- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- T-22/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- Compensa Towarstwo Ubezpieczen S
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Grinda", Vilniaus miesto savivaldybei
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Grinda", Compensa Towarstwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa Towarstwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grinda", Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiantis per Lietuvos filialą prašė priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Grinda" ir Vilniaus miesto savivaldybės solidariai 5 921,41 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. liepos 2 d. ieškovo draustas V. J. Č. priklausantis lengvasis automobilis Audi A4, vairuojamas V. L. Č., važiuodamas Vilniuje, Mechanikų g., įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje nepažymėtą įspėjamaisiais kelio ženklais duobę, kurioje buvo plyta. Dėl netvarkingos kelio dangos apgadintas automobilis. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Kadangi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nėra pateikusi sutarties su kitu atsakovu UAB „Grinda" dėl gatvės, kurio įvyko eismo įvykis, dangos remonto ir priežiūros, prašė priteisti žalą solidariai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. birželio 9 d. savivaldybė su UAB „Grinda" sudarė darbų atlikimo sutartį dėl miesto pietinės ir rytinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros. Į šių gatvių sąrašą patenka ir gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis. Todėl už žalą atsakingas kitas atsakovas – Vilniaus miesto pietinių ir rytinių gatvių valdytojas. Transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo kitas asmuo, kuriam galimai negaliojo savanoriškojo draudimo sutartis. Eismo įvykyje automobilis galėjo būti apgadintas ne dėl duobės, o dėl viduryje gatvės gulinčių plytų. Plytos negali būti pripažintos kelio trūkumu. Atsakovai negali kontroliuoti trečiųjų asmenų veiksmų, šiuo atveju neteisėtus veiksmus atliko asmenys, palikę plytas važiuojamoje kelio dalyje.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Grinda" su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų atsirado žala. Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal miesto savivaldybės nurodymus atlikti miesto gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą. Be to, nesutampa ieškovo ir policijos nurodomos autoįvykio aplinkybės, todėl darytina išvada, kad žala padaryta dėl vairuotojo didelio neatsargumo, nes jis sukėlė eismo įvykį esant įprastoms eismo sąlygoms tamsiu paros metu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Grinda" 5 921,41 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 921,41 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo dienos ir 178,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje (dėl žalos priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės) ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 2 d. įvyko eismo įvykis Mechanikų g., Vilniuje, lengvajam automobiliui įvažiavus į važiuojamoje dalyje esančią duobę. 2011 m. liepos 5 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo administracinė byla nutraukta, nustačius, kad vairuotojo veiksmuose kaltės nebuvo. Tame pačiame nutarime konstatuota, kad automobilis pataikė į duobę, kurioje buvo plyta. Ieškovas atlygino transporto priemonės valdytojui patirtą žalą (pagal sudarytą draudimo sutartį). 2011 m. birželio 9 d. atsakovai sudarė sutartį, kuria atsakovas UAB „Grinda" įsipareigojo pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus atlikti Vilniaus miesto pietinės ir rytinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutarties 16.4 punktu UAB „Grinda" įsipareigojo nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Atsakovas UAB „Grinda" pagal sutartį laikomas šių gatvių bei kiemų valdytoju ir įsipareigojo atlyginti visus nuostolius tretiesiems asmenims, jeigu tretieji asmenys juos patyrė valdomoje teritorijoje. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad solidarioji atsakomybė abiejų atsakovų atveju turi būti taikoma, kadangi šalys (atsakovai) aiškiai sutartimi apibrėžė atsakomybės ribas, o Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimas kontroliuoti ir prižiūrėti sutarties tinkamą vykdymą nepadaro jos atsakinga už kito asmens veiksmus (neveikimą). Teismo vertinimu, atsakovas, priešingai nei teigia savo atsiliepime, yra atsakingas už žalą, kurią patyrė tretieji asmenys dėl bet kokių defektų gatvėse.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Grinda" prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu nebuvo pateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis UAB „Grinda" neteisėtus veiksmus. Policijos pareigūnų protokole užfiksuotos aplinkybės nėra tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti, kadangi tai yra tik žalą padariusio asmens po eismo įvykio užfiksuoti parodymai. Teismas neįvertino dviprasmiškų žalos atsiradimo aplinkybių – nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad automobilio vairuotojas įvažiavo į gatvėje buvusią duobę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko užvažiavus ant kliūties – gatvėje gulėjusių plytų. Atsakovas UAB „Grinda" negali būti atsakingas dėl trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais sukurtos kliūties atsiradimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo UAB „Grinda" apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad vairuotojas atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą.
Atsiliepime į atsakovo UAB „Grinda" apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad žala draudėjo V. J. Č. automobiliui, kuris buvo draustas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group kasko draudimu, atsirado 2011 m. liepos 2 d. Vilniaus mieste, Mechanikų g., prie sankryžos su Salininkų gatve įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri nebuvo aptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, taigi, ieškovas savivavaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271, 6.266 straipsniai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Šioje byloje esanti aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kelių ir gatvių priežiūrai pasitelkė kitą asmenį – atsakovą UAB „Grinda", neeliminuoja savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcijos. Savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnis). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Vykdydama nurodytas funkcijas, vietos savivaldybė veikia viešojo administravimo srityje, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal bendrą taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Ginčai dėl žalos, numatytos CK 6.266 straipsnyje, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartis Nr. T-58-2012). Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. sausio 23 d. nutartyje Nr. T -16-2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis).
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, rūšinio ar išimtinio teismingumo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kaip matyti iš teismų praktikos, bylos dėl turtinės žalos priteisimo iš savivaldybės, kai žala atsiranda dėl netinkamo savivaldybei priskirtos vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcijos įgyvendinimo, nagrinėjamos tiek bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013), tiek administraciniuose teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-763/2013).
Nors nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo priimtas ir išnagrinėtas pirmąja instancija bendrosios kompetencijos teisme, tačiau remiantis bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismui iškilo pagrįstų abejonių, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja, ir ar byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atnaujina bylos nagrinėjimą (CPK 256, 302 straipsniai) ir nutaria kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu spręsti klausimą, kokiam teismui – administraciniam ar bendrosios kompetencijos – priskirtina byla pagal ieškovo ieškinį atsakovams UAB „Grinda", Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo (CPK 36 straipsnis, ABTĮ 21 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia žalos atlyginimo. Patirtą žalą kildina iš atsakovų – Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų, pasireiškusių dėl netinkamos kelio priežiūros, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje T-38/2014, priimtoje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., konstatavo, kad tikslinga suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal CK 6.266 straipsnį, todėl aptariami ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos laikomasi ir šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovo Compensa Towarstwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grinda", Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys