- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-803-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, Daugiabučio namo savininkų bendrija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Kauno vandenys“, UAB „HST Komunikacijos“, AB „Kauno energija“, UAB „General Finanasing“, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lindorff Oy
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2434-717/2014 pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tretieji asmenys – Swedbank, AB, Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Kauno vandenys“, UAB „HST Komunikacijos“, AB „Kauno energija“, UAB „General Finanasing“, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lindorff Oy, antstoliai A. A., R. B., M. L., V. K., R. S., S. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ (T.1, b.l. 103-110). Nurodė, kad yra išsituokusi, augina 15 metų dukrą. Dirbdama (duomenys neskelbtini) vadybininke paėmė iš AB „Swedbank“ 200.000,00 Lt paskolą būstui įsigyti. Už butui tiekiamą šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį ji kurį laiką mokesčių nemoka, nes neturi lėšų. Ekonominės krizės metu buvo atleista iš darbo. Darbo biržoje yra registruota nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. bei nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2010 m. birželio 13 d. Pagal sutartį nuo 2012 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio ir nuo rugsėjo iki spalio mėnesio buvo išvykusi dirbti fermoje (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. esant Darbo biržoje buvo pasiūlytas administratorės darbas, tačiau dirbti šį darbą nepakako kvalifikacijos. Taip pat buvo pasiūlytas fasuotojos darbas, tačiau jai netiko darbo valandos. Verstis individualia veikla nebandė, nes mano neturinti tam gebėjimų. Šiuo metu neakivaizdiniu būdu studijuoja (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje 4 kurse, nori šias studijas pabaigti, kad galėtų gauti kvalifikuotesnį darbą. Už mokslus mokėti padeda brolis. Dukra iš tėvo kiekvieną mėnesį gauna po 500,00 Lt išlaikymo išlaidų, o 180,00 Lt pašalpą bei 153,00Lt mokyklinėms reikmėms, kurias dukrai moka valstybė, nuo sąskaitos nusirašo bankas. Mano, kad tam yra visos įstatymo nustatytos sąlygos iškelti bankroto bylą – skolos viršija 25.000,00 Lt, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja būtų nesąžininga ar vengtų atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti I. J. bankroto bylą (T.2, b.l. 156-160). Teismas nustatė, kad „Swedbank“, AB pareiškėja skolinga 200.244,09 Lt skolos, 3.361,00 Lt palūkanų. Teismas atsižvelgė į visuotinai žinomą ir pripažintą aplinkybę, jog 2008 metų pabaigoje prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, sumažėjo gamyba, apyvarta, galimybė įsidarbinti, smuko gyventojų pragyvenimo lygis, tačiau pareiškėjos veiksmus vertino nepakankamais, siekiant atlyginti paimtą kreditą, t.y. pareiškėjos netenkino turimas darbas, kurį reikėjo dirbti pamainomis. Iš turėto darbo ji išėjo savo noru. Be to, nepasinaudojo galimybe įsidarbinti pagal Darbo biržos pasiūlymus, neįrodė, jog aktyviai pati ieškojo galimybės įsidarbinti. Teismo nuomone, pareiškėja pakankamai ilgą laiką nedirbo, būdama Darbo biržos įskaitoje, ėmė paskolas iš kitų kredito įstaigų, didino skolas už komunalinius patarnavimus, kitus mokėjimus. Studijuodama neakivaizdžiai ji galėjo dirbti ir mokytis, tačiau to nepadarė, bet įgijo dar vieną kreditorių – Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą. Pareiškėja taip pat neišnaudojo visų galimybių parduoti arba išnuomoti turimą būstą, sau su dukra pasirinkdama mažesnį būstą, už kurį būtų reikėję mokėti mažesnius mokesčius, ar bent iš dalies dengti kreditą bankui, kitus įsiskolinimus. Teismas konstatavo, kad per pareiškėjos nedarbo ir Darbo biržoje registracijos laiką iš viso jai buvo pasiūlyta 19 darbo vietų, tačiau nė vienoje iš jų pareiškėja neįsidarbino, nepateikė įrodymų, kad į pasiūlytas darbo vietas darbdavys atsisakė ją priimti. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės liudija aplaidų pareiškėjos požiūrį į darbą, galimybę užsidirbti bei mokėti skolas kreditoriams. Darbo birža pareiškėjai iš viso išmokėjo 3279,03 Lt nedarbo draudimo išmokų. Pareiškėja savo banko sąskaitose lėšų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki dabar faktiškai neturi; sąskaitoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-11 rezervuota 1492,76 Lt. Teismas preziumavo, kad pareiškėja yra sveika ir darbinga, nes neįrodė priešingai, ir konstatavo, kad pareiškėja formaliai atitinka FABĮ nustatytus kriterijus, nes jos kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams sumos, kurių mokėjimo terminai suėję viršija 25 MMA ir sudaro virš 200.000,00 Lt. Pareiškėja turi turto – 3/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam pritaikyta hipoteka imant paskolą iš banko. Pagal VĮ Registrų centro duomenis šio buto vertė šiuo metu sudaro 220.256,00 Lt, o 3/5 dalys sudarys 132.153,60 Lt. Kito registruojamo turto ir indėlių bankuose pareiškėja neturi, tačiau teismas nesąžiningais pareiškėjos veiksmais laikė jos ilgą vengimą dirbti ir mokėti skolas kreditoriams. Teismas vertino ir tas aplinkybes, kad pareiškėja yra sveika, darbinga, todėl galėjo susirasti bei dirbti ir mažiau kvalifikuotą darbą. Jos motyvas atsisakyti darbo (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pasikeitė darbo režimas ir reikėjo dirbti pamainomis, o ji negalėjo palikti namuose 15 metų amžiaus dukters, teismo nuomone yra lengvabūdiškas. Be to, pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atidėtų arba išdėstytų skolų dengimą, nesistengė sumažinti esamas skolas, bet atvirkščiai – jas didino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai patenkinti (T.3, b.l. 2-7). Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir CK normas, netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Teismas nepagrįstai apeliantės veiksmus pripažino nesąžiningais, nes nenustatė jokios faktinės aplinkybės dėl pareiškėjos galimo nesąžiningumo, kurį būtų galima preziumuoti CK 6.67 straipsnio prasme. Nesant konstatuotos faktinės aplinkybės dėl I. J. preziumuotino nesąžiningumo sudarytų sandorių metu, negalimas ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymas dėl atsisakymo apeliantės atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas neįsigilino į bylos esmę. Apeliantės pareigos jausmas rūpintis dukra negalėjo būti vertinamas kaip lengvabūdiškumas ir nesąžiningumas. Teismas nesiaiškino, koks atlyginimas pagal Darbo biržos pasiūlytus darbus apeliantei buvo siūlomas ir, kokios būtų galimybės iš jo atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantė, pradėdama mokytis ir įgydama dar vieną kreditorių – Lietuvos studijų ir mokslo fondą, elgėsi neapgalvotai ir taip didino savo finansinius įsipareigojimus. Apeliantė, siekdama papildomo išsilavinimo ir aukštesnės kvalifikacijos, net teoriškai negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių. Ilgiau dirbti užsienyje I. J. negalėjo, nes turėjo grįžti rūpintis dukra. Teismo teiginiai, kad apeliantė neieškojo darbo ir vengė atsiskaityti su kreditoriais negali būti laikomi pagrįstais. Aplinkybių, kad ji bylos nagrinėjimo metu būtų siekusi nuslėpti duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, nenustatyta. Parengus jos mokumo atkūrimo planą ir jį patvirtinus, apeliantė turės galimybę sąžiningai, laikantis proporcingumo principo, likviduoti įsipareigojimus (ar bent didesnę jų dalį) kreditorių atžvilgiu. Be to, kreditoriai neišreiškė prieštaravimų dėl jos galimumo jos atžvilgiu kelti fizinio asmens bankroto bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo „Swedbank“, AB prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (T.3, b.l. 15-16). Nurodė, kad apeliantė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą aiškina siaurinančiai ir jos nuomone pareiškėjos nesąžiningumas gali būti konstatuotas, atsižvelgiant ne į visą Civilinį kodeksą, bet tik į CK 6.67 straipsnyje numatytus atvejus. Toks siaurinantis aiškinimas prieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nurodytam tikslui - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. CK 6.67 straipsnis numoto tik dvišalių ir ar daugiašalių sandorių nesąžiningumo prezumpcijas, tačiau neapibrėžia nesąžiningų vienašalių skolininkų veiksmų ar neveikimo. Šiuo atveju teismas skolininkės veiksmuose nesąžiningumą įžvelgė būtent skolininkės neveikime ir vienašališkame darbo sutarties nutraukime. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, bankroto bylos iškėlimas skolininkei prieštarautų fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui.
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo UAB „General Financing“ prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (T.3, b.l. 20-21). Nurodė, kad apeliantės nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jos argumentai atskirajame skunde yra nenuoseklūs. Be to, ji privalėjo pateikti įrodymus, kad iš Lietuvos studijų ir mokslo fondo gautas lėšas apeliantė panaudojo studijų apmokėjimui ir įrodymus, patvirtinančius, kur ir kada apeliantė mokėsi. Atsisakydama Darbo biržos pasiūlymų, apeliantė kreditoriams užkirto galimybę gauti bent menkiausius mokėjimus, kadangi antstoliai priverstinio išieškojimo į pašalpas nukreipti negali, o ir pati apeliantė iš tokių pajamų savanoriškai nemoka. Apeliantės dukra jau yra pakankamai savarankiška, tačiau apeliantė net ir dabar nesiekia įsidarbinti. Pareiškėja vengia dengti kreditorinius įsipareigojimus, taigi, elgiasi nesąžiningai ir lengvabūdiškai.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi pareiškėjai I. J. teismas atsisakė iškelti bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo, teigiant, jog teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos mokumo ir sąžiningumo.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – kredito sutartimis (T.1, b.l. 30-36; 47-50), vykdomųjų bylų dokumentais (T.1, b.l. 37-46; 52-59; 85; 97-98; T.2, b.l. 11-13) sprendė, kad I. J. nurodoma pradelstų jo kreditorinių įsipareigojimų bendra suma sudaro virš 200.000,00 Lt ir akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25.000,00 Lt ribą, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja formaliai atsitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą fizinio asmens nemokumo kriterijų.
Fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Pirmosios instancijos teismas remdamasis Kauno teritorinės darbo biržos pateikta informacija (T.2, b.l. 142-143) nustatė, kad per pareiškėjos nedarbo ir Darbo biržoje registracijos laiką iš viso jai buvo pasiūlyta 19 darbo vietų, tačiau nė vienoje iš jų pareiškėja neįsidarbino, nepateikė įrodymų, kad į pasiūlytas darbo vietas darbdavys atsisakė ją priimti ir sprendė, kad šios aplinkybės liudija aplaidų pareiškėjos požiūrį į darbą, galimybę užsidirbti bei mokėti skolas kreditoriams. Darbo birža iš viso pareiškėjai išmokėjo 3.279,03 Lt nedarbo draudimo išmokų (T.2, b.l. 144). Teismas taip pat nesąžiningais pareiškėjos veiksmais laikė pareiškėjos ilgą vengimą dirbti, nors yra sveika, darbinga, todėl galėjo susirasti bei dirbti daugiau ar mažiau kvalifikuotą darbą. Be to, pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atidėtų arba išdėstytų skolų dengimą, nesistengė sumažinti esamas skolas, bet atvirkščiai – jas didino, imdama naujus kreditus ir nemokėdama mokesčių. Teismas darė išvadą, kad studijuodama neakivaizdžiai pareiškėja galėjo dirbti ir mokytis, tačiau to nepadarė, atvirkščiai – įgijo dar vieną kreditorių – Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą. Pareiškėja taip pat neišnaudojo visų galimybių parduoti arba išnuomoti turimą būstą, sau su dukra pasirinkdama mažesnį būstą, už kurį būtų reikėję mokėti mažesnius mokesčius ir bent iš dalies dengti kreditą bankui, kitus įsiskolinimus.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos I. J. veiksmai per pastaruosius trejus metus nebuvo sąžiningi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjos finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.