- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2A-1015-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00286-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- IK BALTIC LTD
- Atsakovas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IK BALTIC LTD apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3851-429/2022, pagal ieškovo IK BALTIC LTD ieškinį atsakovui R. V. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – K. V., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas IK BALTIC LTD (toliau – ieškovas, pardavėjas, verslininkas) teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti jam teisę negrąžinti atsakovui R. V. (toliau – atsakovas, pirkėjas, vartotojas) pinigų už atsakovo įsigytą prekę – automobilio „Ford Transit Custom“ galinę bagažinę.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2021 m. liepos 24 d. nuotoliniu būdu užsisakė iš ieškovo internetinės svetainės www.srotas24.lt prekę – automobilio „Ford Transit Custom“ galinės bagažinės dangtį (toliau – prekė). Už prekę atsakovas sumokėjo 184,00 Eur. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 5 d. atvyko atsiimti prekės į ieškovo sandėlį Vilniuje, tačiau prekės neatsiėmė. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl sumokėtų pinigų grąžinimo ir užpildė pinigų grąžinimo formą. Kadangi atsakovas atsisakė atsiimti prekę, t. y. atsisakė tarp šalių sudarytos sutarties be jokios priežasties, ieškovas iš grąžintinų pinigų išskaitė prekės siuntimo į savo sandėlius Lenkijoje išlaidas, todėl atsakovui grąžino 96,00 Eur, t. y. dalį sumokėtos už prekę sumos. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu nutraukti tarp atsakovo ir ieškovo sudarytą prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtą ir negrąžintą pinigų sumą – 88,00 Eur. Savo prašyme atsakovas nurodė, jog prekės neatsiėmė, nes netiko spalva, prekė buvo be stiklo. VVTAT 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) nusprendė patenkinti atsakovo reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu atsakovo reikalavimą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtą, bet negrąžintą pinigų dalį – 88,00 Eur. Sprendime VVTAT konstatavo, kad ieškovas, grąžindamas dalį pinigų už prekę, pripažino, kad pristatė atsakovui asortimento neatitinkančią prekę, o verslininkai negali iš vartotojų reikalauti prekės grąžinimo į sandėlį ar kitokių išlaidų.
3. Ieškovas su VVTAT išvadomis ir Sprendimu nesutinka, todėl teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti ieškovo teisę negrąžinti atsakovui pinigų už prekę. Anot ieškovo, nagrinėjamu atveju pirkėjas prekės net neatsiėmė, nes paprasčiausiai persigalvojo, užsimanė kitos spalvos ir komplektacijos prekės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas pardavė jam prekę, kuri neatitiko pirkėjo užsakymo. Nors atsakovas teigė, kad prekė buvo be stiklo, tačiau šią aplinkybę jis turėjo žinoti sudarydamas sutartį, kadangi tai buvo matyti iš paravėjo skelbimo nuotraukų. Todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovas siekė grąžinti prekę be jokios priežasties, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Dėl to pardavėjas turėjo teisę išskaičiuoti iš pirkėjui grąžintinos sumos savo patirtas prekės siuntimo išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad prieš metus laiko jam buvo reikalingas galinis automobilio dangtis, nes buvo sudaužytas jo automobilio stiklas. Todėl jis ieškovo skelbimų portale išsirinko reikalingą prekę, el. paštu išsiuntė užklausą dėl pasirinktos prekės, bendravo su ieškovo konsultantu. Atsakovas nurodė, kad reikalingas automobilio dangtis yra su stiklu. Po kiek laiko atsakovas gavo iš ieškovo informaciją, kad prekės, kurią jis išsirinko, nėra, tačiau yra geresnės būklės dangtis, tik baltos spalvos. Į tai atsakovas atsakė, kad dangčio spalva ir stovis nėra svarbūs, svarbiausia – stiklas. Pagrindinė priežastis, kodėl prekė atsakovui netiko, buvo ta, kad pristatytas bagažinės dangtis buvo be stiklo. Atsakovas prašo grąžinti už prekę visą jo sumokėtą sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, nutraukė tarp ieškovo IK BALTIC LTD ir atsakovo R. V. sudarytą nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. 76556 ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui 88 Eur; priteisė valstybei iš ieškovo 17,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2021 m. liepos 24 d. tarp šalių internetinėje svetainėje www.srotas24.lt buvo sudaryta nuotolinė prekės (automobilio Ford Transit Custom galinio bagažinės dangčio) pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties dalykas – automobilio Ford Transit Custom galinis bagažinės dangtis; sutarties kaina – 184 Eur. Atsakovas 2021 m. liepos 24 d. sumokėjo prekės kainą – 184 Eur. Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas paaiškino, kad atsakovui kitokia dangčio spalva tiko. Kita vertus, atsakovas paaiškino, kad jam buvo reikalingas dangtis su stiklu, ieškovo konsultantai atsakovui patvirtino, kad nurodytas juodos spalvos dangtis yra su stiklu, stiklas tonuotas. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. paštu buvo informavo atsakovą, kad prekė jau yra Vilniaus sandėlyje. Pirkėjas pats nuvyko į ieškovo sandėlį atsiimti prekės, tačiau, kaip paaiškino posėdžio metu, prekės iš sandėlio neatsiėmė, nes galinės bagažinės dangtis buvo be stiklo.
7. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas el. paštu gavo ieškovo nurodymą užpildyti pinigų grąžinimo formą, laiške taip pat buvo nurodyta, kad šios formos užpildymas nereiškia, jog pinigai už įsigytą prekę bus grąžinti, pardavėjas turi apsvarstyti prašymo grąžinti pinigus pagrįstumą ir apie tai informuos pirkėją. 2021 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas el. paštu ieškovui išsiuntė užpildytą pinigų grąžinimo formą. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui nurodė, kad pinigų grąžinimo dokumentas užpildytas netinkamai, „ne išsisaugojo“. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. laiške pažymėjo, jog formą užpildė jau du kartus, prašė informacijos, kada bus grąžinti pinigai, o 2021 m. rugpjūčio 23 d. el. laiške nurodė, kad prekė net nebuvo paimta iš ieškovo, pinigai turėjo būti grąžinti per 14 dienų. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas el. paštu informavo atsakovą, kad pinigai bus grąžinti, ieškovas laukė pavedimo iš pardavėjo. Atsakovas pareikalavo nurodyti tikslią datą, kada pinigai bus grąžinti. 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovas gavo dar vieną prašymą užpildyti pinigų grąžinimo formą. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 8 d. informavo ieškovą, kad dėl pinigų negrąžinimo kreipsis į atitinkamas institucijas, o 2021 m. rugsėjo 12 d. dar kartą informavo ieškovą, kad bus kreiptasi į atitinkamas institucijas. 2021 m. rugsėjo 12 d. trečiasis asmuo pateikė prašymą VVTAT. Iš pirkėjo paaiškinimų, kuriuos jis pateikė VVTAT, teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 24 d. pirkėjas įsigijo automobilio detalę, 2021 m. rugpjūčio 5 d. ji buvo pristatyta į Vilniaus sandėlį, tačiau nuvykus jos atsiimti paaiškėjo, kad prekė nėra tinkamos spalvos, be to, buvo be stiklo. Prekės atsakovas neėmė ir paprašė grąžinti už ją pinigus.
8. VVTAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą, siūlydama šalims kilusį ginčą išspręsti taikiai. 2021 m. gruodžio 6 d. tarnyba priėmė nutarimą „Dėl R. V. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp šalių kilusį ginčą – vadovaudamasi VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsniu, tarnyba nutarė iš dalies tenkinti vartotojo reikalavimą – pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti užsakymo asortimento neatitinkančios prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti likusius už prekę sumokėtus pinigus (88 Eur).
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kurios ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.350–6.370 straipsniai (CK XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis). Bendrosios pirkimą ir pardavimą reglamentuojančios teisės normos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja specialiosios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio teisės normos.
10. Ginčo šalių sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, internetu. CK 6.228⁸ straipsnio 2 dalis nustato, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui be kitos informacijos ir šiuos duomenis: pagrindinės prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareiga įrodyti, jog pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018).
11. Kaip paaiškino atsakovas, ieškovo skelbime buvo nurodyta, kad bagažinės dangtis yra su stiklu. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nepateikė pačios prekės, kurią atsakovas įsigijo, skelbimo, todėl objektyviai nustatyti, kokie duomenys apie parduodamą prekę buvo nurodyti vartotojui, nėra galimybės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog atsakovas buvo informuotas, kad pasirinktos prekės nebėra, o atsakovas sutiko gauti tokią pačią prekę, tik kitokios spalvos. Atsakovas neginčijo, kad jam tiko juodos spalvos dangtis, tačiau pabrėžė, kad esminė aplinkybė, dėl kurios atsakovui tiko kita prekės spalva buvo ta, kad bagažinės dangtis turėjo būti su stiklu. Anot teismo, ieškovo atstovas, tikėtina sąmoningai, apie šią prekės savybę teismo posėdžio metu nekalbėjo, apie šią prekės savybę neužsiminė ir ieškinyje, nepateikė teismui skelbimo, kurio pagrindu atsakovas ieškovui pateikė užklausą ir prekės užsakymą.
12. Teismas nurodė, kad netikėti atsakovo paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai yra nuoseklūs, jau kreipiantis į VVTAT vartotojas nurodė, kad prekė jam netiko, nes buvo be stiklo. Kad atsakovas turėjo aiškią prekės komplektacijos viziją patvirtina ir ta aplinkybė, jog prekė iš ieškovo sandėlio net nebuvo paimta, atsakovo atstovas iš karto atsisakė prekės, kadangi ji nebuvo tokia, kokią atsakovas įsigijo, t. y. ji neatitiko skelbime nurodytų bei pardavėjo konsultanto nurodytų savybių.
13. Teismas pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta nuotoliniu būdu, pirkėjui neturint realios galimybės apžiūrėti prekę, o ieškovo internetiniame skelbime bei jo konsultanto pateikta informacija apie prekę, tikėtina, neatitiko realios prekės būklės/komplektacijos. CK ir VTAĮ imperatyviai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.228⁸ straipsnio 1 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, VTAĮ 2 straipsnio 19 dalis).
14. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip pardavėjas, neįrodė, jog atsakovui, kaip vartotojui, suteikė visą reikiamą, teisingą ir aiškią informaciją apie perkamą prekę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
15. Teismas nustatė, kad pardavėjas sutiko grąžinti atsakovui pinigus, tačiau grąžino ne visą atsakovo sumokėtą sumą. Ieškovas savo poziciją grindė CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalimi, kuri numato, kad vartotojui tenka tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas, nurodydamas, kad tokia įstatyminė nuostata yra įtvirtinta ir jo (pardavėjo) pirkimo sąlygose.
16. Teismas nurodė, kad tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, kurias turi apmokėti vartotojas, yra išlaidos, kurios patiriamos, kai prekė grąžinama (siunčiama) iš vartotojo pardavėjui. Šiuo atveju prekė iš ieškovo sandėlio neiškeliavo, atsakovas buvo pasirinkęs prekės pristatymo būdą – nemokamas atsiėmimas Vilniuje – pats vyko prekės pasiimti, o nustatęs, kad prekė neatitinka skelbime nurodytų savybių, prekės neėmė, todėl ir tiesioginių išlaidų dėl prekės grąžinimo ieškovas nepatyrė. Be to, pardavėjas nepateikė teismui įrodymų apie realiai patirtas prekės siuntimo (grąžinimo) išlaidas, o bendras prekių siuntų įkainių nurodymas nagrinėjamu atveju nėra tinkamas įrodymas pagrįsti realioms tiesioginėms prekių grąžinimo išlaidoms.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas IK BALTIC LTD (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas jam pardavė asortimento neatitinkančią prekę, nors šią aplinkybę turėjo įrodinėti būtent atsakovas. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad negalima netikėti atsakovo paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs, prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas).
17.2. Ieškovas aiškiai savo skelbime nurodė, kokia prekė yra parduodama ir nors skelbimas nėra išsaugotas, tačiau iš užsakymą patvirtinančio elektroninio laiško matyti, kad buvo parduodama „FORD TRANSIT CUSTOM BAGAŽINES DANGTIS GALINE“. Jau vien tai suteikia nemažai informacijos, o pačiame skelbime buvo pateiktos ir prekės fotonuotraukos. Todėl visa informacija atsakovui buvo suteikta tinkamai ir išsamiai.
17.3. Atsakovas prekės net neatsiėmė, nes paprasčiausiai persigalvojo, užsimanė kitos spalvos ir komplektacijos prekės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gavo asortimento neatitinkančią prekę, pats savo prašyme nurodė, kad prekė buvo be stiklo, nors tai jau buvo matyti iš skelbimo nuotraukų.
17.4. Ieškovo pirkimo sąlygose ir taisyklėse, su kuriomis sutiko ir atsakovas, sudarydamas su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad jei grąžinamas dėl mūsų kaltės (jei prekė neveikia, yra kitokia, nei aprašyta), pirkėjas gaus visą užsakymo sumą be grąžinimo pristatymo išlaidų. Visais kitais atvejais bus taikomas 20 proc. asortimento papildymo mokestis, o pirkėjas padengs pristatymo ir grąžinimo išlaidas tiekėjui. Pirkimo sąlygose ir taisyklėse taip pat nurodyta, kad jeigu vartotojas nori grąžinti prekę ir atgauti už ją sumokėtus pinigus be jokios priežasties, <...> vartotojui tenka visos prekės grąžinimo išlaidos.
17.5. Ieškovas yra registruotas Jungtinėje Karalystėje, o prekes vartotojams atlikus užsakymą siunčia tiesiai iš sandėlio Lenkijoje. Ieškovas prekę užsako ir parsigabena iš Lenkijos tik tuomet, kai ją užsako pirkėjas. Dėl to prekės siuntimo ir grąžinimo išlaidos apima visą kelionę į/iš vartotojų namų iš/į ieškovo sandėlį Lenkijoje, todėl laikytinomis tiesioginėmis išlaidomis. Ieškovas turi tik sandėlį Vilniuje, į kurį prekės gabenamos iš Lenkijos tik atlikus vartotojui užsakymą. Todėl visas šis prekės judėjimo kelias bei jo metu patirtos gabenimo išlaidos priskirtinos grąžinimo išlaidoms, kurios nurodytos CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalyje.
17.6. Kauno apygardos teismas analogiškoje situacijoje nurodė, kad: „vadovaujantis CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalies nuostatomis, vartotojui tenka visos prekės grąžinimo išlaidos. Todėl ieškovė atsakovei pagrįstai paskaičiavo prekės grąžinimo tiekėjui išlaidas, kurių dydžio atsakovė neginčijo“ (Kauno apygardos teismo 2022-03-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-405-896/2022).
17.7. Ieškovas specialiai prekę atsigabeno iš Lenkijos sandėlio, o vartotojui jos atsisakius, turėjo atgal grąžinti prekę į Lenkiją. Dėl prekės atsigabenimo į Lietuvą ir išsiuntimo atgal ieškovas patyrė 88,00 Eur dydžio siuntimo išlaidų. Ieškovas sandėliams Lenkijoje vienu kartu grąžina kelias prekes, todėl negali išskirti išlaidų būtent už vieną šią konkrečią grąžintą prekę, tačiau iš pateikiamų įkainių matyti, kad siuntimas į Lenkiją kainuoja dideles pinigų sumas. Vien prekės keliavimas Lenkijoje kainuoja 44,00 Eur (į vieną pusę), tuo tarpu prekės kelionės išlaidų iki / nuo Lietuvos-Lenkijos sienos ieškovas net neskaičiavo.
17.8. Apeliantas elgėsi geranoriškai ir grąžino atsakovui pinigus už prekę, bet išskaičiavo prekės siuntimo išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas pripažino, jog atsakovas yra teisus. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad ieškovas jį buvo informavęs, jog pinigus grąžins išskaičiavus prekės siuntimo išlaidas ir atsakovas dėl to neprieštaravo.
18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (pirkėjas) 2021 m. liepos 24 d. ieškovo (pardavėjo) internetinėje parduotuvėje www.srotas24.lt užsakė (užsakymo Nr. 76556) ir tos pačios dienos bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo pardavėjui 184,00 Eur už norimą įsigyti prekę – automobilio Ford Transit Custom galinį bagažinės dangtį. Ieškovui 2021 m. rugpjūčio 5 d. informavus atsakovą apie galimybę atsiimti prekę, atsakovas tą pačią dieną atvyko į prekės atsiėmimo vietą, tačiau atsiimti ją atsisakė, kadangi prekė neatitiko užsakyto asortimento, t. y. buvo be stiklo ir kitos spalvos nei užsakytoji, todėl atsakovas atsisakė priimti užsakymo neatitinkančią prekę ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. el. laišku pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Pirkėjas 2021 m. rugpjūčio 7 d. užpildė ieškovo atsiųstą pinigų grąžinimo dokumentą (formą) ir tą pačią dieną e. paštu išsiuntė pardavėjui.
21. Pardavėjui tinkamai nereaguojant į pirkėjo prašymus, pirkėjas 2021 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į VVTAT (toliau ir Tarnyba), prašydamas nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (184,00 EUR).
22. Nagrinėjant šalių ginčą ikiteismine tvarka, ieškovas sumokėjo atsakovui dalį jo reikalaujamos priteisti sumos (96 Eur), tačiau likusią sumą (88 Eur) atsisakė grąžinti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu atsakovo prašymą patenkino iš dalies, pripažino pagrįstu Vartotojo reikalavimą nutraukti užsakymo asortimento neatitinkančios Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti likusius už prekę sumokėtus pinigus (88,00 Eur).
23. Ieškovas 2022 m. sausio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pripažinti jam teisę negrąžinti atsakovui R. V. pinigų už atsakovo įsigytą prekę – automobilio „Ford Transit Custom“ galinę bagažinę.
24. Civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, nutraukė tarp ieškovo IK BALTIC LTD ir atsakovo R. V. sudarytą nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. 76556 ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui 88 Eur; priteisė valstybei iš ieškovo 17,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
25. Nesutikdamas su teismo sprendimu, ieškovas (apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą; neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tiesioginių prekės grąžino išlaidų atlyginimą.
26. Taigi, apeliacijos objektas – ginčo santykį reglamentuojančių materialinės teisės normų ir civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymas ir aiškinimas.
Dėl vartotojo teisės atsisakyti nuotolinės sutarties ir tokio atsisakymo padarinių
27. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2021 m. liepos 24 d. sudarė nuotolinę prekės (naudotos automobilio detalės) pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys taip pat sutiko, kad iškilusiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi pirma, prekes įsigijo fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes patiekė verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalis, 6.228¹⁰ straipsnio 1, 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktas, kt.).
28. CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalis numato, jog vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis (sutartys, kurioms netaikoma vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad šalių sudaryta nuotolinė prekės pirkimo–pardavimo sutartis patenka į paminėtos teisės normos išimtį, todėl atsakovas įgijo teisę atsisakyti sutarties pagal 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalies nuostatas ir įgyvendinti kitas savo teises, susijusias su atsisakymu nuo sutarties.
30. CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Grąžindamas vartotojui visas sumokėtas sumas, verslininkas turi naudoti tokį pat mokėjimo būdą, kokį naudojo vartotojas mokėdamas verslininkui, nebent vartotojas aiškiai sutiko dėl kitokio būdo ir jeigu vartotojas nepatiria jokių kitų papildomų išlaidų.
31. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantas neva geranoriškai grąžino pirkėjui dalį pinigų už prekę ir tai nereiškia, kad pirkėjas buvo teisus, kadangi tokia verslininko pareiga išplaukia ne iš jo norų (valios), bet iš įstatymo.
32. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu ir kitą apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju vartotojui (atsakovui) tenka prekių grąžinimo išlaidos, kurias patyrė verslininkas (ieškovas), remiantis CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalies nuostatomis.
33. CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas.
34. Taigi, paminėta teisės norma numato dvi išimtis, kada vartotojas neturi atlyginti tiesioginių prekės grąžinimo išlaidų: pirma, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas; antra, kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas.
35. Pagal CK 6.228⁸ straipsnio 2 dalį sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones.
36. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį verslininkas privalo nurodyti bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti <...>.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis aiškiai ir suprantamai supažindino atsakovą su bendra prekės kaina, į kurią būtų atskirai įtraukti prekės pristatymo / grąžinimo mokesčiai arba tokių mokesčių (išlaidų) apskaičiavimo metodas. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalies taikymo sąlygos (CPK 178 straipsnis).
38. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad prekės pristatymo (grąžinimo) išlaidos buvo įskaičiuotos į prekės kainą, todėl, vadovaujantis CK 6.228 ¹¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad verslininkas turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas, ir ginčijamame VVTAT nutarime nurodytu Europos Komisijos Teisingumo Generalinio Direktorato rekomendaciniu dokumentu ,,Dėl 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB“ ir jo 6.4.2. punkte pateiktu išaiškinimu dėl „tiesioginių išlaidų“, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo (verslininko) nurodytos prekių pristatymo iš jo sandėlių iš Lenkijos į Lietuvą išlaidos arba tuo pačiu maršrutu prekių grąžinimo išlaidos nepatenka į tiesioginių išlaidų apibrėžtį.
39. Kita vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas ne tik nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių leistinų įrodymų, bet ir neįrodė paties ginčijamos prekės grąžinimo fakto (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad patirtų prekės grąžinimo išlaidų ieškovas neįrodė (CPK 85 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo
40. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
41. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad pagal jo apeliaciniame skunde cituojamą kasacinio teismo praktiką, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, kadangi įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos.
42. Tačiau aplinkybes, kokia informacija buvo pateikta apie parduodamą prekę, jos ypatybes ir asortimentą (nagrinėjamu atveju prekės spalvą ir aplinkybę, ar prekė buvo su stiklu, ar be jo), kilus dėl to ginčui, remiantis bendruoju įrodinėjimo naštos paskirstymo principu „įrodinėja tas, kas teigia“, turi įrodyti ieškovas CPK 178 straipsnis).
43. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002).
44. Nagrinėjamu atveju pirkėjas įrodinėjo, kad faktiškai pristatyta prekė ir prekė, kurią jis matė pardavėjo internetinėje svetainėje (parduotuvėje), atitiko jo užsakymą tik iš dalies, t. y. skyrėsi prekės spalva ir komplektacija (bagažinės dangtis buvo be stiklo). Pardavėjas teigė priešingai, tačiau pripažino, kad pateikti prekės skelbimo jis negali. Tai reiškia, jog ieškovas neįrodė, kad faktiškai pirkėjui pristatyta prekė atitiko jo internetinėje svetainėje (parduotuvėje) patalpinto skelbimo su prekės nuotraukomis turinį, taigi ir pirkėjo užsakymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į dalinį pardavėjo fakto pripažinimą, kad pateikta prekė buvo ne tos spalvos, į atsakovo nuoseklią poziciją, taip pat į kitų aplinkybių visetą, vadovaudamasis contra proferentem taisykle, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas savo įrodinėjamos aplinkybės apie prekės asortimentą (komplektaciją ir kt.), atitinkantį ieškovo užsakymą, neįrodė ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodinėjimo naštos taisyklės nepažeidė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
45. Ieškovas nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų analogiško pobūdžio bylose.
46. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktas; kt.).
47. Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas) nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir atsakovės minimų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Atsakovės minimose bylose sprendžiami klausimai nepateko į vartojimo teisnių santykių sritį, įrodinėjimo dalyką sudarė paslėpti automobilių defektai, įrodinėjimo našta teko pirkėjui. Nagrinėjamos bylos įrodinėjimo pobūdis ir jį bei ginčo santykį reglamentuojančios procesinės ir materialinės teisės normos skiriasi. Todėl ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo minėtose nutartyse suformuotos kasacinio teismo praktikos, neturi teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
50. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK (93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.