėgos aplinkybėms). Būtina pažymėti ir tai, kad duobė kelyje, į kurią 2011-03-15 įvažiavo ieškovo apdraustas automobilis, nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais.

Dėl automobilio vairuotojo kaltės

Eismo įvykis įvyko dienos metu, bet iš rašytinių įrodymų matyti, kad kelio danga buvo šlapia, kas objektyviai apsunkina galimybę pastebėti kelio dangoje esančią, vandeniu užpiltą, duobę. Vilniaus apskrities VPK KPV medžiagoje apie eismo įvykį, kituose į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą teiginiams apie tai, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, atidumo, rūpestingumo, apdairumo reikalavimus. Nepaneigta aplinkybė, kad duobė buvo užlieta vandeniu ir nematoma. Negalima pripažinti vairuotojo veiksmus dideliu neatsargumu, nes vairuotojas neturi pagrindo tikėtis, kad miesto gatvės važiuojamoje dalyje bus nepažymėta 25 cm gylio, 0,40 m pločio ir 1,6 m ilgio duobė, todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai apie tai, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojo kaltės (didelio neatsargumo). Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, todėl neatsiranda pagrindo žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.271 str.).

Dėl frančizės ir pridėtinės vertės mokesčio

Iš UAB „Silberauto“ 2011 m pasiūlymo seka, kad remonto sąmata sudaro (su PVM) 10513,56Lt (b.l.25). N. P. buvo sumokėta 8967,38Lt draudimo išmoka (b.l.12,13) automobilio remontui. Skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas priteisė 500,00 Lt franšizę, kuri buvo ieškovo išmokėta nukentėjusiam asmeniui ir pateko į Ieškovo ieškiniu keliamus reikalavimus. Franšizė privalėjo būti išskaičiuota iš išmokėtos draudimo išmokos, nes byloje esančiame transporto priemonių draudimo liudijime serija LD Nr. 96856134 nurodyta, kad atsitikus žalai besąlyginė išskaita yra 500,00 Lt, iš to seka, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai Ieškovo naudai priteisė 500,00 Lt, kadangi iš byloje esančių įrodymų matome, kad išskaita nebuvo padaryta (b.l.11-13). Neįrodyta, kokiu teisėtu pagrindu ieškovas išmokėjo 500 Lt sumą. Teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė 500,00 Lt sumą, kuri neturėjo būti ieškovo išmokėta, todėl ieškinio dalis dėl 500 Lt priteisimo atmetama. Ir priteista 8652,64 Lt suma mažinama 500 Lt (8652,64 Lt - 500 Lt = 8152,64 Lt).

Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas detalių ir remonto darbų kainų dydžio pagrįstumo bei PVM nepagrįsto priteisimo klausimas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum –principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodą paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieš turto sugadinimą buvusios būklės turtą. Atsakovai tik deklaratyviai nurodė, kad neaišku, ar automobilį nukentėjęs asmuo remontuos pats ar įmonėje mokančioje pridėtinės vertės mokestį, tačiau nepateikė įrodymų, kad automobilio savininkas turėjo galimybe nemokant pridėtinės vertės mokesčio pats arba kitais būdais suremontuoti automobilį.

Dėl nusidėvėjimo apskaičiavimo

Kadangi sugadinti ratlankiai ir kitos dalys nebuvo nauji, nuostolio suma apskaičiuota atsižvelgiant į dalių nusidėvėjimą. LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ 3 lentelėje numatyta, kad 5 metų senumo automobilio, kurio variklio darbo tūris viršija 2000 kub/cm, dalims taikomas 14 procentų dydžio nusidėvėjimas. Apskaičiuojant dalių nusidėvėjimą į automobilio ridą neatsižvelgiama. Ieškovas pagrįstai sumažino žalos sumą 14 procentų

Nepaneigti apeliantų argumentai apie tai, kad dalis automobilio pažeidimų galėjo atsirasti iki 2011 m. kovo mėnesio įvykių. Apgadintas automobilis yra 2006 m. gamybos, t.y. iki eismo įvykio automobilis buvo eksploatuojamas 5 metus. Ieškovo su N. P. sudarytoje draudimo sutartyje – transporto priemonių draudimo liudijimo Nr.93856134 priede „Kita esminė informacija ir papildomos sąlygos“ (b.l.5) užfiksuota, kad draudimo sutarties sudarymo metu jau buvo apibraižyti ratlankiai. Todėl negalima išvada, kad užfiksuotas nežymus ratlankių subraižymas atsirado 2011-03-15 eismo įvykio metu dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Taip pat nėra pateikta pakankamai duomenų, kad kairės pusės galinis ratlankis buvo išmuštas ir nepataisomai deformuotas būtent 2011-03-15 eismo įvykio metu. Duomenų apie automobilio ir atskirų jo dalių nusidėvėjimą iki 2011-03-15 eismo įvykio nėra. Automobilio nusidėvėjimas nevertintas ir transporto priemonės apžiūros metu, jo remonto sąmatos sudarymo metu. Ieškovas, žinodamas apie galimus regresinius reikalavimus dėl išmokamos draudimo išmokos, nebuvo reikiamai apdairus ir rūpestingas, nepasirūpino tuo, kad būtų reikiamai ir tinkamai užfiksuotas automobilio ir atskirų jo dalių nusidėvėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sąmatoje UAB „Silberauto“ sąskaitoje faktūroje 701MA137234 (b.l.20) nurodyta ratlankių kaina (2248,17 Lt) turi būti mažinama 50 procentų – iki 1124 Lt ir visa remonto darbų ir keičiamų dalių kainos suma po frančizės atėmimo sumažėja iki 7028,64 Lt (8152,64 Lt – 1124 Lt). Apeliantų argumentas, kad UAB „Silberauto“ remonto darbų įkainiai yra nepagrįstai dideli, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes apeliantai nepateikė konkrečių įrodymų apie galimybę remonto darbus atlikti pigiau.

CPK 177 str.2d. išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 str.3d. įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LR susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka patvirtinta poįstatyminiu teisės aktu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytus išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Nei CPK, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad automobilio apgadinimai ir jų remonto išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje nustatytos įrodinėjimo priemonės. Susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 101 nustatyta, kad ši Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka patvirtinta, siekiant suvienodinti kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, suderintą su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, tarptautiniais turto vertinimo standartais bei kelių transporto priemonių vertės nustatymo principais ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje nustatyti dokumentai, kuriuose nustatyta kelių transporto priemonių vertė, yra tik viena, bet ne vienintelė iš įrodinėjimo priemonių, pagal kurias civilinėje byloje teismas nustato apgadintos transporto priemonės apgadinimus, jų pobūdį, mastą bei jų šalinimo išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Grinda“ ir ieškovas yra verslininkai, todėl vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

AB „Lietuvos draudimas“ žyminio mokesčio nemokėjo, todėl, ieškinį patenkinus, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo UAB „Grinda“. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė atleista nuo žyminio mokesčio mokėtino paduodant apeliacinį skundą, todėl visiškai patenkinus Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir pripažinus tinkamu atsakovu UAB „Grinda“, mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo UAB „Grinda“, kurio atžvilgiu ieškinio reikalavimas patenkintas (CPK 93 str. 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 330 str., 331 str., 326 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

„Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Grinda“ 2035,63 eurus (7028,64 Lt) žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Grinda“ 61 eurą žyminio mokesčio.“

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „Grinda“ 61 eurą žyminio mokesčio mokėtino už apeliacinio skundo padavimą.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėZita Smirnovienė