- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-1384-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00211-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Skolininkas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž.
- Pareiškėjas
- S. A.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą skolininkui R. Ž. dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė N. J., J. Ž., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atnaujinus procesą byloje pareiškėjas S. A. prašė teismo nustatyti skolininko R. Ž. nuosavybės dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su žmona J. Ž., t. y. nustatyti, kad R. Ž. priklauso: žemės sklypas, 0,0712 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); UAB „Kajoris“, į. k. 183225556, 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt; transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – (duomenys neskelbtini); transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad J. Ž. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); UAB „Kajoris“, į. k. 183225556, 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt.
Nurodė, kad antstolės N. J. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0092/12/00941 pagal Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. G. 2012-08-28 vykdomuosius dokumentus Nr. 5203 ir Nr. 2054 dėl 60 329,80 Lt skolos išieškojimo iš R. Ž. pareiškėjo S. A. naudai. Vykdant skolos išieškojimą buvo areštuotas bendras R. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas – žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Kajoris“ vardinės akcijos, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šis turtas priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei jungtine sutuoktinių nuosavybe, įgytas po (duomenys neskelbtini)sudarytos santuokos. Kadangi šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, prašė nustatyti skolininko nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Taip pat pareiškėjas S. A. pateikė teismui papildomą prašymą nustatyti, kad R. Ž. priklauso ½ dalis visų J. Ž. pajamų, įskaitant jos gaunamą darbo užmokestį bei dividendus. Nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualios veiklos. Šį papildomą prašymą pareiškė įvertindamas skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. argumentus bei poziciją, kuria jie teismui aiškino, kad skolininko dalies nustatymas po ½ dalį buto ir ½ dalį sodo namo su žemės sklypu pažeis pareiškėjo, kaip išieškotojo, interesus. Nustačius ½ dalį nuosavybės buto R. Ž., sutuoktiniams išlieka teisė pripažinti butą šeimos turtu, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką ir kitą pilnametį vaiką studentą, kurie kartu gyvena ginčo dviejų kambarių bute. Kol yra nepilnametis vaikas, J. Ž. turi teisę prašyti teismo nustatyti uzufruktą – teisę naudotis ½ buto dalimi, t. y. 1 kambariu, priklausančiu R. Ž.. Dėl šios priežasties išieškojimas iš dalies buto bus apsunkintas arba visai neįmanomas.
Atsiliepimas
Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su tokiu skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymu ir tvarka nesutinka. Prašė teismo nustatyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantis turtas dalinamas kiekvienam nustatant po ½ dalį. Taip pat nesutiko su pareiškėjo papildomu prašymu nustatyti, kad R. Ž. priklauso ½ dalis visų J. Ž. pajamų, įskaitant jos gaunamą darbo užmokestį bei dividendus. Nurodė, kad reikalaudamas nustatyti skolininko ir jo sutuoktinės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. padalinti įmonės akcijas, netiesiogiai patvirtina, kad ir pajamos (dividendai), gaunamos iš sutuoktinių įmonės veiklos, skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį. Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai dirba jiems priklausančioje įmonėje ir gauna panašaus dydžio darbo užmokestį, laikytina, kad kiekvieno jų darbo užmokestis yra jų asmeninė nuosavybė.
Suinteresuotas asmuo antstolė N. J. atsiliepimo į pareiškėjo S. A. prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-03-31 nutartimi pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-467-759/2013 ir nustatė skolininkui R. Ž. priklausančią turto dalį, priskiriant skolininkui R. Ž. ½ dalį sutuoktinės J. Ž. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos pašalpos bei kitokių išmokų; žemės sklypą, 0,0712 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 299 Lt vertės; sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 8 551 Lt vertės; UAB „Kajoris“, į. k. 183225556, 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt, iš viso 25 000 Lt vertės; transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės; 1/3 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 8 484 Lt vertės. Teismas taip pat nustatė J. Ž. priklausančią turto dalį, priskiriant jai 2/3 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), 16 968 Lt vertės; UAB „Kajoris“, į. k. 183225556, 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt, iš viso 25 000 Lt vertės; transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės. Be to, nustatė tokią naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką: R. Ž. naudojasi kambariu 13,12 kv. m, pažymėtu 18-4; J. Ž. naudojasi kambariu 15,37 kv. m, pažymėtu 18-6, vonia 2,50 kv. m, pažymėta 18-5, koridorius 7,02 kv. m, pažymėtas 18-1, tualetas 1,07 kv. m, pažymėtas 8-2, virtuvė 7,96 kv. m, pažymėta 18-3, rūsys 4,12 kv. m, pažymėtas R-28, lieka bendro naudojimosi patalpomis. Priteisė iš R. Ž. ir J. Ž. po 875 Lt bylinėjimosi išlaidų S. A. naudai.
Teismas nurodė, kad tenkinant pareiškėjo prašymą jo numatyta tvarka nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotam asmeniui J. Ž. tektų daugiau turto už 15 602 Lt sumą, nes, teismo posėdžio metu šalys sutiko, kad sprendžiant turto vertę būtų vadovaujamasi VĮ Registrų centro nustatytomis turto vertėmis. Taigi, teismo vertinimu, toks turto padalinimas pažeistų sutuoktinių bendro turto dalių lygiateisiškumo principą, be teisinio pagrindo nukryptų nuo šio principo, nes J. Ž. būtų priteistas santuokos metu įgytas didesnės vertės turtas. Teismas nustatė, kad žemės sklypas yra 299 Lt vertės, sodo pastatas yra 8 551 Lt vertės, tai ši skolininkui R. Ž. tenkanti turto dalis yra bendros 8 850 Lt vertės. Nurodė, kad kadangi transporto priemonės yra įregistruotos, todėl jos dalintinos kiekvienam po 1, t. y. skolininkui R. Ž. paliekant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, J. Ž. – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės. UAB „Kajoris“ 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, iš viso 50 000 Lt, skolininkui R. Ž. ir suinteresuotam asmeniui J. Ž. padalintos po lygiai, t. y. po 250 vnt., akcijos nominali vertė 100 Lt (25 000 Lt), kiekvienam. Spręsdamas dėl šeimos gyvenamojo būsto padalinimo, teismas įvertino tai, kad šeima gyvena kartu ir augina nepilnametį (13 metų) vaiką, todėl, atsižvelgiant į šeimos interesų užtikrinimo būtinumą bei dalinamo turto turėtojų lygybės principą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), 25 452 Lt vertės, padalintas tokiomis dalimis: 1/3 dalis paskirta skolininkui R. Ž. (8 484 Lt buto vertės) ir 2/3 dalys paskirtos suinteresuotam asmeniui J. Ž. (16 968 Lt buto vertės). Teismas nurodė, kad įvertinus taip visą tarp R. Ž. ir J. Ž. padalintą santuokos metu įgytą turtą ir jo vertę, skolininkui R. Ž. atitenkanti turto dalis yra 42 834 Lt, o suinteresuotam asmeniui J. Ž. atitenkanti turto dalis yra 42 468 Lt. Taigi, teismo vertinimu, tokiu būdu padalinus turtą tarp R. Ž. ir J. Ž. sudaromos visos galimybės išieškotojui Sigitui A. R. Žižiui tenkančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą bei nepažeidžiamas lygių dalių principas. Suinteresuoto asmens J. Ž. pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, gautas po santuokos sudarymo ar intelektualios veiklos, dividendus, taip pat pensiją, pašalpas bei kitokias išmokas, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, teismas pripažino bendra jungtine nuosavybe, nes byloje nustatė, kad šalys gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu dirba ir gauna pajamas jiems priklausančioje bendrovėje, kurios akcininkai jie yra, todėl teismas nurodė, kad skolininkui R. Ž. paskirtina ½ dalis sutuoktinės J. Ž. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos pašalpos bei kitokių išmokų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į išieškotojo interesus, nepaisydamas suinteresuoto asmens J. Ž. ir skolininko R. Ž. bei jų nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėjo, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo prašė, jog nekilnojamasis turtas abiems sutuoktiniams būtų padalintas po ½ dalį, nes R. Ž. ir J. Ž. neketina nutraukti santuokos, ir turtas, padalintas teismo nutartimi, toliau išlieka bendru sutuoktinių turtu, kuriuo rūpinasi abu sutuoktiniai. Padalinus turtą taip, kad vienas nekilnojamojo turto objektas (sodo sklypas ir namas) atitenka vienam sutuoktiniui, iškyla šeimos bendrų pajamų paskirstymo turto priežiūrai klausimas. Mano, kad atsiradus būtinybei išieškoti iš skolininkui priklausančios ½ dalies sodo sklypo ir namo, nekiltų teisinių kliūčių realizuoti skolininko turto dalį. Nurodė, kad teismas nenustatė, jog išieškojimo negalima vykdyti iš kito turto ir jį būtina vykdyti iš nekilnojamojo turto, nes mano, kad išieškojimą galima vykdyti iš skolininkui priklausančių lėšų ir įmonės akcijų. Be to, skolininkui siekiant atsiskaityti su pareiškėju nerealizuojant šeimos nekilnojamojo turto, buvo prašoma teismo nustatyti, jog kiekvieno sutuoktinio pajamos yra jų asmeninis turtas. Šis prašymas pagrįstas tuo, kad R. Ž. darbinės pajamos yra didesnės ir iš jų įmanomas greitesnis skolos grąžinimas. Teismas, nurodydamas, kad ½ dalis J. Ž. pajamų priklauso jos sutuoktiniui R. Ž., nenurodė, kad ir ½ dalis R. Ž. pajamų priklauso J. Ž., nes skolininko pajamos taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė. Juo labiau, nustačius, kad J. Ž. priklauso 2/3 dalys buto, skolininko sutuoktinei tenka 2/3 dalys buto išlaikymo išlaidų, ir toks pajamų paskirstymas sutuoktiniams grubiai pažeidžia J. Ž. teises, faktiškai paliekant ją be pragyvenimo lėšų. Be to, nesutinka su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu, nes ypatingojoje teisenoje šalimis laikytinos pareiškėjas ir skolininkas, o J. Ž. procesinė padėtis byloje atitinka trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį ginčo teisenoje, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens.
Atsiliepimas
Pareiškėjas S. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nustačius turto dalis suinteresuoto asmens ir skolininko nurodytu būdu būtų pažeistos pareiškėjo teisės, nes nustačius ½ dalį buto skolininkui, sutuoktiniams išlieka teisė pripažinti butą šeimos turtu, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Be to, kol yra nepilnametis vaikas, J. Ž. turi teisę prašyti teismo nustatyti uzufruktą – teisę naudotis ½ dalimi buto, t. y. 1 kambariu, priklausančiu skolininkui. Dėl šios priežasties išieškojimas iš dalies buto praktiškai būtų apsunkintas arba visai neįmanomas iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Skolininkas, nurodydamas, kad išieškojimas galimas iš jo turimų lėšų ir įmonės akcijų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų geruoju realizuoti akcijas ar kitą turtą, siekiant kuo greičiau atsiskaityti, nenurodė akcijų vertės. Skolininko argumentai, kad nustačius, jog J. Ž. priklauso 2/3 dalys buto, todėl skolininko sutuoktinei tenka 2/3 dalys buto išlaikymo išlaidų, pagrindžia suinteresuoto asmens teisę į kompensaciją, tačiau nėra susiję su reikalavimo dalyku, todėl yra teisiškai nereikšmingi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo yra bendraturčiai, kurie kartu teikė procesinius dokumentus byloje, bylinėjimosi išlaidų priteisimas pareiškėjo naudai iš abiejų sutuoktinių ne tik pagrįstas, bet ir teisingas. Pažymėjo, kad atskirajame skunde nėra nurodytas konkretus teisinis pagrindas, kokios teisės normos, civilinės teisės principai buvo pažeisti skundžiamoje teismo nutartyje, nesukonkretintas skundo reikalavimas, t. y. nenurodyta, kaip teismas turėtų išspręsti klausimą iš esmės, tai reiškia, kad skundas neatitinka civilinio proceso įstatyme nustatytos formos ir turinio reikalavimų.
Suinteresuotas asmuo antstolė N. J. atsiliepimo į skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. J. vykdo notarės N. G. vykdomuosius įrašus 2012-08-28 Nr. 5203 ir 5204 dėl 60 329,80 Lt išieškojimo iš skolininko R. Ž.. Vykdymo procese areštuotas skolininko R. Ž. turtas – žemės sklypas ir sodo statinys, butas, 50 000 Lt vertės UAB „Kajoris“ vertybiniai popieriai. Byloje nustatyta, kad R. Ž. ir J. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, 0,0712 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 299 Lt, sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 551 Lt, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 25 452 Lt. Skolininko R. Ž. vardu registruotos dvi transporto priemonės – transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, ir transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės. Nustatyta, kad J. Ž. priklauso 400 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt, iš viso 40 000 Lt vertės, o R. Ž. priklauso 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt, iš viso 10 000 Lt vertės. Skolininkas R. Ž. dirba UAB „Kajoris“, jo priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 150 Lt, taip pat suinteresuotas asmuo J. Ž. dirba UAB „Kajoris“, jos paskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 962,50 Lt.
CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti CK 3.123 str. numatytais atvejais (CK 3.117 str.), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko R. Ž. nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį ir pagrįstai nustatė skolininkui R. Ž. priklausančią turto dalį. Nors apeliantai skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. atskirajame skunde nurodė, kad abiems sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės dalys turėjo būti nustatytos po lygiai, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių nustatant po ½ dalį aukščiau minėtų žemės sklypo, sodo pastato ir buto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nustačius nuosavybės dalis išieškojimas iš areštuoto turto kreditoriaus naudai būtų apsunkintas. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, t. y. turto nuosavybės dalis nustatė tokiu būdu, jog skolininkui R. Ž. atitenkanti turto dalis sudaro 42 834 Lt, o suinteresuotam asmeniui J. Ž. atitenkanti turto dalis sudaro 42 468 Lt, t. y. beveik vienodas sumas. Teismo vertinimu, tokiu būdu nustačius skolininko nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nebus pažeisti nei kreditoriaus, nei skolininko ir jo šeimos interesai, taip pat bus sudaryta galimybė realizuoti skolininko turto dalį kuo aukštesne kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde išdėstytas argumentas dėl šeimos bendrų pajamų paskirstymo turto priežiūrai klausimų nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Taip pat, minėta, pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. A. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomą prašymą nustatyti, kad R. Ž. priklauso ½ dalis visų J. Ž. pajamų, įskaitant jos gaunamą darbo užmokestį ir dividendus. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį kreditoriaus prašymą, nustatė skolininkui R. Ž. priklausančią turto dalį, priskiriant skolininkui R. Ž. ½ dalį sutuoktinės J. Ž. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos pašalpos bei kitokių išmokų. Apeliantai, nesutikdami su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodė, kad teismas nenustatė, jog ir ½ dalis R. Ž. pajamų priklauso J. Ž., nes skolininko pajamos taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantų argumentas atmestinas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik kreditoriaus pareiškėjo S. A. pateikto prašymo pagrįstumas, tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi nebuvo siekiama padalinti šeimos turto, priešingai, skundžiama nutartimi siekta nustatyti skolininko R. Ž. nuosavybės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tokiu būdu, kad iš šio turto būtų įmanomas išieškojimas kreditoriaus naudai. Taigi, atsižvelgiant į tai, minėtas apeliantų argumentas atmestinas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, jog J. Ž. procesinė padėtis byloje atitinka trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį ginčo teisenoje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo J. Ž. ir skolininkas R. Ž. turi priešingą interesą byloje nei pareiškėjas S. A., be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo ir skolininkas procesinius dokumentus teismui teikė savo vardu, siekė tų pačių tikslų, dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantai daugiau jokių pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo atskirajame skunde nenurodė. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Apeliantų J. Ž. ir R. Ž. atskirojo skundo netenkinant, iš apeliantų pareiškėjo S. A. naudai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 600 Lt. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 p., už advokato suteiktas paslaugas rengiant atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma sudaro 0,5 MMA arba 500 Lt. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai bei bylos sudėtingumą, iš apeliantų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 300 Lt, t. y. iš kiekvieno iš apeliantų – skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. – priteisiant po 150 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. Ž. ir J. Ž. pareiškėjo S. A. naudai po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.