Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (el.b.t. 1, b.l. 4). Santuokos metu bylos šalys susilaukė dviejų dukrų: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, b.l. 37-38).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str.).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Bylos nagrinėjimo metu bylos šalių dukrai G. G. yra 17 metų, o U. G. - 9 metai. Abi jos yra moksleivės. G. G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje priešpaskutinėje gimnazijos klasėje, o U. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 3 klasėje. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvienos dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 400 eurų, iš kurių apie 150 eurų skiriama maistui, kasdieninėms išlaidoms (kišenpinigiams) G. G. maždaug 30 eurų, U. G. apie 15 eurų per mėnesį, asmeninės higienos priemonėms – apie 20 eurų, drabužiams, avalynei – apie 50 eurų, vitaminams, papildams – apie 15 eurų, buities apyvokos daiktams, skalbimo priemonėms – apie 8 eurus, laisvalaikiui – apie 20 eurų, mokyklai, būreliams – apie 30 eurų, stomatologo, okulisto paslaugos, priemonės – apie 15 eurų, telefono papildymui – 5 eurai, komunalinėms paslaugoms, tenkančioms vienam asmeniui – apie 60 eurų.

Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ir ginčijo tokio vienodo išlaikymo dydžio kiekvienai dukrai pagrįstumą, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka bylos šalių dukrų poreikius. Kaip jau buvo minėta, G. G. šiuo metu yra 17 metų. Atsižvelgiant į tai, kad ji jau yra suaugusi panelė/mergina, suprantama, kad jos yra didesni ir poreikiai. Ji gauna daugiau kišenpinigių, daugiau pinigų išleidžia telefono sąskaitos papildymui, kosmetikai, kvepalams ir pan. Tuo tarpu U. G. yra gabi menams, papildomai lanko (duomenys neskelbtini) meno mokyklos Dailės ir muzikos skyrių, kuriame už užsiėmimus kas mėnesį mokama po 20,28 eurų (el.b.t. 1, b.l. 52). Be mokesčio už užsiėmimus, taip pat meno mokykloje yra reikalingi papildomi dailės reikmenys (el.b.t. 1, b.l. 53). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad U. G. taip pat ir dainuoja, dėl ko mergaitę reikėjo ruošti konkursams (Dainų dainelei), skirti lėšų sceniniams drabužiams, vežioti į repeticijas ir pan. Taip pat byloje nustatyta, kad G. G. yra diagnozuotas atopinis dermatitas, nuolatinis alerginis rinitas, abipusė miopija (trumparegystė) (el.b.t. 1, b.l. 54), o U. G. - alerginė bronchų astma, atopinis dermatitas, nuolatinis alerginis rinitas (el.b.t. 1, b.l. 55). Dėl trumparegystės G. G. būtinos okulisto paslaugos, yra perkami kontaktiniai lęšiai, tirpalas kontaktiniams lęšiams ir pan. Abiem dukroms reikalingi vaistai odos problemoms gydyti, kas sąlygoja papildomas išlaidas (el.b.t. 1, b.l. 56-58). Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, dukroms reikalingi dažnesni vizitai pas odontologą dėl prastos dantų būklės, kas taip pat sąlygoja didesnes dukrų išlaikymo išlaidas. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo ir dukrų poreikio dalyvauti kultūriniuose renginiuose, pvz. koncertuose ir pan., o kai kuriuos netgi pripažino būtinais, pvz. baseino lankymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bylos šalių dukrų poreikiams tenkinti yra būtina skirti po 400 eurų kas mėnesį, o tokia suma yra protinga ir laikytina reikalinga vaikų poreikiams patenkinti. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Kiekvienu nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad bylos šalių turtinė padėtis yra panaši. Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto: asmeninės nuosavybės teise jai priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, b.l. 43-45), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, b.l. 46). Taip pat ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso santuokoje įgyti du žemės sklypai – 0,4556 ha žemės ūkio paskirties ir 1,3288 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). (el.b.t. 1, b.l. 48-51). Ieškovė ir atsakovas turi transporto priemones (el.b.t. 1, b.l. 42, el.b.t. 2, b.l. 101).

Pažymėtina ir tai, kad daugiau išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Abu yra sveiki, darbingo amžiaus žmonės. Bylos nagrinėjimo metu, nei ieškovė, nei atsakovas nenurodė, kad turėtų kokių nors kreditorinių įsipareigojimų.

Vertinant ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, atkreiptinas dėmesys, kad abi bylos šalys dirba atsakovo tėvams priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovė - vadybininke, atsakovas – transporto vadovu), kur abiejų sutuoktinių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 345,80 Eur (el.b.t. 1, b.l. 39-40, 83). Taip pat iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad atsakovas 2016 m. gavo 4234 eurus dienpinigių (el.b.t. 2, b.l. 24). Pažymėtina ir tai, kad abi bylos šalys teismui neatskleidė tikrojo savo pajamų dydžio. Ieškovė nurodė, kad papildomai dirba pagal verslo liudijimą, t. y. teikia kirpėjos paslaugas, ir papildomai per mėnesį užsidirba apie 200 Eur (b.t. 1, b.l. 41, b.t. 2, b.l. 61-64). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šia veikla užsiima tik nuo 2017 m. Kadangi pajamų deklaracijas fiziniams asmenims už praeitus metus Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti iki einamų metų gegužės mėnesio, tokios deklaracijos ieškovė į bylą ir nepateikė. Be to, ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuomoja du buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarius, tačiau nepateikė nuomos sutarčių, iš kurių būtų matyti, ar papildomai yra gaunamas nuomos mokestis, ar butas nuomojamas tik už komunalinius mokesčius. Tuo tarpu atsakovas papildomai užsidirba remontuodamas automobilius bei įveždamas automobilius pardavimui iš užsienio, ką patvirtina jo banko sąskaitų išrašas (el.b.t. 2, b.l. 40). Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš šios veiklos gauna tik nedideles pajamas per mėnesį, o jo finansinė padėtis lyginant su 2015 m. pablogėjo, šie atsakovo teiginiai dėl gaunamų pajamų dydžio kelia pagrįstų abejonių. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų dukrų išlaikymui per mėnesį skirti 300 eurų, o jo paties poreikiams tenkinti yra būtina 150 eurų suma per mėnesį. Įvertinus tai, kad atsakovas yra pajėgus išlaikyti save, mokėti namo išlaikymo išlaidas, teikti išlaikymą dukroms, poilsiauti, kelis kartus per mėnesį vykti į užsienį, tiek darbiniais, tiek asmeniniais reikalais, manytina, kad jo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei gaunamas minimalus darbo užmokestis. Be to, iš į bylą pateiktų parduotuvių kvitų matyti, kad nei maistui, nei dukrų drabužiams atsakovas netaupo ir apsiperka žinomose parduotuvėse prekybos centruose.

Kaip jau buvo minėta, kiekvienos bylos šalių dukros poreikiams tenkinti yra būtina 400 eurų suma kas mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas sutiko, kad išlaikymą nepilnametėms dukroms jie privalo teikti lygiomis dalimis. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna didesnes pajamas nei oficialų darbo užmokestį, manytina, kad jie tokio dydžio išlaikymą dukroms gali teikti. Iš į bylą pateiktų bylos šalių banko sąskaitų išrašų, parduotuvių čekių matyti, kad ieškovė ir atsakovas ne tik gali, bet ir patenkina ne tik minimalius būtinus dukrų poreikius, bet ir skiria lėšas dukrų laisvalaikiui paįvairinti, saviraiškai, gabumams lavinti. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kuomet ieškovė ir atsakovas paskyrę visą savo darbo užmokestį dukrų išlaikymui, patys neturėtų lėšų pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, kad išlaikymo dydis, su kuriuo sutiko atsakovas (150 eurų), nedaug skiriasi nuo ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio (190 eurų), kad bylos šalys neatskleidė tikrojo gaunamų pajamų dydžio, iš atsakovo yra priteisiamas dukrų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrų pilnametystės. Pažymėtina, kad priteisus tokio dydžio laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnametėms dukroms, jis jį jau moka pagal pritaikytą laikiną apsaugos priemonę, kas leidžia daryti išvadą, kad tokio dydžio išlaikymas nėra per didelis ir atitinka jo turtinę padėtį. Be to, bylos šalių dukrai G. G. 2018 m. birželio 28 d. sueis 18 metų ir ji bus pilnametė, todėl po to dėl išlaikymo ji galės, esant pagrindui, kreiptis pati.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus teik šalių turtinei padėčiai, tiek vaikų poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Nors ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neprisideda prie dukrų išlaikymo nuo 2016 m. balandžio mėn. iki pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos, visgi su tokia ieškovės pozicija teismas sutikti negali. Iš kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas rūpinosi gyvenamojo namo išlaikymu, t. y. pirko kurą gyvenamojo namo šildymui (el.b.t. 1, b.l. 84-87, 186), mokėjo už elektros energiją (el.b.t. 1, b.l. 88-95, 185), už telekomunikacines paslaugas TELE2 (el.b.t. 1, b.l. 96-99), TELIA (buv. TEO LT) (el.b.t. 1, b.l. 100-106). Atsakovas mokėjo draudimo įmokas už gyventojų turto draudimą (el.b.t. 1, b.l. 188-189), už dukros draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (el.b.t. 1, b.l. 113-115). Iš į bylą pateiktų čekių matyti, kad atsakovas pirkdavo dukroms drabužius, avalynę (el.b.t. 1, b.l. 142-143, 145-146), kanceliarines prekes, knygas, telefono sąskaitų papildymus (el.b.t. 1, b.l. 109, 147), mokėjo už odontologo paslaugas (el.b.t. 1, b.l. 144) veždavosi pramogauti (į kino teatrą, delfinariumą, kavines) (el.b.t. 1,b.l. 141, 148). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek jis, tiek jo mama vežiojo dukras pas odontologus. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Taip pat matyti, kad atsakovas pirkdavo dukroms vaistus, kontaktinių lešių tirpalą (el.b.t. 1, b.l. 149), maisto produktus (el.b.t. 1, b.l. 150-164). Aplinkybės, kad dukros galimai nevalgė atsakovo pirktų maisto produktų, nepaneigia to, kad maistas vis dėlto buvo perkamas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad duodavo dukroms ir kišenpinigių. Be to, iš pateiktos 2017 m. rugsėjo 11 d. vairavimo mokymo sutarties – prašymo Nr. 3542 ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovas sumokėjo 420 Eur už dukros G. G. vairavimo mokymo kursus (el.b.t. 1, b.l. 107-109).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad tiek 2016, tiek 2017 metais, atsakovas taip pat kaip ir ieškovė rūpinosi dukromis ir teikė joms išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovo teiktas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis buvo pakankamas, užtikrinantis nepilnamečių vaikų būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus nuo 2016 m. balandžio mėn. iki laikino išlaikymo priteisimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 102 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo. Be to, ieškovė patyrė 350 Eur išlaidas (el.b.t. 2, b.l. 112-113), o atsakovas - 500 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant ieškinį ir atstovavimą bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos paskirsčius įskaitymo būdu, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms G. G., gim. 2000 m. birželio 28 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. G., gim. 2009 m. sausio 26 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190,00 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrų G. G. ir U. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametėms dukroms G. G. ir U. G. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas pervedant į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000.

Ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybės naudai iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 102 Eur žyminį mokestį.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. G., gim. 2000 m. birželio 28 d., ir U. G., gim. 2009 m. sausio 26 d., periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.