- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2FB-11876-615/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08017-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui R. U., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, AB DNB bankas atstovui, antstoliui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo R. U. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu (b. l. 71-75), prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad jis nuo 1995 m. yra R. U. individualios įmonės savininkas, įmonė nuo 2002 m. turi likviduojamos įmonės statusą. Šiuo metu dirba UAB ,,Remuva dekor“ direktoriumi. 2008-03-20 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto įsigijimo - pardavimo sandorius. Patikrinimo metu nustatyta bendra 106 310,34 Lt dydžio mokestinė nepriemoka, kurią sudaro 24373,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, 10037,35 Lt dydžio Pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 52067,00 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 11750,99 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 5388,00 Lt dydžio Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 2694,00 Lt dydžio Valstybinio socialinio draudimo įmokų baudos nepriemoka. Dalis įmokų buvo sumokėta, 2012-05-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininkas priėmė sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2015-05-31. Minėto sprendimo pagrindu 2012-05-23 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-2780 ir patvirtintas mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikas. Pareiškėjas sumokėjo apie 77300 Lt mokestinės nepriemokos, 2014 m. vasario mėnesio Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitos duomenimis įsiskolinimas sumažintas iki 29010,37 Lt. UAB „Bendra idėja“, kurios direktoriumi buvo pareiškėjas, 2006-09-11 iš AB DnB NORD banko pasiskolino 1 080 000 Lt sumą nekilnojamojo turto projektų vystymui. 2009-07-13 UAB „Bendra idėja“ iškelta bankroto byla. Iš 2006-09-11 Kreditavimo sutarties Nr. 10976 specialiosios dalies matyti, kad pareiškėjas už tinkamą UAB „Bendra idėja“ prievolių vykdymą laidavo visu savo turtu. 2012-08-23 sprendimu AB DnB NORD bankui solidariai iš laiduotojų priteista 296 908,51 Eur (1 027 190,46 Lt) įsiskolinimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pareiškėjo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 1303 Lt. Pareiškėjas nevedęs, vedęs nebuvo, turi nepilnametį nesantuokinį sūnų, jį išlaiko kartu su nepilnamečio vaiko motina, kiekvieną mėnesį tam skirdamas 600 Lt. R. U. gyvena motinai priklausančiame bute, naudojasi jame esančiais patogumais ir prisideda priėjo išlaikymo, tam tikslui skirdamas 300 Lt per mėnesį. Patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, kurių bendra suma sudaro 1 056 200,83 Lt, neįvertinant antstolio dar nepareikštų reikalavimų, neturi finansinių galimybių. Pareiškėjui priklauso 0,0066 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0644-2660, kurio vidutinė rinkos vertė 2381 Lt, pareiškėjui taip pat priklauso 2005 m. laidos lengvasis automobilis Mitsubishi Outlander. R. U. individuali įmonė jokio turto neturi, praėjusiais ir einamaisiais metais pajamų negavo, nuo 2002 m. turi likviduojamos įmonės statusą. Likvidavimo procedūros yra baigtos, likvidatorius gali kreiptis į VĮ Registrų centras dėl įmonės išregistravimo. R. U. individuali įmonė sąskaitų bankuose neturi, Nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių R. U. individuali įmonė neturi. Pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nėra sudaręs LR civilinio kodekso 6.67 str. nurodytų kreditorių teises pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pareiškėjas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, neturi kitų žalingų įpročių, nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Jam nebuvo iškelta ar nutraukta bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Bendra išieškoma suma sudaro 1 056 200,83 Lt, neįvertinant antstolio, pradėsiančio vykdyti išieškojimą, vykdymo išlaidų. LR FABĮ 4 str. 2 d. nustatytą prievolę pareiškėjas įvykdė tinkamai, nes 2014-02-25 tinkamai informavo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (138-140), kuriuo neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui ir kitų pareiškime išdėstytų prašymų. Nurodė, kad pareiškėjas 2014-06-18 duomenimis valstybės biudžetui skolingas 9564,79 Lt pagal prievoles, kurių mokėjimo terminas jau yra pasibaigęs, pagal mokestinės paskolos sutartį turi neišmokėtą 19769,77 Lt prievolę, kurios mokėjimo terminas šiai dienai dar nėra suėjęs. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys antstolis R. B. ir AB DNB bankas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai į posėdį įteikti CPK 123 str. 2 d. nustatyta tvarka, prašymų dėl proceso eigos nepateikta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. U. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė pilnai, prašė iškelti pareiškėjui bankroto bylą ir paskirti nurodytą administratorių. Nurodė, kad šiuo metu įsiskolinimo pradelsta daugiau kaip 1 056 200,83 Lt, neįvertinant antstolio dar nepareikštų reikalavimų. Pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad užsiiminėjo nekilnojamojo turto prekyba. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė mokestinę nepriemoką bendros 106 310,34 Lt sumos, 77300,00 Lt pareiškėjas jau yra sumokėjęs, likutis sudaro apie 29000,00 Lt. Kita pradelstų mokėjimų dalis susidarė dėl to, kad pareiškėjas prisiėmė skolinius įsipareigojimus kaip laiduotojas, iš jo AB DNB bankui priteista skola. Patenkinti kreditorių reikalavimų pareiškėjas neturi galimybės. Yra nevedęs, tačiau išlaiko nepilnametį sūnų.
Fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui atsisakytina iškelti.
Motyvuojamoji dalis
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis-sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinis kodeksas 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Aukštesnių instancijų teismų praktikoje pažymima, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinis kodeksas 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civiliniame kodekse nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą {Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-425/2014).
Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Tačiau Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-03-20 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrino pareiškėją R. U. ir nustatė, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sandorius, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo 24 373 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 10 037,35 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 52 067 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 11 750,99 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 5388 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2694 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų baudos. Viso pareiškėjas į valstybės biudžetą nesumokėjo jam mokėti privalomų 106 310, 34 Lt. 2012-05-23 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)327-2780 ir patvirtintas mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikas, kurio pareiškėjas nesilaikė. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats pareiškėjas.
Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-640/2014).
Įstatymais nustatytų mokesčių nemokėjimas į valstybės biudžetą yra akivaizdžiai nesąžiningi taip besielgiančio asmens veiksmai. Be to, asmuo, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nemokėdamas mokesčių valstybei, pažeidžia ir viešąjį interesą, kadangi iš į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių yra finansuojamas švietimas, sveikatos apsauga, viešųjų kelių priežiūra, socialinė apsauga ir rūpyba bei apmokamos kitos įprastam visuomenės funkcionavimui būtinos valstybės išlaidos. Todėl teismas negali pagal įstatymus privalomų į valstybės biudžetą mokėti mokesčių nemokėjimo, pripažinti sąžiningu elgesiu. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad pareiškėjas užsiėmė prekyba nekilnojamuoju turtu, tačiau vengė mokėti į valstybės biudžetą jam pagal įstatymus privalomus mokėti mokesčius ir šie nesąžiningi pareiškėjo veiksmai yra tęstinio pobūdžio, kadangi pareiškėjas nesilaikė net savo paties laisva valia su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaryto susitarimo sąlygų. Dėl šių civilinėje byloje nustatytų aplinkybių pripažintina, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtimi nėra nesąžiningų fizinių asmenų mokumo atkūrimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas privalo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuo atveju, jei ją iškelti prašantis fizinis asmuo atliko veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Todėl tais atvejais, kai byloje yra nustatomi fizinio asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, nesąžiningi veiksmai, bankroto bylą fiziniam asmeniui turi būti atsisakoma iškelti. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-640/2014; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-118-154/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292-173/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-425/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-803-657/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-550-450/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1086-480/2014 ir kt.).
Esant civilinėje byloje nustatytoms nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui iškelti atsisakytina (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 8 dalies 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,
nutarė:
Atsisakyti iškelti pareiškėjui R. U. fizinio asmens bankroto bylą.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.