Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Pareiškėjo duomenimis, antstolis Arminas Naujokaitis yra užvedęs vykdomąją bylą dėl 28 962 Eur išieškojimo iš V. S. Š. B. naudai (Nr. N2-3687-430/2008). Antstolės Daivos Milevičienės kontoroje yra užvesta bylą dėl išlaikymo priteisimo – 8 698,39 Eur (Nr. N2-3687-430/2008).

2008 m. birželio mėnesį pareiškėjas nusprendė įsigyti automobilį. Transporto priemonė buvo būtina susitikti su klientais bei nekilnojamųjų objektų apžiūrai.

2008-07-02 AB Parex bankas (pakeitė pavadinimą į AS Citadele bankas) V. S. suteikė 35 000 Lt kreditinę kortelę The Platinum Card. 2008-07-18 pareiškėjas sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB Parex faktoringas ir lizingas (bankas pakeitė pavadinimą UAB Citadele faktoringas ir lizingas) 2002 metų gamybos (duomenys neskelbtini) automobiliui įsigyti, kurio vertė buvo 87 500,00 Lt (25 341,75 Eur). Pareiškėjas pradinį įnašą 7 602,53 Eur sumokėjo iš kreditinės kortelės The Platinum Card, o likusia sumą 17 739,22 Eur suteikė UAB Parex faktoringas ir lizingas pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas laiku negrąžino kredito, AS Citadele bankas kreipėsi į teismą dėl skolos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5813-430/2011 iš V. S. priteisė 58 856,31 Lt skolos, 12 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos ir 1 765,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš varžytinių buvo parduotas V. S. priklausantis automobilis, tačiau gautų lėšų nepakako skolai padengti. Pareiškėjo duomenimis, antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 17 557,34 Eur - išieškotojas UAB ,,Intrum Lietuva‘‘ (buvęs AB ,,Parex‘‘ dėl negrąžinto 35 000 Lt dydžio kredito). Antstolio V. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 9 579,23 Eur - išieškotojas UAB ,,Intrum Lietuva‘‘(UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“). Antstolio S. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 2 341,98 Eur skolos - išieškotojas UAB ,,Intrum Lietuva“ (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“).

Pareiškėjas V. S. pagal 2008-07-18 draudimo liudijimą (polisą) TPA Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijimas buvo sudarytas tarp pareiškėjo ir If P&C Insurance AS. Antstolės B. Č. kontoroje yra užvesta byla dėl 349,90 Eur – išieškotojas If P&C Insurance AS.

2011-11-16 tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) vadovo A. N. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 20 000 Lt. Paskola buvo skirta įmonės (duomenys neskelbtini) tinklapio kūrimui ir nekilnojamojo turto tarpininkavimo reklamai. Numatytas verslo modelis neveikė taip gerai, kaip tikėjosi. Klientai nesusidomėjo, nepavyko sudaryti sandorio, o išlaidos buvo didelės. Pareiškėjo duomenimis, antstolės I. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 3 087,84 Eur išieškojimo.

Kaip minėta anksčiau, 2008-08-04 V. S. (toliau - Naujasis skolininkas) ir AB SEB bankas pasirašė skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašymo dieną skola pagal 2005-03-07 Kredito sutartį, t. y. suteikto kredito negrąžintas likutis, buvo 58 060,49 Lt. Kad būtų užtikrintas kredito pagal Kredito sutartį grąžinimas, Pirminis skolininkas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė Bankui Naujajam skolininkui (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausantį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Š. S. (toliau - Pirminis skolininkas) ir AB SEB bankas 2005-03-07 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio suma buvo 300 000 Lt. Pirminis skolininkas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas.) 2012 m. AB SEB bankas kreipėsi į teismą dėl 567 767,61 Lt skolos išieškojimo iš V. S., dėl to antstolis M. D. pagal vykdymo dokumentus priverstinai pardavė įkeistą turtą iš varžytinių (V. S. nuosavybės teise priklausantį 0,400 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad įkeisto turto nepakako likusiai skolai padengti, tai šiandien dienai V. S. AB SEB bankui yra skolingas 22 428,12 Eur.

Taip pat, V. S. ir I. K. sutarė kartu pirkti žemės sklypą iš S. G.. Susitarimo tikslas – nupirkti žemės sklypą pigiau ir parduoti už kuo didesnę sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tuo metu neturėjo pakankamai pinigų žemės sklypo įsigijimui, buvo nuspręsta pasirašyti vekselį. Pinigai buvo skirti žemės sklypo įsigijimui iš S. G.. Kadangi sandoris nepavyko, nes S. G. persigalvojo, tai V. S. liko skolingas I. K. 9 836,42 Eur. Šiuo metu antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 729,90 Eur ir 9 836,42 Eur.

2012-10-31 tarp pareiškėjo ir V. Č. buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta ikivedybinė sutartis (reg. Nr. 8-5671), pagal kurią jie susitarė, kad iki santuokos sudarymo įgytas turtas ir priimti įsipareigojimai yra kiekvienos šalies asmeninė atsakomybė, bei kad turtas, įgytas santuokos metu, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė. Jų santuoka buvo sudaryta 2012-11-10. Santuokos metu V. S. ir V. Č. 2013-04-27 gimė sūnus M. S.. Dėl skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų jie negyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio, todėl 2014-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėjo ir V. Č. santuoka buvo nutraukta ir iš pareiškėjo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. S. - po 800 Lt kas mėnesį nuo 2014-04-01 iki vaiko pilnametystės. Antstolės I. B. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl išlaikymo priteisimo – 15 523,90 Eur ir dėl 300 Eur (pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-13195-1050/2018) ir 550 Eur (pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo.

Taip pat, pareiškėjo duomenimis antstolės Daivos Milevičienės kontoroje yra pateiktas išieškojimui 857-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos vykdomasis dokumentas byloje Nr. 2-3037-614/2014 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl 3 231,25 Lt išieškojimo.

Nurodė, kad turi 986,28 Eur skolą UAB „Conlex“. UAB ,,Vilniaus energija“ teikia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-06-28 iki 2012-03-06 priklausė V. S. asmenine nuosavybe. Iki 2009-09-30 pareiškėjas buvo visiškai atsiskaitęs už paslaugas, tačiau atsiradus finansiniams sunkumams vėliau susidarė įsiskolinimas. 2017 m. UAB „Conlex“ nupirko 986,28 Eur skolą iš UAB ,,Vilniaus energija“. Pareiškėjo duomenimis, antstolio A. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 694,80 Eur išieškojimo bei vykdomoji byla dėl ATPK baudos – 265,22 Eur.

Nuo 2009 m. iki 2014 m. V. S. atstovavo P. M. interesams nekilnojamojo turto klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė draugiški santykiai, V. S. ir P. M. pasirašė vekselį. Gautus pinigus pareiškėjas paskirstė vaikų išlaikymui, kreditoriams bei verslui kurti. Kadangi planuotas verslas nesisekė, tai V. S. laiku negrąžino skolos. Šiai dienai antstolės Marijos Gaivienės kontoroje yra priimtas P. M. vykdomasis dokumentas dėl 14 556,28 Eur išieškojimo.

Nurodė, kad pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo 2008 m. rudenį prasidėjus pasaulinei finansinei krizei, kuri itin smarkiai palietė Lietuvą. Pareiškėjas prarado daug užsakymų, dėl to smarkiai sumažėjo gaunamos pajamos, tačiau dėjo visas įmanomas pastangas įsiskolinimams mokėti. Tuo metu pareiškėjui labai padėjo tėvai. Gyveno tėvui priklausančioje sodyboje. Tėvai skirdavo pinigų mokesčiams bei vaikų išlaikymui. Pastebėjęs, kad įsiskolinimai vis didėja, V. S. bandė kurti verslą, tačiau nesėkmingai, dėl to susidarė papildomi įsiskolinimai. Buvo įsteigtos naujos įmonės, tačiau ne visos priklausė pareiškėjui: 1) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo įgaliotas asmuo); 2) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo vadovas); 3) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo įgaliotas asmuo); 4) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo įgaliotas asmuo); 5) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo vadovas). Visos šios įmonės buvo įkurtos skirtingiems projektams ir vertėsi nekilnojamojo turto plėtra bei nekilnojamojo turto projektų vystymu. Nors verslo kūrimo procesas iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai paprastas, tačiau bandymai nebuvo tokie sėkmingi, kaip buvo tikėtasi. V. S. tikėjosi tokios sėkmės, kaip 2006 metais, tačiau kuriant verslą ne visada viskas gerai klostosi. Pareiškėjas turėjo daug veržlumo ir entuziazmo, tačiau viskas nesisekė ir galiausiai pradėjęs abejoti įmonių sėkmingumu jis 2013 m. pardavė tris įmones už 300 Lt ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu V. S. priklauso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau šių įmonių veikla yra sustabdyta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nesisekė su verslu, nenuleisdamas rankų jis stengėsi susirasti darbą. 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. dalyvavo konkurse Muitinės departamente vyr. posto inspektoriaus pareigoms užimti, tačiau nesėkmingai. 2014-01-09 V. S. įsidarbino taksi vairuotoju (duomenys neskelbtini). Vairuotojams buvo mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis. V. S. dirbdavo 4 dienas, po to 4 dienas būdavo laisvas, būdavo dvi dieninės pamainos, dvi naktinės pamainos, kurios apmokamos pusantro karto daugiau, priedai nebuvo skiriami. Kadangi atlyginimas buvo minimalus, o įsipareigojimai dideli, pareiškėjas pradėjo ieškoti papildomo darbo. 2014 m. kovo mėnesį gavo pasiūlymą dėl darbo iš (duomenys neskelbtini), bet dirbo tik mėnesį ir buvo atleistas iš vadovo pareigų, atleidimo motyvai – reikalingas vadovas be finansinių problemų. 2014 m. pareiškėjas dirbo pagal individualią veiklą įmonėje (duomenys neskelbtini). 2016 metais – 2017 metais įsidarbino (duomenys neskelbtini).

Nuo 2018 m. pareiškėjas išlaikė egzaminus ir keitė profesiją. Įsidarbino (duomenys neskelbtini). 2019 m. įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), dirbo kurjeriu – vairuotoju, pristatydavo maistą į namus. 2020 m. įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuo 2020-11-04 dirba (duomenys neskelbtini). Valandinis darbo užmokestis 5,20 Eur, 40 darbo valandų per savaitę, pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Šiuo metu dar nėra pasibaigęs bandomasis laikotarpis, kurio metu darbo užmokestis bus apie 1 000 Eur. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui pareiškėjas dės visas pastangas darbovietėje, kad jo atlyginimas didėtų, kiltų jo, kaip darbuotojo, kvalifikacija bei ieškos galimybių uždirbti kuo daugiau. Pareiškėjo išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas, ekonomikos bakalauro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija. Dėl dabartinės situacijos Lietuvoje pareiškėjui labai sunku susirasti gerai apmokamą darbą pagal specialybę, kai žinios bei įgūdžiai šiai dienai yra šiek tiek pasenę, todėl pareiškėjas susirado darbą ir tikisi, kad jo atlyginimas bus didesnis nei dirbant pagal specialybę.

Nurodė, kad turi du vaikus, vienas - iš pirmos santuokos, kitas - iš antros, kuriems privalo mokėti išlaikymą. Šiuo metu pareiškėjas gyvena kartu su sutuoktine A. S. ir jos vaikais iš pirmos santuokos. 2019-07-05 V. S. ir A. S. sudarė santuoką. Per visus šiuos metus nevengė išlaikyti dukros ir sūnaus, bandė atsiskaityti su kreditoriais, kiek galima ieškojo darbo, bandė verstis individualia veikla (nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla, konsultavimu), kūrė verslą, studijavo, tobulėjo, kad susirastų geresnį darbą. Pradėjus dirbti iš gaunamo darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuodavo didžiąją dalį lėšų, kurias paskirstė įsiskolinimams dengti, tačiau bendra įsiskolinimo suma nemažėjo, kadangi gaunamomis lėšomis buvo dengiami delspinigiai, palūkanos, vykdymo išlaidos. Augančios skolos viršija V. S. galimybes padengti įsiskolinimus, kas kelia didžiulį stresą.

Atsižvelgiant į šiuo metu V. S. planuojamų gauti pajamų per mėnesį dydį (atlyginimas priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus, atliktų rezultatų, todėl darbo užmokestis gali keistis) – 1 000 Eur, iš šių pinigų 50 proc. skirti vaikų išlaikymui, o likusi 500 Eur suma skiriama pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti – tinkamam ir visaverčiam maitinimuisi, rūbams, higienos prekėms, komunaliniams mokesčiams, vaistams ir kt. Nurodė, kad jam kas mėnesį pragyvenimui yra reikalinga 500 Eur suma (visaverčiam maistui, rūbams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, transporto išlaidoms, higienos prekėms, kanceliarinėms prekėms, vaistams ir kt.). Aukščiau išvardytos būtinųjų poreikių sumos suaugusiam žmogui per mėnesį yra minimalios, tačiau kylant maisto produktų kainoms, komunalinių mokesčių kainoms V. S. vos užtenka patenkinti visus šiuos išvardintus poreikius. Tokia suma, tenkanti vienam suaugusiam žmogui per mėnesį, garantuoja tik minimalų būtinų išvardintų poreikių tenkinimą asmeniui. Jokių pajamų jis neskiria antraeiliams poreikiams, laisvalaikiui, pramogoms. Pareiškėjas pabrėžė, kad ši suma vienam suaugusiam žmogui per mėnesį yra itin maža ir jos vos užtenka patenkinti visus šiuos išvardintus poreikius. Taigi iš šiuo metu pareiškėjo gaunamų pajamų, jokia jų dalis negali būti skiriama kreditorių skoloms dengti, nes šių lėšų vos pakanka pareiškėjo pragyvenimui. Tačiau pareiškėjas stengiasi ir toliau stengsis daugiau dirbti, sieks gauti maksimaliai daug pajamų, ir tikėtina, jog ateityje bus galimybė atsiskaitinėti bent iš dalies su kreditoriais.

Apibūdinta pareiškėjo finansinė padėtis ne tik, kad nesikeičia, tačiau tik blogėja. Pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams pagal iškeltas vykdomąsias bylas sudaro 270 211,62 Eur. Net jei pareiškėjas atiduotų visą savo darbo užmokestį savo kreditoriams, skolas padengtų tik per 23 metus, tačiau jis turi nevalgyti, nesirgti, nepirkti drabužių ir visiškai neprisidėti prie bendro ūkio vedimo.

Nurodė, kad atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, šiuo metu pareiškėjui uždirbamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti ir gyventi visavertį gyvenimą, patenkinti minimalius žmogiškuosius poreikius, dėl to vienintelė galimybė atstatyti pareiškėjo mokumą yra bankroto bylos jam iškėlimas.

Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas neturi teismuose jam iškeltų civilinių bylų. Buvusiose iškeltose bylose jau yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai bei jie perduoti vykdyti antstoliams. Su darbo santykiais susijusių reikalavimų nėra, tačiau pareiškėjui yra iškelta baudžiamoji byla dėl išlaikymo nemokėjimo.

Nurodė, kad pareiškėjas nėra suteikęs niekam jokių paskolų, o jam nėra skolingi jokie asmenys. V. S. nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra sudaręs jokių sandorių, dėl kurių galėjo būti pažeistos kreditorių teisės, nėra kitų LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima kelti bankroto bylos.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas M. K. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Su P. M. ((duomenys neskelbtini) pilietis) jis (pareiškėjas) turėjo bendrų projektų. Pareiškėjas padėjo jam pirkti žemės sklypus Lietuvoje, iš viso padėjo jam įsigyti apie 260 ha žemių Vilniaus rajone. P. M. žadėjo nurašyti skolą, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių jų nenurašė. Iš P. M. 2012 m. gavo 14 556,28 Eur sumą, o 2014 m. pareiškėjas pasirašė vekselį, tačiau šio vekselio neturi. Paimtus pinigus panaudojo vaikų išlaikymui, kreditoriams bei verslui kurti.

Paaiškino, kad I. K. yra jo sodo kaimynė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Jie buvo susitarę įsigyti žemės sklypą, bet pardavėjas nesilaikė susitarimo ir žemės sklypo nepardavė. Jis (pareiškėjas) tuo metu pinigų neturėjo, todėl pasirašė vekselį su I. K., nors faktiškai jis pinigų negavo.

Paaiškino, kad jis jau 4 metus nesiverčia jokiais verslais. Nuo 2020-11-04 dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jo darbo užmokestis 800-900 Eur į rankas. Iš jų 50 proc. skiria vaikų išlaikymui (antstoliai išskaičiuoja), o likę pinigai išleidžiami pragyvenimui minimaliausiems poreikiams tenkinti. Žmona A. S. dirba vaikų darželyje (duomenys neskelbtini) muzikos vadove, jos darbo užmokestis yra apie 1 200 - 1 400 Eur (jau atskaičius mokesčius). Išlaidas transportui, komunalinėms paslaugoms ir maistui jie dalijasi, o šiaip jų biudžetai yra atskiri, nes jie su sutuoktine yra sudarę ikivedybinę sutartį.

Pareiškėjas norėtų kreditoriams nors iš dalies grąžinti skolas, bet kol kas iš dabar gaunamų pajamų neturi galimybės. Jis teiravosi ir dėl kito, geriau apmokamo, darbo, 20201-03-03 dalyvavo pokalbyje dėl darbo vairuotoju (duomenys neskelbtini), bet atsakymo dar nesulaukė. Jis yra teistas už vengimą mokėti išlaikymą vaikams. Jam yra apribota tėvų valdžia M. ir A. atžvilgiu.

Suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Bankas pažymėjo, kad FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo esamų įsipareigojimų.

Banko nuomone, pareiškėjas bankroto proceso metu, neplanuoja tenkinti kreditorių finansinių reikalavimu bei neplanuoja siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus, kaip bus įgyvendinama pagrindinė FABĮ paskirtis, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansinai reikalavimai.

Suinteresuoto asmens I. K. ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo I. K. įsitikinusi, kad pareiškėjas nemokus tapo dėl savo netinkamo ekonominio elgesio, paremto beatodairišku, neatsakingu siekiu kuo geriau gyventi ne pajamas ir turtą uždirbant, o gaunant skolon, absoliučiai negalvojant apie galimas pasekmes. Tokią išvadą patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimai ir teismui pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas iš tiesų jo nurodytu laikotarpiu gana gerai gyveno, tačiau to gero gyvenimo priežastis ne pareiškėjo darbu sukurtas gėris, o pareiškėjo sudaromais sandoriais skolon gautos lėšos ir turtas. Kaip minėta, 2006 metais pareiškėjas paėmė kreditą ir gavo didelę pinigų sumą, kurią panaudojo nekilnojamam turtui (aikštelei) įsigyti. 2008 metais pareiškėjas sudarė kredito sandorį ir įsigyjo prabangų automobilį. 2011 metais pareiškėjas pasiskolino 20 000 litų (iš UAB „AKRO“). 2014 metais paėmė iš I. K. 33 838 litus pagal vekselį. 2009 – 2014 metais nuolat skolinosi pinigų iš savo verslo partnerio P. M.. Visi pareiškėjo nurodomi sandoriai iš esmės yra kreditavimo sandoriai, kuriuose pareiškėjas yra skolininkas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, vienaip ar kitaip įrodančių, kad pareiškėjas ne savanaudiškai naudojosi skolintomis lėšomis, bet, kad jas būtų panaudojęs ekonominę naudą nešantiems verslo projektams, kurie nepavyko dėl kitų asmenų kaltės ir/ar nenugalimos jėgos. Pareiškėjas nepateikė jokių sandorių, kuriuose jis būtų kreditorius – priešingai, netgi nurodė, kad jis nėra suteikęs niekam jokių paskolų, ir jam nėra skolingi jokie asmenys, kas tik patvirtina aukščiau padarytas išvadas. Tokias aukščiau aprašytas išvadas, jog pareiškėjas iš kreditorių pasiskolintas lėšas ir turtą naudojo ne tam, kad uždirbti daugiau lėšų ir atsiskaityti su kreditoriais, o iš esmės savanaudiškai, saviems buitiniams poreikiams tenkinti, negalvojant apie bet kokį atsiskaitymą su kreditoriais įrodo ne tik aukščiau minėtų paties pareiškėjo teismui pateiktų sandorių pobūdis, bet ir tokių sandorių gausa, bei jų sudarymo aplinkybės, atskleidžiančios ir galimai nesąžiningą pareiškėjo elgesį.

Pareiškėjas nesąžiningai pasielgė rengdamas pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sąmoningu nurodymu netinkamo savo kreditorės I. K. adreso, dėl ko I. K. negavo pareiškėjo pranešimo apie ketinamą inicijuoti bankrotą bei negavo su tuo susijusių teismo dokumentų. Dar kartą pažymėtina, kad tinkamą I. K. adresą, kuris deklaruotas dar nuo 1999 m. ir niekada nesikeitė, pareiškėjas žinojo, nes jis (adresas) įrašytas pareiškėjo pasirašytuose vekseliuose, toks pat adresas nurodomas ir atitinkamų vykdomųjų bylų dokumentuose, ir pareiškėjas tikrai turėjo galimybę tą adresą žinoti ir pareigą būtent jį nurodyti savuosiuose dokumentuose, susijusiuose su keliamu bankrotu. Dėl kitų aukščiau aprašytų aplinkybių ir argumentų pastebėtina, kad visi šiame procesiniame dokumente aukščiau aprašyti pareiškėjo veiksmai bei jo sudaryti sandoriai yra atlikti daugiau kaip prieš trejus metus, tačiau, nepaisant to, I. K. nuomone, jie nėra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju, būtent aukščiau aprašytas pareiškėjo elgesys, jo sudarytų sandorių pobūdis, gausa, priešingo pobūdžio sandorių (kur pareiškėjas būtų kreditoriumi) nebuvimas, kaip minėta, įrodo ne tik tai, kad pareiškėjas nuolat pasiskolintas lėšas ir turtą naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nesiėmė jokių veiksmų pasiskolintas lėšas investuoti, uždirbti daugiau ir atsiskaityti su kreditoriais, bet ir tai, kad pareiškėjas nuo 2006 m. iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad bent kiek, nors iš dalies atsiskaitytų bent su vienu iš daugelio savo kreditorių. Visa aukščiau aprašyta taip pat leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ne tik sąmoningai vengė ir tebevengia vykdyti savuosius įsipareigojimus, bet ir tai, kad pareiškėjas vengs tai daryti ateityje, kartu ir tai, kad iškėlus pareiškėjui bankroto bylą ir vykdant jo bankroto procedūrą nebus pasiekti FABĮ 1 straipsnyje įtvirtinti tikslai. Tokią išvadą dar labiau sustiprina ir paties pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo turinys, kur pareiškėjas atskleidžia ir savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją bei pats pateikia savuosius vertinimus dėl galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas, pateikdamas įvairių skaičiavimų ir prognozių, pats padaro išvadas, jog iš esmės nėra jokių galimybių jam atsiskaityti su kreditoriais, tačiau kartu nurodo, kad situacija, kai pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas, pareiškėją labai vargina, kelia jam didžiulį stresą, jo padėtis tik blogėja, pareiškėjas nebegali tenkinti savo poreikių, pvz., visavertiškai maitintis, įsigyti rūbų, gyventi visavertį gyvenimą ir pan., ir todėl bankroto procesą pareiškėjas mato kaip vienintelę išeitį panaikinti visas tas asmenines negeroves. Taigi, pareiškėjas iš esmės net neslepia kokiu tikslu jis siekia savojo bankroto.

Papildomai I. K. pažymi, kad jeigu tokiais argumentais (streso jutimas, negalėjimas tenkinti savo poreikių, visavertiškai maitintis, įsigyti rūbų, gyventi visavertį gyvenimą) pareiškėjas grindžia savąjį pareiškimą iškelti jam bankroto bylą ir mano, kad šie jo argumentai yra teisiškai reikšmingi, tai tokiu atveju, turėtų būti vertinama ir analogiška situacija, kuri susidarė dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų – savųjų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo - ir liečia pareiškėjo kreditorius. Pati I. K. taip pat patyrė didžiulį stresą, kai jai tapo aišku, kad pareiškėjui perduotos didelės pinigų sumos ji jau nebeatgaus, ji taip pat turi savųjų lūkesčių, gyvenimo planų, kaip ir pareiškėjas, ji taip pat norėtų geriau maitintis, gyventi visavertį gyvenimą, tačiau visa tai jai labai apsunkino pareiškėjo sukeltos pasekmės. Ji mano, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingi yra ne tie minėti asmeninio pobūdžio pareiškėjo argumentai, o pats pareiškėjo požiūris į iš esmės vien tik dėl netinkamo ir galimai nesąžiningo jo elgesio kilusias pasekmes, įskaitant pareiškėjo požiūrį į kreditorius, kurių asmeniniai neturtinio pobūdžio praradimai pareiškėjui visiškai nerūpi, skirtingai negu jo paties.

Suinteresuoto asmens UAB „Dantų harmonija – Dental Harmony“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Š. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2021-03-05 raštu pateiktame pranešime nurodė, kad V. S. pagal 2008-06-28 taikos sutartį yra skolingas jai 100 000 Lt kompensaciją. Taip pat yra susidaręs įsiskolinimas už vaiko A. B. išlaikymą, 2021-03-04 įsiskolinimo suma – 9 692,22 Eur. Nurodė, kad dėl piktybiškai nemokamo išlaikymo vaikui V. S. buvo iškeltos trys baudžiamosios bylos ir jis nuteistas už vengimą išlaikyti vaiką. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys UAB ,,Gelvora“, antstolis Darius Jonaitis, antstolė I. B., antstolė Marija Gaivenė, antstolė Ramunė Damulienė, antstolė B. Č., antstolis M. D. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, AS Citadele bankas, UAB „Conlex“, 857-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, UAB ,,AKRO“, P. M., UAB ,,Intrum Lietuva“, If P&C Insurance AS filialas, antstolis S. M., antstolis A. B., antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolė V. M., antstolis V. M., antstolis Arminas Naujokaitis į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai – teismo šaukimais, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Atsisakytina iškelti bankroto bylą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Taigi, fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat nėra jo vardu regitruotų transporto priemonių, duomenų apie tai, ar turi kito vertingo kilnojamojo turto, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo turimų lėšų likučiai „Swedbank“, AB banko sąskaitoje yra 10,82 Eur, AB SEB banke sąskaitos likutis yra 31,46 Eur, UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos likutis yra 00,00 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso (duomenys neskelbtini), iš prie pareiškimo pridėto 2020-11-14 išrašo iš Valstybės įmonės Registrų centro duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, matyti, kad V. S. yra minėtos įmonės akcininkas (turimų akcijų skaičius – 1 vnt., akcijos nominali vertė – 25 Eur). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu jam taip pat priklauso (duomenys neskelbtini), bet jos, kaip ir jam priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini), veikla yra sustabdyta, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kito registruoto turto, brangių vertybinių ar vertybinių popierių pareiškėjas neturi.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų žalingų įpročių, t. y. jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais ir t. t., dėl kurių jis būtų tapęs nemokus; pareiškėjas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nutrauktas fizinio asmens bankroto procesas ar praėję 10 metų laikotarpis nuo fizinio asmens bankroto pabaigos.

Pareiškėjas, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad jo finansinė padėtis 2006 metais buvo labai gera. Jis vertėsi nekilnojamojo turto verslu, pajamos buvo didelės, 2006 – 2007 metais jo pajamos siekė 70 000 Lt per metus, gyveno kartu su žmona Š. B. (S.). Kadangi pareiškėjo gaunamos pajamos buvo didelės, jie su sutuoktine nusprendė nupirkti butą, AB SEB bankas pagal jo ir Š. S. 2005-03-07 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė jiems 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą, ir jie nusipirko nedidelį, 1,5 kambario, butą (duomenys neskelbtini). Tuo metu labai pakilo nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje, todėl jie su Š. B. nusprendė nupirktą butą parduoti ir įsigyti didesnį butą. 2006-04-20 V. S. ir AB „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 560 997,13 Lt (162 476,00 Eur) kreditas buto su automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, ir jie nusipirko minėtą butą.

2008-07-02 AB Parex bankas (pakeitė pavadinimą į AS Citadele bankas) V. S. suteikė 35 000 Lt kreditinę kortelę The Platinum Card. 2008-07-18 pareiškėjas sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB Parex faktoringas ir lizingas (bankas pakeitė pavadinimą UAB Citadele faktoringas ir lizingas) 2002 metų gamybos (duomenys neskelbtini) automobiliui įsigyti, kurio vertė buvo 87 500,00 Lt (25 341,75 Eur). Paaiškino, kad transporto priemonė buvo jam būtina susitikti su klientais bei nekilnojamųjų objektų apžiūrai.

2008-08-04 V. S. (toliau - Naujasis skolininkas) ir AB SEB bankas pasirašė skolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašymo dieną skola pagal 2005-03-07 Kredito sutartį - suteikto kredito negrąžintas likutis - buvo 58 060,49 Lt.

Pareiškėjas, kaip jis nurodė, įvairiems tikslams - verslo kūrimui, jo vystymui, įvairiems verslo projektams ėmė ir kitus kreditus iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų (pvz., 2011-11-16 tarp pareiškėjo ir UAB ,,AKRO“ vadovo A. N. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 20 000 Lt, kuri buvo skirta įmonės (duomenys neskelbtini) tinklapio kūrimui ir nekilnojamojo turto tarpininkavimo reklamai; ketindamas kartu su I. K. įsigyti žemės sklypą iš S. G. pigiau ir parduoti jį už kuo didesnę sumą, pats neturėdamas tam pinigų pasiskolino jų iš I. K., pasirašęs su ja vekselius, tačiau sandoris dėl pardavėjo kaltės nepavyko, nes S. G. persigalvojo, o V. S. liko skolingas I. K. 9 836,42 Eur; nuo 2009 m. iki 2014 m. V. S., atstovavęs P. M. interesams nekilnojamojo turto klausimais, susiklosčius tarp jų draugiškiems santykias, ir iš jo skolindavosi pinigus, pasirašęs vekselį, kuriuos, kaip nurodė pareiškėjas, jis paskirstė vaikų išlaikymui, kreditoriams bei verslui kurti, tačiau verslui nenusisekus, liko skolingas P. M. 14 556,28 Eur) (apie visus pareiškėjo sandorius ir susidariusias skola yra detaliai išdėstyta nutarties aprašomojoje dalyje, todėl nekartojama).

Pareiškėjas nurodė, kad jo finansinė padėtis pablogėjo 2008 m. rudenį prasidėjus pasaulinei finansinei krizei, kuri itin smarkiai palietė Lietuvą. Pareiškėjas prarado daug užsakymų, dėl to smarkiai sumažėjo gaunamos pajamos, tačiau jis dėjo visas įmanomas pastangas įsiskolinimams mokėti. Tuo metu pareiškėjui labai padėjo tėvai. Gyveno tėvui priklausančioje sodyboje. Tėvai skirdavo pinigų mokesčiams bei vaikų išlaikymui. Pastebėjęs, kad įsiskolinimai vis didėja, V. S. bandė kurti verslą, tačiau nesėkmingai, dėl to susidarė papildomi įsiskolinimai. Buvo įsteigtos naujos įmonės, tačiau ne visos priklausė pareiškėjui: 1) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo įgaliotas asmuo); 2) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo vadovas); 3) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo įgaliotas asmuo); 4) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo įgaliotas asmuo); 5) (duomenys neskelbtini) (šioje įmonėje V. S. buvo vadovas). Visos šios įmonės buvo įkurtos skirtingiems projektams ir vertėsi nekilnojamojo turto plėtra bei nekilnojamojo turto projektų vystymu. Nors verslo kūrimo procesas iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai paprastas, tačiau bandymai nebuvo tokie sėkmingi, kaip buvo tikėtasi. V. S. tikėjosi tokios sėkmės, kaip 2006 metais, tačiau kuriant verslą ne visada viskas gerai klostosi. Pareiškėjas turėjo daug veržlumo ir entuziazmo, tačiau viskas nesisekė ir galiausiai pradėjęs abejoti įmonių sėkmingumu jis 2013 m. pardavė tris įmones už 300 Lt ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu pareiškėjui priklauso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau šių įmonių veikla yra sustabdyta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nesisekė su verslu, nenuleisdamas rankų jis stengėsi susirasti darbą.

2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. pareiškėjas dalyvavo konkurse Muitinės departamente vyr. posto inspektoriaus pareigoms užimti, tačiau nesėkmingai. 2014-01-09 jis įsidarbino taksi vairuotoju (duomenys neskelbtini). Kadangi atlyginimas buvo minimalus, o įsipareigojimai dideli, pareiškėjas pradėjo ieškoti papildomo darbo. 2014 m. kovo mėnesį gavo pasiūlymą dėl darbo iš (duomenys neskelbtini), bet dirbo tik mėnesį ir buvo atleistas iš vadovo pareigų, atleidimo motyvai – reikalingas vadovas be finansinių problemų. 2014 m. pareiškėjas dirbo pagal individualią veiklą įmonėje (duomenys neskelbtini). 2016 metais – 2017 metais įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini).

Nuo 2018 m. pareiškėjas išlaikė egzaminus ir keitė profesiją. Įsidarbino (duomenys neskelbtini) įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. 2019 m. įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), dirbo kurjeriu – vairuotoju, pristatydavo maistą į namus. 2020 m. įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Nuo 2020-11-04 dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jo darbo užmokesčio vidurkis, nuskaičiavus mokesčius, yra apie 800-900 Eur per mėnesį.

Nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis universitetinis, turi ekonomikos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, be to, teismo posėdyje nurodė, kad studijavo ir Teisės universitete teisės ir valdymo studijų programą, baigė 2 kursus.

Nurodė, kad turi du vaikus, vienas - iš pirmos santuokos, kitas - iš antros, kuriems privalo mokėti išlaikymą. Šiuo metu pareiškėjas gyvena kartu su sutuoktine A. S., su kuria sudarė santuoką 2019-07-05, ir jos vaikais iš pirmos santuokos, kuriais taip pat rūpinasi kartu su sutuoktines. Nurodė, kad per visus šiuos metus nevengė išlaikyti dukros ir sūnaus, bandė atsiskaityti su kreditoriais, kiek galima ieškojo darbo, bandė verstis individualia veikla (nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla, konsultavimu), kūrė verslą, studijavo, tobulėjo, kad susirastų geresnį darbą. Pradėjus dirbti iš gaunamo darbo užmokesčio antstoliai išskaičiuodavo didžiąją dalį lėšų, kurias paskirstė įsiskolinimams dengti, tačiau bendra įsiskolinimo suma nemažėjo, kadangi gaunamomis lėšomis buvo dengiami delspinigiai, palūkanos, vykdymo išlaidos. Augančios skolos viršija V. S. galimybes padengti įsiskolinimus, kas kelia didžiulį stresą.

Nurodė, kad atsižvelgiant į šiuo metu pareiškėjo V. S. planuojamų gauti pajamų per mėnesį dydį (atlyginimas priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus, atliktų rezultatų, todėl darbo užmokestis gali keistis) – 1 000 Eur, iš šių pinigų 50 proc. skirtiama vaikų išlaikymui, o likusi 500 Eur suma skiriama pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti – tinkamam ir visaverčiam maitinimuisi, rūbams, higienos prekėms, komunaliniams mokesčiams, vaistams ir kt. Nurodė, kad jam kas mėnesį pragyvenimui yra reikalinga 500 Eur suma (visaverčiam maistui, rūbams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, transporto išlaidoms, higienos prekėms, kanceliarinėms prekėms, vaistams ir kt.). Aukščiau išvardytos būtinųjų poreikių sumos suaugusiam žmogui per mėnesį yra minimalios, tačiau kylant maisto produktų kainoms, komunalinių mokesčių kainoms V. S. vos užtenka patenkinti visus šiuos išvardintus poreikius. Pareiškėjas pabrėžė, kad ši suma vienam suaugusiam žmogui per mėnesį yra itin maža ir jos vos užtenka patenkinti visus šiuos išvardintus poreikius. Taigi iš šiuo metu pareiškėjo gaunamų pajamų, jokia jų dalis negali būti skiriama kreditorių skoloms dengti, nes šių lėšų vos pakanka pareiškėjo pragyvenimui. Tačiau pareiškėjas stengiasi ir toliau stengsis daugiau dirbti, sieks gauti maksimaliai daug pajamų, ir tikėtina, jog ateityje bus galimybė atsiskaitinėti bent iš dalies su kreditoriais. Šiuo metu pareiškėjui uždirbamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti ir gyventi visavertį gyvenimą, patenkinti minimalius žmogiškuosius poreikius, dėl to vienintelė galimybė atstatyti pareiškėjo mokumą yra bankroto bylos jam iškėlimas.

Nurodė, kad jis (V. S.) nėra suteikęs niekam jokių paskolų, o jam nėra skolingi jokie asmenys.

Taigi, pareiškėjas savo nemokumą grindžia tuo, kad nesėkmingai susiklostė jo verslas, negavo rezultato, kokio tikėjosi, o taip pat prie pablogėjusios finansinės padėties prisidėjo ir 2008 m. rudenį prasidėjusi finansinė krizė. Pareiškėjas prarado daug užsakymų, dėl to smarkiai sumažėjo jo gaunamos pajamos, todėl pareiškėjas nebepajėgė vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams bei mokėti išlaikymo vaikams.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, nesutikdamas su pareiškėjo prašymu iškelti jam bankroto bylą, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas pareiškime aiškiai nurodė, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui jokios piniginės lėšos nebus skiriamos. Darytina išvadą, jog bankrutuojantis asmuo iš vis, bankroto proceso metu, neplanuoja tenkinti kreditorių finansinių reikalavimu bei neplanuoja siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, nes visos pareiškėjo pajamos bus skiriamos būtiniems jo bei išlaikytinių poreikiams tenkinti. Bankroto bylos iškėlimo tikslas LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.

Suinteresuotas asmuo I. K. taip pat nesutiko su pareiškimu ir atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog yra įsitikinusi, kad pareiškėjas nemokus tapo dėl savo netinkamo ekonominio elgesio, paremto beatodairišku, neatsakingu siekiu kuo geriau gyventi ne pajamas ir turtą uždirbant, o gaunant skolon, absoliučiai negalvojant apie galimas pasekmes. Tokią išvadą patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimai ir teismui pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas iš tiesų jo nurodytu laikotarpiu gana gerai gyveno, tačiau to gero gyvenimo priežastis ne pareiškėjo darbu sukurtas gėris, o pareiškėjo sudaromais sandoriais skolon gautos lėšos ir turtas. Nurodė, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. pareiškėjas paėmė kreditą ir gavo didelę pinigų sumą, kurią panaudojo nekilnojamam turtui įsigyti. 2008 m. pareiškėjas sudarė kredito sandorį ir įsigyjo prabangų automobilį. 2011 metais pareiškėjas pasiskolino 20 000 litų (iš UAB „AKRO“). 2014 m. paėmė iš I. K. 33 838 Lt pagal vekselį. 2009 – 2014 metais jis nuolat skolinosi pinigų iš savo verslo partnerio P. M.. Visi pareiškėjo nurodomi sandoriai iš esmės yra kreditavimo sandoriai, kuriuose pareiškėjas yra skolininkas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, vienaip ar kitaip įrodančių, kad pareiškėjas ne savanaudiškai naudojosi skolintomis lėšomis, bet, kad jas būtų panaudojęs ekonominę naudą nešantiems verslo projektams, kurie nepavyko dėl kitų asmenų kaltės ir/ar nenugalimos jėgos. Pareiškėjas nepateikė jokių sandorių, kuriuose jis būtų kreditorius – priešingai, netgi nurodė, kad jis nėra suteikęs niekam jokių paskolų, ir jam nėra skolingi jokie asmenys, kas tik patvirtina aukščiau padarytas išvadas. Tokias aukščiau aprašytas išvadas, jog pareiškėjas iš kreditorių pasiskolintas lėšas ir turtą naudojo ne tam, kad uždirbti daugiau lėšų ir atsiskaityti su kreditoriais, o iš esmės savanaudiškai, saviems buitiniams poreikiams tenkinti, negalvojant apie bet kokį atsiskaitymą su kreditoriais įrodo ne tik aukščiau minėtų paties pareiškėjo teismui pateiktų sandorių pobūdis, bet ir tokių sandorių gausa, bei jų sudarymo aplinkybės, atskleidžiančios ir galimai nesąžiningą pareiškėjo elgesį. Be to, jau 2008 metais, kai jau net du antstoliai vykdė priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto jo kreditorių naudai, pareiškėjas, paėmė kreditą ir įsigijo prabangų automobilį ir toks pareiškėjo elgesys vertinamas kaip siekis išlaikyti tą gyvenimo kokybę, prie kokios pareiškėjas jau buvo įpratęs gyvendamas iš skolintų lėšų. Pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad jo finansinė padėtis pablogėjo 2008 metais, kai prasidėjo krizė, ne tik vertintini kritiškai, bet taipogi nusako pareiškėjo nesąžiningumą. Be to, atkreipė dėmesį, kad dauguma visų kitų pareiškėjo nurodomų sandorių sudaryti jau po 2008 metų, t. y. po tų pačių metų, kai, anot pareiškėjo, jo finansinė padėtis jau buvusi pablogėjusi.

Taip pat I. K. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nesąžiningai pasielgė rengdamas pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo – sąmoningai nurodė netinkamą savo kreditorės (I. K.) adresą, dėl ko ji negavo pareiškėjo pranešimo apie ketinamą inicijuoti bankrotą bei negavo su tuo susijusių teismo dokumentų.

Suinteresuotas asmuo UAB „Dantų harmonija – Dental Harmony“, nesutikdamas su pareiškimu, nurodė, kad pareiškėjo skolinimasis rodo, jog pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tapo nemokus iš esmės dėl savo neatsakingo elgesio skolinantis, ir tai yra pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Pabrėžė, kad pareiškėjas būdamas skolingas daugeliui asmenų ir faktiškai būdamas nemokus 2017 m. gruodžio mėnesį naudojosi kreditoriaus (UAB „Dantų harmonija – Dental Harmony“) paslaugomis ir restauravosi krūminius dantis. Taigi, žinodamas, kad negalės susimokėti už paslaugą, rinkosi brangiai apmokamą odontologijos paslaugą prestižinėje privačioje klinikoje, o po to delsė mokėti už suteiktas paslaugas. Ne kartą buvo bandyta susisiekti telefonu ir rašant raginimus, tačiau nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio skolos negrąžino visiškai ir nesistengė grąžinti. 2020 m. lapkričio mėnesį iki kreipiantis į teismą dar kartą buvo bandyta susisiekti su juo, tačiau telefoninio pokalbio metu jis patikslino, kad greitu laiku sumokės ir prašė palaukti. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas prisiimdavo įsipareigojimų, negalvodamas, kaip juos įvykdys, ir tai rodo, jog elgėsi nesąžiningai. Iš bylos duomenų nematyti, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo, kad pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jis negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo, kad pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jis negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Su pareiškimu nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kur buvo panaudotos lėšos ir kokiu būdu (iš kokių šaltinių) bei kokiu eiliškumu pareiškėjas dengė skolas. Kitaip tariant, pareiškėjas nepaneigė, kad jis pinigus pasiskolino ir juos panaudojo sąmoningai siekdamas mažinti mokumą, jokių duomenų apie tai, kad iš pasiskolintų lėšų jis mažino kitas skolas, nepateikė. Priešingai, kreditoriaus įsiskolinimas atsiradęs 2017 m., kurio suma 180 Eur, per šiuos metus visiškai nėra sumažintas, tačiau matyti, kad pareiškėjas per tą laikotarpį dar labiau blogino savo padėtį skolindamasis. Iš pareiškimo nėra matyti jokių priežasčių, dėl kurių darbingo amžiaus, jaunas, sveikatos problemų neturintis, du vaikus auginantis ir vadovaujančio darbo bei verslo patirties turintis pareiškėjas gauna vos minimalų atlygį. Be to, iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokį darbą dirba pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas nurodo, kad jam per mėnesį reikalinga 500 Eur suma būtiniems poreikiams, iš kurių 50 Eur skiria vaistams, tačiau jokių medicininių išrašų nėra pateikęs, kad jam bent kokie vaistai reikalingi. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad automobilio neturi, tačiau prašo priskirti 110 Eur transportui. Pabrėžtina, kad viešojo transporto kaina - 29 Eur mėnesiui. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad patiria nurodomas kitas išlaidas – komunalines, telefonui, kanceliarines paslaugas ir kt. Daroma išvada, kad pareiškėjas neketina atkurti savo mokumo, kadangi visas gaunamas pajamas siekia išleisti tik išimtinai savo poreikių tenkinimui ir dar toliau skolinasi ir perka paslaugas iš privataus sektoriaus, taip blogindamas savo mokumą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jis neturi galimybių skirti lėšų skoloms dengti. Tokiam asmeniui, vadovaujantis teismų praktika, bankroto byla negali būti keliama, kadangi patvirtinus mokumo atkūrimo planą, lėšų, skiriamų dengti įsiskolinimus kreditoriams, nebūtų, ir tai pažeistų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį. Iškėlus pareiškėjui bankroto bylą būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo, mokumas nebūtų atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, mokumas būtų atkurtas tik nurašant pareiškėjo skolas, kas, neabejotinai, pažeistų kreditorių interesus. Pareiškėjo elgesys parodo jo nesąžiningumą ir aplaidumą, bandymą išvengti atsiskaityti su kreditoriais, o tai neatitinka FABĮ paskirties, todėl teismas turėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis per visus šiuio metus nevengė išlaikyti dukros ir sūnaus.

Taip pat, pareiškėjas ne tik nesistengė teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir tinkamai vykdyti šią savo tęstinio pobūdžio prievolę ir bent iš dalies mokėti skolas kreditoriams, bet kaip tik vengė prievolių vykdymo. Tai vėlgi patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-932/2018 nustatytos aplinkybės, kurios konstatuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-13 nuosprendyje, kuriame teismas konstatavo, jog tai, kad kaltinamasis nebuvo suinteresuotas vykdyti tokią pareigą (išlaikyti vaiką), pagrįstai leidžia manyti ir jo išėjimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybės. Šią darbovietę kaltinamasis susirado po ilgo nedarbo laikotarpio. Pastarasis nuo 2016-10-19 pradėjo dirbti kaip apdailininkas, netrukus (2016-12-01) toje pačioje bendrovėje buvo sudaryta nauja darbo sutartis darbui (duomenys neskelbtini), į kurią išvykęs V. S. gavo ženkliai didesnį atlyginimą (vietoje Lietuvoje gautų 500 Eur neatskaičius mokesčių, (duomenys neskelbtini) buvo mokamas 80 kronų per valandą atlygis, kas per mėnesį sudarė daugiau nei 2 000 Eur) <...>. Tokio darbo ir pajamų šaltinio, suteikusio V. S. lėšų ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir galimybę mokėti išmokas sūnui, išlaikymu kaltinamasis turėjo būti ypač suinteresuotas, tačiau pastarasis darbovietėje ilgai neužsibuvo ir 2017-03-03 parašė prašymą išeiti iš darbo savo noru <...>. Negana to, iš minėto nuosprendžio matyti, kad pats V. S. parodė, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini) jis buvo parašęs prašymą pirmus mėnesius jo darbo užmokestį pervesti į motinos sąskaitą ir gaudavo darbo užmokestį gaudavo į jo motinos sąskaitą, kadangi jo paties sąskaitos buvo areštuotos, beveik viską, ką gaudavo, iš sąskaitos paimdavo antstoliai, dėl to jis išėjo iš darbo.

Taigi, pareiškėjas, padirbęs (duomenys neskelbtini) vos tris mėnesius, kuomet jis uždirbdavo apie 2 000 Eur, šių pajamų būtų užtekę mokėti tiek skolas kreditoriams, tiek išlaikymą vaikams ir būtų dar likę pragyvenimui, savo noru paliko šį darbą. Iš to matyti, kad pareiškėjas sąmoningai vengė mokėti ne tik išlaikymą vaikams, bet ir skolas kreditoriams, nes, kaip minėta, jo prašymu darbo užmokestis kurį tai laiką jam buvo pervedamas į jo motinos sąskaitą, kol galiausiai jis savo noru, parašęs prašymą atleisti jį iš darbo, paliko šį pakankamai gerai apmokamą darbą.

Iš 2018-04-13 nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas konstatavo, jog negalima neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis individualia veikla, iš kurios negavo iš esmės jokių pajamų (VMI teiktoje deklaracijoje nurodė už 2015 m. gavęs vos 40 Eur, duomenų apie 2016 m. iš individualios veiklos gautas pajamas, nėra), tęsėsi pakankamai ilgai, iš viso net 14 mėnesių. Bylos aplinkybių kontekste toks individualios veiklos, iš kurios nebuvo gaunama iš esmės jokių pajamų, vykdymas, kas, pabrėžtina, tęsėsi daugiau metus, neleidžia laikyti, jog kaltinamasis realiai siekė užsidirbti bei tinkamai realizavo savo, kaip tėvo pareigą, išlaikyti sūnų.

Pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad jis nepateikė visos reikiamos informacijos apie save, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos jam iškėlimo, o būtent, nenurodė, kad jis, be darbo (duomenys neskelbtini), vykdo ir individualią veiklą, apie ką nurodė atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius, kuris nurodė, jog pareiškėjas nuo 2019-11-19 registruotas draudėju kaip vykdantis individualią veiklą; atsiliepimo teikimo datai (2021-01-28) VSDFV biudžetui V. S. yra skolingas 2 268,04 Eur (2 199,64 Eur išieškojimas 2016-09-21 perduotas vykdyti antstolei Marijai Gaivenei; skola ar jos dalis nuo 2016 m. padengta nebuvo; įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarčių su VSDFV Vilniaus skyriumi pareiškėjas nesudaręs. Paklausius apie šias aplinkybes pareiškėjo teismo posėdyje, jis patvirtino, kad yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, kaip paaiškino, analogišką, jo anksčiau vykdytai, tačiau duomenų apie pajamas iš šios veiklos taip pat nepateikė, paaiškinęs, kad veiklą vykdo tik nuo 2019 m. lapkričio mėnesio ir pajamų dar nėra gavęs.