Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-02 · Civilinė byla Nr. e2S-279-413/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
e2S-279-413/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11657-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
O. B.
Atsakovas
E. A. G.
Civilinė byla Nr. e2S-279-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11657-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3; 3.1.14.4; 3.2.9.11; 3.2.9.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-950/2020 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui E. A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2018 m. liepos 12 d. buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui E. A. G. dėl 2 848,78 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Ieškovė O. B. ieškinio reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą grindė atsakovo E. A. G. nusikalstamais veiksmais, konstatuotais Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-728/2018.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi ši civilinė byla sustabdyta iki bus priimtas teismo galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje 1-324-728/2018.

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-164-478/2019, nuteistojo E. A. G. apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje 1-324-728/2018 pakeitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-489/2020, panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-245/2020, nuteistojo E. A. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą ir nustatė ieškovei 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo 2018 m. liepos 12 d. pateikto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį, nagrinėjamoje civilinėje byloje tapo netikslus ir neaiškus vienas iš pagrindinių ieškinio elementų – ieškinio faktinis pagrindas.

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2020 m. gruodžio 11 d. Teisėjo 2020 m. lapkričio 27 d. rezoliucija prašymas patenkintas ir terminas ieškinio trūkumams pašalinti pratęstas iki 2020 m. gruodžio 11 d.

7. Ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. patikslinto ieškinio nepateikė, tačiau pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje E. A. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu; arba, netenkinus prašymo dėl bylos sustabdymo, pratęsti ieškovei Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki kol prokuroras priims atitinkamą sprendimą baudžiamojoje byloje, patikslins kaltinamąjį aktą ar priims kitą procesinį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Minėtą prašymą teismas atmetė 2020 m. gruodžio 14 d. neskundžiama nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės O. B. ieškinį paliko nenagrinėtą.

10. Teismas nurodė, kad nustatytu terminu ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir 2 dalis).

11. Teismas ieškovei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pašalinus aplinkybes, kliudančias nagrinėti bylą, kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu bendra tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis, 297 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė O. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kokie konkrečiai jau priimto nagrinėti ieškovės ieškinio trūkumai turėtų būti pašalinti. Apie trūkumų buvimą ieškovė sprendė iš nutarties motyvų, o būtent, kad esant panaikintam 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiui, ji privalo patikslinti faktinį ieškinio pagrindą ir nurodyti aplinkybes, kuriomis toliau atsakovo atžvilgiu ji grindžia savo materialinius teisinius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Kaip šiuos trūkumus taisyti, teismas nutartyje nenurodė.

12.2. Ieškovė 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties neskundė, o per teismo nustatytą 10 dienų terminą ją civilinėje byloje atstovavęs advokatas 2020 m. lapkričio 27 d. teismui pateiktu prašymu prašė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, informuodamas teismą, kad apie nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo jis ieškovę informavo, tačiau jai yra pasibaigęs antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas, todėl ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl teisinės pagalbos suteikimo. Teismo rezoliucija terminas ieškinio trūkumas šalinti buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 11 d.

12.3. Atmesdamas ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nenagrinėjant baudžiamosios bylos, kurioje nusikalstamos veikos padarymu būtų įtariamas atsakovas, stabdyti civilinę bylą vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Šiuo atveju teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl bylos privalomo sustabdymo CPK 163 straipsnio pagrindu, taip pat suprasdamas, kad ieškinio trūkumų be baudžiamosios bylos duomenų ieškovė iš esmės neturi galimybės pašalinti, visiškai nesvarstė klausimo dėl fakultatyvaus civilinės bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 164 straipsnio 4 punkte, t. y. kol prokuroras dėl kaltinimo patikslinimo priims vienokį ar kitokį procesinį sprendimą.

12.4. Priimdamas skundžiamą 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neturi galimybės pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus iš esmės dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, teismas visiškai nevertino ieškovės pateikto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo / temimo ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl priėmė iš esmės nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Be to, 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kuria buvo atmesti ieškovės prašymai dėl civilinės bylos sustabdymo ar termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo, šiuos prašymus teismas svarstė atmestinai ir formaliai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėtu nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, taikymo ir aiškinimo klausimai.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2012 m. spalio mėn. ji kreipėsi į UAB „Odontex“ stomatologijos kabinetą dėl dantų implantavimo paslaugų suteikimo. Tokias paslaugas ieškovei suteikė šios įmonės darbuotojas E. A. G., tačiau jos buvo suteiktos nekokybiškai – dantų implantai nesilaikė. E. A. G. paslaugos kainavo 768,78 Eur, o 335,09 Eur sumą kompensavo teritorinė ligonių kasa. Pablogėjus situacijai ieškovė kreipėsi į UAB „Angitia“, kur jai buvo įdėti nauji dantų implantai ir plokštelė, šie darbai kainavo 2080 Eur. Dėl atsakovo netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė patyrė 2848,78 Eur turtinę žalą. Be to, anot ieškovės, ji patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur suma. Ieškinio reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą ieškovė grindė atsakovo E. A. G. nusikalstamais veiksmais, kurie buvo konstatuoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-720/2018. Tačiau šiai dienai baudžiamojoje byloje nuosprendis atsakovo atžvilgiu yra panaikintas, bylą perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Tai reiškia, kad atsakovo atžvilgiu teisme baudžiamoji byla nėra nagrinėjama ir nėra priimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendis.

16. Pirmosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus, nurodė, kad panaikinus atsakovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį tapo neaiškus faktinis ieškinio pagrindas. Skundžiama nutartimi teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, nurodydamas vienintelį argumentą – ieškovė nustatytu terminu nepašalino trūkumų.

17. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, teismas gali plikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009;2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

19. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantei, kurios ieškinys jau buvo priimtas, trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad procesas nagrinėjamoje byloje negali toliau vykti ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai buvo esminiai. Aplinkybė, kad apeliantė neskundė teismo nutarties, kuria jai buvo nustatytas terminas teismo nurodytiems trūkumams ištaisyti, nereiškia, kad ji nebegali kelti tokio klausimo šiuo metu. Įstatymų leidėjas nenustato ribojimo kvestionuoti teismo nustatytus įpareigojimus kai ieškinys, jų neįvykdžius, yra grąžinamas arba paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2021).

20. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantė atsakovo neteisėtus veiksmus grindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Dėl šios priežasties apeliantė 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, arba, netenkinus prašymo dėl bylos sustabdymo, pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, iki prokuroras priims atitinkamą sprendimą baudžiamojoje byloje. Šiuos prašymus teismas atmetė neskundžiama 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi.

21. Apeliantė su paminėtos 2020 m. gruodžio 14 d. teismo nutarties argumentais nesutinka ir mano, kad teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, turėjo teisę stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

22. Nors teismo nutartis, kuria atsisakyta stabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nėra skundžiama, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti privalomu bylos sustabdymo pagrindu, numatytu CPK 163 straipsnio 3 punkte, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis) Nr. AC-32-2. Teismų praktika. 2010, 32). Tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio nebuvimas dar nereiškia, jog tapo neaiškus ieškinio faktinis pagrindas. Ieškovė patirtus nuostolius įrodinėja ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir kitomis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, faktinių aplinkybių pasikeitimo negalima laikyti esminiu ieškinio trūkumu, dėl ko tolimesnis bylos nagrinėjimas būtų negalimas. Dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visetą. Kita vertus, paminėtam kontekste sutiktina su apeliantės argumentais, kad nenustačius privalomo bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo (CPK 163 straipsnis), teismas, esant ieškovės prašymui, nesvarstė ir nepasisakė, ar neegzistuoja kitas, t. y. fakultatyvinis bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 164 straipsnio 4 punkte.

23. Tokiu būdu vertinant ieškinio turinį, galima daryti išvadą, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, t. y. nurodė visas aplinkybes ir argumentus, kurie, jos vertinimu, pažeidžia ieškovės interesus, todėl toks ieškinys atitinka esminius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.) ir yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str.). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; kt.).

24. Pažymėtina, kad galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus šalys gali pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 226 straipsnis). Pagal CPK 230 straipsnio 1 dalį posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).

25. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad apeliantės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą arba pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti buvo netenkinti neskundžiama nutartimi, nors joje nurodyti motyvai gali turėti reikšmės skundžiamai 2020 m. gruodžio 14 d. nutarčiai. Todėl skundžiamoje teismo nutartyje buvo konstatuotas tik faktas, kad apeliantė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, tačiau, kaip jau nurodyta, šioje nutartyje nenurodytos aplinkybės ir įstatymai, kuriais remiantis teismas padarė tokią išvadą.

26. Apeliantė skunde nurodo, kad ji šiai dienai kitaip, nei nurodyta pradiniame ieškinyje negali ištaisyti teismo nustatyto ieškinio trūkumo, nes atsakovo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas nepagrįstai nepratęsė termino ieškinio trūkumams pašalinti iki prokuroras priims baudžiamojoje byloje atitinkamą procesinį sprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 1.117 straipsnio 2 dalį terminas gali būti apibrėžiamas nurodant ir įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Šiuo atveju ieškovės prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti buvo apibrėžtas įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-245/2020, prokurorui buvo nustatytas trijų mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, t. y. šis terminas baigiasi 2021 m. vasario 18 d.. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad procesas nagrinėjamoje byloje yra pažengęs, o pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai nėra esminiai, pirmosios instancijos teismas turi galimybę spręsti klausimą tiek dėl bylos sustabdymo, tiek dėl ieškovės galimybės tikslinti ieškinio pagrindą.

28. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl ši teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas