Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Civilinė byla Nr. 2S-300-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-05-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-02Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-25Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
2S-300-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00211-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Skolininkas
R. Ž.
Suinteresuotas asmuo
J. Ž.
Pareiškėjas
S. A.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-300-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00211-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.5; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-467-759/2013, kurioje pareiškėjas – S. A., skolininkas – R. Ž., suinteresuoti asmenys – J. Ž., antstolė N. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujino civilinėje byloje Nr. 2-467-759/2013. Prašymu taip pat buvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolės N. J. atliekamą išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00941 iki teismo sprendimo dėl šio prašymo įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-06-21 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – sustabdė antstolės N. J. atliekamą išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00941 iki teismo sprendimo dėl šio prašymo įsiteisėjimo.

Ukmergės rajono apylinkės teisme 2013-07-04 buvo gautas pareiškėjo S. A. prašymas pakeisti 2013-06-21 teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir leisti tęsti išieškojimą iš skolininko R. Ž. darbo užmokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-07-05 nutartimi suinteresuoto asmens S. A. prašymą tenkino ir pareiškėjo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2013-06-21 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies pakeitė: leido tęsti išieškojimą iš R. Ž. darbo užmokesčio; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme išdėstytas ir nurodytas objektyvias aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, prašymą laikė pagrįstu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas 2013-06-21 nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Akivaizdu, kad skolininkas R. Ž. neginčijo išieškojimo iš jo turto pagrįstumo, o ginčijo turto padalijimą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tokia tvarka, kokią nustatė teismas. Todėl pagrįsta buvo laikyti, kad nesant tinkamai nustatytoms sutuoktinių turto dalims jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nėra teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą, nes išieškojimas gali būti vykdomas tik iš R. Ž. asmeninio turto. Esant tokioms aplinkybėms, apskritai nėra teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis, kadangi skolininkas R. Ž. neturi asmeninio turto, į kurį galimas išieškojimo nukreipimas iki skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl jau pats S. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo savo turinio teisine prasme yra prieštaraujantis proceso teisės normoms ir tuo pagrindu teismas turėjo prašymą atmesti. Pažymi, jog pareiškėjas S. A. prašyme CPK 148 str. pagrindu nurodė, kad skolininkas iš esmės neginčija išieškojimo iš jo darbo užmokesčio galimybės, todėl prašė teismo pakeisti 2013-06-21 teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį. Atsikertant į šį argumentą pažymėtina, kad skolininkas ir negali ginčyti išieškojimo iš jo darbo užmokesčio galimybės, kadangi tokia teisinė galimybė egzistuoja, tačiau ji gali būti realizuota tik tada, kai skolininko darbo užmokestyje bus nustatyta skolininko dalis.

Atsiliepimas

Pareiškėjas S. A. atsiliepimu į skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas teisės prasme. CPK normos skiria ir apibrėžia galimybę išieškoti įsiskolinimą iš skolininko turto ar pajamų. Įstatymų leidėjas atskiria sąvokas „skolininko turtas“ ir „skolininko darbo užmokestis ir kitos pajamos. Dėl to civilinio proceso normos nenumato galimybės padalinti skolininko darbo užmokestį kaip sutuoktinių turtą ir nustatyti dalį darbo užmokesčio, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, o CPK 667 str. kalbama apie skolininko dalies nustatymą turte, kuris yra bendras su kitais asmenimis, o ne darbo užmokestyje, pensijoje, stipendijoje ar kitose pajamose. Būtent dėl tokio teisinio reguliavimo pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad visos vykdomosios bylos sustabdymas yra perteklinis ir neatitinka kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principo. Pažymi, jog R. Ž. įsiskolinimas yra daugiau nei du kartus mažesnis už turto vertę. Išieškojimas iš darbo užmokesčio mažins jo įsiskolinimą, o tai turėtų atitikti pareiškėjo S. A. ir skolininko interesus. Dėl to nesuprantama, kuo skundžiama teismo nutartis pažeidžia skolininko teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti apskritai nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių šalies prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Be to, CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-467-759/2013 tenkino pareiškėjo (išieškotojo) S. A. prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir nustatė skolininko R. Ž. nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su žmona (suinteresuotu asmeniu) J. Ž.. Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. 2013-06-10 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-467-759/2013, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės N. J. atliekamą išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00941 iki teismo sprendimo dėl šio prašymo įsiteisėjimo. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-06-21 nutartimi skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė antstolės N. J. atliekamą išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00941 iki teismo sprendimo dėl šio prašymo įsiteisėjimo. Ukmergės rajono apylinkės teisme 2013-07-04 buvo gautas pareiškėjo S. A. prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti 2013-06-21 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir leisti tęsti išieškojimą iš R. Ž. darbo užmokesčio. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-07-05 nutartimi pareiškėjo S. A. prašymą tenkino ir 2013-06-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies pakeitė: leido tęsti išieškojimą iš R. Ž. darbo užmokesčio. Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž., nesutikdami su minėta 2013-07-05 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Iš byloje esančios Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutarties (b. l. 27-28) matyti, kad teismas šia nutartimi nustatė skolininko R. Ž. nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su žmona (suinteresuotu asmeniu) J. Ž., t. y. nustatė, kad R. Ž. priklauso: žemės sklypas, 0,0712 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100,00 Lt; transporto priemonė „Mercedes Benz“, vlst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1984; transporto priemonė „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat nustatė, kad J. Ž. priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100,00 Lt. Taigi, teismas 2013-05-08 nutartimi nustatė skolininko dalį konkrečiame turte, priklausančiame skolininkui ir jo sutuoktinei J. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o skolininko dalies skolininko gaunamame darbo užmokestyje nustatymo klausimas apskritai nebuvo keliamas ir sprendžiamas. Šiuo atveju laikytina, jog galimai palankaus skolininkui R. Ž. ir suinteresuotam asmeniui J. Ž. teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti, visiškai pakanka laikinosios apsaugos priemonės – vykdomo išieškojimo iš skolininkui Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi nustatyto (paskirto) turto, sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00941. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl išieškojimo sustabdymo iš skolininko darbo užmokesčio, kuomet skolininko dalies jo gaunamame darbo užmokestyje nustatymo klausimas 2013-05-08 nutartimi net nebuvo sprendžiamas, yra perteklinės, nesusijusios su galimai skolininkui ir suinteresuotam asmeniui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti 2013-06-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti išieškoti iš R. Ž. darbo užmokesčio.

Be to, skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž., prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-467-759/2013, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės N. J. atliekamą išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00941 iki teismo sprendimo dėl šio prašymo įsiteisėjimo, motyvuodami tuo, kad teismo 2013-05-08 nutartis dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra įsiteisėjusi, antstolė turi teisinį pagrindą vykdyti išieškojimą iš skolininko asmeninio turto, kuris nustatytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi, todėl, skolininko ir suinteresuoto asmens manymu, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pakeitus skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, iš paties skolininko ir suinteresuoto asmens prašyme dėl proceso atnaujinimo, kuriame reiškiamas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išdėstyti argumentai, leidžia daryti išvadą, kad jie laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekė sustabdyti vykdomą išieškojimą tik iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi nustatyto skolininko asmeninio turto. Kadangi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi skolininko dalis jo gaunamame darbo užmokestyje nebuvo nustatinėjama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pakeisti 2013-06-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, netaikant vykdomo išieškojimo sustabdymo iš skolininko R. Ž. darbo užmokesčio.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius