Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. patikslintą ieškinį atsakovui M. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys: UAB „Legal Balance“, UAB „Julianus Inkaso“, BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SIA „B2Kapital“, UAB „Minibank“, UAB „Mokilizingas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (teisių perėmėjas - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ieškovė nurodė, kad santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, pavyzdžiui, visiškas nesirūpinimas šeima, tenkinimas tik savo poreikių ir interesų, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir panašiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kaip sutuoktinis ir kaip tėvas, nesilaikė ir nesilaiko visų šių pareigų. Nuolatinis jų pažeidinėjimas ir nesilaikymas rodo atsakovo nesugebėjimą ir nenorą būti santuokoje su ieškove. Pažymėtina, kad atsakovas nesirūpino šeima, nesistengė jos išlaikyti materialiai, nes niekur nedirbo ir net neieškojo darbo, piktnaudžiavo alkoholiu, kol gyveno kartu, o šiuo metu ieškovė neturi informacijos ar atsakovas yra įsidarbinęs. Atsakovas nebuvo suinteresuotas gera šeimos materialine bei moraline padėtimi. Atvirkščiai atsakovas tenkino tik savo poreikius - namuose, kur kartu gyveno su ieškove bei savo sūnumi, būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, pasiskolindavo pinigų ieškovei nežinant, būdavo baudžiamas baudomis už administracinius teisės pažeidimus. Kol galiausiai 2016 m. pabaigoje išėjo iš namų nieko nepaaiškinęs ir visiškai paliko šeimą. Toks atsakovo, kaip sutuoktinio ir šeimos nario, elgesys negali būti toleruojamas ir akivaizdžiai prieštarauja abipusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos sutuoktinio pareigoms. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą neįmanoma, ieškovė nemato jokios perspektyvos šalių santykiuose, gyvenimas santuokoje yra netikslingas, o visa ši situacija susiklostė dėl atsakovo veiksmų ir neveikimo, todėl ieškovė teismo prašo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje susilaukė sūnaus I. T.. Ieškovė A. T. nurodė, kad gauna darbo užmokestį 345,80 Eur kas mėnesį, tačiau tokios sumos ieškovei nepakanka išlaikyti vaiką bei pasirūpinti vaiko bei save būtinais poreikiais. Ieškovė kas mėnesį perka vaikui vitaminus, vaistus, higienines prekes, skalbimo priemones, žaisliukus, šaltojo sezono rūbelius, maistą, ir dar daug kitų prekių, kurios yra reikalingos sūnaus poreikių tenkinimui. Nurodė, kad ieškovė nėra sukaupsi čekių už visas aukščiau paminėtas nupirktas prekes, tačiau išvardinti daiktai yra būtini augančiam vaikui. Ieškovė viena išlaiko mažametį sūnų. Šiuo metu vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, kuri išleidžia per mėnesį 300-350 Eur, tačiau tėvų teisės lygios, negalima vaikų išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Tuo tarpu atsakovas M. T. prie sūnaus išlaikymo ir auklėjimo visiškai neprisideda. Ieškovė prašė 150 Eur išlaikymo dydžio, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko I. T. poreikiai maistui, drabužiams, vaistams, būstui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nurodė, kad atsakovas M. T. visiškai neteikė išlaikymo savo vaikui I. T. nuo to laiko, kai paliko šeimą, t. y. nuo 2016 m. gruodžio pabaigos iki pat šio ieškinio teismui pateikimo dienos. Todėl išlaikymo įsiskolinimas susidaro už 9 mėnesius. Taigi iš atsakovo M. T. priteistina 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (150 Eur x 10 mėn.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ieškovė nurodė, kad vaiko interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. A. T. turi visas galimybes užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas

Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodė, kad neprašė teismo nustatyti bendravimo tvarkos su sūnumi, kadangi ji niekada nedraudė ir nedraus matytis tėvui su sūnumi. Ieškovės nuomone šį klausimą abi šalys spręs bendru sutarimu.

Dėl tarpusavio išlaikymo ieškovė nurodė, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo neprašė, o kadangi prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovui jam išlaikymas nepriteistinas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, todėl jis pats save gali pilnai išlaikyti.

Dėl turto padalinimo ieškovė nurodė, kad transporto priemonių ir nekilnojamojo turto santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo, todėl jokio dalintino turto nėra.

Dėl kreditorių ieškovė nurodė, kad santuokos metu savo vardu nėra sudariusi jokių sutarčių, pagal kurias būtų skolinga kokiems nors kreditoriams. Apie atsakovų kreditorius ieškovė sužinojo iš pradžių iš teismo pateiktos informacijos, o vėliau iš antstolių rūmų pažymos. Taigi atsakovas santuokos metu yra įgijęs kreditorių: AB BnP Finance, UAB „Nordecum“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Valstybinę mokesčių inspekciją, SIA „B2Kapital“ Lietuvoje veikianti per UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Minibank“. Ieškovė niekada net nebuvo informuota apie jokias paskolas, kreditus ir/ar baudas. Ieškovė negali nurodyti prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo (teismo procesinius sprendimus), kadangi paprasčiausiai tokios informacijos nežino ir neturi galimybės sužinoti. Ieškovė nurodė, kad prievolės UAB „Mokilizingas“ ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ atsirado dar iki santuokos įregistravimo, todėl ji yra asmeninė atsakovo prievolė. Todėl ieškovė prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti skolą tretiesiems asmenims AB BnP Finance, UAB „Nordecum“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, SIA „B2Kapital“ Lietuvoje veikianti per UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Minibank“ tenka atsakovui. Apie kitus atsakovo galimus kreditorius ieškovė duomenų neturi.

Dėl pavardžių ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę Ž., o atsakovui T.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. T. ir jos atstovė advokatė Agnija Frejerė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Trečiajam asmeniui BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui UAB „Mokilizingas“, procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. II tomo l. 177). Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Trečiajam asmeniui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvada nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškovė su sūnumi gyvena Avižienių sen., Vilniaus rajone) negali ištirti A. T. šeimos aplinkos sąlygų (e. b. I tomo 74-75, e. b. priedo 9-10)

Išvadą teikiant institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvada nurodė, kad A. T. su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais Sudervės g. 1-5, Avižienių k., Avižienių šen., Vilniaus r. Gyvenimo sąlygos geros, vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos pilnavertiškam gyvenimui. Bute jauku, kambariai tinkamai įrengti. Ieškovė su vaiku gyvena viename kambaryje, o ieškovės tėvai gyvena kitame kambaryje. Ieškovė dirba UAB „Altimas“. Bendravimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas su vaiku jokio ryšio nepalaiko, ir sūnus jo net neprisimena. Atsakovas nėra Vilniaus rajono gyventojas ir apie jį mūsų skyrius duomenų neturi. Kadangi vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir nuolat gyvena su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgdamas į esamą padėtį ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu ir teismų praktika išlaikymo priteisimo srityje, skyrius palaiko ieškovės prašymą prisiteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eurų iki vaiko pilnametystės. Jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, skyrius palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (e. b. I tomo 127-128).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nustatyta, kad ieškovės A. T. ir atsakovo M. T. santuoka buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. priedo l. 4, e. b. I tomo l. 12, 31). Šalims santuokoje 2014 m. sausio 23 d. gimė sūnus I. T. (e. b. I tomo l. 13).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Ieškovė A. T. atsakovo M. T. kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo aplinkybėmis, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Sutuoktinis vis dažniau po darbo namo grįždavo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko šeimoje prasidėjo nesutarimai bei vykdavo konfliktai. Atsakovas nustojo rūpintis sūnumi: nepirko jam reikalingų daiktų, nesidomėjo kaip jo sveikata, kaip jis auga, nebendraudavo ir nežaisdavo su vaiku. Laikui bėgant šeimoje barnių vis daugėjo, nes atsakovas niekur nebedirbo ir visai nesistengė ir nerodė jokio noro dirbti, dažnai vartodavo alkoholį, neprisidėjo prie šeimos gerovės nei finansiškai, nei morališkai. Atsakovas nebuvo suinteresuotas gera šeimos materialine bei moraline padėtimi. Atvirkščiai atsakovas tenkino tik savo poreikius - namuose, kur kartu gyveno su ieškove bei savo sūnumi, būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, pasiskolindavo pinigų ieškovei nežinant, būdavo baudžiamas baudomis už administracinius teisės pažeidimus. Kol galiausiai 2016 m. pabaigoje išėjo iš namų nieko nepaaiškinęs ir visiškai paliko šeimą.

Atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė ir neįrodė, kad santuoka prisiimtas pareigas atliko tinkamai (CPK 12, 178 straipsniai). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas netinkamai atliko pirmiau šiame sprendime išvardytas sutuoktinio pareigas, 2016 m. pabaigoje paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina, neinformavo sutuoktinės apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nesuteikė jai kitų kontaktinių duomenų. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis nesirūpino šeima ir nuo 2016 m. gruodžio mėnesio palikęs šeimą iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CPK 185 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.70 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Nutraukus santuoką ieškovei, jai pageidaujant, paliekama iki santuokos turėta pavardė „Ž.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl šis klausimas plačiau neaptariamas. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuokos metu neįgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nutraukiant santuoką klausimas dėl turto padalinimo nesprendžiamas (e. b. I tomo l. 12-15).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašė teismo nustatyti sūnaus I. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas I. T. nuo gimimo ir šiuo metu gyvena kartu su motina, ieškove A. T., įvertinus aplinkybę, kad išvadą teikianti institucija byloje neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo priklausomumą nuo motinos nuolatinės priežiūros, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad gyvenimas kartu su ieškove pažeidžia vaiko interesus, sprendžia, kad, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkintinas ir nepilnamečio vaiko I. T. gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su motina A. T. (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra nuo 2016 m. pabaigos yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarkos su sūnumi tvarka numatant, kad abi vaikas su tėvu bendraus abiejų šalių (tėvų) bendru sutarimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas tenkintinas kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį perka vaikui vitaminus, vaistus, higienines prekes, skalbimo priemones, žaisliukus, šaltojo sezono rūbelius, maistą, ir dar daug kitų prekių, kurios yra reikalingos sūnaus poreikių tenkinimui. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko I. T. poreikiai maistui, drabužiams, vaistams, būstui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šiuo metu vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, kuri išleidžia per mėnesį 300-350 Eur. Tuo tarpu atsakovas M. T. prie sūnaus išlaikymo ir auklėjimo visiškai neprisideda.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Prie ieškinio ieškovė prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 15 d. yra išleidusi 205,75 Eur kasdienėms išlaidoms. Taip pat ieškovė nurodė, kad gegužės mėnesį buto komunaliniai mokesčiai buvo 206,61 Eur. Pažymėjo, kad ne visa ši suma tenka ieškovei ir jos sūnui, kadangi jie gyvena su ieškovės tėvais, kurie labai padeda ieškovei finansiškai (e. b. I tomo l. 177-178). Patirtas išlaidas patvirtina pateikti kvitai (e. b. I tomo l. 179-186).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. I tomo 14-15). Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra 345,80 Eur. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (e. b. I tomo l. 17-23). Teisme 2018 m. balandžio 5 d. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl paieškos atšaukimo, kadangi yra pagrįstų duomenų, kad atsakovas nuolat gyvena užsienio valstybėje (e. b. I tomo l. 94-97, e. b. priedo l. 17-20), todėl duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jo poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečio vaiko tinkamai vystymąsi ir poreikius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis ieškovės turtinė padėtis geresnė tuo, kad ji dirba, gauna nuolatines pajamas. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo. Atsakovas jokių įrodymų apie teiktą išlaikymą teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į : 1) vaiko amžių; 2) ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį; 3) vaiko poreikius, sprendžia, kad kas mėnesį atsakovo mokamos periodinės išmokos po 150 Eur kas mėnesį yra pakankamos vaiko poreikiams patenkinti ir realiai galimos atsakovui mokėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisia iš atsakovo M. T. po 150 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus I. T. išlaikymui. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. T. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė teismo priteisti 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad M. T. visiškai neteikė išlaikymo savo vaikui I. T. nuo to laiko, kai paliko šeimą, t. y. nuo 2016 m. gruodžio pabaigos iki pat šio ieškinio teismui pateikimo dienos. Todėl išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 9 mėnesius (150 Eur x 10 mėn.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs nepilnamečiui vaikui I. T. išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovui nuo 2016 m. gruodžio mėnesio neteikiant vaikui išlaikymo, iš atsakovo M. T. yra priteistinas 1500 Eur dydžio įsiskolinimas už 9 mėnesius.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo

Dėl kreditorių ieškovė nurodė, kad santuokos metu savo vardu nėra sudariusi jokių sutarčių, pagal kurias būtų skolinga kokiems nors kreditoriams. Apie atsakovų kreditorius ieškovė sužinojo iš pradžių iš teismo pateiktos informacijos, o vėliau iš antstolių rūmų pažymos. Atsakovas santuokos metu yra įgijęs kreditorius:

1) UAB „Nordecum“. Pagal 2017 m. gruodžio 5 d. UAB „Nordecum“ pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo UAB „Nordecum“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į skolą, kylančią iš Vartojimo kredito sutarties SP264150, sudarytos tarp UAB „Nordecum“ ir skolininko M. T. (e. b. I tomo. l. 63). Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu (e. b. I tomo l. 68, 131). Ieškovė prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti skolą trečiajam asmeniui UAB „Julianus Inkaso“ tektų atsakovui. Ši prievolė yra asmeninė, todėl ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti M. T. (CK 3.109 straipsnis).

2) BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Trečiajam asmeniui BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-39490-862/2017, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko M. T. kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai 1363,50 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti skolą trečiajam asmeniui BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, tektų atsakovui. Ši prievolė yra asmeninė, todėl ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti M. T. (CK 3.109 straipsnis).

3) Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka kad prievolės valstybei pagal vykdomąsias bylas Nr. 0018/18/01028, 0040/17/02067, 0042/17/01076 būtų laikomos asmeninėmis M. T. prievolėmis ((e. b. II tomo l. 57-58). Ieškovė prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti skolą trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai tektų atsakovui. Ši prievolė yra asmeninė, todėl ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti M. T. (CK 3.109 straipsnis).

4) SIA „B2Kapital“. Trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-11652-1012/2018, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko M. T. kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai 370,76 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. vasario 28 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti skolą trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ tektų atsakovui. Ši prievolė yra asmeninė, todėl ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti M. T. (CK 3.109 straipsnis).

5) Trečiajam asmeniui UAB „Mokilizingas“, procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. II tomo l. 177). Ieškovė nurodė, kad prievolė UAB „Mokilizingas“ atsirado dar iki santuokos įregistravimo, todėl ji yra asmeninė atsakovo prievolė. Ieškovės A. T. ir atsakovo M. T. santuoka buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 27 d. (e. b. priedo l. 4, e. b. I tomo l. 12, 31), o prievolė trečiajam asmeniui UAB „Mokilizingas“ atsirado 2010 m. spalio 5 d. (e. b. II tomo l. 126). Ši prievolė yra asmeninė, todėl ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti M. T. (CK 3.109 straipsnis).

6) Trečiajam asmeniui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 30 d. per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. Ieškovė nurodė, kad prievolė savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ atsirado dar iki santuokos įregistravimo, todėl ji yra asmeninė atsakovo prievolė. Ieškovės A. T. ir atsakovo M. T. santuoka buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 27 d. (e. b. priedo l. 4, e. b. I tomo l. 12, 31), o prievolė trečiajam asmeniui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsirado 2012 m. rugpjūčio 3 d. (e. b. II tomo l. 125). Ši prievolė yra asmeninė, todėl ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti M. T. (CK 3.109 straipsnis).

7) Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad pageidauja, kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai būtų atsakingi solidariai (e. b. II tomo l. 85-86). Trečiasis asmuo UAB „Minibank“ pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad vartojimo kredito sutartis M. T. vardu buvo sudaryta 2015 m. spalio 31 d., t. y, skolininkui esant santuokoje, todėl abi šalys yra solidarūs skolininkai ir prievoles santuokos nutraukimo metu privalo vykyti bendrai (e. b. II tomo l. 24-25, 55-56, e. b. priedo l. 53-54, 65-66). Ieškovė prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti skolą tretiesiems asmenims UAB „Legal Balance“ ir UAB „Minibank“ tektų atsakovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Teismas pažymi, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį. Iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Nagrinėjamoje byloje du kreditoriai UAB „Legal Balance“ ir UAB „Minibank“ pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose prašė pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariais bendraskoliais.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4483-918/2018 tenkino ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. T. ieškovo UAB „Minibank“ naudai 930,53 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 191,25 Eur palūkanų, 83,87 Eur nuostolių, iš viso – 1205,65 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1205,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo pagrindu 2018 m. vasario 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame skolininku nurodytas tik M. T.. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad Vartojimo kredito sutartis M. T. vardu buvo sudaryta 2015 m. spalio 31 d., t.y. skolininkui esant santuokoje. Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog apie atsakovo kreditorius ieškovė sužinojo iš pradžių iš teismo pateiktos informacijos, o vėliau iš antstolių rūmų pažymos. Duomenų, kad A. T. būtų žinojosi apie 2015 m. spalio 31 d. sudarytą paskolos sutartį tarp UAB „Minibank“ ir M. T., taip pat kad paskolos pagrindu gauti pinigai būtų panaudoti šeimos poreikiams. suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 178 straipsnis). CPK nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadinasi, suinteresuotas asmuo UAB „Minibank“ turėjo pateikti įrodymus, kad 2015 m. spalio 31 d. paskolos sutarties pinigai panaudoti šeimos interesams užtikrinti ir kad A. T. apie šią paskolą žinojo. Be to, 2018 m. sausio 19 d. įsiteisėjęs sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-4483-918/201, patvirtina, kad prievolė kylanti iš aptartų santykių yra pripažinta atsakovo M. T. prievole.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-37780-859/2016, tenkino ieškovo AB BnP Finance ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. T. ieškovo AB BnP Finance naudai 476,53 Eur negrąžinto kredito sumą, 588,38 Eur kredito mokestį, 2,64 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1067,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ teikdamas atsiliepimą pateikė 2017 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius AB BnP Finance perleido atsakovo M. T. įsiskolinimą. Kaip jau buvo pažymėta, ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie atsakovo kreditorius ieškovė sužinojo iš pradžių iš teismo pateiktos informacijos, o vėliau iš antstolių rūmų pažymos. Duomenų, kad A. T. būtų žinojosi apie 2015 m. birželio 30 d. sudarytą paskolos sutartį tarp AB BnP Finance ir M. T., tai pat kad iš paskolos sutarties gauti pinigai būtų panaudoti šeimos poreikiams, suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 178 straipsnis). CPK nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadinasi, suinteresuotas asmuo UAB „Legal balance“ turėjo pateikti įrodymus, kad 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties pinigai panaudoti šeimos interesams užtikrinti ir kad A. T. apie šią paskolą žinojo. Įsiteisėjęs 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-37780-859/2016, ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas skolininko M. T. atžvilgiu patvirtina, kad iš minėtų santykių kilusi skola yra asmeninė atsakovo M. T. prievolė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad, suinteresuoti asmenys UAB „Legal Balance“ ir UAB „Minibank“ nepagrindė savo prašymo jokiais įrodymais dėl prievolės solidarumo, suinteresuotų asmenų UAB „Legal Balance“ ir UAB „Minibank“ prašymas prievoles pagal 2015 m. spalio 31 d. paskolos sutartį tarp UAB „Minibank“ ir M. T. ir 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartį tarp AB BnP Finance ir M. T. pripažinti solidariomis šalių A. T. ir M. T. prievolėmis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį (e. b. I tomo l. 54), 360 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. I tomo 197-200, II tomo l. 4, 138-139) ir 40 Eur už antstolio rūmų sąskaitą faktūrą (e. b. II tomo l. 140-141).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo M. T. priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis ir 40 Eur už antstolio rūmų sąskaitą faktūrą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 8 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalies 2 dalies).

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš ieškovės reikalavimų buvo priteisti iš atsakovo sūnaus I. T. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštus šiuos reikalavimus buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, tai jos priteisiamos iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, kuris, atsižvelgiant į byloje reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį, yra 74,25 Eur (150 x 12 x 3 proc. x 75 proc. + 1500 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovės pateiktos iš atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro 360 Eur sumą. Šį prašymą ieškovė grindžia 2018 m. birželio 15 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 369, 2017 m. rugsėjo 22 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr.247, 2018 m. rugpjūčio 24 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 399 ir 2018 m. spalio 23 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 21. Taip pat 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. lapkričio 24 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvitais ir 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Ieškovė teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas išlaidas, kuriame nurodyta, kad už ieškinio parengimą, kitų procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-738-989/2018 ieškovė advokato padėjėjai sumokėjo 360 Eur. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 dydžio koeficientas; 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, - 2,5 dydžio koeficientas; 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, - 0,1 2,5 dydžio koeficientas. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 926,7 Eur.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato išlaidos. Įvertinus ieškovės atstovės rengtų procesinių dokumentų turinį (ieškinyje išdėstytas aplinkybes, atliktus skaičiavimus, ieškinio apimtį), taip pat į teismo posėdžio trukmę, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 360 Eur išlaidų, skirtų advokato padėjėjai pagalbai apmokėti, suma, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 17,90 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį valstybės naudai iš atsakovo M. T. priteisia 17,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. Ž. (po santuokos T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo M. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. T., (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę – „Ž.“, atsakovui M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę – „T.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. T., (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2014 m. sausio 23 d., pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. T., (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja bendru sutarimu tarp M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą UAB „Julianus Inkaso“, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Nordecum“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į skolą, kylančią iš Vartojimo kredito sutarties SP264150, sudarytos tarp UAB „Nordecum“ ir skolininko M. T., asmenine atsakovo prievole.

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-39490-862/2017, asmenine atsakovo prievole.

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai pagal vykdomąsias bylas Nr. 0018/18/01028, 0040/17/02067, 0042/17/01076, asmenine atsakovo prievole.

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą SIA „B2Kapital“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-11652-1012/2018, asmenine atsakovo prievole.

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą UAB „Mokilizingas“ asmenine atsakovo prievole.

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ asmenine atsakovo prievole.

Atmesti trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ prašymą prievolę pagal 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartį tarp AB BnP Finance ir M. T. pripažinti solidaria šalių A. T. ir M. T. prievole.

Atmesti trečiojo asmens UAB „Minibank“ prašymą prievolę pagal 2015 m. spalio 31 d. paskolos sutartį tarp UAB „Minibank“ ir M. T. pripažinti solidaria šalių A. T. ir M. T. prievole.

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą pagal 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutartį tarp AB BnP Finance ir M. T. (2017 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB BnP Finance perleido atsakovo M. T. įsiskolinimą UAB „Legal Balance“), asmenine atsakovo prievole.

Pripažinti atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skolinį įsipareigojimą pagal 2015 m. spalio 31 d. paskolos sutartį tarp UAB „Minibank“ ir M. T., asmenine atsakovo prievole.

Priteisti ieškovei A. T., (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) advokato išlaidų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) antstolio rūmų sąskaitą faktūrą.

Priteisti iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 74,25 Eur Eur (septyniasdešimt keturis eurus 25 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,90 Eur (septyniolika eurų 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.