- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- 2S-228-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00211-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Skolininkas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ukmergės rajono apylinkės teisme gautas S. A. prašymas skolininkui R. Ž., suinteresuotiems asmenims J. Ž., antstolei N. J. dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. 2013-02-22 prašymas priimtas. Byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytas terminas atsiliepimams į prašymą pateikti. Nepavykus pranešimų įteikti 2013-06-10 nutartimi procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013-05-08.
2013-05-08 nutartimi byla išnagrinėta priimant nutartį, kuria nutarta Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nustatyti skolininko R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su žmona J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) sekančiai:
Nustatyti, kad R. Ž. priklauso žemės sklypas, 0,0712 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);Nustatyti, kad R. Ž. priklauso sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);Nustatyti, kad R. Ž. priklauso UAB „Kajoris“, į.k. (duomenys neskelbtini), 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100,00 Lt;Nustatyti, kad R. Ž. priklauso transporto priemonė „Mercedes Benz“, avlst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai- 1984;Nustatyti, kad R. Ž. priklauso transporto priemonė „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);Nustatyti, kad J. Ž. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);Nustatyti, kad J. Ž. priklauso UAB „Kajoris“, į.k. (duomenys neskelbtini), 250 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100,00 Lt.
Šalies argumentai
Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje. Prašyme nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis priimta bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant skolininkui R. Ž. ir suinteresuotam asmeniui J. Ž., apie teismo posėdžio datą ir laiką jiems teismas pranešė viešojo paskelbimo būdu internetinėje svetainėje. Apie teismo nutartį R. Ž. sužinojo iš antstolės, kai nutartis jau buvo įsiteisėjusi. Mano, kad teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nepagrįstai nustatė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, nes skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra žinomos. Tuo teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir pažeidė skolininko ir suinteresuotojo asmens procesines teises, dėl ko bylos nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 131 str. 1 d., 366 str. 1 d. 9 p.). Teismas nemotyvavo ir nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka iš anksto, tik nustačius skolininkui ir suinteresuotam asmeniui terminą pateikti atsiliepimams į pareiškimą, dar nežinant atsiliepimų turinio ir negavus proceso dalyvių prašymų, kuriuos jie turėjo teisę pateikti teismui. Tokia nutartimi teismas nepagrįstai užkirto proceso dalyviams teisę prašyti teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei eliminavo iš bylos nagrinėjimo proceso teismo pareigą pasisakyti dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas netinkamai taikė CPK 123 str. nuostatas, neužtikrino procesinių dokumentų įteikimo pirmiausiai privalomais įteikimo būdais, todėl nepagrįstai nustatė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.
Be to skolininkas ir jo sutuoktinė nesutinka su skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tvarka ir proporcijomis. R. Ž. ir J. Ž. mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad R. Ž. nuosavybės teise atitenka abu šeimos automobiliai, o J. Ž. lieka be transporto priemonės. Taip pat proceso dalyviai nesutinka, kad būtų perskirstyta įmonės akcijų nuosavybė. Atsižvelgiant į išieškojimo mastą ir padalinto turto vertę, teismas netinkamai išsprendė buto nuosavybės klausimą ir nepagrįstai paliko skolininką be gyvenamojo būsto. Skolininkas ir jo sutuoktinė neginčija išieškotojo pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje pagrįstumo, tačiau nesutinka su pareiškime reikalaujamu ir teismo nustatytu turto padalijimu sutuoktiniams. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, R. Ž. ir J. Ž. teiks teismui savo siūlymus dėl turto dalių ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, nepažeidžiant išieškotojo interesų, tuo pačiu užtikrinant skolininko ir suinteresuotojo asmens turtinių teisių apsaugą.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi prašymo netenkino. Neatnaujino proceso byloje pagal pareiškėjo S. A. prašymą skolininkui R. Ž., suinteresuotiems asmenims J. Ž. ir antstolei N. J. dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Teismas nurodė, kad nesutinka su skolininkas R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. argumentais dėl netinkamai nustatyto bylos nagrinėjimo tvarkos. LR CPK 593 str. 3 d. nustatyta, kad antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai pripažįsta jį būtinu. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje įvairiais būdais buvo bandoma įteikti procesinius dokumentus skolininkui R. Ž. ir suinteresuotam asmeniui J. Ž. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami R. Ž. ir J. Ž. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienam po du kartus, tačiau grįždavo su pašto atžyma, kad teismo procesinių dokumentų gavėjai neatsiėmė. Tai, kad net keturios teismo registruotos pašto siuntos adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atsiimtos, rodo skolininko R. Ž. ir suinteresuoto asmens J. Ž. vengimą gauti teismo procesinius dokumentus. Taip pat teismas buvo aktyvus, ėmėsi veiksmų šių asmenų darbovietei nustatyti. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti Sodros duomenų bazėje esančiais duomenimis apie UAB „Kajoris“ buveinės adresą (duomenys neskelbtini), nes šiuos duomenis deklaruoja patys apdraustieji asmenys arba jų darbdaviai. Ir tik nustačius, kad šių asmenų darbo vietos adresas sutampa su jų gyvenamosios vietos adresu, o pareiškėjas neturi galimybės skirti kuratoriaus ir prašo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, 2013 m. balandžio 10 d. teismas priėmė nutartį procesinius dokumentus R. Ž. ir J. Ž. įteikti viešo paskelbimo būdu, kas visiškai atitinka LR CPK 130 str. nuostatas. Tiek R. Ž., tiek J. Ž. buvo informuoti apie turto areštą ir jiems pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau patys į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nesikreipė, o teismo siunčiamų procesinių dokumentų neatsiėmė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. prašė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodė, kad teismas nenustatė, kad išnagrinėjus bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo pažeistos skolininko ir suinteresuotojo asmens procesinės teisės, taip pat nenustatė šių proceso dalyvių daiktinių teisių pažeidimo, todėl nutarė proceso civilinėje byloje neatnaujinti ir panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau ši nutartis priimta netinkamai taikant proceso teisės normas, pažeidžiant skolininko ir suinteresuotojo asmens teisėtus interesus, nes teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo tvarką, nepagrįstai nustatė procesinių dokumentų įteikimo būdą viešuoju paskelbimu ir tuo pažeidė skolininko ir jo sutuoktinės daiktines teises į jų valdomą turtą. Taip teismas nepagrįstai užkirto proceso dalyviams teisę prašyti teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bei eliminavo iš bylos nagrinėjimo proceso teismo pareigą pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo tvarkos tik tada, kai į bylą bus pateikti atsiliepimai į kreditoriaus reikalavimą dėl turto dalių nustatymo. Teismas turėjo nustatyti bylos nagrinėjimo tvarką tik gavęs atsiliepimus į pareiškimą ir galimus proceso dalyvių prašymus, arba proceso dalyviams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į pareiškimą (CPK 443 str. 1 d., 225 str. 7 p.). Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai pasisakė, jog tokios proceso teisės normų nustatytos tvarkos pažeidimas nelaikytinas esmine teisės normos taikymo klaida.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai nurodė, jog vertinant teismo sprendimo dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumą, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog skolininko ir suinteresuotojo asmens gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis netinkamais duomenų šaltiniais, todėl netinkamai taikė CPK 123 str. nuostatas. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl šių prašymo motyvų nepasisakė. Teismas nepagrįstai nustatė pareigą proceso dalyviams savarankiškai sužinoti apie teismo posėdį. Teismo išvada dėl galimo proceso dalyvių nerūpestingumo butų pagrįsta, jei byloje būtų įrodymai, jog proceso dalyviai atsisakė priimti jiems įteikiamą pašto siuntą ar pranešimą apie tokios siuntos buvimą. Tačiau tokių įrodymų nesant, teismo nutarties motyvai dėl tinkamo pranešimo įteikimo yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismo nutartyje netiesiogiai pasisakyta dėl R. Ž. ir J. Ž. pareiškimo motyvų, kad teismas turėjo galimybę nustatyti procesinių dokumentų įteikimą per antstolę, kuri buvo įtraukta į procesą, tačiau to nepagrįstai nenustatė. Teismas nustatė, jog antstolės pareiškėjams siųsti dokumentai buvo įteikti. Taigi, nustačius byloje tokią aplinkybę, bei atsižvelgiant į tai, kad byla susijusi su skolininko sutuoktinės, nesančios skolininke, procesinėmis ir daiktinėmis teisėmis, teismas turėjo būti itin atidus it tik nepavykus įteikti procesinių dokumentų per antstolę, spręsti dėl įteikimo viešo paskelbimo būdu. Bei tik pasibaigus atsiliepimų į pareiškimą terminui, spręsti dėl bylos nagrinėjimo formos, datos ir laiko.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-125/2005; Nr. 3K-3-130/2005).
Skolininkas R. Ž. ir suinteresuotas asmuo J. Ž. savo prašymą atnaujinti procesą motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nepagrįstai nustatė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, tuo padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir pažeidė suinteresuoto asmens procesines teises, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas LR CPK 131 str. 1 d. ir 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Su tokia skolininko pozicija apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, LR CPK 593 str. 3 d. nustatyta, kad antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, tačiau pareiškimai dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo įprastai nagrinėjami žodinio proceso tvarka pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Be to ir iš fakto, kad teismas prieš nagrinėjant bylą iš esmės iš proceso dalyvių pareikalavo pateikti atsiliepimus, matyti, kad išieškotojo prašymas, priešingai nei ginčijamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėjamas ne CPK 593 str. 3 d. nustatyta tvarka. Vadinasi nagrinėjamu atveju apie bylos nagrinėjimą buvo būtina pranešti tiek skolininkui, tiek suinteresuotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismui nepavykus apeliantams įteikti pranešimų, jis pasinaudojo CPK 130 str. numatyta galimybe procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau pasinaudoti CPK 130 str. įtvirtinta galimybe teismas galėjo tik tuomet, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, tai yra aiškia nurodyta minėtame straipsnyje. Be to sutuoktinių R. ir J. Ž. gyvenamosios ir darbo (UAB „Kajoris“) vietos yra žinomos. Jie gyvena teismo atidalintame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl realizuoti tinkamam įteikimui turėjo būti panaudotos ir kitos procesinių dokumentų įteikimo priemonės, tame tarpe ir per vykdomąją bylą vedantį antstolį. Vadinasi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, tuo padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir pažeidė suinteresuoto asmens procesines teises dalyvauti jo bylos nagrinėjime, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Be to, ir tai ne mažiau svarbu, bylos nagrinėjamas turi būti atnaujintas dar ir todėl, kad byla praktiškai nėra nagrinėta iš esmės. Nutartyje, kuria byla išspręsta iš esmės, teismas rezoliucinėje dalyje perrašė kreditoriaus reikalavimą, kurį motyvavo tik tuo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pasiūlytą variantą dėl skolininko turto dalies nustatymo, į tai, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo prieštaravimų siūlomam turto padalinimui nepateikė, prašymas yra tenkinamas. Tačiau nustatant skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, padalijant gyvenamąjį būstą, sodo namą su sklypu, automobilius ir akcijas būtina nustatyti bent jau preliminarią turto vertę, sudaryti turto balansą (nutartyje nurodyta tik akcijų vertė) ir nurodyti bent minimalius argumentus kodėl vienas ar kitas turto vienetas skiriamas skolininkui, o kitas jo sutuoktinei. To nepadarius daryti išvados, kad byla išnagrinėta tinkamai, negalima.
Atsižvelgiant į išdėstytą ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujintinas
Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai šios bylos baigties neįtakoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. p., teismas
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės. Procesą byloje atnaujinti.