Telšių apylinkės teismo nutartis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei K. G. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2026 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 18 d. 10.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, po vairuotojo pažymėjimo atėmimo, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai už administracinius nusižengimus dar nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones arba už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2026 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 18 d. 10.30 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, po vairuotojo pažymėjimo atėmimo, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai už administracinius nusižengimus dar nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. B. skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro, 2024 m. spalio 4 d. buvo surašytas nutarimas dėl to, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 20 d. apie 9.32 val. vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjui už šiuos administracinius nusižengimus buvo paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams. Vykdydamas minėtą nutarimą, D. B. 2025 m. vasario 28 d. sumokėjo paskirtą baudą. Aplinkybę, kad informaciją apie jam taikytas nuobaudas praktikoje būdavo informuojamas per VMI kaip mokėtinas baudas, o su nutarimų turiniu ir vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo procedūromis nebuvo tinkamai supažindintas, tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino pats skundą pateikęs asmuo. Jis nutarime nurodytą terminą nevairavo jokios transporto priemonės. Vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, todėl pasibaigus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikui, jis buvo įsitikinęs, kad turi teisę vairuoti transporto priemonę, toliau vairavo transporto priemones, kol 2025 m. gruodžio 18 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo pasakyta, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nes po to kai tokia teisė buvo atimta ir pasibaigė atėmimo terminas, jis nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

D. B. turi nemažą vairuotojo stažą. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Pažymėtina, kad jis būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas bei žinodamas apie jam taikytą administracinio poveikio priemonę, prieš sėsdamas vairuoti, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Atmestinas, kaip nepagrįstas D. B. argumentas, jog apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką turėjo būti informuotas atskirai. Pažymėtina, kad jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas bei žinodamas apie jam taikytą administracinio poveikio priemonę, turi atidžiai naudotis savo teisėmis ir tinkamai atlikti savo pareigas – atidžiai susipažinti su pateiktais dokumentais ir atitinkamai sutikti su nurodytais pažeidimais ir sumokėti bei atlikti paskirtas nuobaudas arba nesutikti. Įvertinus tai, kas buvo pasakyta, teismas sprendžia, kad D. B. buvo pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda (administracinio poveikio priemonė), kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

Vertinant visumą reikšmingų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui aplinkybių, sutiktina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Visgi kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, skiriant administracinę nuobaudą būtina atsižvelgti į visas nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad D. B. nuo pat nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo padarytas nusižengimas nėra tokio paties pavojingumo, kaip padarytas asmens, niekada neįgijusio teisės vairuoti transporto priemones, neturinčio reikiamų žinių ir įgūdžių ir vis tiek vairuojančio. D. B. nuo pat pradžių nuosekliai aiškino, kad administracinį nusižengimą padarė dėl to, kad nežinojo, jog po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti 9 mėnesiams, prieš pradėdamas vairuoti, turi išklausyti kursus. Tai, jog jis suklydo ir nepatikrino ar turi teisę vairuoti transporto priemones, jo administracinės atsakomybės niekaip nešalina ir administracinio nusižengimo mažareikšmiu nedaro, tačiau teismas vertina ir tai, kad padaryto nusižengimo negalima vertinti kaip itin piktybiško, jo negalima sulyginti su asmenų, kurie yra praradę teisę vairuoti dėl girtumo ar apskritai neįgijusių teisės vairuoti transporto priemones asmenų analogiškai nusižengimais, kurie kvalifikuojami pagal tą pačią ANK normą.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad D. B. pagrindinė veikla susijusi su muzikine veikla, filmavimais televizijos projektuose. Jis nuolat važinėja į repeticijas bei koncertus po visą Lietuvą ir už jos ribų. Posėdžio metu D. B. paaiškino, kad po koncertų ir filmavimų tenka grįžti naktimis, dėl ko negali pasinaudoti traukiniais. Kaip matyti, jam dėl jo veiklos specifikos teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas yra nenuginčijamas. Jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Jo gyvenimo draugė nedirba ir augina 2 metukų neturinčią dukrą. Iš pateikto medicininio išrašo matyti, kad D. B. draugė turėjo sveikatos problemų. D. B. vienas rūpinasi ir išlaiko šeimą. Be to jis prisideda prie labdaringos veiklos. Neturėdamas teisės vairuoti turės didesnes asmenines išlaidas transportui ir nakvynei, nes neturėdamas galimybės pats vairuoti yra priverstas miegoti viešbučiuose. Be to mažiau laiko praleis su šeima. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones turi didelę įtaką pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltiniui, todėl šios teisės netekimas 18 mėnesių pareiškėjui ir jo artimiesiems sukeltų sunkesnes pasekmes, nei asmenims, kurie darbe neprivalo vairuoti. Nors kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, D. B. eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šių administracinių nusižengimų padarymo jis neginčijo, baudas sumokėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju D. B. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę jis laikėsi kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.).

Teismas pabrėžia, jog nustatytos aplinkybės pareiškėjo administracinės atsakomybės niekaip nešalina ir administracinio nusižengimo mažareikšmiu nedaro, tačiau, teismo vertinimu, siekiant atstatyti teisingumą, įgyvendinti asmens ir valstybės interesų pusiausvyrą, ANK tikslus bei administracinių nuobaudų paskirtį, aukščiau aptartos aplinkybes kartu su kitais byloje esančiais duomenimis leidžia pripažinti, jog administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių skyrimas D. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, sukeldamas neproporcingai dideles pasekmes. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas padarė reikiamas išvadas, ką patvirtina ir jo elgesys teismo posėdžio metu. Teismo įsitikinimu, administracinio nusižengimo nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo, o taip pat skundo nagrinėjimo procesas teisme ir sumokėta 800 Eur bauda turės didelės įtakos pareiškėjo elgesio korekcijai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo pavojingumą ir paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam nusižengimui, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistinas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skiriant trumpesniam laikui, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 686 straipsniu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtos administracinio poveikio priemonės atžvilgiu – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti D. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.