Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) vaikus ((duomenys neskelbtini) vaikai gyvena su tėvu ir (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus augina pati), teista Alytaus miesto apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta), paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti 2 metams ir transporto priemonės „Mercedes Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas; kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., veikdama kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, apgaule įgijo iš nukentėjusiojo R. B. automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent:

V. T.

bei dviem asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, realizuojant iš anksto suplanuotą sumanymą, 2019 m. sausio 9 d. asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022), iš anksto susitarus su automobilio valdytoju – savininku R. B. dėl automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 7 750 Eur, 2019 m. sausio 10 d., apie 12.00 val. V. T. su asmeniu Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) nuvyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjus minėtą automobilį, V. T. sumokėjo R. B. 2 000 Eur, kuriuos prieš tai jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį jai ir asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) perdavęs asmuo Nr. 2 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022). Po to apie 13.00 val., imituojant automobilio pirkimą, jai, asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) ir R. B. nuvykus į Vilniaus miesto 23-ąjį notarų biurą, esantį Vilniuje, Aušros Vartų g. 12, V. T. už minėto automobilio įgijimą pasirašė 5 750 Eur sumai paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį ji R. B. įsipareigojo apmokėti iki 2019 m. kovo 10 d., tačiau to padaryti neketino. Tada apie 15.05 val. V. T. ir asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) kartu su R. B. nuvykus į VĮ „Regitra“, ji užregistravo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu, po ko grįžus atgal prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), R. B. minėtą automobilį perdavė jai, kurį ši atvairavo prie asmens Nr. 2 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po ko tą pačią dieną apie 18.00 val. ji ir asmenys, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, įgytą automobilį nuvairavo iki degalinėje Orlean, esančios Vilniuje, Juodasis kelias 32, kur už 4 100 Eur pardavė E. C., tačiau R. B. likusi pinigų už automobilį dalis grąžinta nebuvo, o gautą pelną pasidalino V. T. ir asmenys, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022. Šiais bendrais V. T. ir asmenų, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, veiksmais nukentėjusiam R. B. buvo padaryta 5 750 Eur turtinė žala.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji V. T. savo kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad R. R. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų, jis ją pardavė į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko ji negyvena Lietuvoje. R. R. atradus ją (duomenys neskelbtini), ji bėgo nuo jo, todėl sugrįžo į Lietuvą; galvojo, kad jis jos neras Lietuvoje, kadangi Lietuvoje tuo metu jis buvo paieškomas asmuo, tačiau po kelių mėnesių jis ją surado. Tuomet jis grasindamas jai nurodė, kad jei ji pasiims mašiną ant savęs, jis nuo jos atstos ir ji galės išvykti atgal į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie kartu gyveno kelias dienas bute (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) jos nuomojamame bute. Jai R. R. pasakė nuvažiuoti pas žmogų, iš jo paimti mašiną ir pasakyti, kad pastarajam pinigai bus grąžinti vėliau. R. R. jai nenurodė, kad apgauna žmones, tačiau ji jo nieko ir neklausinėjo, nes norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš Lietuvos. Ji bijojo R. R. ir jeigu ji būtų nepadarius to ko prašo, nebūtų galėjusi išvykti iš Lietuvos. Pas ją namuose buvo R. R., R. B. ir dar galėjo būti pastarojo draugas D. Nurodė, kad ji kartu su R. B., jo draugu važiavo susitikti su nukentėjusiuoju R. B., vyko automobiliu Mercedes, kurį vairavo R. B. Susitiko su nukentėjusiuoju pas jį namuose, ten jai buvo nurodyta pasakyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir jai yra reikalingas automobilis, kurį ji norės įsigyti išsimokėtinai; nurodė žinojusi, kiek turėjo kainuoti automobilis. Pradžioje ji šnekėjo su nukentėjusiuoju, tačiau neprisimenanti ką jam sakiusi, o po to su juo kalbėjo R. B., jis pasiūlė pasirašyti vekselį ir pats viską tvarkė su nukentėjusiuoju dėl vekselio; ji pati nieko apie vekselius nenusimano. Vėliau vyko pas notarą, vyko ji, R. B. ir R. B.; negalėjo nurodyti kas surado minėtą notarą – galėjo būti suradęs R. B. arba nukentėjusysis. Nurodė supratusi, kad skola bus užrašyta jai; R. B. ir R. R. jai sakė, kad ji nieko neturės mokėti, nes jie viską sumokės; teigia daugiau nieko nežinojusi; nemano, kad toje situacijoje ji elgėsi kaip įprasta pirkėja, pačius įvykius prisimena paviršutiniškai. Nežino kokiu tikslu jiems buvo reikalingas tas nusipirktas automobilis – sidabrinis Volvo. Su savimi ji turėjo R. R. jai duotus 2 000 Eur grynais pinigais, šiuos pinigus ji po dokumentų perrašymo perdavė nukentėjusiajam R. B. Dokumentų įforminimo metu kartu su jais R. R. nebuvo, gerai neprisimena, bet mano, kad jis atvyko iki automobilio apžiūros. Po automobilio perrašymo jie išsiskyrė su nukentėjusiuoju, ji nuvairavo automobilį iki sankryžos, kur automobilį iš jos perėmė R. R. ir parvairavo iki (duomenys neskelbtini); tuomet jie (R. R. ir R. B.) susitarė su kažkuo susitikti degalinėje dėl automobilio pardavimo. Iki degalinės vyko ji, R. R. ir R. B.; degalinėje pastarieji aprodė automobilį asmeniui, kurio ji nepažinojo ir su kuriuo ji nebendravo, šis asmuo nusipirko iš jų automobilį; tuomet jai buvo nurodyta perrašyti automobilį internetu, jai pirkėjas tik paaiškino kaip tai padaryti. Nurodė, kad ji pati to nebuvo sugalvojusi; R. R. ir R. B. patys skambino asmenims ir ieškojo pirkėjo automobiliui, kol surado jiems pažįstamą asmenį, kuriam ir pardavė automobilį; ji negirdėjo telefoninių pokalbių, kadangi sėdėjo automobilyje. Ji nežino, ar asmuo, kuriam buvo parduotas automobilis už jį sumokėjo, jai buvo paduoti 300 Eur – tai greičiausiai buvo duota iš už automobilį gautų pinigų; pinigus tarpusavyje dalinosi R. R. ir R. B., tačiau ji nežino kokiomis dalimis. Vėliau ją nuvežė į Alytų, kur ji buvo užsirezervavusi vietą autobuso kelionei į (duomenys neskelbtini); į ten jį išvyko tą pačią dieną kai buvo padaryta nusikalstama veika. Nurodė, kad su R. B. nebendrauja, bendravo tik kol buvo Lietuvoje, nurodė nežinojusi, kad pastarasis parduos jos automobilį, ji buvo prašius jo atiduoti jos automobilį policijai; su R. R. jos nesieja jokie ryšiai, jie nebendrauja ir ji mano, kad nuo pastarojo reikia laikytis atstumo. R. R. praeityje yra ją pardavęs į (duomenys neskelbtini), jai nuolat grasindavo (nurodydamas, kad jei nedarys kas liepiama – nukentės jos vaikai), dėl to nurodo šią veiką padarė bijodama jo. Viso dėl šios bylos buvo sulaikyta 2 kartus (duomenys neskelbtini), tikslesnius duomenis apie sulaikymą pateikė teismui (3 t., b. l. 18-20). Šiuo metu jos pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, todėl nukentėjusiajam galėtų mokėti iki (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį; gaunamos pašalpos ne visada užtenka pragyvenimui, vaikų tėvas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Viso ji turi (duomenys neskelbtini) vaikus – vyresnieji vaikai gyvena su jų tėvų, o (duomenys neskelbtini) mažamečiai vaikai gyvena su ja. Nurodo, kad ji vartoja stiprius vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 192-197).

Iš R. B. pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sutarties sudarymo data 2019 m. sausio 10 d. Automobilio Volvo S80, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas – R. B., pirkėja – V. T.; kaina – 7 750 Eur. Sutartį pasirašė R. B. ir V. T. (1 t., b. l. 96).

Iš R. B. pateikto paprasto neprotestuotino vekselio matyti, kad vekselio surašymo data 2019 m. sausio 10 d. Pagal šį vekselį 2019 m. kovo 10 d. V. T. privalo sumokėti 5 750 Eur. Vekselio surašymo vieta – Vilniaus miesto 23 notarų biuras. Vekselį pasirašė V. T. (1 t., b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2014, 2K-43-387/2022).

Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (sukčiavimo subjektyvusis požymis). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2013, 2K-17-976/2020).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje esantys kaltinamosios V. T., nukentėjusiojo R. B. ir liudytojų E. C. bei S. C. paaiškinimai, duoti teisme, teisiamojo posėdžio metu (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu) pagarsinti liudytojo S. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat rašytiniuose dokumentuose (nukentėjusiojo pareiškime, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyse, pateiktame vekselyje bei kituose rašytiniuose įrodymuose) užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Liudytojų R. B. bei R. R. paaiškinimai teisme taip pat pripažintini įrodymais, tačiau įvertinus tai, kad jiems kitoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti kaltinimai dėl analogiškos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu, šie liudytojai neprisiekė sakyti tiesos, nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimų ir jų parodymais teisme teismas tiki tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys patikimi įrodymai. Be to, kaltinamosios, nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (tarp jų kaltinamosios V. T., nukentėjusiojo R. B. ir liudytojų E. C., S. C., R. B. bei R. R. paaiškinimus teisme, taip pat rašytinius byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo pareiškime, transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartyse, vekselyje, VĮ „Regitra“ išrašuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotus duomenis), sprendžia, kad byloje visiškai įrodytos kaltinime nurodytos faktinės bylos aplinkybės.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. internetiniame skelbimų tinklalapyje buvo įdėjęs skelbimą, jog parduoda savo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 9 d. jam telefonu paskambino liudytojas R. B. ir susitarė dėl susitikimo, nurodydamas, kad domisi nukentėjusiojo automobilio įsigijimu. Tuo metu su kaltinamąja V. T. jau buvo sutarta, jog ji turės „ant savęs paimti automobilį“, t. y. turės savo vardu įforminti šio automobilio įsigijimą. 2019 m. sausio 10 d., apie 12.00 val. V. T. su R. B. nuvyko prie nukentėjusiojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo apžiūrėtas minėtas automobilis, nurodant, jog jis reikalingas V. T., o R. B. yra jos brolis ir padeda išsirinkti automobilį. Susitikimo metu buvo sutarta minėtą automobilį įsigyti už 7 750 Eur, V. T. sumokėjo R. B. 2 000 Eur, kuriuos prieš tai jai ir R. B. buvo perdavęs R. R., o dėl likusios sumos buvo susitarta pas notarą surašyti vekselį kaltinamosios vardu. Tą pačia dieną, 2019 m. sausio 10 d., apie 13.00 val., kaltinamoji, liudytojas R. B. ir nukentėjusysis R. B. nuvyko į Vilniaus miesto 23-ąjį notarų biurą, kur V. T. už minėto automobilio įgijimą pasirašė 5 750 Eur sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ji įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2019 m. kovo 10 d. sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau to padaryti neketino. Be to, tą pačią dieną, apie 15.05 val. V. T. ir R. B. kartu su R. B. nuvykus į VĮ „Regitra“, kaltinamoji užregistravo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu, parvežė nukentėjusįjį namo, kur nukentėjusysis R. B. minėtą automobilį perdavė kaltinamajai. Kadangi šio sumanymo tikslas buvo visiškai neatsiskaityti už įsigytą automobilį (t. y. sumokėti tik dalį sumos nukentėjusiajam), o vėliau pardavus automobilį kitam pirkėjui, iš to gauti pelno, tą pačią dieną (2019 m. sausio 10 d.) buvo surastas naujas nukentėjusiojo automobilio pirkėjas ir apie 18.00 val. kaltinamoji, R. R. ir R. B. dviem automobiliais (įsigytu nukentėjusiojo automobiliu bei kaltinamosios asmeniniu automobiliu) nuvyko iki degalinės Orlean, esančios Vilniuje, Juodasis kelias 32, kur už 4 100 Eur kaltinamoji pardavė nukentėjusiojo automobilį liudytojui E. C., gavo už tai pinigines lėšas, tačiau R. B. likusi pinigų už automobilį dalis nebuvo grąžinta, o gautą pelną pasidalino V. T., R. B. ir R. R.

Šios faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos, vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma. Ginčo dėl šių aplinkybių nekilo, jas pripažino tiek kaltinamoji, tiek faktiškai pripažino ir liudytoju apklaustas R. B., iš dalies jas pripažino ir R. R. Kaltinamoji pripažino, jog jos buvo paprašyta įsigyti savo vardu nurodytą nukentėjusiojo automobilį, už jį atsiskaityti iš dalies, t. y. sumokėti R. R. duotus 2 000 Eur, o dėl likusios nesumokėtos skolos dalies pas notarą pasirašyti vekselį, po ko tą pačią dieną vakare ji dalyvavo nukentėjusiojo automobilio pardavime liudytojui E. C., o iš šio liudytojo už automobilį gautus pinigus jie visi trise (kaltinamoji bei liudytojai R. B. ir R. R.) pasidalino ir skolos nukentėjusiajam negrąžino. Kaltinamoji pripažino, kad nukentėjusiojo automobilis jai nebuvo reikalingas, iš tikrųjų ji tikslo įsigyti šį automobilį neturėjo ir naudotis juo neplanavo, taip pat pripažino ir tai, kad ji neketino atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir sumokėti jam likusią skolos dalį. Liudytoju šioje byloje apklaustas R. B. patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, jog nukentėjusiojo automobilis buvo įsigytas tikslu jį perparduoti ir gauti pelno iš naujo pirkėjo, neatsiskaičius su šio automobilio savininku už jo įsigijimą; kad jis imitavo, jog automobilis reikalingas kaltinamajai bei patvirtino, kad gauti iš liudytojo E. C. pinigai už nukentėjusiojo automobilį nukentėjusiajam nebuvo grąžinti, o iš karto padalinti tarp minėtų trijų asmenų: kaltinamosios, R. B. bei R. R. Kaip liudytojas šioje byloje apklaustas R. R. patvirtino, kad automobilio įsigijimui jis kaltinamajai davė 2 000 Eur, o vėliau perpardavus šį automobilį, jis atgavo savo pinigus. Nors kaltinamoji ir liudytojai R. B. bei R. R. skirtingai nurodo aplinkybes, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis buvo pasidalinti iš liudytojo E. C. už nukentėjusiojo automobilį gauti pinigai, jie pinigų pasidalinimo fakto neneigia, todėl konstatuotina, kad aplinkybė, jog minėtos piniginės lėšos buvo jų trijų pasidalintos, yra įrodyta.

Byloje kilo ginčas dėl subjektyviojo sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymio, t. y. kaltinamosios tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Teisme kaltinamoji V. T. nurodė, kad ji tik išvykusi iš Lietuvos suprato, kokioje veikoje (schemoje) dalyvavo, o įsigyti nukentėjusiojo automobilį jos vardu sutiko, nes bijojo liudytojo R. R. Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma buvo paneigta ši kaltinamosios versija. Visų pirma, įvertinus objektyvius duomenis, t. y. faktines byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog kaltinamoji suprato, kokioje veikoje ji dalyvauja. Minėta, jog kaltinamoji kartu su liudytoju R. B. buvo susitikusi su nukentėjusiuoju dėl jo automobilio įsigijimo, sutiko savo vardu jį įsigyti (pasirašyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį), jį įforminti savo vardu VĮ „Regitra“ duomenų bazėje bei pasirašyti vekselį pas notarą dėl likusios nesumokėtos nukentėjusiajam už automobilį sumos (t. y. savo vardu įforminti skolą nukentėjusiajam už jo automobilį). Be to, tą pačią dieną kaltinamoji dalyvavo ir nukentėjusiojo automobilio perpardavime liudytojui E. C., kur bendravo su automobilio pirkėju, vėlgi savo vardu pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį bei sutvarkė duomenis VĮ „Regitra“ internetinėje svetainėje. Vertinant tai, kad kaltinamoji dalyvavo visuose nukentėjusiojo automobilio įsigijimo bei perpardavimo veiksmuose (nuo šio automobilio apžiūros iki jo perpardavimo minėtam liudytojui), darytina išvada, jog ji suvokė, kad dalyvauja nukentėjusiojo automobilio įsigijimo imitavime. Be to, nors kaltinamoji viename iš savo paaiškinimų teigė, kad jai buvo sakoma, jog su nukentėjusiuoju atsiskaitys jos bendrininkai, ji pati vėliau pripažino, kad žinojo, jog taip neįvyks.

Be to, tiek nukentėjusysis R. B., tiek ir liudytojas E. C. teisme paaiškino, kad jie bendravo su kaltinamąja kaip su įprasta automobilio pirkėja bei atitinkamai pardavėja, jiems nekilo abejonių dėl kaltinamosios ketinimų. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji, susitikus apžiūrėti automobilį, jam detaliai paaiškino, kuo užsiima, kodėl jai reikalingas būtent tokio modelio nukentėjusiojo automobilis, R. B. pristatė kaip savo brolį, kuris jai padeda išsirinkti naują automobilį, t. y. sukūrė įvaizdį, jog ji iš tikrųjų yra tikroji automobilio pirkėja ir būsima naudotoja. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji nukentėjusiajam pateikė tikrus savo dokumentus, sutiko įforminti skolą, pasirašant vekselį, pas notarą, kartu vyko į VĮ „Regitra“ sutvarkyti automobilio perleidimo duomenis, t. y. elgėsi taip, kaip įprastai elgtųsi faktinis automobilio pirkėjas. Liudytojas E. C. paaiškino, jog susitikus apžiūrėti automobilį, kurį jis planavo įsigyti, liudytojas bendravo tik su kaltinamąja, kuri elgėsi įprastai, be to, ji sutiko 100 Eur sumažinti parduodamo automobilio kainą; kiti asmenys jų pokalbyje nedalyvavo. Vadinasi, ir nukentėjusiojo automobilio pardavime kaltinamoji elgėsi įprastai, lyg būtų tikroji šio automobilio savininkė. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino šiuos nukentėjusiojo ir liudytojo E. C. paaiškinimus, ginčo dėl jų patikimumo byloje nekilo.

Iš esmės kaltinamoji savo nekaltumo poziciją grindžia aplinkybe, kad ji bijojo R. R. dėl to, kad jis gali netinkamai su ja ar jos vaikais pasielgti, todėl ir atliko aukščiau aptartus veiksmus. Vis tik pastebėtina, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos vykdymo periodu (trukusiu kelias dienas) bendravo ne tik su liudytoju R. R., bet ir su kitais asmenimis – nukentėjusiuoju, liudytojais R. B. bei E. C., turėjo automobilį, mobilųjį telefoną, t. y. turėjo galimybę kreiptis dėl pagalbos tiek į kitus asmenis, tiek ir į pareigūnus. Be to, ji planavo išvykti į (duomenys neskelbtini), pati buvo susiradusi autobusą, kuriuo išvyks iš Lietuvos, t. y. turėjo galimybę savarankiškai judėti bei organizuoti savo išvykimą. Juolab kad ir jos elgesys, įtikinamai imituojant nukentėjusiojo automobilio įsigijimą savoms reikmėms, patvirtina, jog kaltinamoji taip elgėsi ne iš baimės ar dėl galimai patirtos prievartos, bet suprasdama savo veiksmų esmę bei prasmę ir galėdama juos valdyti.

Nagrinėjamu atveju svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklostė civiliniai santykiai perauga į nusikalstamą veiką. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-385-942/2017). Sutiktina su prokuroro baigiamojoje kalboje išdėstyta pozicija, kad byloje nagrinėjamas įvykis bei kaltinamosios veiksmai atitinka ne civilinius teisinius santykius, bet BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-136-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo iš anksto suplanuota, jog už nukentėjusiojo automobilį bus atsiskaityta tik dalinai, imituojant ketinimą sumokėti likusią sumą, pasirašant vekselį. Be to, nedelsiant perpardavus nukentėjusiojo automobilį, už parduotą automobilį gauti pinigai jam nebuvo perduoti, bet pasidalinti tarp kaltinamosios ir liudytojų R. B. bei R. R.. Byloje pateikti duomenys, kad kaltinamosios skolos nukentėjusiajam išieškojimas civilinio proceso tvarka yra neįmanomas. Taigi buvo sąmoningai sudaryta situacija, kad nukentėjusiojo teisė gauti atlygį už parduotą automobilį būtų tyčia apsunkinta. Juolab kad ši kaltinamosios byla yra išskirta (dėl jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir paskelbtos paieškos) iš pagrindinės baudžiamosios bylos (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022), kurioje R. B. bei R. R. kaltinami ne tik dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio, bet ir dėl kitų faktiškai analogiškomis aplinkybėmis galimai įvykusių įvykių (sukčiavimo įsigyjant ir neatsiskaitant už automobilius).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamoji, veikdama kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, apgaule įgijo nukentėjusiojo R. B. turtą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus tai, kad R. B. bei R. R. atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022 dar nėra išnagrinėta, teismas, siekdamas nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, konstatuoja, jog kaltinamoji V. T. nusikalstamą veiką įvykdė veikdama kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022; R. B. įvardijamas kaip asmuo Nr. 1, o R. R. – kaip asmuo Nr. 2.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai V. T., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (apgaule įgytas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (kaltinamoji sutiko, kad jos vardu būtų imituotas iš nukentėjusiojo apgaule nusipirkto automobilio įsigijimas bei vekselio pasirašymas, žinodama, jog ji vekselio neapmokės, t. y. skolos nukentėjusiajam negrąžins, veikdama kartu su kitais dviem asmenimis, kurių atžvilgiu dėl šio įvykio nagrinėjama kita baudžiamoji byla), į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamoji teigė, kad ji nusikalstamą veiką įvykdė iš baimės, t. y. priversta tai padaryti R. R., ši jos versija motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje buvo atmesta.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus – nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu auginanti (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, gyvenanti iš (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį gydymą bei priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau kaltinamoji teisiamųjų posėdžių metu paaiškino, kad ji yra pripažinta (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), nuolat vartoja (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už automobilio pastatymą ir palikimą ant vejos (paskirtos baudos nesumokėtos), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (teistumas buvo išnykęs), Alytaus rūmų teismo 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jai paskirta 1 900 Eur bauda (iki šiol nesumokėta) bei baudžiamojo poveikio priemonės. Pateiktais duomenimis, kaltinamoji (duomenys neskelbtini) yra pripažinta kalta taip pat įvykdžiusi sukčiavimą, dėl vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų arba neblaiviai ir tyčinio svetimo turto sugadinimo.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamoji teisiama nebe pirmą kartą, paskirtų baudų nemoka, šiuo metu nedirba ir gyvena iš gaunamos (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog švelniausios bausmės – baudos paskyrimas, kurią prašė taikyti prokuroras, neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir nebūtų tinkama priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją bei paveikti taip, kad kaltinamoji ateityje laikytųsi įstatymų. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajai V. T. reikalinga specialistų pagalba, koreguojant kaltinamosios mąstymą bei elgesį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamajai už padarytą nusikaltimą tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoj intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės V. T. elgesį ir gyvenimo būdą bei užtikrintų nukentėjusiojo teisę gauti atlygį dėl patirtos žalos. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajai V. T. skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis valstybinėje institucijoje, kuri rūpinasi asmenų įdarbinimu; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai). Nors kaltinamoji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), teismo žiniomis, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu, o pareiga dirbti bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą gali būti įvykdyta ir užsienio valstybėje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, vykdant Europos arešto orderį, kaltinamosios sulaikyme (duomenys neskelbtini) išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. (2 dienos) įskaitytinas į bausmę (1 laikinojo sulaikymo diena prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms; 3 t., b. l. 63-64). Laikotarpis, kuomet kaltinamajai buvo paskirtas užstatas su apykoje, tačiau jos laisvė faktiškai nebuvo apribota, į paskirtą bausmę neįskaitomas.

Siekiant aiškumo vykdymo procese bei vengiant galimo dvigubo baudos išieškojimo, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nesubendrintina su Alytaus miesto apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu kaltinamajai paskirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, kadangi baudos bausmė vykdoma atskirai nuo kitų bausmių.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 550 turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis paaiškino, kad teisinės išlaidos dėl šios skolos išieškojimo yra priteistos. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1041-656/2020 (2 t., b. l. 159-167). Neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nereikalauja. Šioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios V. T. ir kitų dviejų asmenų, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme vis dar nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, bendrų veiksmų, nukentėjusiajam buvo padaryta 5 750 Eur turtinė žala, šia suma neatsiskaičius už jo parduotą automobilį. Nors ne tik kaltinamoji V. T. yra atsakinga už nukentėjusiajam padarytą žalą, teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens, o vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra pagrindo visiškai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jo naudai iš kaltinamosios priteisti 5 550 Eur turtinės žalos atlyginimo. Jeigu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis asmenims, kurių atžvilgiu dėl šio įvykio nagrinėjama kita baudžiamoji byla, joje ši nukentėjusiojo patirta žala galės būti priteista solidariai su V. T..

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir kitų klausimų

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios V. T. valstybės naudai 470 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokatės Silvos Mardosaitės dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajai buvo paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta; proceso išlaidų nėra. Kompaktiniai diskai su kaltinamosios apklausa ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamųjų posėdžių vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu V. T. skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis valstybinėje institucijoje, kuri rūpinasi asmenų įdarbinimu; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią V. T. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti į bausmę V. T. (duomenys neskelbtini) sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. (dvi dienas).

Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš V. T. nukentėjusiojo R. B. naudai 5 550 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. T. valstybės naudai 470 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje Nr. 1-2258-1017/2022.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.